https://www.pipedija.com/index.php?action=history&feed=atom&title=Red_Star_OS 2026-04-27T19:27:56Z Šio puslapio versijų istorija projekte MediaWiki 1.37.1 https://www.pipedija.com/index.php?title=Red_Star_OS&diff=89447&oldid=prev 2025-08-26T21:23:29Z

<p></p> <table style="background-color: #fff; color: #202122;" data-mw="interface"> <col class="diff-marker" /> <col class="diff-content" /> <col class="diff-marker" /> <col class="diff-content" /> <tr class="diff-title" lang="lt"> <td colspan="2" style="background-color: #fff; color: #202122; text-align: center;">← Ankstesnė versija</td> <td colspan="2" style="background-color: #fff; color: #202122; text-align: center;">00:23, 27 rugpjūčio 2025 versija</td> </tr><tr><td colspan="2" class="diff-lineno" id="mw-diff-left-l18">18 eilutė:</td> <td colspan="2" class="diff-lineno">18 eilutė:</td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Pirma Red Star OS buvo išleista [[2007]] metais, o kiek vėliau informaciją apie ją išplatino ir Šiaurės Korėjos naujienų agentūra KCNA, kuri prisigyrė kaip Šiaurės Korėja prmauja IT srityje ir paskleidė krūvą skrynšotų. Ilgą laiką sistema buvo mistine, tik praėjus daugeliui metų nutekėjo kopija į Vakarus. Iki tol buvo abejojančių ir netgi teigiančių, kad tie skrynšotai buvo falsifikatas. Vėliau buvo identifikuota, kad ši sistema buvo sukurta, perdirbinėjant vieną iš [[Red Hat]] Linux versijų, į ją įjungiant [[Wine]] ir kažkiek perdirbtų programų. Savo išvaizda ši OS buvo padaryta taip, kad imituotų [[Windows XP]].</div></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Pirma Red Star OS buvo išleista [[2007]] metais, o kiek vėliau informaciją apie ją išplatino ir Šiaurės Korėjos naujienų agentūra KCNA, kuri prisigyrė kaip Šiaurės Korėja prmauja IT srityje ir paskleidė krūvą skrynšotų. Ilgą laiką sistema buvo mistine, tik praėjus daugeliui metų nutekėjo kopija į Vakarus. Iki tol buvo abejojančių ir netgi teigiančių, kad tie skrynšotai buvo falsifikatas. Vėliau buvo identifikuota, kad ši sistema buvo sukurta, perdirbinėjant vieną iš [[Red Hat]] Linux versijų, į ją įjungiant [[Wine]] ir kažkiek perdirbtų programų. Savo išvaizda ši OS buvo padaryta taip, kad imituotų [[Windows XP]].</div></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td></tr> <tr><td class="diff-marker" data-marker="−"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #ffe49c; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Antra Red Star OS buvo išleista apie [[2009]], savo išvaizda buvo daug panašesnė į standartinį [[KDE]] (kuris ten ir buvo naudojamas), buvo pardavinėjama pačioje Šiaurės Korėjoje. Būtent tokia OS ir nutekėjo į Pietų Korėją, kur buvo nagrinėjama. Išvaizda - <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">???? </del></div></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Antra Red Star OS buvo išleista apie [[2009]], savo išvaizda buvo daug panašesnė į standartinį [[KDE]] (kuris ten ir buvo naudojamas), buvo pardavinėjama pačioje Šiaurės Korėjoje. Būtent tokia OS ir nutekėjo į Pietų Korėją, kur buvo nagrinėjama. Išvaizda - <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">atrodo tebuvo gana nesmarkiai modifikuotas KDE, kurioje [[Start]] mygtukas padarytas su raudona žvaigžde.</ins></div></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Trečia Red Star OS buvo išleista [[2012]] metais, turėjo [[GNOME]] vartotojo aplinką ir jau buvo ne ant [[Red Hat]], o ant [[Fedora Linux]]. Čia jau vartotojo interfeisas buvo padarytas panašesnis į senovinės [[MacOS-X]].</div></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Trečia Red Star OS buvo išleista [[2012]] metais, turėjo [[GNOME]] vartotojo aplinką ir jau buvo ne ant [[Red Hat]], o ant [[Fedora Linux]]. Čia jau vartotojo interfeisas buvo padarytas panašesnis į senovinės [[MacOS-X]].</div></td></tr> </table>

Ratukai https://www.pipedija.com/index.php?title=Red_Star_OS&diff=89445&oldid=prev 2025-08-26T21:19:34Z

<p></p> <table style="background-color: #fff; color: #202122;" data-mw="interface"> <col class="diff-marker" /> <col class="diff-content" /> <col class="diff-marker" /> <col class="diff-content" /> <tr class="diff-title" lang="lt"> <td colspan="2" style="background-color: #fff; color: #202122; text-align: center;">← Ankstesnė versija</td> <td colspan="2" style="background-color: #fff; color: #202122; text-align: center;">00:19, 27 rugpjūčio 2025 versija</td> </tr><tr><td colspan="2" class="diff-lineno" id="mw-diff-left-l1">1 eilutė:</td> <td colspan="2" class="diff-lineno">1 eilutė:</td></tr> <tr><td colspan="2" class="diff-side-deleted"></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div><ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">[[Vaizdas:Red_star_os_1_siaures_koreja_linux.jpeg|480px|thumb|right|Pirmos versijos Red Star OS, su paleistu komunistiniu "antivirusu", kuris skanuoja kompiuterį, ieškodamas netinkamų, pavojingų failų. Antivirusas vadinasi "''Juodosios širdies kontrpriemonių apsaugos įrankis''", o aptikęs netinkamų failų - ne tik juos šalina iš kompiuterio, bet prieš tai dar ir nusiunčia kam reikia.]]</ins></div></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>'''Red Star OS''' - tokia [[Šiaurės Korėja|Šiaurės Korėjoje]] sukurta [[Linux]] versija, pritaikyta naudojimui pagal [[totalitarizmas|totalitarizmo]] poreikius. Apie sistemą žinoma sąlyginai mažai, nors kelios iš jos versijų buvo nutekintos į Vakarų šalis, o dar kitais kartais būdavo matomi skirtingų versijų skrynšotai.</div></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>'''Red Star OS''' - tokia [[Šiaurės Korėja|Šiaurės Korėjoje]] sukurta [[Linux]] versija, pritaikyta naudojimui pagal [[totalitarizmas|totalitarizmo]] poreikius. Apie sistemą žinoma sąlyginai mažai, nors kelios iš jos versijų buvo nutekintos į Vakarų šalis, o dar kitais kartais būdavo matomi skirtingų versijų skrynšotai.</div></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td></tr> </table>

Ratukai https://www.pipedija.com/index.php?title=Red_Star_OS&diff=89443&oldid=prev 2025-08-26T21:10:16Z

<p></p> <table style="background-color: #fff; color: #202122;" data-mw="interface"> <col class="diff-marker" /> <col class="diff-content" /> <col class="diff-marker" /> <col class="diff-content" /> <tr class="diff-title" lang="lt"> <td colspan="2" style="background-color: #fff; color: #202122; text-align: center;">← Ankstesnė versija</td> <td colspan="2" style="background-color: #fff; color: #202122; text-align: center;">00:10, 27 rugpjūčio 2025 versija</td> </tr><tr><td colspan="2" class="diff-lineno" id="mw-diff-left-l8">8 eilutė:</td> <td colspan="2" class="diff-lineno">8 eilutė:</td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>* Visose sistemose yra naudojamas automatinis media failų (nuotraukų, filmų) modifikavimas, įdedant identifikatorius, kurie nurodo, kad failai buvo atidarinėti konkrečiame kompiuteryje - pagal tokius žymėjimus saugumiečiai paskui atranda, kas su kuo ir kada dalinosi filmais ar kita medžiaga</div></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>* Visose sistemose yra naudojamas automatinis media failų (nuotraukų, filmų) modifikavimas, įdedant identifikatorius, kurie nurodo, kad failai buvo atidarinėti konkrečiame kompiuteryje - pagal tokius žymėjimus saugumiečiai paskui atranda, kas su kuo ir kada dalinosi filmais ar kita medžiaga</div></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>* Visose sistemose yra įrankiai, kurie praneša į saugumui priklausantį centriuką, kad kompiuteris toks ir toks įsijungė ir laukia komandų</div></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>* Visose sistemose yra įrankiai, kurie praneša į saugumui priklausantį centriuką, kad kompiuteris toks ir toks įsijungė ir laukia komandų</div></td></tr> <tr><td class="diff-marker" data-marker="−"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #ffe49c; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>* Visose sistemose yra palikti bakdorai saugumiečių prisijungimui</div></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div><ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">* Visose sistemose yra skriptai, kurie patyliukais į centriuką persiuntinėja potencialiai įdomius failus, pvz., teksto dokumentus</ins></div></td></tr> <tr><td colspan="2" class="diff-side-deleted"></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>* Visose sistemose yra palikti bakdorai saugumiečių prisijungimui<ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">, kad šieji galėtų gyvai pasižiūrėti, ką žmogus dirba</ins></div></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>* Visose sistemose yra palikti skriptai, kurie automatiškai sugeba parsisiųsti atnaujintus bakdorus, skirtus saugumiečių prisijungimui</div></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>* Visose sistemose yra palikti skriptai, kurie automatiškai sugeba parsisiųsti atnaujintus bakdorus, skirtus saugumiečių prisijungimui</div></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>* Visose sistemose yra speciali antivirusinė programa, kuri ne tik apriboja galimybes atsisiųsti netinkamas programas, bet ir pati išcenzūruoja failus, kuriuose yra bet kas, kas netinka valdžiai</div></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>* Visose sistemose yra speciali antivirusinė programa, kuri ne tik apriboja galimybes atsisiųsti netinkamas programas, bet ir pati išcenzūruoja failus, kuriuose yra bet kas, kas netinka valdžiai</div></td></tr> <tr><td colspan="2" class="diff-lineno" id="mw-diff-left-l22">22 eilutė:</td> <td colspan="2" class="diff-lineno">23 eilutė:</td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Ketvirtoje versijoje, išleistoje [[2019]] metais, dar panaujino vartotojo interfeisą, kad būtų panašiau į naujesnes [[MacOS-X]] versijas.</div></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Ketvirtoje versijoje, išleistoje [[2019]] metais, dar panaujino vartotojo interfeisą, kad būtų panašiau į naujesnes [[MacOS-X]] versijas.</div></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td></tr> <tr><td colspan="2" class="diff-side-deleted"></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div><ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">Pastebėtina, kad Šiaurės Korėja daugumą Red Star OS versijų gerokai slepia - tik pora iš jų buvo platinamos pačios Šiaurės Korėjos viduje gan laisvai, bet ir tos nebuvo leidžiamos išsivežti. Apie tai, kad versijos būtų skelbiamos, kaip to reikalauja [[GPL]] licencija - išvis nebuvo nei kalbos. Dalis iš šitų Linux versijų išvis tepasitaiko įsitaigose ir į [[Vakarai|Vakarų]] pasaulį nuteka tik visiškai neaiškiais būdais. Bet ir nutekėjusios versijos paskui jau slepiamos [[Vakarai|Vakarų]] žvalgybų, nes jose ieškoma visokių saugumo skylių ir galimybių tas sistemas blokuoti, o atitinkamai niekas nenori, kad tokią informaciją išsiaiškintų ir išviešintų kokie nors mielaširdiški Linux developeriai, kas paskui pagelbėtų tik Šiaurės Korėjos saugumui.</ins></div></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td></tr> <tr><td colspan="2" class="diff-side-deleted"></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div><ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">Taigi, dėl įvairių priežasčių toji Red Star OS lieka labai smarkiai įslaptinta.</ins></div></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>[[Category:Linux]]</div></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>[[Category:Linux]]</div></td></tr> </table>

Ratukai https://www.pipedija.com/index.php?title=Red_Star_OS&diff=89426&oldid=prev 2025-08-26T12:23:34Z

<p></p> <table style="background-color: #fff; color: #202122;" data-mw="interface"> <col class="diff-marker" /> <col class="diff-content" /> <col class="diff-marker" /> <col class="diff-content" /> <tr class="diff-title" lang="lt"> <td colspan="2" style="background-color: #fff; color: #202122; text-align: center;">← Ankstesnė versija</td> <td colspan="2" style="background-color: #fff; color: #202122; text-align: center;">15:23, 26 rugpjūčio 2025 versija</td> </tr><tr><td colspan="2" class="diff-lineno" id="mw-diff-left-l10">10 eilutė:</td> <td colspan="2" class="diff-lineno">10 eilutė:</td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>* Visose sistemose yra palikti bakdorai saugumiečių prisijungimui</div></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>* Visose sistemose yra palikti bakdorai saugumiečių prisijungimui</div></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>* Visose sistemose yra palikti skriptai, kurie automatiškai sugeba parsisiųsti atnaujintus bakdorus, skirtus saugumiečių prisijungimui</div></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>* Visose sistemose yra palikti skriptai, kurie automatiškai sugeba parsisiųsti atnaujintus bakdorus, skirtus saugumiečių prisijungimui</div></td></tr> <tr><td class="diff-marker" data-marker="−"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #ffe49c; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>* Visose sistemose yra speciali antivirusinė programa, kuri ne tik apriboja galimybes atsisiųsti netinkamas programas, bet ir pati išcenzūruoja failus, kuriuose yra bet <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">kas, </del>kas, kas netinka valdžiai</div></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>* Visose sistemose yra speciali antivirusinė programa, kuri ne tik apriboja galimybes atsisiųsti netinkamas programas, bet ir pati išcenzūruoja failus, kuriuose yra bet kas, kas netinka valdžiai</div></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Šnekant paprastai, visos Red Star OS versijos veikia kaip šnipinėjimui skirtos OS, o pataisyti to tiesiog neįmanoma, nes viskas tiesiog kište užkišta visokiomis saugumo skylėmis.</div></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Šnekant paprastai, visos Red Star OS versijos veikia kaip šnipinėjimui skirtos OS, o pataisyti to tiesiog neįmanoma, nes viskas tiesiog kište užkišta visokiomis saugumo skylėmis.</div></td></tr> <tr><td colspan="2" class="diff-lineno" id="mw-diff-left-l16">16 eilutė:</td> <td colspan="2" class="diff-lineno">16 eilutė:</td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Pirma Red Star OS buvo išleista [[2007]] metais, o kiek vėliau informaciją apie ją išplatino ir Šiaurės Korėjos naujienų agentūra KCNA, kuri prisigyrė kaip Šiaurės Korėja prmauja IT srityje ir paskleidė krūvą skrynšotų. Ilgą laiką sistema buvo mistine, tik praėjus daugeliui metų nutekėjo kopija į Vakarus. Iki tol buvo abejojančių ir netgi teigiančių, kad tie skrynšotai buvo falsifikatas. Vėliau buvo identifikuota, kad ši sistema buvo sukurta, perdirbinėjant vieną iš [[Red Hat]] Linux versijų, į ją įjungiant [[Wine]] ir kažkiek perdirbtų programų. Savo išvaizda ši OS buvo padaryta taip, kad imituotų [[Windows XP]].</div></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Pirma Red Star OS buvo išleista [[2007]] metais, o kiek vėliau informaciją apie ją išplatino ir Šiaurės Korėjos naujienų agentūra KCNA, kuri prisigyrė kaip Šiaurės Korėja prmauja IT srityje ir paskleidė krūvą skrynšotų. Ilgą laiką sistema buvo mistine, tik praėjus daugeliui metų nutekėjo kopija į Vakarus. Iki tol buvo abejojančių ir netgi teigiančių, kad tie skrynšotai buvo falsifikatas. Vėliau buvo identifikuota, kad ši sistema buvo sukurta, perdirbinėjant vieną iš [[Red Hat]] Linux versijų, į ją įjungiant [[Wine]] ir kažkiek perdirbtų programų. Savo išvaizda ši OS buvo padaryta taip, kad imituotų [[Windows XP]].</div></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td></tr> <tr><td class="diff-marker" data-marker="−"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #ffe49c; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Antra Red Star OS buvo išleista apie [[2009]], savo išvaizda buvo daug panašesnė į standartinį [[KDE]] (kuris ten ir buvo naudojamas), buvo pardavinėjama pačioje Šiaurės Korėjoje. Būtent tokia OS ir nutekėjo į Pietų Korėją, kur buvo nagrinėjama. Išvaizda  </div></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Antra Red Star OS buvo išleista apie [[2009]], savo išvaizda buvo daug panašesnė į standartinį [[KDE]] (kuris ten ir buvo naudojamas), buvo pardavinėjama pačioje Šiaurės Korėjoje. Būtent tokia OS ir nutekėjo į Pietų Korėją, kur buvo nagrinėjama. Išvaizda <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">- ???? </ins></div></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Trečia Red Star OS buvo išleista [[2012]] metais, turėjo [[GNOME]] vartotojo aplinką ir jau buvo ne ant [[Red Hat]], o ant [[Fedora Linux]]. Čia jau vartotojo interfeisas buvo padarytas panašesnis į senovinės [[MacOS-X]].</div></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Trečia Red Star OS buvo išleista [[2012]] metais, turėjo [[GNOME]] vartotojo aplinką ir jau buvo ne ant [[Red Hat]], o ant [[Fedora Linux]]. Čia jau vartotojo interfeisas buvo padarytas panašesnis į senovinės [[MacOS-X]].</div></td></tr> </table>

DragonballPlus https://www.pipedija.com/index.php?title=Red_Star_OS&diff=89425&oldid=prev 2025-08-26T11:26:39Z

<p>Naujas puslapis: &#039;&#039;&#039;Red Star OS&#039;&#039;&#039; - tokia <a href="/index.php/%C5%A0iaur%C4%97s_Kor%C4%97ja" title="Šiaurės Korėja">Šiaurės Korėjoje</a> sukurta <a href="/index.php/Linux" title="Linux">Linux</a> versija, pritaikyta naudojimui pagal <a href="/index.php/Totalitarizmas" title="Totalitarizmas">totalitarizmo</a> poreikius. Apie sistemą žinoma sąlyginai mažai, nors kelios iš jos versijų buvo nutekintos į Vakarų šalis, o dar kitais kartais būdavo matomi skirtingų versijų skrynšotai. Visoms Red Star OS versijoms būdingos savybės: * Visos sistemos, jų programos ir t.t. išverstos į Šiaurės Korėjos korėjiečių...</p> <p><b>Naujas puslapis</b></p><div>'''Red Star OS''' - tokia [[Šiaurės Korėja|Šiaurės Korėjoje]] sukurta [[Linux]] versija, pritaikyta naudojimui pagal [[totalitarizmas|totalitarizmo]] poreikius. Apie sistemą žinoma sąlyginai mažai, nors kelios iš jos versijų buvo nutekintos į Vakarų šalis, o dar kitais kartais būdavo matomi skirtingų versijų skrynšotai.<br /> <br /> Visoms Red Star OS versijoms būdingos savybės:<br /> * Visos sistemos, jų programos ir t.t. išverstos į Šiaurės Korėjos korėjiečių kalbą, kur labai didelė dalis frazių ar pavadinimų yra visiškai kiti, nei tie, kur būna Pietų Korėjos korėjiečių kalboje<br /> * Visose versijose sistemos paleidimo skriptai ir [[kernelis]] yra modifikuoti taip, kad netgi [[Root]] vartotojas negalėtų padaryti kai kurių pakeitimų, susijusių su sistemos pagrindinėmis dalimis<br /> * Visais atvejais [[root]] vartotojo teisės yra nematomai apribotos, nors vartotojas ir gali persijungti į [[root]] akauntą<br /> * Visos sistemos turi automatinio atstatymo priemones - jei sistema aptinka, kad buvo netinkamai modifikuota, pradeda persikraudinėti ir atstatinėti pažeistas dalis, o jei jų atstatyti nepavyksta, nustoja veikti iš viso<br /> * Visose sistemose yra naudojamas automatinis media failų (nuotraukų, filmų) modifikavimas, įdedant identifikatorius, kurie nurodo, kad failai buvo atidarinėti konkrečiame kompiuteryje - pagal tokius žymėjimus saugumiečiai paskui atranda, kas su kuo ir kada dalinosi filmais ar kita medžiaga<br /> * Visose sistemose yra įrankiai, kurie praneša į saugumui priklausantį centriuką, kad kompiuteris toks ir toks įsijungė ir laukia komandų<br /> * Visose sistemose yra palikti bakdorai saugumiečių prisijungimui<br /> * Visose sistemose yra palikti skriptai, kurie automatiškai sugeba parsisiųsti atnaujintus bakdorus, skirtus saugumiečių prisijungimui<br /> * Visose sistemose yra speciali antivirusinė programa, kuri ne tik apriboja galimybes atsisiųsti netinkamas programas, bet ir pati išcenzūruoja failus, kuriuose yra bet kas, kas, kas netinka valdžiai<br /> <br /> Šnekant paprastai, visos Red Star OS versijos veikia kaip šnipinėjimui skirtos OS, o pataisyti to tiesiog neįmanoma, nes viskas tiesiog kište užkišta visokiomis saugumo skylėmis.<br /> <br /> Pirma Red Star OS buvo išleista [[2007]] metais, o kiek vėliau informaciją apie ją išplatino ir Šiaurės Korėjos naujienų agentūra KCNA, kuri prisigyrė kaip Šiaurės Korėja prmauja IT srityje ir paskleidė krūvą skrynšotų. Ilgą laiką sistema buvo mistine, tik praėjus daugeliui metų nutekėjo kopija į Vakarus. Iki tol buvo abejojančių ir netgi teigiančių, kad tie skrynšotai buvo falsifikatas. Vėliau buvo identifikuota, kad ši sistema buvo sukurta, perdirbinėjant vieną iš [[Red Hat]] Linux versijų, į ją įjungiant [[Wine]] ir kažkiek perdirbtų programų. Savo išvaizda ši OS buvo padaryta taip, kad imituotų [[Windows XP]].<br /> <br /> Antra Red Star OS buvo išleista apie [[2009]], savo išvaizda buvo daug panašesnė į standartinį [[KDE]] (kuris ten ir buvo naudojamas), buvo pardavinėjama pačioje Šiaurės Korėjoje. Būtent tokia OS ir nutekėjo į Pietų Korėją, kur buvo nagrinėjama. Išvaizda <br /> <br /> Trečia Red Star OS buvo išleista [[2012]] metais, turėjo [[GNOME]] vartotojo aplinką ir jau buvo ne ant [[Red Hat]], o ant [[Fedora Linux]]. Čia jau vartotojo interfeisas buvo padarytas panašesnis į senovinės [[MacOS-X]].<br /> <br /> Ketvirtoje versijoje, išleistoje [[2019]] metais, dar panaujino vartotojo interfeisą, kad būtų panašiau į naujesnes [[MacOS-X]] versijas.<br /> <br /> <br /> <br /> <br /> [[Category:Linux]]</div>

Ratukai