Schizofrenija - Versijų istorija

ManoBitaiBuvoDu 12:02, 30 gegužės 2026

2026-05-30T12:02:25Z

← Ankstesnė versija		15:02, 30 gegužės 2026 versija
37 eilutė:		37 eilutė:
	* [[Heboidinė šizofrenija]], kur visuomenei bus žymiai saugiau, jei pacientas niekada gyvenime neišeis iš specialaus režimo palatos		* [[Heboidinė šizofrenija]], kur visuomenei bus žymiai saugiau, jei pacientas niekada gyvenime neišeis iš specialaus režimo palatos
	* [[Parafreninė šizofrenija]], kur pamišimas yra ilgas, gilus ir nuolatinis - vis besitęsianti ir nepraeinanti [[parafrenija]]		* [[Parafreninė šizofrenija]], kur pamišimas yra ilgas, gilus ir nuolatinis - vis besitęsianti ir nepraeinanti [[parafrenija]]
			* [[Pseudoneurotinė schizofrenija]], kuri yra panaši į labai sunkų visokių įmanomų neurozių rinkinį vienoje krūvoje

	== Šizofrenijos simptomatika ir diagnozavimas ==		== Šizofrenijos simptomatika ir diagnozavimas ==

Citrininis3412 18:59, 12 gruodžio 2023

2023-12-12T18:59:40Z

← Ankstesnė versija		21:59, 12 gruodžio 2023 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
			{{Protingas}}
	[[Vaizdas:Sizofrenija_genetika.jpg\|400px\|thumb\|right\|Šizofrenija siejasi su keliais rizikos faktoriais: kardinaliai didesnė tikimybė ja susirgti, jei esate darboholikas, turite gerą vaizduotę, stiprų intelektą ir kitus gebėjimus. Dėl to ir atsiranda legendos apie išprotėjusius mokslininkus.]]		[[Vaizdas:Sizofrenija_genetika.jpg\|400px\|thumb\|right\|Šizofrenija siejasi su keliais rizikos faktoriais: kardinaliai didesnė tikimybė ja susirgti, jei esate darboholikas, turite gerą vaizduotę, stiprų intelektą ir kitus gebėjimus. Dėl to ir atsiranda legendos apie išprotėjusius mokslininkus.]]
	'''Schizofrenija''' (tariama, kaip "skizofrenija", angl. ''schizophrenia'') arba '''šizofrenija''' (nuo lot. ir gr. ''schizo'' - skilimas) - [[psichikos liga]], kuriai būdingas lėtinis asmenybės suirimas. Hebefreninė schizofrenija pirmą kartą buvo aprašyta, kaip ''Dementia praecox'' (ankstyvoji silpnaprotystė) austrų psichiatro [[Arnold Pick]] [[1891]], o [[1893]] metais vokiečių psichiatro [[Emil Kraepelin]] darbuose išskirtos pagrindinės schizofrenijos formos bei simptomatika. Patį terminą ''schizofrenia'' [[1908]] įvedė šveicarų psichiatras [[Eugen Bleuler]].		'''Schizofrenija''' (tariama, kaip "skizofrenija", angl. ''schizophrenia'') arba '''šizofrenija''' (nuo lot. ir gr. ''schizo'' - skilimas) - [[psichikos liga]], kuriai būdingas lėtinis asmenybės suirimas. Hebefreninė schizofrenija pirmą kartą buvo aprašyta, kaip ''Dementia praecox'' (ankstyvoji silpnaprotystė) austrų psichiatro [[Arnold Pick]] [[1891]], o [[1893]] metais vokiečių psichiatro [[Emil Kraepelin]] darbuose išskirtos pagrindinės schizofrenijos formos bei simptomatika. Patį terminą ''schizofrenia'' [[1908]] įvedė šveicarų psichiatras [[Eugen Bleuler]].

Fandorina 22:36, 29 sausio 2023

2023-01-29T22:36:52Z

Undo 09:01, 15 sausio 2021

2021-01-15T09:01:12Z

← Ankstesnė versija		12:01, 15 sausio 2021 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
	[[Vaizdas:Sizofrenija_genetika.jpg\|400px\|thumb\|right\|Šizofrenija siejasi su keliais rizikos faktoriais: kardinaliai didesnė tikimybė ja susirgti, jei esate darboholikas, turite gerą vaizduotę, stiprų intelektą ir kitus gebėjimus. Dėl to ir atsiranda legendos apie išprotėjusius mokslininkus.]]		[[Vaizdas:Sizofrenija_genetika.jpg\|400px\|thumb\|right\|Šizofrenija siejasi su keliais rizikos faktoriais: kardinaliai didesnė tikimybė ja susirgti, jei esate darboholikas, turite gerą vaizduotę, stiprų intelektą ir kitus gebėjimus. Dėl to ir atsiranda legendos apie išprotėjusius mokslininkus.]]
	'''Schizofrenija''' (tariama, kaip "skizofrenija") arba '''šizofrenija''' (nuo lot. ir gr. ''schizo'' - skilimas) - [[psichikos liga]], kuriai būdingas lėtinis asmenybės suirimas. Hebefreninė schizofrenija pirmą kartą buvo aprašyta, kaip ''Dementia praecox'' (ankstyvoji silpnaprotystė) austrų psichiatro [[Arnold Pick]] [[1891]], o [[1893]] metais vokiečių psichiatro [[Emil Kraepelin]] darbuose išskirtos pagrindinės schizofrenijos formos bei simptomatika. Patį terminą ''schizofrenia'' [[1908]] įvedė šveicarų psichiatras [[Eugen Bleuler]].		'''Schizofrenija''' (tariama, kaip "skizofrenija", angl. ''schizophrenia'') arba '''šizofrenija''' (nuo lot. ir gr. ''schizo'' - skilimas) - [[psichikos liga]], kuriai būdingas lėtinis asmenybės suirimas. Hebefreninė schizofrenija pirmą kartą buvo aprašyta, kaip ''Dementia praecox'' (ankstyvoji silpnaprotystė) austrų psichiatro [[Arnold Pick]] [[1891]], o [[1893]] metais vokiečių psichiatro [[Emil Kraepelin]] darbuose išskirtos pagrindinės schizofrenijos formos bei simptomatika. Patį terminą ''schizofrenia'' [[1908]] įvedė šveicarų psichiatras [[Eugen Bleuler]].

	Daugelis painioja schizofreniją su [[šizofrenija]], nors išties tai yra skirtingi visai sutrikimai. Bet nors ir skirtingi, jie painiojami netgi psichiatrų, o visa ta painiavos kilmė - tai kadaise buvusi [[sovietinė psichiatrija]], kuri aiškino, kad jų sugalvota šizofrenija yra tas pat, kas ir [[Vakarai\|Vakaruose]] nagrinėjama. Tai apie tą sovietinę [[šizofrenija\|šizofreniją]] mes dėl to turime atskirą straipsnį, bet ne kad painiavos mažiau pasidarytų, o kad tiktai dar labiau viskas būtų suvelta.		Daugelis painioja schizofreniją su [[šizofrenija]], nors išties tai yra skirtingi visai sutrikimai. Bet nors ir skirtingi, jie painiojami netgi psichiatrų, o visa ta painiavos kilmė - tai kadaise buvusi [[sovietinė psichiatrija]], kuri aiškino, kad jų sugalvota šizofrenija yra tas pat, kas ir [[Vakarai\|Vakaruose]] nagrinėjama. Tai apie tą sovietinę [[šizofrenija\|šizofreniją]] mes dėl to turime atskirą straipsnį, bet ne kad painiavos mažiau pasidarytų, o kad tiktai dar labiau viskas būtų suvelta.

Undo 09:00, 15 sausio 2021

2021-01-15T09:00:36Z

← Ankstesnė versija		12:00, 15 sausio 2021 versija
2 eilutė:		2 eilutė:
	'''Schizofrenija''' (tariama, kaip "skizofrenija") arba '''šizofrenija''' (nuo lot. ir gr. ''schizo'' - skilimas) - [[psichikos liga]], kuriai būdingas lėtinis asmenybės suirimas. Hebefreninė schizofrenija pirmą kartą buvo aprašyta, kaip ''Dementia praecox'' (ankstyvoji silpnaprotystė) austrų psichiatro [[Arnold Pick]] [[1891]], o [[1893]] metais vokiečių psichiatro [[Emil Kraepelin]] darbuose išskirtos pagrindinės schizofrenijos formos bei simptomatika. Patį terminą ''schizofrenia'' [[1908]] įvedė šveicarų psichiatras [[Eugen Bleuler]].		'''Schizofrenija''' (tariama, kaip "skizofrenija") arba '''šizofrenija''' (nuo lot. ir gr. ''schizo'' - skilimas) - [[psichikos liga]], kuriai būdingas lėtinis asmenybės suirimas. Hebefreninė schizofrenija pirmą kartą buvo aprašyta, kaip ''Dementia praecox'' (ankstyvoji silpnaprotystė) austrų psichiatro [[Arnold Pick]] [[1891]], o [[1893]] metais vokiečių psichiatro [[Emil Kraepelin]] darbuose išskirtos pagrindinės schizofrenijos formos bei simptomatika. Patį terminą ''schizofrenia'' [[1908]] įvedė šveicarų psichiatras [[Eugen Bleuler]].

	Daugelis painioja schizofreniją su [[šizofrenija]], tai apie [[šizofrenija\|šizofreniją]] mes dėl to turime atskirą straipsnį.		Daugelis painioja schizofreniją su [[šizofrenija]], nors išties tai yra skirtingi visai sutrikimai. Bet nors ir skirtingi, jie painiojami netgi psichiatrų, o visa ta painiavos kilmė - tai kadaise buvusi [[sovietinė psichiatrija]], kuri aiškino, kad jų sugalvota šizofrenija yra tas pat, kas ir [[Vakarai\|Vakaruose]] nagrinėjama. Tai apie tą sovietinę [[šizofrenija\|šizofreniją]] mes dėl to turime atskirą straipsnį, bet ne kad painiavos mažiau pasidarytų, o kad tiktai dar labiau viskas būtų suvelta.

	Visoms šizofrenijos formoms būdingas vienas bruožas: kažkurie žmonių gebėjimai ir savybės ima byrėti ir skilinėti. Pvz., emociniai gebėjimai nustoja kaip nors sietis su intelektiniais ar intelektiniai gebėjimai patys savaime pradeda irti ir išsikreipinėti, nes pacientas nustoja diferencijuoti faktų vertes kaip skirtingas. Kaip pirmi šizofrenijos požymiai paprastai pasireiškia [[maginis mąstymas]] ar [[emocinis bukumas]].		Visoms šizofrenijos formoms būdingas vienas bruožas: kažkurie žmonių gebėjimai ir savybės ima byrėti ir skilinėti. Pvz., emociniai gebėjimai nustoja kaip nors sietis su intelektiniais ar intelektiniai gebėjimai patys savaime pradeda irti ir išsikreipinėti, nes pacientas nustoja diferencijuoti faktų vertes kaip skirtingas. Kaip pirmi šizofrenijos požymiai paprastai pasireiškia [[maginis mąstymas]] ar [[emocinis bukumas]].

Arabas: /* Schizofrenijos formos */

2018-10-01T12:44:04Z

Schizofrenijos formos

← Ankstesnė versija		15:44, 1 spalio 2018 versija
10 eilutė:		10 eilutė:

	== Schizofrenijos formos ==		== Schizofrenijos formos ==
	Labiausiai schizofrenija su savo pavidalais priklauso nuo amžiaus, kuriame prasidėjo. Ankstyvame periode, iki 20 metų amžiaus prasidėjusi schizofrenija paprastai pasižymi vaikišku nerišlumu - čia tipiškiausia [[hebefrenija]], maždaug 20-30 metų amžiuje būna daug polinkių į gyvenimo prasmes ir nesusitaikymą su realybe - čia dažniau būna [[katatoninė schizofrenija]], o vyresniame nei 30 metų amžiuje - polinkiu į [[sąmokslo teorijos\|sąmokslo teorijas]], taigi dažniau gaunasi [[paranoidinė schizofrenija]]. Atitinkamai, pagal paciento ~~am=i7~~ jau gali ~~b8ti~~ nustatoma ir ~~pirmin4~~ [[diagnozė]].		Labiausiai schizofrenija su savo pavidalais priklauso nuo amžiaus, kuriame prasidėjo. Ankstyvame periode, iki 20 metų amžiaus prasidėjusi schizofrenija paprastai pasižymi vaikišku nerišlumu - čia tipiškiausia [[hebefrenija]], maždaug 20-30 metų amžiuje būna daug polinkių į gyvenimo prasmes ir nesusitaikymą su realybe - čia dažniau būna [[katatoninė schizofrenija]], o vyresniame nei 30 metų amžiuje - polinkiu į [[sąmokslo teorijos\|sąmokslo teorijas]], taigi dažniau gaunasi [[paranoidinė schizofrenija]]. Atitinkamai, pagal paciento amžių jau gali būti nustatoma ir pirminė [[diagnozė]].

			Labai čia svarbus yra teisinga [[šizofrenijos diagnostika]], nes jos netaikant, bet kuri šizofrenija lieka kaip [[nediferencijuota šizofrenija]], o tai pacientams leidžia išsisukinėti nuo gydymo ir apsimesdinėti, esą serga kažkokiomis kitomis ligomis.

	Pagal specifnę simptomatiką išskiriamos šios schizofrenijos formos:		Pagal specifnę simptomatiką išskiriamos šios schizofrenijos formos:

Balalaikų draugė 10:37, 28 rugsėjo 2018

2018-09-28T10:37:27Z

← Ankstesnė versija		13:37, 28 rugsėjo 2018 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
	[[Vaizdas:Sizofrenija_genetika.jpg\|400px\|thumb\|right\|Šizofrenija siejasi su keliais rizikos faktoriais: kardinaliai didesnė tikimybė ja susirgti, jei esate darboholikas, turite gerą vaizduotę, stiprų intelektą ir kitus gebėjimus. Dėl to ir atsiranda legendos apie išprotėjusius mokslininkus.]]		[[Vaizdas:Sizofrenija_genetika.jpg\|400px\|thumb\|right\|Šizofrenija siejasi su keliais rizikos faktoriais: kardinaliai didesnė tikimybė ja susirgti, jei esate darboholikas, turite gerą vaizduotę, stiprų intelektą ir kitus gebėjimus. Dėl to ir atsiranda legendos apie išprotėjusius mokslininkus.]]
	'''Schizofrenija''' (tariama, kaip "skizofrenija") arba '''šizofrenija''' (nuo lot. ir gr. ''schizo'' - skilimas) - [[psichikos liga]], kuriai būdingas lėtinis asmenybės suirimas. Hebefreninė schizofrenija pirmą kartą buvo aprašyta, kaip ''Dementia praecox'' (ankstyvoji silpnaprotystė) austrų psichiatro [[Arnold Pick]] [[1891]], o [[1893]] metais vokiečių psichiatro [[Emil Kraepelin]] darbuose išskirtos pagrindinės schizofrenijos formos bei simptomatika. Patį terminą ''schizofrenia'' [[1908]] įvedė šveicarų psichiatras [[Eugen Bleuler]].		'''Schizofrenija''' (tariama, kaip "skizofrenija") arba '''šizofrenija''' (nuo lot. ir gr. ''schizo'' - skilimas) - [[psichikos liga]], kuriai būdingas lėtinis asmenybės suirimas. Hebefreninė schizofrenija pirmą kartą buvo aprašyta, kaip ''Dementia praecox'' (ankstyvoji silpnaprotystė) austrų psichiatro [[Arnold Pick]] [[1891]], o [[1893]] metais vokiečių psichiatro [[Emil Kraepelin]] darbuose išskirtos pagrindinės schizofrenijos formos bei simptomatika. Patį terminą ''schizofrenia'' [[1908]] įvedė šveicarų psichiatras [[Eugen Bleuler]].

			Daugelis painioja schizofreniją su [[šizofrenija]], tai apie [[šizofrenija\|šizofreniją]] mes dėl to turime atskirą straipsnį.

	Visoms šizofrenijos formoms būdingas vienas bruožas: kažkurie žmonių gebėjimai ir savybės ima byrėti ir skilinėti. Pvz., emociniai gebėjimai nustoja kaip nors sietis su intelektiniais ar intelektiniai gebėjimai patys savaime pradeda irti ir išsikreipinėti, nes pacientas nustoja diferencijuoti faktų vertes kaip skirtingas. Kaip pirmi šizofrenijos požymiai paprastai pasireiškia [[maginis mąstymas]] ar [[emocinis bukumas]].		Visoms šizofrenijos formoms būdingas vienas bruožas: kažkurie žmonių gebėjimai ir savybės ima byrėti ir skilinėti. Pvz., emociniai gebėjimai nustoja kaip nors sietis su intelektiniais ar intelektiniai gebėjimai patys savaime pradeda irti ir išsikreipinėti, nes pacientas nustoja diferencijuoti faktų vertes kaip skirtingas. Kaip pirmi šizofrenijos požymiai paprastai pasireiškia [[maginis mąstymas]] ar [[emocinis bukumas]].

Fandorina 20:56, 22 vasario 2016

2016-02-22T20:56:48Z

← Ankstesnė versija		23:56, 22 vasario 2016 versija
8 eilutė:		8 eilutė:

	== Schizofrenijos formos ==		== Schizofrenijos formos ==
	Labiausiai schizofrenija su savo pavidalais priklauso nuo amžiaus, kuriame prasidėjo. Ankstyvame periode, iki 20 metų amžiaus prasidėjusi schizofrenija paprastai pasižymi vaikišku nerišlumu - čia tipiškiausia [[hebefrenija]], maždaug 20-30 metų amžiuje būna daug polinkių į gyvenimo prasmes ir nesusitaikymą su realybe - čia dažniau būna [[katatoninė schizofrenija]], o vyresniame nei 30 metų amžiuje - polinkiu į [[sąmokslo teorijos\|sąmokslo teorijas]], taigi dažniau gaunasi [[paranoidinė schizofrenija]].		Labiausiai schizofrenija su savo pavidalais priklauso nuo amžiaus, kuriame prasidėjo. Ankstyvame periode, iki 20 metų amžiaus prasidėjusi schizofrenija paprastai pasižymi vaikišku nerišlumu - čia tipiškiausia [[hebefrenija]], maždaug 20-30 metų amžiuje būna daug polinkių į gyvenimo prasmes ir nesusitaikymą su realybe - čia dažniau būna [[katatoninė schizofrenija]], o vyresniame nei 30 metų amžiuje - polinkiu į [[sąmokslo teorijos\|sąmokslo teorijas]], taigi dažniau gaunasi [[paranoidinė schizofrenija]]. Atitinkamai, pagal paciento am=i7 jau gali b8ti nustatoma ir pirmin4 [[diagnozė]].

	Pagal specifnę simptomatiką išskiriamos šios schizofrenijos formos:		Pagal specifnę simptomatiką išskiriamos šios schizofrenijos formos:

Fandorina 21:20, 2 lapkričio 2014

2014-11-02T21:20:29Z

← Ankstesnė versija		00:20, 3 lapkričio 2014 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
	[[Vaizdas:Sizofrenija_genetika.jpg\|400px\|thumb\|right\|Šizofrenija siejasi su keliais rizikos faktoriais: kardinaliai didesnė tikimybė ja susirgti, jei esate darboholikas, turite gerą vaizduotę, stiprų intelektą ir kitus gebėjimus. Dėl to ir atsiranda legendos apie išprotėjusius mokslininkus.]]		[[Vaizdas:Sizofrenija_genetika.jpg\|400px\|thumb\|right\|Šizofrenija siejasi su keliais rizikos faktoriais: kardinaliai didesnė tikimybė ja susirgti, jei esate darboholikas, turite gerą vaizduotę, stiprų intelektą ir kitus gebėjimus. Dėl to ir atsiranda legendos apie išprotėjusius mokslininkus.]]
	'''Schizofrenija''' (tariama, kaip "skizofrenija") arba '''šizofrenija''' (nuo lot. ir gr. ''schizo'' - skilimas) - [[psichikos liga]], kuriai būdingas lėtinis asmenybės suirimas. Hebefreninė ~~shcizofrenija~~ pirmą kartą buvo aprašyta, kaip ''Dementia praecox'' (ankstyvoji silpnaprotystė) austrų psichiatro [[Arnold Pick]] [[1891]], o [[1893]] metais vokiečių psichiatro [[Emil Kraepelin]] darbuose išskirtos pagrindinės schizofrenijos formos bei simptomatika. Patį terminą ''schizofrenia'' [[1908]] įvedė šveicarų psichiatras [[Eugen Bleuler]].		'''Schizofrenija''' (tariama, kaip "skizofrenija") arba '''šizofrenija''' (nuo lot. ir gr. ''schizo'' - skilimas) - [[psichikos liga]], kuriai būdingas lėtinis asmenybės suirimas. Hebefreninė schizofrenija pirmą kartą buvo aprašyta, kaip ''Dementia praecox'' (ankstyvoji silpnaprotystė) austrų psichiatro [[Arnold Pick]] [[1891]], o [[1893]] metais vokiečių psichiatro [[Emil Kraepelin]] darbuose išskirtos pagrindinės schizofrenijos formos bei simptomatika. Patį terminą ''schizofrenia'' [[1908]] įvedė šveicarų psichiatras [[Eugen Bleuler]].

	Visoms šizofrenijos formoms būdingas vienas bruožas: kažkurie žmonių gebėjimai ir savybės ima byrėti ir skilinėti. Pvz., emociniai gebėjimai nustoja kaip nors sietis su intelektiniais ar intelektiniai gebėjimai patys savaime pradeda irti ir išsikreipinėti, nes pacientas nustoja diferencijuoti faktų vertes kaip skirtingas. Kaip pirmi šizofrenijos požymiai paprastai pasireiškia [[maginis mąstymas]] ar [[emocinis bukumas]].		Visoms šizofrenijos formoms būdingas vienas bruožas: kažkurie žmonių gebėjimai ir savybės ima byrėti ir skilinėti. Pvz., emociniai gebėjimai nustoja kaip nors sietis su intelektiniais ar intelektiniai gebėjimai patys savaime pradeda irti ir išsikreipinėti, nes pacientas nustoja diferencijuoti faktų vertes kaip skirtingas. Kaip pirmi šizofrenijos požymiai paprastai pasireiškia [[maginis mąstymas]] ar [[emocinis bukumas]].

Fandorina: /* Šizofrenijos eigos prognozė */

2014-10-06T23:20:54Z

Šizofrenijos eigos prognozė

← Ankstesnė versija		02:20, 7 spalio 2014 versija
100 eilutė:		100 eilutė:
	Ligos eiga smarkiai priklauso nuo paciento reintegracijos galimybių, prasidėjus remisijai. Priklausomybė elementari: po [[psichozė\|psichozės]] lieka [[rezidualiniai kliedesiai]], kitaip tariant, [[pacientas]] toliau nusišnekinėja ir būna ne visai pilno proto, nes prisimena savo ankstesnius kliedesius. Jei su pacientu aplinkiniai bendrauja, paaiškina viską ir grąžina jį realybėn, tai jis pasveiksta, bet jei nebendrauja - tai taip ir lieka kliedinčiu, o užėjus kitam psichozės epizodui, viskas būna daug prasčiau.		Ligos eiga smarkiai priklauso nuo paciento reintegracijos galimybių, prasidėjus remisijai. Priklausomybė elementari: po [[psichozė\|psichozės]] lieka [[rezidualiniai kliedesiai]], kitaip tariant, [[pacientas]] toliau nusišnekinėja ir būna ne visai pilno proto, nes prisimena savo ankstesnius kliedesius. Jei su pacientu aplinkiniai bendrauja, paaiškina viską ir grąžina jį realybėn, tai jis pasveiksta, bet jei nebendrauja - tai taip ir lieka kliedinčiu, o užėjus kitam psichozės epizodui, viskas būna daug prasčiau.

	Pagal [[~~Eugen Krepelin~~]] bei garsųjį [[Akademikas Snežnevskis\|Akademiką Snežnevskį]], esminis šizofrenijos [[simptomas]] yra tai, kad ji nepagydoma ir visada tiktai blogėja. Todėl jei jums pagerėjo - tai reiškia, kad arba laikinai, arba ne šizofrenija.		Pagal [[Emil Kraepelin]] bei garsųjį [[Akademikas Snežnevskis\|Akademiką Snežnevskį]], esminis šizofrenijos [[simptomas]] yra tai, kad ji nepagydoma ir visada tiktai blogėja. Todėl jei jums pagerėjo - tai reiškia, kad arba laikinai, arba ne šizofrenija.


	== Schizofrenija ar šizofrenija? ==		== Schizofrenija ar šizofrenija? ==

← Ankstesnė versija		01:36, 30 sausio 2023 versija
7 eilutė:		7 eilutė:

	Pagal Eugen Bleuler visa šizofrenija kyla dėl kažkokios gilios [[ambivalencija\|ambivalencijos]], bet mes čia į visokias absurdiškas psichologijas nesigilinkime, nes visi žino, kad [[psichikos ligos]] turi būti gydomos [[neuroleptikai\|neuroleptikais]], o ne kažkokia nesąmoninga [[psichoterapija]].		Pagal Eugen Bleuler visa šizofrenija kyla dėl kažkokios gilios [[ambivalencija\|ambivalencijos]], bet mes čia į visokias absurdiškas psichologijas nesigilinkime, nes visi žino, kad [[psichikos ligos]] turi būti gydomos [[neuroleptikai\|neuroleptikais]], o ne kažkokia nesąmoninga [[psichoterapija]].

			Klasikinė schizofrenijos diagnostika paremta K.Schneider sukurtais [[pirmo rango simptomai\|pirmo rango simptomais]], tačiau kartais jų visgi nepakanka, o kai kurie iš jų visgi gali pasitaikyti ir nesergantiems žmonėms, ar tiesiog gali būti netiksliai paciento įvardinami, nupasakojant savo paties mąstymą. Taigi, griežtų ir vienareikšmių simptomų čia išties nėra. Šiuolaikiniame psichiatrijos moksle gana padriki diagnostiniai metodai vis siaurinami, tad pvz., šiuolaikinėje klasifikacijoje [[katatonija]] jau priskiriama ne schizofrenijai, o depresijos grupės sutrikimams, tuo tarpu apie pačią schizofreniją jau kalbama kaip apie visą rinkinį skirtingų, tačiau panašius simptomus turinčių sutrikimų.


14 eilutė:		16 eilutė:
	Labai čia svarbus yra teisinga [[šizofrenijos diagnostika]], nes jos netaikant, bet kuri šizofrenija lieka kaip [[nediferencijuota šizofrenija]], o tai pacientams leidžia išsisukinėti nuo gydymo ir apsimesdinėti, esą serga kažkokiomis kitomis ligomis.		Labai čia svarbus yra teisinga [[šizofrenijos diagnostika]], nes jos netaikant, bet kuri šizofrenija lieka kaip [[nediferencijuota šizofrenija]], o tai pacientams leidžia išsisukinėti nuo gydymo ir apsimesdinėti, esą serga kažkokiomis kitomis ligomis.

	Pagal specifnę simptomatiką išskiriamos šios schizofrenijos formos:		Pagal specifnę simptomatiką išskiriamos šios klasikinės schizofrenijos formos:
	* [[Paranoidinė schizofrenija]] - būdingos [[įkyrios idėjos]], [[paranoja]], [[kliedesiai]], [[haliucinacijos]], kita pozityvi simptomatika. Negatyvūs simptomai neryškūs.		* [[Paranoidinė schizofrenija]] - būdingos [[įkyrios idėjos]], [[paranoja]], [[kliedesiai]], [[haliucinacijos]], kita pozityvi simptomatika. Negatyvūs simptomai neryškūs.
	* [[Hebefreninė schizofrenija]] (kartais vadinama nerišliąja) - nerišlus mastymas ir nunykę jausmai. Aiškūs sudėtingesnių ir gilesnių jausmų sutrikimai, jausmų susilpnėjimas, manieringas elgesys, "primadonos sindromas", tipiškas užuojautos aplinkiniams trūkumas, nerišli šneka, "sąžinės atrofija", neaiški minčių eiga, tų pačių frazių ar žodžių nuolatinis kartojimas.		* [[Hebefreninė schizofrenija]] (kartais vadinama nerišliąja) - nerišlus mastymas ir nunykę jausmai. Aiškūs sudėtingesnių ir gilesnių jausmų sutrikimai, jausmų susilpnėjimas, manieringas elgesys, "primadonos sindromas", tipiškas užuojautos aplinkiniams trūkumas, nerišli šneka, "sąžinės atrofija", neaiški minčių eiga, tų pačių frazių ar žodžių nuolatinis kartojimas.
55 eilutė:		57 eilutė:

	=== Diagnostiniai šizofrenijos kriterijai ===		=== Diagnostiniai šizofrenijos kriterijai ===
	Diagnostiniai šizofrenijos kriterijai skirstomi į dvi grupes - pagrindiniai ir šalutiniai. Diagnozę galima nustatyti, jei yra vienas ryškus pagrindinis kriterijus, du neryškūs pagrindiniai kriterijai arba bent du ryškūs šalutiniai kriterijai. Diagnozuojant svarbu, kad kriterijai būtų stebimi su visa simptomatika ne mažiau, nei mėnesį.		Diagnostiniai šizofrenijos kriterijai skirstomi į dvi grupes - pagrindiniai ir šalutiniai. Diagnozę galima nustatyti, jei yra vienas ryškus pagrindinis kriterijus, du neryškūs pagrindiniai kriterijai arba bent du ryškūs šalutiniai kriterijai. Diagnozuojant svarbu, kad kriterijai būtų stebimi su visa simptomatika ne mažiau, nei mėnesį. Jei simptomai stebimi trumpiau - gali būti, kad tai ne schizofrenija, o kažkuris kitas sutrikimas.


	==== Pagrindiniai kriterijai ====		==== Pagrindiniai kriterijai ====
	Pagrindiniai keturi kriterijai, kurių pavienis leidžia diagnozuoti ~~šizofreniją~~:		Pagrindiniai keturi kriterijai, kurių pavienis leidžia diagnozuoti schizofreniją, yra išsivystę iš K.Schneider [[pirmo rango kriterijai\|pirmo rango kriterijų]], kurie kažkiek apibendrinti, papildyti ir sutraukti į mažesnį kriterijų rinkinį. Taigi, pagrindiniai schizofrenijos kriterijai yra tokie:
	* [[Minčių aidas]] - specifinė [[pseudohaliucinacijos\|pseudohaliucinacijų]] rūšis, kai mintys sukuria aidėjimo įspūdį. Pacientas skundžiasi, kad lyg tos mintys balsu būtų ištariamos galvos viduje. Taip pat kyla pojūtis, kad mintys yra svetimos, transliuojamos į galvą arba atvirkščiai - kad jas girdi aplinkiniai asmenys, ar kad jos perduodamos kažkur telepatiškai ir pan..		* [[Minčių aidas]] - specifinė [[pseudohaliucinacijos\|pseudohaliucinacijų]] rūšis, kai mintys sukuria aidėjimo įspūdį. Pacientas skundžiasi, kad lyg tos mintys balsu būtų ištariamos galvos viduje. Taip pat kyla pojūtis, kad mintys yra svetimos, transliuojamos į galvą arba atvirkščiai - kad jas girdi aplinkiniai asmenys, ar kad jos perduodamos kažkur telepatiškai ir pan..
	* [[Valdymo ir poveikio kliedesiai]]. Pacientas skundžiasi, kad jo kūną, mintis, veiksmus [[irba]] pojūčius valdo kažkas iš šalies, jį tyrinėja, prie jo prisijungia ir panašiai. Aplinkiniai įvykiai pacientui ima atrodyti sureguliuotais, aplinka netikra, surežisuota, aplink visokie aktoriai ir taip toliau.		* [[Valdymo ir poveikio kliedesiai]]. Pacientas skundžiasi, kad jo kūną, mintis, veiksmus [[irba]] pojūčius valdo kažkas iš šalies, jį tyrinėja, prie jo prisijungia ir panašiai. Aplinkiniai įvykiai pacientui ima atrodyti sureguliuotais, aplinka netikra, surežisuota, aplink visokie aktoriai ir taip toliau.