Gimnazija 13:23, 4 kovo 2025

2025-03-04T13:23:24Z

← Ankstesnė versija		16:23, 4 kovo 2025 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
			[[Vaizdas:Maria_laach_abatija.jpg\|500px\|thumb\|right\|Maždaug apie [[XIa.]]-[[XIIIa.]] statyta Maria Laach abatija Vokietijoje yra vienas iš ryškiausių ir tipiškiausių romaninės architektūros atvejų, kokius tik galima rasti.]]
	'''Romaninis stilius''' - ankstyvųjų ir vidurinių [[Viduramžiai\|Viduramžių]] architektūrinis stilius, dominavęs didelių pastatų statyboje tuose Europos krašuotse, kur būdavo daug pigiaus ir lengvai apdirbamo minkšto akmens, daugiausiai iš visokių klinčių. Stilius vėlesniais laikais išnyko, tačiau davė pagrindą [[gotika\|gotikai]].		'''Romaninis stilius''' - ankstyvųjų ir vidurinių [[Viduramžiai\|Viduramžių]] architektūrinis stilius, dominavęs didelių pastatų statyboje tuose Europos krašuotse, kur būdavo daug pigiaus ir lengvai apdirbamo minkšto akmens, daugiausiai iš visokių klinčių. Stilius vėlesniais laikais išnyko, tačiau davė pagrindą [[gotika\|gotikai]].

	Lietuvoje romaninio stiliaus pastatų nėra, nes jų periodas ir ankstesnis už gotikinį, ir to minkšto akmens pas mus išvis nerasta. Tačiau taip ar anaip, romaninio stiliaus supratimas reikalingas, norint suprasti ankstyvos gotikinės architektūros principus.		Lietuvoje romaninio stiliaus pastatų nėra, nes jų periodas ir ankstesnis už gotikinį, ir to minkšto akmens pas mus išvis nerasta. Artimiausi Lietuvai romaniniai statiniai yra išlikę [[Lenkija\|Lenkijoje]]. Tačiau taip ar anaip, romaninio stiliaus supratimas reikalingas, norint suprasti ankstyvos gotikinės architektūros principus.

	Pastatai būdavo statomi iš gana nemažų akmeninių blokų, kurie būdavo išskaptuojami taip, kaip reikia pagal formą, o paskui iš esmės kraunami vienas ant kito, sutvirtinant juos vienus su kitais ne tiek kalkių skiediniu ar kokiu nors cementu, kiek visokiais pagaliais, rąstais, kai kur virvėmis, o svarbesnėse vietose - pripilant į plyšius išlydyto švino, kuris paskui tuose plyšiuose sustingdavo ir irgi atlikdavo cemento funkciją.		Pastatai būdavo statomi iš gana nemažų akmeninių blokų, kurie būdavo išskaptuojami taip, kaip reikia pagal formą, o paskui iš esmės kraunami vienas ant kito, pagal poreikį sutvirtinant juos vienus su kitais ne tiek kalkių skiediniu ar kokiu nors cementu, kiek visokiais pagaliais, rąstais, kai kur virvėmis, o svarbesnėse vietose - pripilant į plyšius išlydyto švino, kuris paskui tuose plyšiuose sustingdavo ir irgi atlikdavo cemento funkciją.

	Tokia statyba buvo visai patogi, nes tam nereikėjo nei kažkokio gudraus planavimo, nei dar ko nors. Svarbu būdavo tik viena - kad būtų minkšto akmens. Iš didesnių akmenų gaudavosi padaryti perdangas durims ar langams. Kadangi akmenys būdavo dideli ir sunkūs, surišimas nebūdavo svarbus - pakakdavo jau paties akmenų svorio, kad konstrukcija laikytųsi. Perdangos patalpoms, stogai ir pan. būdavo daromi iš medžio. Kai reikdavo didesnių akmeninių perdangų ar arkų, jos būdavo gana primityvios, apvalios.		Tokia statyba buvo visai patogi, nes tam nereikėjo nei kažkokio gudraus planavimo, nei dar ko nors. Svarbu būdavo tik viena - kad būtų minkšto akmens. Iš didesnių akmenų gaudavosi padaryti perdangas durims ar langams. Kadangi akmenys būdavo dideli ir sunkūs, surišimas nebūdavo svarbus - pakakdavo jau paties akmenų svorio, kad konstrukcija laikytųsi. Perdangos patalpoms, stogai ir pan. būdavo daromi iš medžio. Kai reikdavo didesnių akmeninių perdangų ar arkų, jos būdavo gana primityvios, apvalios.
9 eilutė:		10 eilutė:
	Apvalios arkos labai neefektyviai paskirsto apkrovas, yra gana sunkios, tačiau padaromos labai lengvai, tiesiog įkišant kokį nors ratą tarp dviejų sienų ir pagal to rato formą sukraunant skaldytus akmenis į arką. Būtent tos primityvios apvalios langų, durų ar kitos arkos yra esminis romaninio stiliaus skiriamasis bruožas.		Apvalios arkos labai neefektyviai paskirsto apkrovas, yra gana sunkios, tačiau padaromos labai lengvai, tiesiog įkišant kokį nors ratą tarp dviejų sienų ir pagal to rato formą sukraunant skaldytus akmenis į arką. Būtent tos primityvios apvalios langų, durų ar kitos arkos yra esminis romaninio stiliaus skiriamasis bruožas.

	Vėlesniais laikais, kai radosi geros plytų gamybos technologijos, pradėtas gaminti kalkių skiedinys, o konstrukcijos atsirado gudresnės, tai ir romaninis stilius transformavosi į tai, kas dabar žinoma, kaip ankstyvoji [[gotika]]. Kai pritrūkdavo minkšto akmens, vietoje akmeninių perdangų tekdavo naudoti arkas iš plytų, o plytos būdavo vienodos, todėl leisdavo ir arkas padaryti gudresnių formų, nei vien tik apvalios. Negana to, plytos ilgainiui pasidarė ir pigesnės, nei tie akmenys. Tačiau daugelis bendrų konstrukcinių sprendimų vis dar būdavo panašūs, todėl abu stiliai išlaikė daug bendrumo.		Vėlesniais laikais, kai radosi geros plytų gamybos technologijos, pradėtas gaminti kalkių skiedinys, o konstrukcijos atsirado gudresnės, tai ir romaninis stilius transformavosi į tai, kas dabar žinoma, kaip ankstyvoji [[gotika]]. Kai pritrūkdavo minkšto akmens, vietoje akmeninių perdangų tekdavo naudoti arkas iš plytų, o plytos būdavo vienodos, todėl leisdavo ir arkas padaryti gudresnių formų, nei vien tik apvalios. Negana to, plytos ilgainiui pasidarė ir smarkiai pigesnės, nei tie akmenys. Tačiau daugelis bendrų konstrukcinių sprendimų vis dar būdavo panašūs, todėl abu stiliai išlaikė daug bendrumo.

			Kaip pvz., egzistuoja to pat periodo pastatų, pastatytų iš plytų, tačiau turinčių stilių, kuris yra greičiau romaninis, negu gotikinis - irgi su tom pačiom pusapvalėm arkom ir taip toliau.

			Romaninė architektūra turi juntamų vizualinių panašumų su [[bizantiškas stilius\|bizantišku stiliumi]], kurie akivaizdžiai yra susiję su bendra kilme - ir vieni, ir kiti stiliai atsišakojo nuo vėlyvosios [[Senovės Roma\|Senovės Romos]] architektūros, perimdami nemažai tų pačių konstrukcinių sprendimų.


	[[Category:Architektūra]]		[[Category:Architektūra]]

Gimnazija: Naujas puslapis: '''Romaninis stilius''' - ankstyvųjų ir vidurinių Viduramžių architektūrinis stilius, dominavęs didelių pastatų statyboje tuose Europos krašuotse, kur būdavo daug pigiaus ir lengvai apdirbamo minkšto akmens, daugiausiai iš visokių klinčių. Stilius vėlesniais laikais išnyko, tačiau davė pagrindą gotikai. Lietuvoje romaninio stiliaus pastatų nėra, nes jų periodas ir ankstesnis už gotikinį, ir to minkšto akmens pas mus i...

2025-03-04T13:03:30Z

Naujas puslapis: '''Romaninis stilius''' - ankstyvųjų ir vidurinių Viduramžių architektūrinis stilius, dominavęs didelių pastatų statyboje tuose Europos krašuotse, kur būdavo daug pigiaus ir lengvai apdirbamo minkšto akmens, daugiausiai iš visokių klinčių. Stilius vėlesniais laikais išnyko, tačiau davė pagrindą gotikai. Lietuvoje romaninio stiliaus pastatų nėra, nes jų periodas ir ankstesnis už gotikinį, ir to minkšto akmens pas mus i...

Naujas puslapis

'''Romaninis stilius''' - ankstyvųjų ir vidurinių [[Viduramžiai|Viduramžių]] architektūrinis stilius, dominavęs didelių pastatų statyboje tuose Europos krašuotse, kur būdavo daug pigiaus ir lengvai apdirbamo minkšto akmens, daugiausiai iš visokių klinčių. Stilius vėlesniais laikais išnyko, tačiau davė pagrindą [[gotika|gotikai]].

Lietuvoje romaninio stiliaus pastatų nėra, nes jų periodas ir ankstesnis už gotikinį, ir to minkšto akmens pas mus išvis nerasta. Tačiau taip ar anaip, romaninio stiliaus supratimas reikalingas, norint suprasti ankstyvos gotikinės architektūros principus.

Pastatai būdavo statomi iš gana nemažų akmeninių blokų, kurie būdavo išskaptuojami taip, kaip reikia pagal formą, o paskui iš esmės kraunami vienas ant kito, sutvirtinant juos vienus su kitais ne tiek kalkių skiediniu ar kokiu nors cementu, kiek visokiais pagaliais, rąstais, kai kur virvėmis, o svarbesnėse vietose - pripilant į plyšius išlydyto švino, kuris paskui tuose plyšiuose sustingdavo ir irgi atlikdavo cemento funkciją.

Tokia statyba buvo visai patogi, nes tam nereikėjo nei kažkokio gudraus planavimo, nei dar ko nors. Svarbu būdavo tik viena - kad būtų minkšto akmens. Iš didesnių akmenų gaudavosi padaryti perdangas durims ar langams. Kadangi akmenys būdavo dideli ir sunkūs, surišimas nebūdavo svarbus - pakakdavo jau paties akmenų svorio, kad konstrukcija laikytųsi. Perdangos patalpoms, stogai ir pan. būdavo daromi iš medžio. Kai reikdavo didesnių akmeninių perdangų ar arkų, jos būdavo gana primityvios, apvalios.

Apvalios arkos labai neefektyviai paskirsto apkrovas, yra gana sunkios, tačiau padaromos labai lengvai, tiesiog įkišant kokį nors ratą tarp dviejų sienų ir pagal to rato formą sukraunant skaldytus akmenis į arką. Būtent tos primityvios apvalios langų, durų ar kitos arkos yra esminis romaninio stiliaus skiriamasis bruožas.

Vėlesniais laikais, kai radosi geros plytų gamybos technologijos, pradėtas gaminti kalkių skiedinys, o konstrukcijos atsirado gudresnės, tai ir romaninis stilius transformavosi į tai, kas dabar žinoma, kaip ankstyvoji [[gotika]]. Kai pritrūkdavo minkšto akmens, vietoje akmeninių perdangų tekdavo naudoti arkas iš plytų, o plytos būdavo vienodos, todėl leisdavo ir arkas padaryti gudresnių formų, nei vien tik apvalios. Negana to, plytos ilgainiui pasidarė ir pigesnės, nei tie akmenys. Tačiau daugelis bendrų konstrukcinių sprendimų vis dar būdavo panašūs, todėl abu stiliai išlaikė daug bendrumo.

[[Category:Architektūra]]

Romaninis stilius - Versijų istorija

Gimnazija 13:23, 4 kovo 2025