<?xml version="1.0"?>
<feed xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" xml:lang="lt">
	<id>https://www.pipedija.com/index.php?action=history&amp;feed=atom&amp;title=Smalltalk</id>
	<title>Smalltalk - Versijų istorija</title>
	<link rel="self" type="application/atom+xml" href="https://www.pipedija.com/index.php?action=history&amp;feed=atom&amp;title=Smalltalk"/>
	<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=Smalltalk&amp;action=history"/>
	<updated>2026-04-27T05:04:16Z</updated>
	<subtitle>Šio puslapio versijų istorija projekte</subtitle>
	<generator>MediaWiki 1.37.1</generator>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=Smalltalk&amp;diff=63206&amp;oldid=prev</id>
		<title>Vikšrelis: Naujas puslapis: '''Smalltalk''' - tokia kadaise egzistavusi programavimo kalba, kurią sukūrė Xerox kompanija savo legendiniame PARC tyrimų centre. Kalba buvo visiškai objektinė, nors kažkiek paskirais fragmentais miglotai priminė Pascal, o esminis kalbos privalumas buvo tas, kad su ja gaudavosi visai neblogai programuoti visokias vizualines programas. Konkrečiau kalbant, pati kalba buvo skirta Xerox Alto kompiuteriams, kurie faktiškai buvo pirmi pasaulyje komp...</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=Smalltalk&amp;diff=63206&amp;oldid=prev"/>
		<updated>2023-03-17T19:21:41Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;Naujas puslapis: &amp;#039;&amp;#039;&amp;#039;Smalltalk&amp;#039;&amp;#039;&amp;#039; - tokia kadaise egzistavusi &lt;a href=&quot;/index.php/Programavimo_kalba&quot; class=&quot;mw-redirect&quot; title=&quot;Programavimo kalba&quot;&gt;programavimo kalba&lt;/a&gt;, kurią sukūrė &lt;a href=&quot;/index.php?title=Xerox&amp;amp;action=edit&amp;amp;redlink=1&quot; class=&quot;new&quot; title=&quot;Xerox (puslapis neegzistuoja)&quot;&gt;Xerox&lt;/a&gt; kompanija savo legendiniame &lt;a href=&quot;/index.php?title=PARC&amp;amp;action=edit&amp;amp;redlink=1&quot; class=&quot;new&quot; title=&quot;PARC (puslapis neegzistuoja)&quot;&gt;PARC&lt;/a&gt; tyrimų centre. Kalba buvo visiškai objektinė, nors kažkiek paskirais fragmentais miglotai priminė &lt;a href=&quot;/index.php/Pascal&quot; title=&quot;Pascal&quot;&gt;Pascal&lt;/a&gt;, o esminis kalbos privalumas buvo tas, kad su ja gaudavosi visai neblogai programuoti visokias vizualines programas. Konkrečiau kalbant, pati kalba buvo skirta &lt;a href=&quot;/index.php?title=Xerox_Alto&amp;amp;action=edit&amp;amp;redlink=1&quot; class=&quot;new&quot; title=&quot;Xerox Alto (puslapis neegzistuoja)&quot;&gt;Xerox Alto&lt;/a&gt; kompiuteriams, kurie faktiškai buvo pirmi pasaulyje komp...&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;&lt;b&gt;Naujas puslapis&lt;/b&gt;&lt;/p&gt;&lt;div&gt;'''Smalltalk''' - tokia kadaise egzistavusi [[programavimo kalba]], kurią sukūrė [[Xerox]] kompanija savo legendiniame [[PARC]] tyrimų centre. Kalba buvo visiškai objektinė, nors kažkiek paskirais fragmentais miglotai priminė [[Pascal]], o esminis kalbos privalumas buvo tas, kad su ja gaudavosi visai neblogai programuoti visokias vizualines programas. Konkrečiau kalbant, pati kalba buvo skirta [[Xerox Alto]] kompiuteriams, kurie faktiškai buvo pirmi pasaulyje kompiuteriai, turėję [[grafinė aplinka|grafinę aplinką]].&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Smalltalk buvo [[interpretuojama kalba]], kuri buvo vykdoma ant [[virtuali mašina|virtualių mašinų]], panašiai kaip šių laikų [[Java]]. Tose mašinose prorgamos galėdavo gauti pranešimus apie įvykius ir pagal tai ir reaguodavo į tai, kas vyksta. Kaip ir Pascal, Smalltalk pirmiausiai buvo kuriama mokymo tikslais, bet paskui visai išplito realių sistemų programavime. Ir kaip ir Pascal, po kiek laiko nunyko ir liko užmiršta.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
== &amp;quot;Hello World&amp;quot; Smalltalk kalba ==&lt;br /&gt;
Įprastas modernesnių realizacijų Smalltalk interpretatorius, palaikantis tiesioginį vykdymą konsolėje, leidžia įvykdyti tokią programą (svarbu atkreipti dėmesį - būtent &amp;quot;printNl su didžiąja N ir mažąja l, o paskui šauktukas, nurodantis interpretatoriui įvykdyti šitą eilutę&amp;quot;):&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&amp;lt;pre&amp;gt;&lt;br /&gt;
'Hello, World' printNl !&lt;br /&gt;
&amp;lt;/pre&amp;gt;&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Bet čia šitas dalykas gali būti įvykdytas kokiame nors [[Linux]], bet ne vizualinėje aplinkoje, nes vizualinė aplinka tiesiog neturi terminalo ir išvedimo. O vizualinėje aplinkoje, kaip kad VisualWorks, galima įvykdyti kitokią programą, bet ir tai su sąlyga, kad jau yra atidarytas atskiras &amp;quot;Transcript&amp;quot; langas:&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&amp;lt;pre&amp;gt;&lt;br /&gt;
Transcript show: 'Hello, world!'.&lt;br /&gt;
&amp;lt;/pre&amp;gt;&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
O jei langas neatidarytas, tai ir tokios programos atidaryti nesigaus. Žodžiu, čia jau galim pamatyti, kad kaip ir įprasta toms objektinėms kalboms, viskas darosi komplikuota.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
[[Category:Programavimo kalbos]]&lt;/div&gt;</summary>
		<author><name>Vikšrelis</name></author>
	</entry>
</feed>