Procesoriaus architektūra - Versijų istorija

Kantuperis: /* Procesorių architektūros pagal bitus */

2026-02-22T23:57:06Z

Procesorių architektūros pagal bitus

← Ankstesnė versija		02:57, 23 vasario 2026 versija
30 eilutė:		30 eilutė:
	* [[24 bitai]] - viena iš retesnių architektūrų, jos kriterijus iš dalies atitiko [[80286]] procesoriai ir [[IBM PC AT]] kompiuteriai		* [[24 bitai]] - viena iš retesnių architektūrų, jos kriterijus iš dalies atitiko [[80286]] procesoriai ir [[IBM PC AT]] kompiuteriai
	* [[32 bitai]] - esminį perversmą padarę procesoriai, daugelio iš kurių galios užtektų ir šiems laikams - [[Motorola 68000]], [[Intel 80386]], [[Pentium]] ir daugelis kitų		* [[32 bitai]] - esminį perversmą padarę procesoriai, daugelio iš kurių galios užtektų ir šiems laikams - [[Motorola 68000]], [[Intel 80386]], [[Pentium]] ir daugelis kitų
	* [[48 bitai]] - gana retas atvejis, naudotas pereinamose didesnės galios sistemose		* [[48 bitai]] - gana retas atvejis, naudotas skaičiavimams pereinamose didesnės galios sistemose, tačiau adresavimui naudojamas ir dabar, pvz., [[x86-64]] tipo procesoriuose
	* [[60 bitų]] - visai retas atvejis, naudotas senoviniuose [[CDC]] kompanijos [[superkompiuteriai\|superkompiuteriuose]]		* [[60 bitų]] - visai retas atvejis, naudotas senoviniuose [[CDC]] kompanijos [[superkompiuteriai\|superkompiuteriuose]]
	* [[64 bitai]] - šiais laikais dominuojančios architektūros, kurių adresacija yra maksimali, ko gali prireikti		* [[64 bitai]] - šiais laikais dominuojančios architektūros, kurių adresacija yra maksimali, ko gali prireikti

ESM 20:08, 23 vasario 2025

2025-02-23T20:08:49Z

← Ankstesnė versija		23:08, 23 vasario 2025 versija
7 eilutė:		7 eilutė:
	Dar kiti seni programuotojai, programavę daug architektūrų [[asembleris\|asembleriu]], žino, kad yra dar ir tokia [[Big Endian]] ir [[Little Endian]], kas lyg ir nesudėtinga, bet sukelia labai daug galvos skausmo, kai prireikia su tais skirtumais dirbti realybėje.		Dar kiti seni programuotojai, programavę daug architektūrų [[asembleris\|asembleriu]], žino, kad yra dar ir tokia [[Big Endian]] ir [[Little Endian]], kas lyg ir nesudėtinga, bet sukelia labai daug galvos skausmo, kai prireikia su tais skirtumais dirbti realybėje.

	Kadangi beveik visur būna Von Neuman architektūra, tai šiais laikais jau šioji yra išskiriama į dvi pagrindines architektūrų grupes - [[CISC]] ir [[RISC]]. CISC - tai ta senesnė grupė, kur daug visokių sudėtingų instrukcijų, specializuotų registrų ir galima lengvai programuoti žmonėms. RISC - tai ta, kur registrai vienodi, sudarantys registrų langus, o komandų tėra labai nedaug, o žmonėms programuoti tokius procesorius yra labai nyku. Praktikoje CISC procesoriai yra senesni, bet lėtesni, sudėtingesni ir daugiau energijos ėdantys. Visokia [[x86]] architektūrų grupė - tai geras CISC pavyzdys. Visi kiti modernesni procesoriai iš esmės yra RISC, nors būna ir kažkiek ne visai grynų, truputį tarpinių variantų.		Kadangi beveik visur būna Von Neuman architektūra, tai šiais laikais jau šioji yra išskiriama į dvi pagrindines architektūrų grupes - [[CISC]] ir [[RISC]]. CISC - tai ta senesnė grupė, kur daug visokių sudėtingų instrukcijų, specializuotų [[registrai\|registrų]] ir galima lengvai programuoti žmonėms. RISC - tai ta, kur [[registrai]] vienodi, sudarantys [[registrų langai\|registrų langus]], o komandų tėra labai nedaug, o žmonėms programuoti tokius procesorius yra labai nyku. Praktikoje CISC procesoriai yra senesni, bet lėtesni, sudėtingesni ir daugiau energijos ėdantys. Visokia [[x86]] architektūrų grupė - tai geras CISC pavyzdys. Visi kiti modernesni procesoriai iš esmės yra RISC, nors būna ir kažkiek ne visai grynų, truputį tarpinių variantų.

	Šiuo metu pasaulyje dominuoja dvi pagrindinės architektūros:		Šiuo metu pasaulyje dominuoja dvi pagrindinės architektūros:
20 eilutė:		20 eilutė:

	== Procesorių architektūros pagal bitus ==		== Procesorių architektūros pagal bitus ==
	Dar daugelis skirsto procesorių architektūras pagal bitus, nors tai matyt jau pats mažiausias skirtumas, lyginant su visais kitais. Tai pagal bitų skaičių sakoma, kad procesorius yra tiek ir tiek bitų, jei jis daro tiek bitų integerių operacijas (turi tam skirtus tokio dydžio registrus) ir kartu palaiko tiesioginę adresaciją pagal tokio ilgio adresus. Jei kažkurio iš šitų dalykų nepalaiko, tai skaitosi, kad visgi tų bitų mažiau.		Dar daugelis skirsto procesorių architektūras pagal bitus, nors tai matyt jau pats mažiausias skirtumas, lyginant su visais kitais. Tai pagal bitų skaičių sakoma, kad procesorius yra tiek ir tiek bitų, jei jis daro tiek bitų integerių operacijas (turi tam skirtus tokio dydžio [[registrai\|registrus]]) ir kartu palaiko tiesioginę adresaciją pagal tokio ilgio adresus. Jei kažkurio iš šitų dalykų nepalaiko, tai skaitosi, kad visgi tų bitų mažiau.

	Tai pagal šitai išskiriamos tokios architektūros, iš kurių dalis yra retos:		Tai pagal šitai išskiriamos tokios architektūros, iš kurių dalis yra retos:

Kantuperis 23:00, 29 liepos 2024

2024-07-29T23:00:52Z

← Ankstesnė versija		02:00, 30 liepos 2024 versija
36 eilutė:		36 eilutė:

	Gal ir dar kažkiek kitų yra, bet jau tos dar kitos tai jau visai nežinomos beveik, tai netgi Pipedijoje matomai nenusipelno paminėjimo.		Gal ir dar kažkiek kitų yra, bet jau tos dar kitos tai jau visai nežinomos beveik, tai netgi Pipedijoje matomai nenusipelno paminėjimo.

			== Dar žr. ==
			* [[Kompiuterio architektūra]] - nors šioji ir susijusi, bet gerokai skiriasi


	[[Category:Procesoriai]]		[[Category:Procesoriai]]
	[[Category:IT]]		[[Category:IT]]

Ratukai 19:19, 27 liepos 2024

2024-07-27T19:19:15Z

@@ 17 eilutė: / 17 eilutė: @@
 * [[MIPS]]
 * [[PowerPC]]
 [[Category:Procesoriai]]
 [[Category:IT]]

Gimnazija 10:52, 18 rugsėjo 2023

2023-09-18T10:52:58Z

← Ankstesnė versija		13:52, 18 rugsėjo 2023 versija
4 eilutė:		4 eilutė:

	Klasikiniu požiūriu, yra išskiriamos dvi architektūrų rūšys: [[Harvardo architektūra]], kur komandos yra sau, o duomenys yra sau, ir [[Von Neuman architektūra]], kur duomenys ir komandos yra bendrai kartu. Beveik visais atvejais, išskyrus labai retas išimtis, visur dabar būna Von Neuman architektūra, išskyrus tiktai visokius [[PIC]], kurie būna naudojami kažkokiuose [[mikrokontroleriai\|mikrokontroleriuose]].		Klasikiniu požiūriu, yra išskiriamos dvi architektūrų rūšys: [[Harvardo architektūra]], kur komandos yra sau, o duomenys yra sau, ir [[Von Neuman architektūra]], kur duomenys ir komandos yra bendrai kartu. Beveik visais atvejais, išskyrus labai retas išimtis, visur dabar būna Von Neuman architektūra, išskyrus tiktai visokius [[PIC]], kurie būna naudojami kažkokiuose [[mikrokontroleriai\|mikrokontroleriuose]].

			Dar kiti seni programuotojai, programavę daug architektūrų [[asembleris\|asembleriu]], žino, kad yra dar ir tokia [[Big Endian]] ir [[Little Endian]], kas lyg ir nesudėtinga, bet sukelia labai daug galvos skausmo, kai prireikia su tais skirtumais dirbti realybėje.

	Kadangi beveik visur būna Von Neuman architektūra, tai šiais laikais jau šioji yra išskiriama į dvi pagrindines architektūrų grupes - [[CISC]] ir [[RISC]]. CISC - tai ta senesnė grupė, kur daug visokių sudėtingų instrukcijų, specializuotų registrų ir galima lengvai programuoti žmonėms. RISC - tai ta, kur registrai vienodi, sudarantys registrų langus, o komandų tėra labai nedaug, o žmonėms programuoti tokius procesorius yra labai nyku. Praktikoje CISC procesoriai yra senesni, bet lėtesni, sudėtingesni ir daugiau energijos ėdantys. Visokia [[x86]] architektūrų grupė - tai geras CISC pavyzdys. Visi kiti modernesni procesoriai iš esmės yra RISC, nors būna ir kažkiek ne visai grynų, truputį tarpinių variantų.		Kadangi beveik visur būna Von Neuman architektūra, tai šiais laikais jau šioji yra išskiriama į dvi pagrindines architektūrų grupes - [[CISC]] ir [[RISC]]. CISC - tai ta senesnė grupė, kur daug visokių sudėtingų instrukcijų, specializuotų registrų ir galima lengvai programuoti žmonėms. RISC - tai ta, kur registrai vienodi, sudarantys registrų langus, o komandų tėra labai nedaug, o žmonėms programuoti tokius procesorius yra labai nyku. Praktikoje CISC procesoriai yra senesni, bet lėtesni, sudėtingesni ir daugiau energijos ėdantys. Visokia [[x86]] architektūrų grupė - tai geras CISC pavyzdys. Visi kiti modernesni procesoriai iš esmės yra RISC, nors būna ir kažkiek ne visai grynų, truputį tarpinių variantų.

Balalaikų draugė 12:22, 13 rugsėjo 2023

2023-09-13T12:22:31Z

← Ankstesnė versija		15:22, 13 rugsėjo 2023 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
	'''Procesoriaus architektūra''' - toksai nelabai aiškus pasakymas, kuris išties reiškia [[procesorius\|procesoriaus]] sandarą, o tuo pačiu - ir visokias to procesoriaus veikimo savybes. Žodžiu, kokia tai struktūrali informacinė abstrakcija.		'''Procesoriaus architektūra''' - toksai nelabai aiškus pasakymas, kuris išties reiškia [[procesorius\|procesoriaus]] sandarą, o tuo pačiu - ir visokias to procesoriaus veikimo savybes. Žodžiu, kokia tai struktūrali informacinė abstrakcija. Kadangi šiais laikais procesoriai jau seniai yra pasidarę [[mikroprocesoriai]], tai kartais būna sakoma, kad čia "mikroprocesoriaus architektūra".

	Bet kuris [[procesorius]] veikia kaip tam tikras elektroninis mechanizmas, kuris dirba su skaičiais, tai jei jam paduosi netinkamos struktūros skaičius, tai nieko jis neveiks. Todėl ta struktūra turi būti tinkama. Štai tas struktūros apibrėžimas ir yra vadinamas tuo abstrakčiu žodžiu - "architektūra", nes kažkuo panašus į šiaip [[architektūra\|architektūrą]].		Bet kuris [[procesorius]] veikia kaip tam tikras elektroninis mechanizmas, kuris dirba su skaičiais, tai jei jam paduosi netinkamos struktūros skaičius, tai nieko jis neveiks. Todėl ta struktūra turi būti tinkama. Štai tas struktūros apibrėžimas ir yra vadinamas tuo abstrakčiu žodžiu - "architektūra", nes kažkuo panašus į šiaip [[architektūra\|architektūrą]].

Balalaikų draugė: Naujas puslapis: '''Procesoriaus architektūra''' - toksai nelabai aiškus pasakymas, kuris išties reiškia procesoriaus sandarą, o tuo pačiu - ir visokias to procesoriaus veikimo savybes. Žodžiu, kokia tai struktūrali informacinė abstrakcija. Bet kuris procesorius veikia kaip tam tikras elektroninis mechanizmas, kuris dirba su skaičiais, tai jei jam paduosi netinkamos struktūros skaičius, tai nieko jis neveiks. Todėl ta struktūra turi būti tinkama. Štai t...

2023-09-13T12:14:52Z

Naujas puslapis: '''Procesoriaus architektūra''' - toksai nelabai aiškus pasakymas, kuris išties reiškia procesoriaus sandarą, o tuo pačiu - ir visokias to procesoriaus veikimo savybes. Žodžiu, kokia tai struktūrali informacinė abstrakcija. Bet kuris procesorius veikia kaip tam tikras elektroninis mechanizmas, kuris dirba su skaičiais, tai jei jam paduosi netinkamos struktūros skaičius, tai nieko jis neveiks. Todėl ta struktūra turi būti tinkama. Štai t...

Naujas puslapis

'''Procesoriaus architektūra''' - toksai nelabai aiškus pasakymas, kuris išties reiškia [[procesorius|procesoriaus]] sandarą, o tuo pačiu - ir visokias to procesoriaus veikimo savybes. Žodžiu, kokia tai struktūrali informacinė abstrakcija.

Bet kuris [[procesorius]] veikia kaip tam tikras elektroninis mechanizmas, kuris dirba su skaičiais, tai jei jam paduosi netinkamos struktūros skaičius, tai nieko jis neveiks. Todėl ta struktūra turi būti tinkama. Štai tas struktūros apibrėžimas ir yra vadinamas tuo abstrakčiu žodžiu - "architektūra", nes kažkuo panašus į šiaip [[architektūra|architektūrą]].

Klasikiniu požiūriu, yra išskiriamos dvi architektūrų rūšys: [[Harvardo architektūra]], kur komandos yra sau, o duomenys yra sau, ir [[Von Neuman architektūra]], kur duomenys ir komandos yra bendrai kartu. Beveik visais atvejais, išskyrus labai retas išimtis, visur dabar būna Von Neuman architektūra, išskyrus tiktai visokius [[PIC]], kurie būna naudojami kažkokiuose [[mikrokontroleriai|mikrokontroleriuose]].

Kadangi beveik visur būna Von Neuman architektūra, tai šiais laikais jau šioji yra išskiriama į dvi pagrindines architektūrų grupes - [[CISC]] ir [[RISC]]. CISC - tai ta senesnė grupė, kur daug visokių sudėtingų instrukcijų, specializuotų registrų ir galima lengvai programuoti žmonėms. RISC - tai ta, kur registrai vienodi, sudarantys registrų langus, o komandų tėra labai nedaug, o žmonėms programuoti tokius procesorius yra labai nyku. Praktikoje CISC procesoriai yra senesni, bet lėtesni, sudėtingesni ir daugiau energijos ėdantys. Visokia [[x86]] architektūrų grupė - tai geras CISC pavyzdys. Visi kiti modernesni procesoriai iš esmės yra RISC, nors būna ir kažkiek ne visai grynų, truputį tarpinių variantų.

Šiuo metu pasaulyje dominuoja dvi pagrindinės architektūros:
* [[x86]] - labai sena grupė visokių [[CISC]] procesorių, kurie prasidėjo nuo [[8086]], paskui [[i386]], [[Pentium]], o dabar jau eina visokie [[x86-64]]
* [[ARM]] - daug naujesnė [[RISC]] procesorių grupė, kuri po truputį vis labiau prasimuša į rimtas platformas, jau ir kaip [[Apple M]], ir galimai kažkada nukonkuruos kitus

Visokios kitokios procesorių grupės yra kartais vis dar naudojamos, tačiau nunykusios:
* [[Sparc]]
* [[MIPS]]
* [[PowerPC]]

[[Category:Procesoriai]]
[[Category:IT]]