https://www.pipedija.com/index.php?action=history&feed=atom&title=Spricas 2026-04-30T00:37:53Z Šio puslapio versijų istorija projekte MediaWiki 1.37.1 https://www.pipedija.com/index.php?title=Spricas&diff=86158&oldid=prev 2025-04-27T20:30:51Z

<p>Naujas puslapis: &#039;&#039;&#039;Spricas&#039;&#039;&#039;, kartais absurdiškai lievai vadinamas kaip &quot;&#039;&#039;špricas&#039;&#039;&quot; - toksai itališkas <a href="/index.php/Kokteilis" title="Kokteilis">kokteilis</a>, kartoko skonio, bet labai tinkamas vasarai, karštiems orams. Originaliai vadinamas Venecijos spricu (&#039;&#039;spritz veneziano&#039;&#039;), kažkodėl Lietuvoje dažnai laikomas vokišku kokteiliu, nors su <a href="/index.php/Vokietija" title="Vokietija">Vokietija</a> čia bendro tik tiek, kad <a href="/index.php/Venecija" title="Venecija">Venecija</a> ribojasi su <a href="/index.php/Austrija" title="Austrija">Austrija</a>, kuri vokiškai kalbanti, o atsirado šitas daiktas tuo metu, kai Veneciją buvo užgrobę Habsburgai...</p> <p><b>Naujas puslapis</b></p><div>'''Spricas''', kartais absurdiškai lievai vadinamas kaip &quot;''špricas''&quot; - toksai itališkas [[kokteilis]], kartoko skonio, bet labai tinkamas vasarai, karštiems orams. Originaliai vadinamas Venecijos spricu (''spritz veneziano''), kažkodėl Lietuvoje dažnai laikomas vokišku kokteiliu, nors su [[Vokietija]] čia bendro tik tiek, kad [[Venecija]] ribojasi su [[Austrija]], kuri vokiškai kalbanti, o atsirado šitas daiktas tuo metu, kai Veneciją buvo užgrobę Habsburgai, kurie tą pačią Austriją ir valdė - t.y., maždaug [[XIXa.]].<br /> <br /> Lietuvoje spricas labai išpopuliarėjo maždaug apie kokius gal [[2020]] metus ar tai truputį anksčiau, pagrindinai kaip [[Aperol]] spricas (''Aperol Spritz''). Tuo metu visokie spricai labai populiarėjo ir likusioje [[Žemės planeta|Žemės planetos]] dalyje, pakliūdamas į populiariausių pasaulio [[kokteiliai|kokteilių]] dešimtuką.<br /> <br /> Spricas daromas iš kokio nors kartaus aperityvo (kartaus skonio likerio, trauktinės ar vermuto), pvz., [[Aperol]] ir visokių priedų.<br /> <br /> Kaip sako istorija, spricas atsirado tais laikais, kai Habsburgų valdininkai, pirkliai ar kareiviai atvykdavo į Lombardiją-Veneciją, o tenai nutardavo palėbauti. Ir štai čia paaiškėdavo, kad daugelis vietinių itališkų vynų yra stiprinti (spirituoti), todėl laipsnių turi iki poros kartų daugiau, nei paprasti vynai, prie kurių jie buvo įpratę. Tai anie galų gale ėmė prašinėti, kad vynas būtų skiedžiamas vandeniu, maždaug per pusę - o tas prašymas būdavo išsakomas žodžiu &quot;''spritzen''&quot;, tipo &quot;''atskiesk vandeniu''&quot;.<br /> <br /> Originalus to [[XIXa.]] spricas paprastai būdavo koks nors putojantis vynas, atskiestas tiesiog paprastu vandeniu, vat ir viskas.<br /> <br /> Jau vėliau, [[XXa.]] pradžioje, spricas Venecijoje ir Padujoje buvo pradėtas kombinuoti su visokiais karčiais aperityvais, gazuotu vandeniu ir ledukais. Štai tada ir atsirado du pagrindiniai spricai:<br /> * Aperol-spritz, atsiradęs Padujoje, kur geriamas su [[Aperol|Aperoliu]]<br /> * Select-spritz, atsiradęs Venecijoje, kur geriamas su [[Select]] aperityvu<br /> <br /> Tipiškas šiuolaikinio sprico receptas yra toks:<br /> * 1/3 putojančio vyno, tipiškai [[Prosecco]]<br /> * 1/3 aperityvo, tipiškai [[Select]], [[Aperol]] ar [[Campari]], bet gali būti ir kiti, pvz., [[Martini]] ar [[Italicus]]<br /> * 1/3 gazuoto vandens<br /> <br /> Į visą tai dar papildomai pridedama nuo trečdalio iki dviejų trečdalių tūrio ledukų.<br /> <br /> Bendrai tai nėra aiškaus sutarimo, iš ko tas spricas išvis susideda, bet yra tokie reikalavimai:<br /> * Kokteilio spava turi būti [[oranžinė]] arba [[raudona]]<br /> * Dalį gėrimo turi sudaryti putojantis baltas vynas<br /> * Dalį gėrimo turi sudatyti kartūs aperityvai<br /> <br /> Bendrai tai čia gaunasi, kad kiek jūsų galvose bus alkoholinės fantazijos, tiek gerai jums ir gausis. Paskui galėsit teisinti savo alkoholizmą, aiškindami, kad čia ne dėl [[alkoholizmas|alkoholizmo]] geriat, o tik todėl, kad jums taip skanu.<br /> <br /> <br /> <br /> [[Category:Kokteiliai]]</div>

John Smith