Stanislava Juonienė - Versijų istorija

MHz 12:24, 7 gegužės 2020

2020-05-07T12:24:04Z

← Ankstesnė versija		15:24, 7 gegužės 2020 versija
7 eilutė:		7 eilutė:
	Kaip sako gandai ir visokių senų žmonių prisiminimai, Stanislava Juonienė ne kartą patyrė pokštą, įvariusį jai klaikią [[paranoja\|paranoją]], dėl kurios ji bijodavo netgi kur nors duris uždaryti, netgi savo butą laikydavusi atviru į laiptinę. Ogi pokštas tai buvo paprastas - ją vis imdavo kas nors ir užmūrydavo.		Kaip sako gandai ir visokių senų žmonių prisiminimai, Stanislava Juonienė ne kartą patyrė pokštą, įvariusį jai klaikią [[paranoja\|paranoją]], dėl kurios ji bijodavo netgi kur nors duris uždaryti, netgi savo butą laikydavusi atviru į laiptinę. Ogi pokštas tai buvo paprastas - ją vis imdavo kas nors ir užmūrydavo.

	Sako, kad pirmas kartas, kai užtikrintai žinoma, kaip Stanislava Juonienė buvo užmūryta - tai dar tais laikais, kai veikė [[partškola]], kur šioji vis trynėsi neaišku ką darydama, o šalimais buvo [[Pedagoginis Institutas]], tiksliau jo istorijos fakultetas, kuris buvo ketvirtame aukšte remontuojamas - dar [[1990]] metais. Tai kadangi ir plytos, ir skiedinys buvo laisvai prieinami, tai linksmi studentai ėmė ir užmūrijo šitą moteriškę jos pačios kabinete. O paskui atidaro anoji duris - o už durų siena. Tai sako, skambinėjo paskui visokiems savo draugams-tovariščiams, prašydama pagalbos, o anie paskui su kažkokiais saugumiečiais bandė išsiaiškinti, kas gi čia taip padarė. Gi pati Stanislava Juonienė paskui aiškino, kad šitai bandymas ją nužudyti užmūrijimo būdu.		Sako, kad pirmas kartas, kai užtikrintai žinoma, kaip Stanislava Juonienė buvo užmūryta - tai dar tais laikais, kai veikė [[partškola]], kur šioji vis trynėsi neaišku ką darydama, o šalimais buvo [[Pedagoginis Institutas]], tiksliau jo istorijos fakultetas, kuris buvo ketvirtame aukšte remontuojamas - dar [[1990]] metais. Tai kadangi ir plytos, ir skiedinys buvo laisvai prieinami, tai linksmi studentai ėmė ir užmūrijo šitą moteriškę jos pačios kabinete. O paskui atidaro anoji duris - o už durų siena. Tai sako, skambinėjo paskui visokiems savo draugams-[[tovariščiams]], prašydama pagalbos, o anie paskui su kažkokiais saugumiečiais bandė išsiaiškinti, kas gi čia taip padarė. Gi pati Stanislava Juonienė paskui aiškino, kad šitai bandymas ją nužudyti užmūrijimo būdu.

	Paskui gi jau pas Stanislavą Juonienę buvo ilga ir paniška baimė, nes vis buvo neramu. O tą baimę žinodami, kažkokie kiti gudruoliai, ėmė ir atsinešė plytų ir cemento į jos laiptinę, kur anoji daugiabučiame gyveno. Ir užmūrijos jos duris vėl. Ir kaimynai tipo nieko nematė. Tai Stanislava Juonienė po pirmojo karto jau buvo apimta nemenkų paranoidinių isterikų, taip kad antrą kartą pamačiusi užmūrytas duris, į tą plytų sieną ėmė daužytis visu kūnu ir netgi gava, tai gerokai apsibrozdino, o paskui skelbė, kad tie apsibrozdinimai - tai lietuvių fašistų siautėjimo įrodymas ir pakartotinis bandymas ją nužudyt.		Paskui gi jau pas Stanislavą Juonienę buvo ilga ir paniška baimė, nes vis buvo neramu. O tą baimę žinodami, kažkokie kiti gudruoliai, ėmė ir atsinešė plytų ir cemento į jos laiptinę, kur anoji daugiabučiame gyveno. Ir užmūrijos jos duris vėl. Ir kaimynai tipo nieko nematė. Tai Stanislava Juonienė po pirmojo karto jau buvo apimta nemenkų paranoidinių isterikų, taip kad antrą kartą pamačiusi užmūrytas duris, į tą plytų sieną ėmė daužytis visu kūnu ir netgi gava, tai gerokai apsibrozdino, o paskui skelbė, kad tie apsibrozdinimai - tai lietuvių fašistų siautėjimo įrodymas ir pakartotinis bandymas ją nužudyt.

Vezimas21: Atšauktas Untgviu (Aptarimas | įnašas) keitimas (48474 versija)

2018-01-17T21:36:56Z

Atšauktas Untgviu (Aptarimas | įnašas) keitimas (48474 versija)

← Ankstesnė versija	00:36, 18 sausio 2018 versija
1 eilutė:	1 eilutė:
		'''Stanislava Zuzana Juonienė''' - komunistinė [[raudonoji lerva]], anumet kai [[prie ruso buvo geriau]], tai buvo garsi [[istorikė]] iš [[VU]], o paskui jau ir iš [[Pedagoginis Institutas\|Pedagoginio Instituto]], vis kažkokias doccentų ir panašias pareigas užimanti. Visgi vėliau pagarsėjo labiausiai savo kitomis komunistinėmis veiklomis.

		Stanislava Juonienė buvo viena iš [[Jedinstvo]] organizatorių, nuo pat pradžių [[1988]] šią kūrusi, pakol už šiuos nuopelnus [[1989]] tapo [[LKP ant TSKP platformos]] šyška, [[Centro Komitetas\|Centro Komiteto]] nare ir vietinio [[politbiuras\|politbiuro]] triochala. Kai tik tuo pačiu ėmė redaktoriauti ir [[Baltarusija\|Baltarusijoje]] spausdinamam laikraščiui "[[Laikraštis Tarybų Lietuva\|Tarybų Lietuva]]", skirtam skleisti [[LTSR]] idėjas. O dar kartu ir kažkokiam šūdlaikraščiui "Lygūs ir drauge" ėmė vadovaut - tai ten irgi pavadinimas jau už save kalbantis, nes šitas šūkis - tai reiškia "lygių tarybinių respublikų draugijoje", žodžiai iš kažkokio sovietinio [[himnas\|himno]].


		== Stanislava Juonienė ir užmūrytos durys ==
		Kaip sako gandai ir visokių senų žmonių prisiminimai, Stanislava Juonienė ne kartą patyrė pokštą, įvariusį jai klaikią [[paranoja\|paranoją]], dėl kurios ji bijodavo netgi kur nors duris uždaryti, netgi savo butą laikydavusi atviru į laiptinę. Ogi pokštas tai buvo paprastas - ją vis imdavo kas nors ir užmūrydavo.

		Sako, kad pirmas kartas, kai užtikrintai žinoma, kaip Stanislava Juonienė buvo užmūryta - tai dar tais laikais, kai veikė [[partškola]], kur šioji vis trynėsi neaišku ką darydama, o šalimais buvo [[Pedagoginis Institutas]], tiksliau jo istorijos fakultetas, kuris buvo ketvirtame aukšte remontuojamas - dar [[1990]] metais. Tai kadangi ir plytos, ir skiedinys buvo laisvai prieinami, tai linksmi studentai ėmė ir užmūrijo šitą moteriškę jos pačios kabinete. O paskui atidaro anoji duris - o už durų siena. Tai sako, skambinėjo paskui visokiems savo draugams-tovariščiams, prašydama pagalbos, o anie paskui su kažkokiais saugumiečiais bandė išsiaiškinti, kas gi čia taip padarė. Gi pati Stanislava Juonienė paskui aiškino, kad šitai bandymas ją nužudyti užmūrijimo būdu.

		Paskui gi jau pas Stanislavą Juonienę buvo ilga ir paniška baimė, nes vis buvo neramu. O tą baimę žinodami, kažkokie kiti gudruoliai, ėmė ir atsinešė plytų ir cemento į jos laiptinę, kur anoji daugiabučiame gyveno. Ir užmūrijos jos duris vėl. Ir kaimynai tipo nieko nematė. Tai Stanislava Juonienė po pirmojo karto jau buvo apimta nemenkų paranoidinių isterikų, taip kad antrą kartą pamačiusi užmūrytas duris, į tą plytų sieną ėmė daužytis visu kūnu ir netgi gava, tai gerokai apsibrozdino, o paskui skelbė, kad tie apsibrozdinimai - tai lietuvių fašistų siautėjimo įrodymas ir pakartotinis bandymas ją nužudyt.

		Stanislava Juonienė paskui ilgai skelbė, kad šitaip buvo pasikėsinta į jos gyvybę ir bandyta ją nužudyt, užmūrijant ir nukankinant badu beigi troškuliu. Kiek vėliau tos istorijos, praradusios detales apie tai, kas gi ten vyko, pavirto visokiais [[Vladislavas Švedas\|Vladislavo Švedo]] bei [[Boleslavas Makutinovičius\|Boleslavo Makutinovičiaus]] pasakojimais, kaip baisūs lietuvių nacionalistiniai fašistai kėsinosi į Stanislavos Juonienės gyvastį. Tik paprastai tuose pasakojimuose kažkaip nepaminima, kad būtent tokiu baisiuoju būdu.

		Viskas baigėsi tuo, kad [[1991]] Stanislava Juonienė pabėgo iš Lietuvos ir dabar slapstosi kažkur [[Baltarusija\|Baltarusijoje]]. Ale kaip sako [[gandas]], dar praėjus gal metams nuo anos pabėgimo, kažkokie Minsko studentai kokioje tai skylėje, kur Stanislava Juonienė ėmė dėstytojaut, apie tą užmūrijimo istoriją iš kažkur sužinojo ir pakartojo tą patį šposą. Skirtingai nei Lietuvoje, Minske studentai buvo surasti ir išmesti, tačiau pati Stanislava Juonienė ėmė visiškai šalintis visokių mokymo įstaigų ir slapstytis, aiškindama, kad lietuviški fašistai ją ir toliau persekioja ir bando nužudyt.



		[[Category:Platformininkai]]

Untgviu: Šalinamas visas turinys iš puslapio

2018-01-03T16:40:36Z

Šalinamas visas turinys iš puslapio

← Ankstesnė versija		19:40, 3 sausio 2018 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
	'''Stanislava Zuzana Juonienė''' - komunistinė [[raudonoji lerva]], anumet kai [[prie ruso buvo geriau]], tai buvo garsi [[istorikė]] iš [[VU]], o paskui jau ir iš [[Pedagoginis Institutas\|Pedagoginio Instituto]], vis kažkokias doccentų ir panašias pareigas užimanti. Visgi vėliau pagarsėjo labiausiai savo kitomis komunistinėmis veiklomis.

	Stanislava Juonienė buvo viena iš [[Jedinstvo]] organizatorių, nuo pat pradžių [[1988]] šią kūrusi, pakol už šiuos nuopelnus [[1989]] tapo [[LKP ant TSKP platformos]] šyška, [[Centro Komitetas\|Centro Komiteto]] nare ir vietinio [[politbiuras\|politbiuro]] triochala. Kai tik tuo pačiu ėmė redaktoriauti ir [[Baltarusija\|Baltarusijoje]] spausdinamam laikraščiui "[[Laikraštis Tarybų Lietuva\|Tarybų Lietuva]]", skirtam skleisti [[LTSR]] idėjas. O dar kartu ir kažkokiam šūdlaikraščiui "Lygūs ir drauge" ėmė vadovaut - tai ten irgi pavadinimas jau už save kalbantis, nes šitas šūkis - tai reiškia "lygių tarybinių respublikų draugijoje", žodžiai iš kažkokio sovietinio [[himnas\|himno]].


	~~== Stanislava Juonienė ir užmūrytos durys ==~~
	Kaip sako gandai ir visokių senų žmonių prisiminimai, Stanislava Juonienė ne kartą patyrė pokštą, įvariusį jai klaikią [[paranoja\|paranoją]], dėl kurios ji bijodavo netgi kur nors duris uždaryti, netgi savo butą laikydavusi atviru į laiptinę. Ogi pokštas tai buvo paprastas - ją vis imdavo kas nors ir užmūrydavo.

	Sako, kad pirmas kartas, kai užtikrintai žinoma, kaip Stanislava Juonienė buvo užmūryta - tai dar tais laikais, kai veikė [[partškola]], kur šioji vis trynėsi neaišku ką darydama, o šalimais buvo [[Pedagoginis Institutas]], tiksliau jo istorijos fakultetas, kuris buvo ketvirtame aukšte remontuojamas - dar [[1990]] metais. Tai kadangi ir plytos, ir skiedinys buvo laisvai prieinami, tai linksmi studentai ėmė ir užmūrijo šitą moteriškę jos pačios kabinete. O paskui atidaro anoji duris - o už durų siena. Tai sako, skambinėjo paskui visokiems savo draugams-tovariščiams, prašydama pagalbos, o anie paskui su kažkokiais saugumiečiais bandė išsiaiškinti, kas gi čia taip padarė. Gi pati Stanislava Juonienė paskui aiškino, kad šitai bandymas ją nužudyti užmūrijimo būdu.

	Paskui gi jau pas Stanislavą Juonienę buvo ilga ir paniška baimė, nes vis buvo neramu. O tą baimę žinodami, kažkokie kiti gudruoliai, ėmė ir atsinešė plytų ir cemento į jos laiptinę, kur anoji daugiabučiame gyveno. Ir užmūrijos jos duris vėl. Ir kaimynai tipo nieko nematė. Tai Stanislava Juonienė po pirmojo karto jau buvo apimta nemenkų paranoidinių isterikų, taip kad antrą kartą pamačiusi užmūrytas duris, į tą plytų sieną ėmė daužytis visu kūnu ir netgi gava, tai gerokai apsibrozdino, o paskui skelbė, kad tie apsibrozdinimai - tai lietuvių fašistų siautėjimo įrodymas ir pakartotinis bandymas ją nužudyt.

	Stanislava Juonienė paskui ilgai skelbė, kad šitaip buvo pasikėsinta į jos gyvybę ir bandyta ją nužudyt, užmūrijant ir nukankinant badu beigi troškuliu. Kiek vėliau tos istorijos, praradusios detales apie tai, kas gi ten vyko, pavirto visokiais [[Vladislavas Švedas\|Vladislavo Švedo]] bei [[Boleslavas Makutinovičius\|Boleslavo Makutinovičiaus]] pasakojimais, kaip baisūs lietuvių nacionalistiniai fašistai kėsinosi į Stanislavos Juonienės gyvastį. Tik paprastai tuose pasakojimuose kažkaip nepaminima, kad būtent tokiu baisiuoju būdu.

	Viskas baigėsi tuo, kad [[1991]] Stanislava Juonienė pabėgo iš Lietuvos ir dabar slapstosi kažkur [[Baltarusija\|Baltarusijoje]]. Ale kaip sako [[gandas]], dar praėjus gal metams nuo anos pabėgimo, kažkokie Minsko studentai kokioje tai skylėje, kur Stanislava Juonienė ėmė dėstytojaut, apie tą užmūrijimo istoriją iš kažkur sužinojo ir pakartojo tą patį šposą. Skirtingai nei Lietuvoje, Minske studentai buvo surasti ir išmesti, tačiau pati Stanislava Juonienė ėmė visiškai šalintis visokių mokymo įstaigų ir slapstytis, aiškindama, kad lietuviški fašistai ją ir toliau persekioja ir bando nužudyt.



	~~[[Category:Platformininkai]]~~

Makštutis 17:34, 27 gruodžio 2013

2013-12-27T17:34:30Z

← Ankstesnė versija		20:34, 27 gruodžio 2013 versija
3 eilutė:		3 eilutė:
	Stanislava Juonienė buvo viena iš [[Jedinstvo]] organizatorių, nuo pat pradžių [[1988]] šią kūrusi, pakol už šiuos nuopelnus [[1989]] tapo [[LKP ant TSKP platformos]] šyška, [[Centro Komitetas\|Centro Komiteto]] nare ir vietinio [[politbiuras\|politbiuro]] triochala. Kai tik tuo pačiu ėmė redaktoriauti ir [[Baltarusija\|Baltarusijoje]] spausdinamam laikraščiui "[[Laikraštis Tarybų Lietuva\|Tarybų Lietuva]]", skirtam skleisti [[LTSR]] idėjas. O dar kartu ir kažkokiam šūdlaikraščiui "Lygūs ir drauge" ėmė vadovaut - tai ten irgi pavadinimas jau už save kalbantis, nes šitas šūkis - tai reiškia "lygių tarybinių respublikų draugijoje", žodžiai iš kažkokio sovietinio [[himnas\|himno]].		Stanislava Juonienė buvo viena iš [[Jedinstvo]] organizatorių, nuo pat pradžių [[1988]] šią kūrusi, pakol už šiuos nuopelnus [[1989]] tapo [[LKP ant TSKP platformos]] šyška, [[Centro Komitetas\|Centro Komiteto]] nare ir vietinio [[politbiuras\|politbiuro]] triochala. Kai tik tuo pačiu ėmė redaktoriauti ir [[Baltarusija\|Baltarusijoje]] spausdinamam laikraščiui "[[Laikraštis Tarybų Lietuva\|Tarybų Lietuva]]", skirtam skleisti [[LTSR]] idėjas. O dar kartu ir kažkokiam šūdlaikraščiui "Lygūs ir drauge" ėmė vadovaut - tai ten irgi pavadinimas jau už save kalbantis, nes šitas šūkis - tai reiškia "lygių tarybinių respublikų draugijoje", žodžiai iš kažkokio sovietinio [[himnas\|himno]].

	Viskas baigėsi tuo, kad [[1991]] Stanislava Juonienė pabėgo iš Lietuvos ir dabar slapstosi kažkur [[Baltarusija\|Baltarusijoje]].
			== Stanislava Juonienė ir užmūrytos durys ==
			Kaip sako gandai ir visokių senų žmonių prisiminimai, Stanislava Juonienė ne kartą patyrė pokštą, įvariusį jai klaikią [[paranoja\|paranoją]], dėl kurios ji bijodavo netgi kur nors duris uždaryti, netgi savo butą laikydavusi atviru į laiptinę. Ogi pokštas tai buvo paprastas - ją vis imdavo kas nors ir užmūrydavo.

			Sako, kad pirmas kartas, kai užtikrintai žinoma, kaip Stanislava Juonienė buvo užmūryta - tai dar tais laikais, kai veikė [[partškola]], kur šioji vis trynėsi neaišku ką darydama, o šalimais buvo [[Pedagoginis Institutas]], tiksliau jo istorijos fakultetas, kuris buvo ketvirtame aukšte remontuojamas - dar [[1990]] metais. Tai kadangi ir plytos, ir skiedinys buvo laisvai prieinami, tai linksmi studentai ėmė ir užmūrijo šitą moteriškę jos pačios kabinete. O paskui atidaro anoji duris - o už durų siena. Tai sako, skambinėjo paskui visokiems savo draugams-tovariščiams, prašydama pagalbos, o anie paskui su kažkokiais saugumiečiais bandė išsiaiškinti, kas gi čia taip padarė. Gi pati Stanislava Juonienė paskui aiškino, kad šitai bandymas ją nužudyti užmūrijimo būdu.

			Paskui gi jau pas Stanislavą Juonienę buvo ilga ir paniška baimė, nes vis buvo neramu. O tą baimę žinodami, kažkokie kiti gudruoliai, ėmė ir atsinešė plytų ir cemento į jos laiptinę, kur anoji daugiabučiame gyveno. Ir užmūrijos jos duris vėl. Ir kaimynai tipo nieko nematė. Tai Stanislava Juonienė po pirmojo karto jau buvo apimta nemenkų paranoidinių isterikų, taip kad antrą kartą pamačiusi užmūrytas duris, į tą plytų sieną ėmė daužytis visu kūnu ir netgi gava, tai gerokai apsibrozdino, o paskui skelbė, kad tie apsibrozdinimai - tai lietuvių fašistų siautėjimo įrodymas ir pakartotinis bandymas ją nužudyt.

			Stanislava Juonienė paskui ilgai skelbė, kad šitaip buvo pasikėsinta į jos gyvybę ir bandyta ją nužudyt, užmūrijant ir nukankinant badu beigi troškuliu. Kiek vėliau tos istorijos, praradusios detales apie tai, kas gi ten vyko, pavirto visokiais [[Vladislavas Švedas\|Vladislavo Švedo]] bei [[Boleslavas Makutinovičius\|Boleslavo Makutinovičiaus]] pasakojimais, kaip baisūs lietuvių nacionalistiniai fašistai kėsinosi į Stanislavos Juonienės gyvastį. Tik paprastai tuose pasakojimuose kažkaip nepaminima, kad būtent tokiu baisiuoju būdu.

			Viskas baigėsi tuo, kad [[1991]] Stanislava Juonienė pabėgo iš Lietuvos ir dabar slapstosi kažkur [[Baltarusija\|Baltarusijoje]]. Ale kaip sako [[gandas]], dar praėjus gal metams nuo anos pabėgimo, kažkokie Minsko studentai kokioje tai skylėje, kur Stanislava Juonienė ėmė dėstytojaut, apie tą užmūrijimo istoriją iš kažkur sužinojo ir pakartojo tą patį šposą. Skirtingai nei Lietuvoje, Minske studentai buvo surasti ir išmesti, tačiau pati Stanislava Juonienė ėmė visiškai šalintis visokių mokymo įstaigų ir slapstytis, aiškindama, kad lietuviški fašistai ją ir toliau persekioja ir bando nužudyt.



	[[Category:Platformininkai]]		[[Category:Platformininkai]]

Fandorina 14:01, 27 gruodžio 2013

2013-12-27T14:01:15Z

← Ankstesnė versija		17:01, 27 gruodžio 2013 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
	'''Stanislava Juonienė''' - komunistinė [[raudonoji lerva]], anumet kai [[prie ruso buvo geriau]], tai buvo garsi [[istorikė]] iš [[VU]], o paskui jau ir iš [[Pedagoginis Institutas\|Pedagoginio Instituto]], vis kažkokias doccentų ir panašias pareigas užimanti. Visgi vėliau pagarsėjo labiausiai savo kitomis komunistinėmis veiklomis.		'''Stanislava Zuzana Juonienė''' - komunistinė [[raudonoji lerva]], anumet kai [[prie ruso buvo geriau]], tai buvo garsi [[istorikė]] iš [[VU]], o paskui jau ir iš [[Pedagoginis Institutas\|Pedagoginio Instituto]], vis kažkokias doccentų ir panašias pareigas užimanti. Visgi vėliau pagarsėjo labiausiai savo kitomis komunistinėmis veiklomis.

	Stanislava Juonienė buvo viena iš [[Jedinstvo]] organizatorių, nuo pat pradžių [[1988]] šią kūrusi, pakol už šiuos nuopelnus [[1989]] tapo [[LKP ant TSKP platformos]] šyška, [[Centro Komitetas\|Centro Komiteto]] nare ir vietinio [[politbiuras\|politbiuro]] triochala. Kai tik tuo pačiu ėmė redaktoriauti ir [[Baltarusija\|Baltarusijoje]] spausdinamam laikraščiui "[[Laikraštis Tarybų Lietuva\|Tarybų Lietuva]]", skirtam skleisti [[LTSR]] idėjas. O dar kartu ir kažkokiam šūdlaikraščiui "Lygūs ir drauge" ėmė vadovaut - tai ten irgi pavadinimas jau už save kalbantis, nes šitas šūkis - tai reiškia "lygių tarybinių respublikų draugijoje", žodžiai iš kažkokio sovietinio [[himnas\|himno]].		Stanislava Juonienė buvo viena iš [[Jedinstvo]] organizatorių, nuo pat pradžių [[1988]] šią kūrusi, pakol už šiuos nuopelnus [[1989]] tapo [[LKP ant TSKP platformos]] šyška, [[Centro Komitetas\|Centro Komiteto]] nare ir vietinio [[politbiuras\|politbiuro]] triochala. Kai tik tuo pačiu ėmė redaktoriauti ir [[Baltarusija\|Baltarusijoje]] spausdinamam laikraščiui "[[Laikraštis Tarybų Lietuva\|Tarybų Lietuva]]", skirtam skleisti [[LTSR]] idėjas. O dar kartu ir kažkokiam šūdlaikraščiui "Lygūs ir drauge" ėmė vadovaut - tai ten irgi pavadinimas jau už save kalbantis, nes šitas šūkis - tai reiškia "lygių tarybinių respublikų draugijoje", žodžiai iš kažkokio sovietinio [[himnas\|himno]].

Makštutis: Naujas puslapis: '''Stanislava Juonienė''' - komunistinė raudonoji lerva, anumet kai prie ruso buvo geriau, tai buvo garsi istorikė iš VU, o paskui jau ir iš [[Pedagoginis Insti...

2013-11-23T22:21:08Z

Naujas puslapis: '''Stanislava Juonienė''' - komunistinė raudonoji lerva, anumet kai prie ruso buvo geriau, tai buvo garsi istorikė iš VU, o paskui jau ir iš [[Pedagoginis Insti...

Naujas puslapis

'''Stanislava Juonienė''' - komunistinė [[raudonoji lerva]], anumet kai [[prie ruso buvo geriau]], tai buvo garsi [[istorikė]] iš [[VU]], o paskui jau ir iš [[Pedagoginis Institutas|Pedagoginio Instituto]], vis kažkokias doccentų ir panašias pareigas užimanti. Visgi vėliau pagarsėjo labiausiai savo kitomis komunistinėmis veiklomis.

Stanislava Juonienė buvo viena iš [[Jedinstvo]] organizatorių, nuo pat pradžių [[1988]] šią kūrusi, pakol už šiuos nuopelnus [[1989]] tapo [[LKP ant TSKP platformos]] šyška, [[Centro Komitetas|Centro Komiteto]] nare ir vietinio [[politbiuras|politbiuro]] triochala. Kai tik tuo pačiu ėmė redaktoriauti ir [[Baltarusija|Baltarusijoje]] spausdinamam laikraščiui "[[Laikraštis Tarybų Lietuva|Tarybų Lietuva]]", skirtam skleisti [[LTSR]] idėjas. O dar kartu ir kažkokiam šūdlaikraščiui "Lygūs ir drauge" ėmė vadovaut - tai ten irgi pavadinimas jau už save kalbantis, nes šitas šūkis - tai reiškia "lygių tarybinių respublikų draugijoje", žodžiai iš kažkokio sovietinio [[himnas|himno]].

Viskas baigėsi tuo, kad [[1991]] Stanislava Juonienė pabėgo iš Lietuvos ir dabar slapstosi kažkur [[Baltarusija|Baltarusijoje]].

[[Category:Platformininkai]]