Raupai - Versijų istorija

ESM 22:21, 8 gegužės 2026

2026-05-08T22:21:14Z

← Ankstesnė versija		01:21, 9 gegužės 2026 versija
23 eilutė:		23 eilutė:
	Maždaug 4 ligos dieną ligonio temperatūra krenta, simptomatika susilpnėja, bet tuo metu atsiranda tipiški raupsai ant odos, pirmiausiai ant galvos, veido, liemens ir galūnių. Išbėrimai pirmiausiai randasi, kaip dėmės, paskui kaip papulos, kurios virsta burbuliukais, pustulėmis, tada ant jų susidaro plutelė, kuri nukrenta, o toje vietoje susidaro randas. Tuo pat metu ima rastis raupsai ir ant gleivinių - nosyje, burnoje, bronchuose, žarnyne, ant lytinių organų ir pan.. Gleivinių pažeidimai negyja, o ima eroduoti.		Maždaug 4 ligos dieną ligonio temperatūra krenta, simptomatika susilpnėja, bet tuo metu atsiranda tipiški raupsai ant odos, pirmiausiai ant galvos, veido, liemens ir galūnių. Išbėrimai pirmiausiai randasi, kaip dėmės, paskui kaip papulos, kurios virsta burbuliukais, pustulėmis, tada ant jų susidaro plutelė, kuri nukrenta, o toje vietoje susidaro randas. Tuo pat metu ima rastis raupsai ir ant gleivinių - nosyje, burnoje, bronchuose, žarnyne, ant lytinių organų ir pan.. Gleivinių pažeidimai negyja, o ima eroduoti.

	Maždaug apie 8-9 ligos dieną ligonio būsena ima sparčiai blogėti, raupsai pradeda pūliuoti. Ligonių savijauta prastėja, prasideda toksinė encefalopatija, sąmonės sutrikimai, kliedesiai, susijaudinimas, traukuliai. Traukuliai būdingesni vaikams. Tuo pat metu dalis raupsų ima džiūti ir gyti. Raupsų gijimas trunka apie 1-2 savaites, jų vietoje susidaro didžiuliai kiekiai randų.		Maždaug apie 8-9 ligos dieną ligonio būsena ima sparčiai blogėti, raupsai pradeda pūliuoti. Ligonių savijauta prastėja, prasideda toksinė [[encefalopatija]], [[sąmonės sutrikimai]], [[kliedesiai]], susijaudinimas, traukuliai. Traukuliai būdingesni vaikams. Tuo pat metu dalis raupsų ima džiūti ir gyti. Raupsų gijimas trunka apie 1-2 savaites, jų vietoje susidaro didžiuliai kiekiai randų.

	Ligos eiga itin pavojinga A kraujo grupės turėtojams: šie yra itin neatsparūs užsikrėtimui raupų virusu, o negana to, pas juos sutrinka ir imuninės reakcijos, dėl ko lengvai randasi antrinės infekcijos.		Ligos eiga itin pavojinga A kraujo grupės turėtojams: šie yra itin neatsparūs užsikrėtimui raupų virusu, o negana to, pas juos sutrinka ir imuninės reakcijos, dėl ko lengvai randasi antrinės infekcijos.

Fandorina 13:28, 15 rugsėjo 2012

2012-09-15T13:28:46Z

← Ankstesnė versija		16:28, 15 rugsėjo 2012 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
			[[Vaizdas:Child_with_Smallpox_Bangladesh.jpg\|400px\|thumb\|right\|Vaikiukas, apsirgęs raupais, visas išbertas raupsų papulomis. Visokias supermamas šiurpinantys [[skiepai]] yra tik [[farmacijos kompanijos\|farmacijos kompanijų]] išmislas, skirtas vaikams naikinti, o raupsų išties nebūna, o ši nuotraukoje esanti raupsuota mergaitė nesirgo ir nenumirė, nes tai tik vertelgų [[propaganda]].]]
	'''Raupsai''' arba '''raupai''' - tokia virusinė liga, kuria apsikrėtę būna '''raupsuotieji'''. Nuo raupsų odą visokios pūslelės išberia, o paskui žmogus numiršta, o jei ir nenumiršta, tai lieka aklas ir visas randuotas klaikiai. Šiąja liga netiki daugelis [[supermamos\|supermamų]], nes kovoja prieš [[skiepai\|skiepus]], katrie esą vaikus žudo ir sargdina, nes būtent nuo raupų pirmi skiepai ir buvo sukurti.		'''Raupsai''' arba '''raupai''' - tokia virusinė liga, kuria apsikrėtę būna '''raupsuotieji'''. Nuo raupsų odą visokios pūslelės išberia, o paskui žmogus numiršta, o jei ir nenumiršta, tai lieka aklas ir visas randuotas klaikiai. Šiąja liga netiki daugelis [[supermamos\|supermamų]], nes kovoja prieš [[skiepai\|skiepus]], katrie esą vaikus žudo ir sargdina, nes būtent nuo raupų pirmi skiepai ir buvo sukurti.

Fandorina: Naujas puslapis: '''Raupsai''' arba '''raupai''' - tokia virusinė liga, kuria apsikrėtę būna '''raupsuotieji'''. Nuo raupsų odą visokios pūslelės išberia, o paskui žmogus numiršta, o jei ...

2012-09-15T12:59:57Z

Naujas puslapis: '''Raupsai''' arba '''raupai''' - tokia virusinė liga, kuria apsikrėtę būna '''raupsuotieji'''. Nuo raupsų odą visokios pūslelės išberia, o paskui žmogus numiršta, o jei ...

Naujas puslapis

'''Raupsai''' arba '''raupai''' - tokia virusinė liga, kuria apsikrėtę būna '''raupsuotieji'''. Nuo raupsų odą visokios pūslelės išberia, o paskui žmogus numiršta, o jei ir nenumiršta, tai lieka aklas ir visas randuotas klaikiai. Šiąja liga netiki daugelis [[supermamos|supermamų]], nes kovoja prieš [[skiepai|skiepus]], katrie esą vaikus žudo ir sargdina, nes būtent nuo raupų pirmi skiepai ir buvo sukurti.

Išties tai yra taip sakoma, kad pati liga - tai raupai. O raupų sukeliamos pūslelės ir pūliniai, nuo kurių pasilieka randai - tai raupsai.

Dar visi žino, kad kai kažkas raupais apserga, tai būna įkišamas į [[leprozoriumas|leprozoriumą]], kad savo baisiu vaizdu negasdintų aplinkinių, o ir kad užkrato neskleistų.

== Raupų užsikrėtimas ir raupsuotieji ==
Raupais užsikrečiama įvairiais būdais - dažniausiai oro-lašeliniu, kaip nuo [[gripas|gripo]], bet neretai ir visokias mikroskopines žaizdeles, kai kažkokio užkrato pakliūna ant odos. Raupų virusas yra atsparus išdžiūvimui, tad juo apkrėsti daiktai gali užkrėsti kitus žmones po kelių mėnesių ir netgi kelerių metų. Infekuoti žmonės virusą į aplinką išskiria dideliais kiekiais, todėl bet kur, kur tik praėjo raupsuotas žmogus, lieka užkratas.

Dėl nenormaliai didelio užkrečiamumo raupsuotieji visada kelia aplinkiniams siaubą, nes kartais pakanka, kad koks nors prisiartintų prie žmonių, o nuo jo į kitų pusę vėjas papūstų - štai ir užsikrečia visi masiškai. Taip kad raupsuotųjų visi baidosi, o senais laikais visi gerai žinojo, kad jei jau kažkas raupsuotas, tai arba nuo jo bėgt, arba jį nudėt reikia. Tai raupsuotieji irgi tai žinodavo, todėl slapstydavosi nuo kitų, nes tai tebūdavo vienintelis šansas išgyvent.

Aišku, kai jau raupai išplisdavo, tai slapstytis visi nustodavo, tačiau mirtingumas būdavo toks, kad maža nepasirodytų.

== Raupų eiga, gydymas ir prognozė ==
Apsikrėtus, intubacinis periodas trunka apie 8-12 dienų. Visą tą laiką infekuotasis gali infekuoti kitus, nors ant jo paties ligos požymių nesimato.

Ligos pradžia staigi: ligonį ima krėsti drebulys, pakyla temperatūra, kamuoja stiprūs kaulų ir raumenų skausmai, primenantys sunkų radikulitą ar reumatizmą, stiprus troškulys, galvos svaigimas, galvos skausmai, vėmimas. Retesniais atvejais ligos pradžia gali būti ir švelnesnė.

Maždaug 2-4 ligos dieną karštinės fone ima rastis išbėrimai ant odos. Išbėrimai būna įvairios formos, ir šašelių, ir pūslelių, ir raudonų taškučių pavidalo. Hemoraginių raupsų atveju išbėrimai kaupiasi daugiausiai ant šonų, krūtinės, pilvo apačioje, šlaunų vidinėje pusėje, ant lytinių organų ir pan.. Pirminis išbėrimas dėmėmis laikosi kelias valandas, hemoraginis išbėrimas - apie parą.

Maždaug 4 ligos dieną ligonio temperatūra krenta, simptomatika susilpnėja, bet tuo metu atsiranda tipiški raupsai ant odos, pirmiausiai ant galvos, veido, liemens ir galūnių. Išbėrimai pirmiausiai randasi, kaip dėmės, paskui kaip papulos, kurios virsta burbuliukais, pustulėmis, tada ant jų susidaro plutelė, kuri nukrenta, o toje vietoje susidaro randas. Tuo pat metu ima rastis raupsai ir ant gleivinių - nosyje, burnoje, bronchuose, žarnyne, ant lytinių organų ir pan.. Gleivinių pažeidimai negyja, o ima eroduoti.

Maždaug apie 8-9 ligos dieną ligonio būsena ima sparčiai blogėti, raupsai pradeda pūliuoti. Ligonių savijauta prastėja, prasideda toksinė encefalopatija, sąmonės sutrikimai, kliedesiai, susijaudinimas, traukuliai. Traukuliai būdingesni vaikams. Tuo pat metu dalis raupsų ima džiūti ir gyti. Raupsų gijimas trunka apie 1-2 savaites, jų vietoje susidaro didžiuliai kiekiai randų.

Ligos eiga itin pavojinga A kraujo grupės turėtojams: šie yra itin neatsparūs užsikrėtimui raupų virusu, o negana to, pas juos sutrinka ir imuninės reakcijos, dėl ko lengvai randasi antrinės infekcijos.

Įprastų raupų atveju vidutinis mirtingumas pas suaugusiuosius - apie 30 procentų. Vaikų atveju prognozė prastesnė, apie 50 procentų mirtingumas. Esant sunkesniems raupų štamams, sukeliantiems hemoraginius raupus (odos ir gleivinių kraujosrūvos), mirtingumas gerokai didesnis, juodųjų ir purpurinių raupų atveju - gali siekti 80-90 procentų.

Juodųjų ir purpurinių raupų atveju mirtis pacientą gali ištikti dar iki atsirandant išbėrimams, todėl pirminė pernešėjų diagnozė gali būti problematiška, painiojama su įprastais [[gripas|gripo]] atvejais.

Pasveikimo atveju raupais sirgęs žmogus lieka išbertas daugybe randų, dažniausiai prarandamas regėjimas viena ar abiem akimis.

Susirgimo raupais tikimybę kardinaliai mažina [[vakcinavimas]]: po vieno paskiepijimo susirgimo tikimybė sumažėja iki poros dešimčių procentų, o ligos eiga būna labai lengva. Po pakartotinių paskiepijimų raupų susirgimo tikimybė sumažėja iki nulinės.

[[Category:Susirgimai]]