Radijo bangos - Versijų istorija

Kantuperis 03:03, 28 gruodžio 2025

2025-12-28T03:03:10Z

← Ankstesnė versija		06:03, 28 gruodžio 2025 versija
21 eilutė:		21 eilutė:
	Atsikrai reikia išskirti dar [[AM]] ir [[FM]], kurie yra laikomi dažnumais, bet išties taip nėra. Tiesiog [[AM]] dažniausiai pasitaiko ilgųjų, vidutinių ir trumpųjų bangų diapazonuose, o [[FM]] - ultratrumpųjų bangų diapazone. Tačiau gali būti ir kitaip, tai nėra visiškai griežta sąlyga.		Atsikrai reikia išskirti dar [[AM]] ir [[FM]], kurie yra laikomi dažnumais, bet išties taip nėra. Tiesiog [[AM]] dažniausiai pasitaiko ilgųjų, vidutinių ir trumpųjų bangų diapazonuose, o [[FM]] - ultratrumpųjų bangų diapazone. Tačiau gali būti ir kitaip, tai nėra visiškai griežta sąlyga.

	Beje, čia dar reikia pastebėti vieną atskirą fenomeną: tūpi [[audiofilai]], kurie nesupranta radiotechnikoje tiek smarkiai, kad neskiria kilohercų nuo megahercų, prisiskaito kažkokių pabirų ir galvoja, kad žemi, vidutiniai ir aukšti garso bangų dažnumai yra tas pat, kas žemi, vidutiniai ir aukšti radijo ~~banų~~ dažnumai. Kadangi jie buki ir skirtumo tarp radijo ir garso bangų nesupranta, tai paskui įsivaizduoja, kad jų garso stiprintuvams reikia atgaminimo megaherciniuose diapazonuose, nors žmogaus ausies viršutinė riba yra apie 20kHz, t.y., mažiau, nei apatinė žemų radijo dažnumų riba.		Beje, čia dar reikia pastebėti vieną atskirą fenomeną: tūpi [[audiofilai]], kurie nesupranta radiotechnikoje tiek smarkiai, kad neskiria kilohercų nuo megahercų, prisiskaito kažkokių pabirų ir galvoja, kad žemi, vidutiniai ir aukšti garso bangų dažnumai yra tas pat, kas žemi, vidutiniai ir aukšti radijo bangų dažnumai. Kadangi jie buki ir skirtumo tarp radijo ir garso bangų nesupranta, tai paskui įsivaizduoja, kad jų garso stiprintuvams reikia atgaminimo megaherciniuose diapazonuose, nors žmogaus ausies viršutinė riba yra apie 20kHz, t.y., mažiau, nei apatinė žemų radijo dažnumų riba.

	Tačiau kadangi audiofilams [[realas]] nerūpi, tai čia daugiau ir nesigilinkim.		Tačiau kadangi audiofilams [[realas]] nerūpi, tai čia daugiau ir nesigilinkim.

ESM 22:35, 27 kovo 2022

2022-03-27T22:35:39Z

← Ankstesnė versija		01:35, 28 kovo 2022 versija
10 eilutė:		10 eilutė:
	* [[Vidutinės bangos]] - dar vadinamos [[MW]] arba [[MF]], arba [[hektometrinės bangos]] arba [[vidutiniai dažnumai]] - apytiksliai 300kHz-3MHz, apytiksliai 1km-100m		* [[Vidutinės bangos]] - dar vadinamos [[MW]] arba [[MF]], arba [[hektometrinės bangos]] arba [[vidutiniai dažnumai]] - apytiksliai 300kHz-3MHz, apytiksliai 1km-100m
	* [[Trumposios bangos]] - dar vadinamos [[SW]] arba [[HF]], arba [[dekametrinės bangos]] arba [[aukšti dažnumai]] - apytiksliai 3-30MHz, apytiksliai 100-10m		* [[Trumposios bangos]] - dar vadinamos [[SW]] arba [[HF]], arba [[dekametrinės bangos]] arba [[aukšti dažnumai]] - apytiksliai 3-30MHz, apytiksliai 100-10m
	* [[Ultratrumposios bangos]] - dar vadinamos [[VHF]], [[UHF]] ir [[SHF]], arba [[~~metrinės~~ bangos]], [[~~decimetrinės~~ bangos]] ir [[~~centimetrinės~~ bangos]], ~~o ten pat - ir~~ dar ~~keli~~ diapazonai su dar ~~aukštesniais dažnumais~~, ~~daugiau kaip 30MHz, mažiau kaip 10m~~		* [[Ultratrumposios bangos]] - dar vadinamos daugybe visokių santrumpų. Visos šios radijo bangos yra daugiau kaip 30MHz dažnumo ir mažiau kaip 10m ilgio. Aukščiausio dažnio šios bangos jau yra [[infraraudonasis spinduliavimas]]. Ultratrumpųjų bangų tiek daug, kad jos skirstomos į nuosavus diapazonus:
			** [[VHF]] - Very High Frequency - labai aukštas dažnumas arba [[metrinės bangos]]
			** [[UHF]] - Ultra High Frequency - ultra aukštas dažnumas arba [[decimetrinės bangos]]
			** [[SHF]] - Super High Frequency - super aukštas dažnumas arba [[centimetrinės bangos]]
			** [[EHF]] - Extremally High Frequency - ekstremaliai aukštas dažnumas arba [[milimetrinės bangos]]
			** [[THF]] - Tremendously High Frequency - baisiai aukštas dažnumas arba [[decimilimetrinės bangos]], išties tai jau [[infraraudonasis spinduliavimas]]

			Šitas skirstymas atsirado dar [[XXa.]] pirmoje pusėje, kažkada [[Tarpukaris\|Tarpukariu]], todėl dabar atrodo keistokai, nes [[trumposios bangos]] pagal dabartinį radiotechnikos supratimą yra tokios ilgos, kad beveik niekam netinkamos naudoti. Pagindiniai šiais laikais naudojami radijo diapazonai prasideda nuo decimetrinių bangų, t.y., netgi dalis ultratrumpųjų bangų šiems laikams yra pernelyg ilgos. Vėlesniais laikais, atrasdami vis trumpesnes bangas, mokslininkai vis pridėdinėjo naujus diapazonus, kiekvieną vis pavadindami kokiu nors dar aukštesnį dažnumą nusakančiu [[būdvardis\|būdvardžiu]] ir galvodami, kad jau dar toliau tai jau niekaip. Taip ir gavosi toksai nesąmoningas skirstymas.

	Atsikrai reikia išskirti dar [[AM]] ir [[FM]], kurie yra laikomi dažnumais, bet išties taip nėra. Tiesiog [[AM]] dažniausiai pasitaiko ilgųjų, vidutinių ir trumpųjų bangų diapazonuose, o [[FM]] - ultratrumpųjų bangų diapazone. Tačiau gali būti ir kitaip, tai nėra visiškai griežta sąlyga.		Atsikrai reikia išskirti dar [[AM]] ir [[FM]], kurie yra laikomi dažnumais, bet išties taip nėra. Tiesiog [[AM]] dažniausiai pasitaiko ilgųjų, vidutinių ir trumpųjų bangų diapazonuose, o [[FM]] - ultratrumpųjų bangų diapazone. Tačiau gali būti ir kitaip, tai nėra visiškai griežta sąlyga.

ManoBitaiBuvoDu: /* Radijo bangų diapazonai, ilgiai ir dažnumai */

2022-03-27T02:57:45Z

Radijo bangų diapazonai, ilgiai ir dažnumai

← Ankstesnė versija		05:57, 27 kovo 2022 versija
11 eilutė:		11 eilutė:
	* [[Trumposios bangos]] - dar vadinamos [[SW]] arba [[HF]], arba [[dekametrinės bangos]] arba [[aukšti dažnumai]] - apytiksliai 3-30MHz, apytiksliai 100-10m		* [[Trumposios bangos]] - dar vadinamos [[SW]] arba [[HF]], arba [[dekametrinės bangos]] arba [[aukšti dažnumai]] - apytiksliai 3-30MHz, apytiksliai 100-10m
	* [[Ultratrumposios bangos]] - dar vadinamos [[VHF]], [[UHF]] ir [[SHF]], arba [[metrinės bangos]], [[decimetrinės bangos]] ir [[centimetrinės bangos]], o ten pat - ir dar keli diapazonai su dar aukštesniais dažnumais, daugiau kaip 30MHz, mažiau kaip 10m		* [[Ultratrumposios bangos]] - dar vadinamos [[VHF]], [[UHF]] ir [[SHF]], arba [[metrinės bangos]], [[decimetrinės bangos]] ir [[centimetrinės bangos]], o ten pat - ir dar keli diapazonai su dar aukštesniais dažnumais, daugiau kaip 30MHz, mažiau kaip 10m

			Atsikrai reikia išskirti dar [[AM]] ir [[FM]], kurie yra laikomi dažnumais, bet išties taip nėra. Tiesiog [[AM]] dažniausiai pasitaiko ilgųjų, vidutinių ir trumpųjų bangų diapazonuose, o [[FM]] - ultratrumpųjų bangų diapazone. Tačiau gali būti ir kitaip, tai nėra visiškai griežta sąlyga.

	Beje, čia dar reikia pastebėti vieną atskirą fenomeną: tūpi [[audiofilai]], kurie nesupranta radiotechnikoje tiek smarkiai, kad neskiria kilohercų nuo megahercų, prisiskaito kažkokių pabirų ir galvoja, kad žemi, vidutiniai ir aukšti garso bangų dažnumai yra tas pat, kas žemi, vidutiniai ir aukšti radijo banų dažnumai. Kadangi jie buki ir skirtumo tarp radijo ir garso bangų nesupranta, tai paskui įsivaizduoja, kad jų garso stiprintuvams reikia atgaminimo megaherciniuose diapazonuose, nors žmogaus ausies viršutinė riba yra apie 20kHz, t.y., mažiau, nei apatinė žemų radijo dažnumų riba.		Beje, čia dar reikia pastebėti vieną atskirą fenomeną: tūpi [[audiofilai]], kurie nesupranta radiotechnikoje tiek smarkiai, kad neskiria kilohercų nuo megahercų, prisiskaito kažkokių pabirų ir galvoja, kad žemi, vidutiniai ir aukšti garso bangų dažnumai yra tas pat, kas žemi, vidutiniai ir aukšti radijo banų dažnumai. Kadangi jie buki ir skirtumo tarp radijo ir garso bangų nesupranta, tai paskui įsivaizduoja, kad jų garso stiprintuvams reikia atgaminimo megaherciniuose diapazonuose, nors žmogaus ausies viršutinė riba yra apie 20kHz, t.y., mažiau, nei apatinė žemų radijo dažnumų riba.

ManoBitaiBuvoDu 02:54, 27 kovo 2022

2022-03-27T02:54:53Z

← Ankstesnė versija		05:54, 27 kovo 2022 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
	'''Radijo bangos''' - tai taip vadinama [[elektromagnetinė spinduliuotė]], kuria sklinda ir [[radija]], ir [[TV]], ir [[internetai]], ir [[5G]], ir [[4G]], ir [[WiFi]], ir [[Bloetooth]], ir dar gyvas galas ko papuola.		'''Radijo bangos''' - tai taip vadinama [[elektromagnetinė spinduliuotė]], kuria sklinda ir [[radija]], ir [[TV]], ir [[internetai]], ir [[5G]], ir [[4G]], ir [[WiFi]], ir [[Bloetooth]], ir dar gyvas galas ko papuola. Radijo bangos būna priimamos specialiais prietaisais - [[radijo imtuvai\|radijo imtuvais]] ir [[lochotronai\|lochotronais]].

	Visokie mokslininkai aiškina, kad radijo bangos yra elektromagnetinės, t.y., susidaro nuo to, kad juda elektra arba magnetai. Tai nežinome, ar verta tais mokslininkais per daug tikėti, nes jie šitaip ir [[vakcinos\|vakcinas]] įsiūlo, ir visokias kitokias nesąmones. Jei per daug mokslininkais tikėsi, tai dar imsi galvoti, kad ir [[homeopatija]] neveikia arba kad [[plokščia Žemė]] yra išsigalvojimas.		Visokie mokslininkai aiškina, kad radijo bangos yra elektromagnetinės, t.y., susidaro nuo to, kad juda elektra arba magnetai. Tai nežinome, ar verta tais mokslininkais per daug tikėti, nes jie šitaip ir [[vakcinos\|vakcinas]] įsiūlo, ir visokias kitokias nesąmones. Jei per daug mokslininkais tikėsi, tai dar imsi galvoti, kad ir [[homeopatija]] neveikia arba kad [[plokščia Žemė]] yra išsigalvojimas.

ManoBitaiBuvoDu: /* Radijo bangų diapazonai, ilgiai ir dažnumai */

2022-03-27T02:51:38Z

Radijo bangų diapazonai, ilgiai ir dažnumai

← Ankstesnė versija		05:51, 27 kovo 2022 versija
10 eilutė:		10 eilutė:
	* [[Vidutinės bangos]] - dar vadinamos [[MW]] arba [[MF]], arba [[hektometrinės bangos]] arba [[vidutiniai dažnumai]] - apytiksliai 300kHz-3MHz, apytiksliai 1km-100m		* [[Vidutinės bangos]] - dar vadinamos [[MW]] arba [[MF]], arba [[hektometrinės bangos]] arba [[vidutiniai dažnumai]] - apytiksliai 300kHz-3MHz, apytiksliai 1km-100m
	* [[Trumposios bangos]] - dar vadinamos [[SW]] arba [[HF]], arba [[dekametrinės bangos]] arba [[aukšti dažnumai]] - apytiksliai 3-30MHz, apytiksliai 100-10m		* [[Trumposios bangos]] - dar vadinamos [[SW]] arba [[HF]], arba [[dekametrinės bangos]] arba [[aukšti dažnumai]] - apytiksliai 3-30MHz, apytiksliai 100-10m
	* [[Ultratrumposios bangos] - dar vadinamos [[VHF]], [[UHF]] ir [[SHF]], arba [[metrinės bangos]], [[decimetrinės bangos]] ir [[centimetrinės bangos]], o ten pat - ir dar keli diapazonai su dar aukštesniais dažnumais, daugiau kaip 30MHz, mažiau kaip 10m		* [[Ultratrumposios bangos]] - dar vadinamos [[VHF]], [[UHF]] ir [[SHF]], arba [[metrinės bangos]], [[decimetrinės bangos]] ir [[centimetrinės bangos]], o ten pat - ir dar keli diapazonai su dar aukštesniais dažnumais, daugiau kaip 30MHz, mažiau kaip 10m

	Beje, čia dar reikia pastebėti vieną atskirą fenomeną: tūpi [[audiofilai]], kurie nesupranta radiotechnikoje tiek smarkiai, kad neskiria kilohercų nuo megahercų, prisiskaito kažkokių pabirų ir galvoja, kad žemi, vidutiniai ir aukšti garso bangų dažnumai yra tas pat, kas žemi, vidutiniai ir aukšti radijo banų dažnumai. Kadangi jie buki ir skirtumo tarp radijo ir garso bangų nesupranta, tai paskui įsivaizduoja, kad jų garso stiprintuvams reikia atgaminimo megaherciniuose diapazonuose, nors žmogaus ausies viršutinė riba yra apie 20kHz, t.y., mažiau, nei apatinė žemų radijo dažnumų riba.		Beje, čia dar reikia pastebėti vieną atskirą fenomeną: tūpi [[audiofilai]], kurie nesupranta radiotechnikoje tiek smarkiai, kad neskiria kilohercų nuo megahercų, prisiskaito kažkokių pabirų ir galvoja, kad žemi, vidutiniai ir aukšti garso bangų dažnumai yra tas pat, kas žemi, vidutiniai ir aukšti radijo banų dažnumai. Kadangi jie buki ir skirtumo tarp radijo ir garso bangų nesupranta, tai paskui įsivaizduoja, kad jų garso stiprintuvams reikia atgaminimo megaherciniuose diapazonuose, nors žmogaus ausies viršutinė riba yra apie 20kHz, t.y., mažiau, nei apatinė žemų radijo dažnumų riba.

ManoBitaiBuvoDu 02:51, 27 kovo 2022

2022-03-27T02:51:27Z

← Ankstesnė versija		05:51, 27 kovo 2022 versija
4 eilutė:		4 eilutė:

	Pipedija rekomenduoja geriau tikėti [[kliedesiai\|kliedesiais]], nes kliedesiai įdomesni ir sukelia daugiau linksmumo.		Pipedija rekomenduoja geriau tikėti [[kliedesiai\|kliedesiais]], nes kliedesiai įdomesni ir sukelia daugiau linksmumo.

			== Radijo bangų diapazonai, ilgiai ir dažnumai ==
			Yra nuo seno žinomi tokie radijo bangų ilgiai, diapazonai ir dažnumai, tačiau tie patys diapazonai vadinami labai įvairiais žodžiais, tai dėl tų pavadinimų kyla daug painiavos:
			* [[Ilgosios bangos]] - dar vadinamos [[LW]] arba [[LF]], arba [[kilometrinės bangos]] arba [[žemi dažnumai]] - apytiksliai 30-300kHz, apytiksliai 10-1km
			* [[Vidutinės bangos]] - dar vadinamos [[MW]] arba [[MF]], arba [[hektometrinės bangos]] arba [[vidutiniai dažnumai]] - apytiksliai 300kHz-3MHz, apytiksliai 1km-100m
			* [[Trumposios bangos]] - dar vadinamos [[SW]] arba [[HF]], arba [[dekametrinės bangos]] arba [[aukšti dažnumai]] - apytiksliai 3-30MHz, apytiksliai 100-10m
			* [[Ultratrumposios bangos] - dar vadinamos [[VHF]], [[UHF]] ir [[SHF]], arba [[metrinės bangos]], [[decimetrinės bangos]] ir [[centimetrinės bangos]], o ten pat - ir dar keli diapazonai su dar aukštesniais dažnumais, daugiau kaip 30MHz, mažiau kaip 10m

			Beje, čia dar reikia pastebėti vieną atskirą fenomeną: tūpi [[audiofilai]], kurie nesupranta radiotechnikoje tiek smarkiai, kad neskiria kilohercų nuo megahercų, prisiskaito kažkokių pabirų ir galvoja, kad žemi, vidutiniai ir aukšti garso bangų dažnumai yra tas pat, kas žemi, vidutiniai ir aukšti radijo banų dažnumai. Kadangi jie buki ir skirtumo tarp radijo ir garso bangų nesupranta, tai paskui įsivaizduoja, kad jų garso stiprintuvams reikia atgaminimo megaherciniuose diapazonuose, nors žmogaus ausies viršutinė riba yra apie 20kHz, t.y., mažiau, nei apatinė žemų radijo dažnumų riba.

			Tačiau kadangi audiofilams [[realas]] nerūpi, tai čia daugiau ir nesigilinkim.


	[[Category:Mokslas]]		[[Category:Mokslas]]

Undo: Naujas puslapis: '''Radijo bangos''' - tai taip vadinama elektromagnetinė spinduliuotė, kuria sklinda ir radija, ir TV, ir internetai, ir 5G, ir 4G, ir WiFi, ir Bl...

2020-12-08T10:57:15Z

Naujas puslapis: '''Radijo bangos''' - tai taip vadinama elektromagnetinė spinduliuotė, kuria sklinda ir radija, ir TV, ir internetai, ir 5G, ir 4G, ir WiFi, ir Bl...

Naujas puslapis

'''Radijo bangos''' - tai taip vadinama [[elektromagnetinė spinduliuotė]], kuria sklinda ir [[radija]], ir [[TV]], ir [[internetai]], ir [[5G]], ir [[4G]], ir [[WiFi]], ir [[Bloetooth]], ir dar gyvas galas ko papuola.

Visokie mokslininkai aiškina, kad radijo bangos yra elektromagnetinės, t.y., susidaro nuo to, kad juda elektra arba magnetai. Tai nežinome, ar verta tais mokslininkais per daug tikėti, nes jie šitaip ir [[vakcinos|vakcinas]] įsiūlo, ir visokias kitokias nesąmones. Jei per daug mokslininkais tikėsi, tai dar imsi galvoti, kad ir [[homeopatija]] neveikia arba kad [[plokščia Žemė]] yra išsigalvojimas.

Pipedija rekomenduoja geriau tikėti [[kliedesiai|kliedesiais]], nes kliedesiai įdomesni ir sukelia daugiau linksmumo.

[[Category:Mokslas]]