Prancūzų kalba - Versijų istorija

ESM 13:15, 18 vasario 2025

2025-02-18T13:15:27Z

← Ankstesnė versija		16:15, 18 vasario 2025 versija
4 eilutė:		4 eilutė:
	Nuostabu, bet dėl senais laikais vykusios hiperaktyvios prancūzų ekspansijos po visą pasaulį, prancūzų kalba gavo kažkokį tai diplomatinį statusą, tad nors ja ir niekas nekalba, bet kažkodėl visokie diplomatiniai reikalai vis dar neretai tvarkomi prancūziškai. Žodžiu, [[Prancūzija]] pasistengė.		Nuostabu, bet dėl senais laikais vykusios hiperaktyvios prancūzų ekspansijos po visą pasaulį, prancūzų kalba gavo kažkokį tai diplomatinį statusą, tad nors ja ir niekas nekalba, bet kažkodėl visokie diplomatiniai reikalai vis dar neretai tvarkomi prancūziškai. Žodžiu, [[Prancūzija]] pasistengė.

			Nepaprastai geras yra ir prancūzų tarimas, kuris nuo rašybos skiriasi maždaug tiek, kad nieko bendro rasti kartais tiesiog neįmanoma. Tie, kas vargo, besimokydami [[anglų kalba\|anglų kalbos]] tarimo, kuris menkai siejasi su rašyba, baisiai nustebtų, sužinoję, kad anglų kalboje tarimas nuo rašybos beveik nesiskiria. Duosim čia tik vieną pavyzdį: prancūzų žodis "paukščiai" užrašomas yra kaip "oiseaux", tačiau tariamas kaip "vazu". Ką bendro turi šitas tarimas ir rašyba - niekas paaiškinti negali, bet tai tiesiog tokia prancūzų kalbos kasdienybė.

Kantuperis: /* Prancūzų kalbos pamokėlė */

2023-03-14T23:31:25Z

Prancūzų kalbos pamokėlė

← Ankstesnė versija		02:31, 15 kovo 2023 versija
9 eilutė:		9 eilutė:
	Čia jums bus paprasta prancūzų kalbos pamoka, kad suprastumėte, kas tai yra. Kaip žinia, prancūzų kalbos pamokos prieinamos nedaugeliui, tai čia jums už dyką vieną duosime. Tai bus pamoka apie [[skaičiai\|skaičius]], kaip juos vadina prancūzai.		Čia jums bus paprasta prancūzų kalbos pamoka, kad suprastumėte, kas tai yra. Kaip žinia, prancūzų kalbos pamokos prieinamos nedaugeliui, tai čia jums už dyką vieną duosime. Tai bus pamoka apie [[skaičiai\|skaičius]], kaip juos vadina prancūzai.

	Skaičiai prancūziškai nuo [[0]] iki [[19]] atrodo beveik normaliai:		Skaičiai prancūziškai nuo [[0]] iki [[19]] atrodo beveik normaliai, jei neskaitysime to, kad dauguma sudėtinių skaitvardžių skaičiuose virš [[10]] susideda iš neišku ką reiškiančių nesusijusių žodžių, pvz., neaišku kas bendro tarp "''cinq''" ir "''quin''", kurie abu reiškia skaičių [[5]]. Štai čia tokia visai dar nekalta pradžia:
	* [[0]] - zero		* [[0]] - zero
	* [[1]] - un		* [[1]] - un
31 eilutė:		31 eilutė:
	* [[19]] - dix-neuf		* [[19]] - dix-neuf

	Bet didesni skaičiai jau atrodo įdomiau, nors ir vis dar sudaromi pažįstamai - imame dešimtis žymintį skaičių ir prikabiname vienetus žyminčią priekabę:		Kaip matome, tik paskutiniai trys skaičiai kažkuo primena normalius - juose yra žodis "''dix''", reiškiantis [[10]] ir antras žodis, reiškiantis antrą skaičių.

			Bet didesni skaičiai jau atrodo įdomiau, nors ir vis dar sudaromi pažįstamai - imame dešimtis žymintį skaičių ir prikabiname vienetus žyminčią priekabę. Tiesa, ką reiškia ir kaip atsirado tasai "''ving''" - visiškai neaišku, nes su skaičiumi [[2]], t.y., "''deux''" jis neturi nieko bendro:
	* 20 - vingt		* 20 - vingt
	* 21 - vingt et un		* 21 - vingt et un
49 eilutė:		51 eilutė:
	* 60 - soixante		* 60 - soixante

	Bet vat kai pasiekiame 70, viskas išsiverčia, ir paaiškėja, kad prancūzai, bekurdami savo skaičius, nesaikingai gėrė [[vynas\|vyną]], o gal ir dar kokius nors [[narkotikai\|narkotikus]] vartojo, nes viskas pasisuka kitaip, ir viskas vyksta [[šešiasdešimtainė sistema\|šešiasdešimtainėje sistemoje]]:		Bet vat kai pasiekiame 70, viskas išsiverčia, ir paaiškėja, kad prancūzai, bekurdami savo skaičius, nesaikingai gėrė [[vynas\|vyną]], o gal ir dar kokius nors [[narkotikai\|narkotikus]] vartojo, nes viskas pasisuka kitaip, ir viskas vyksta [[šešiasdešimtainė sistema\|šešiasdešimtainėje sistemoje]], kur sumuojama su jau anksčiau matytomis nesąmonėmis:
	* 70 - soixante dix (60 ir 10)		* 70 - soixante dix (60 ir 10)
	* 71 - soixante et onze (60 ir 11)		* 71 - soixante et onze (60 ir 11)
106 eilutė:		108 eilutė:
	* 3800107 - trois millions huit cent mille cent sept		* 3800107 - trois millions huit cent mille cent sept
	* 1000000000 - un milliard		* 1000000000 - un milliard

			Kaip matote, norint išmokti skaičiuoti prancūziškai, nepakanka išmokti [[skaičiai\|skaičius]], o reikia išprotėti.


	[[Category:Kalbos]]		[[Category:Kalbos]]

Kantuperis 23:21, 14 kovo 2023

2023-03-14T23:21:51Z

← Ankstesnė versija		02:21, 15 kovo 2023 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
			[[Vaizdas:Vanduo_prancuzu_kalba.jpg\|400px\|thumb\|right\|Vanduo prancūziškai rašomas kaip "Eau", bet skamba kaip viena neaiški [[raidė]], tarpinė tarp "[[ė]]", "[[i]]" ir "[[o]]" raidžių.]]
	'''Prancūzų kalba''' - ta, kuria kalba [[prancūzai]], tai visada skamba šveplai ir maloniai. Skirtingai nuo kokios [[vokiečių kalba\|vokiečių kalbos]], neturi gargariškų nesąmoningų žodžių.		'''Prancūzų kalba''' - ta, kuria kalba [[prancūzai]], tai visada skamba šveplai ir maloniai. Skirtingai nuo kokios [[vokiečių kalba\|vokiečių kalbos]], neturi gargariškų nesąmoningų žodžių.

Fandorina: /* Prancūzų kalbos pamokėlė */

2020-02-15T22:38:11Z

Prancūzų kalbos pamokėlė

← Ankstesnė versija		01:38, 16 vasario 2020 versija
9 eilutė:		9 eilutė:

	Skaičiai prancūziškai nuo [[0]] iki [[19]] atrodo beveik normaliai:		Skaičiai prancūziškai nuo [[0]] iki [[19]] atrodo beveik normaliai:
	* 0 - zero		* [[0]] - zero
	* 1 - un		* [[1]] - un
	* 2 - deux		* [[2]] - deux
	* 3 - trois		* [[3]] - trois
	* 4 - quatre		* [[4]] - quatre
	* 5 - cinq		* [[5]] - cinq
	* 6 - six		* [[6]] - six
	* 7 - sept		* [[7]] - sept
	* 8 - huit		* [[8]] - huit
	* 9 - neuf		* [[9]] - neuf
	* 10 - dix		* [[10]] - dix
	* 11 - onze		* [[11]] - onze
	* 12 - douze		* [[12]] - douze
	* 13 - treize		* [[13]] - treize
	* 14 - quatorze		* [[14]] - quatorze
	* 15 - quinze		* [[15]] - quinze
	* 16 - seize		* [[16]] - seize
	* 17 - dix-sept		* [[17]] - dix-sept
	* 18 - dix-huit		* [[18]] - dix-huit
	* 19 - dix-neuf		* [[19]] - dix-neuf

	Bet didesni skaičiai jau atrodo įdomiau, nors ir vis dar sudaromi pažįstamai - imame dešimtis žymintį skaičių ir prikabiname vienetus žyminčią priekabę:		Bet didesni skaičiai jau atrodo įdomiau, nors ir vis dar sudaromi pažįstamai - imame dešimtis žymintį skaičių ir prikabiname vienetus žyminčią priekabę:

Fandorina: Naujas puslapis: '''Prancūzų kalba''' - ta, kuria kalba prancūzai, tai visada skamba šveplai ir maloniai. Skirtingai nuo kokios vokiečių kalbos, neturi gargariškų...

2020-02-15T20:52:04Z

Naujas puslapis: '''Prancūzų kalba''' - ta, kuria kalba prancūzai, tai visada skamba šveplai ir maloniai. Skirtingai nuo kokios vokiečių kalbos, neturi gargariškų...

Naujas puslapis

'''Prancūzų kalba''' - ta, kuria kalba [[prancūzai]], tai visada skamba šveplai ir maloniai. Skirtingai nuo kokios [[vokiečių kalba|vokiečių kalbos]], neturi gargariškų nesąmoningų žodžių.

Nuostabu, bet dėl senais laikais vykusios hiperaktyvios prancūzų ekspansijos po visą pasaulį, prancūzų kalba gavo kažkokį tai diplomatinį statusą, tad nors ja ir niekas nekalba, bet kažkodėl visokie diplomatiniai reikalai vis dar neretai tvarkomi prancūziškai. Žodžiu, [[Prancūzija]] pasistengė.

== Prancūzų kalbos pamokėlė ==
Čia jums bus paprasta prancūzų kalbos pamoka, kad suprastumėte, kas tai yra. Kaip žinia, prancūzų kalbos pamokos prieinamos nedaugeliui, tai čia jums už dyką vieną duosime. Tai bus pamoka apie [[skaičiai|skaičius]], kaip juos vadina prancūzai.

Skaičiai prancūziškai nuo [[0]] iki [[19]] atrodo beveik normaliai:
* 0 - zero
* 1 - un
* 2 - deux
* 3 - trois
* 4 - quatre
* 5 - cinq
* 6 - six
* 7 - sept
* 8 - huit
* 9 - neuf
* 10 - dix
* 11 - onze
* 12 - douze
* 13 - treize
* 14 - quatorze
* 15 - quinze
* 16 - seize
* 17 - dix-sept
* 18 - dix-huit
* 19 - dix-neuf

Bet didesni skaičiai jau atrodo įdomiau, nors ir vis dar sudaromi pažįstamai - imame dešimtis žymintį skaičių ir prikabiname vienetus žyminčią priekabę:
* 20 - vingt
* 21 - vingt et un
* 22 - vingt-deux
* 23 - vingt-trois
* 24 - vingt-quatre
* 25 - vingt-sinq
* 26 - vingt-six
* 27 - vingt-sept
* 28 - vingt-huit
* 29 - vingt-neuf

Kiti irgi sudaromi taip pat, prie dešimtis žyminčio skaičiaus prikabinant analogišką priekabę.
* 30 - trente
* 40 - quarante
* 50 - cinquante
* 60 - soixante

Bet vat kai pasiekiame 70, viskas išsiverčia, ir paaiškėja, kad prancūzai, bekurdami savo skaičius, nesaikingai gėrė [[vynas|vyną]], o gal ir dar kokius nors [[narkotikai|narkotikus]] vartojo, nes viskas pasisuka kitaip, ir viskas vyksta [[šešiasdešimtainė sistema|šešiasdešimtainėje sistemoje]]:
* 70 - soixante dix (60 ir 10)
* 71 - soixante et onze (60 ir 11)
* 72 - soixante-douze (60 ir 12)
* 73 - soixante-treize (60 ir 13)
* 74 - soixante-quatorze (60 ir 14)
* 75 - soixante-quinze (60 ir 15)
* 76 - soixante-seize (60 ir 16)
* 77 - soixante-dix-sept (60 ir 17)
* 78 - soixante-dix-huit (60 ir 18)
* 79 - soixante-dix-neuf (60 ir 19)

Tiesa, [[Belgija|Belgijoje]] ir [[Šveicarija|Šveicarijoje]] žmonės kiek protingesni, tai turi žodį "septante" ir skaičiuoja normaliai, bet tai gi belgai ir šveicarai. O štai prancūzai tai sako "šešiasdešimt-dešimt-devyni", kas reiškia "septyniasdešim-devyni". Nu ir kur jų protas?

Bet jei jums atrodo, kad čia nenormalu, tai palaukit, nes čia tik pradžia. O esmė, kad prancūzai neturi žodžio "aštuoniasdešimt" ir vietoje jo sako "keturios dvidešimtys":
* 80 - quatre-vingts (4*20)
* 81 - quatre-vingt-un (4*20+1)
* 82 - quatre-vingt-deux (4*20+2)
* 83 - quatre-vingt-trois (4*20+3)
* 84 - quatre-vingt-quatre (4*20+4)
* 85 - quatre-vingt-cinq (4*20+5)
* 86 - quatre-vingt-six (4*20+6)
* 87 - quatre-vingt-sept (4*20+7)
* 88 - quatre-vingt-huit (4*20+8)
* 89 - quatre-vingt-neuf (4*20+9)

Belgai čia visgi išlieka apsigavę, kaip ir prancūzai, o vat šveicarai tai ne tokie trenkti ir sako be jokių išsidirbinėjimų - "huitante" arba "octante" ir viską skaičiuoja paprastai. Bet vat prancūzams taip netinka. Ir belgams kažkodėl irgi.

Skaičius 90 irgi ten neegzistuoja, taigi, jie skaičiuoja toliau, sakydami "keturis kart dvidešimt ir dešimt ir devyni":
* 90 - quatre-vingt-dix (4*20+10)
* 91 - quatre-vingt-onze (4*20+11)
* 92 - quatre-vingt-douze (4*20+12)
* 93 - quatre-vingt-treize (4*20+13)
* 94 - quatre-vingt-quatorze (4*20+14)
* 95 - quatre-vingt-quinze (4*20+15)
* 96 - quatre-vingt-seize (4*20+16)
* 97 - quatre-vingt-dix-sept (4*20+17)
* 98 - quatre-vingt-dix-huit (4*20+18)
* 99 - quatre-vingt-dix-neuf (4*20+19)

Aišku, šveicarai ir belgai ne tokie trenkti, tai jie viską skaičiuoja paprastai, su skaičiumi nonante, ir be jokių išsidirbinėjimų.

O jau paskui matyt tiems prancūzams, kurie kūrė skaičius, trūko plionkė ir jie nutrūko. O kitą dieną atsibudę jau neišsidirbinėjo ir skaičiavo normaliai, taip kad šimtai, tūkstančiai ir kiti skaičiai papildomų nesąmonių nesukuria, nors visas anksčiau minėtas nesąmones ir išlaiko:
* 100 - cent
* 101 - cent un
* 125 - cent vingt-cinq
* 200 - deux cents
* 201 - deux cent un
* 243 - deux cent quarante-trois
* 1000 - mille
* 2000 - deux mille
* 2500 - deux mille cinq cents
* 10498 - dix mille quatre cent quatre-vingt-dix-huit
* 1000000 - un million
* 2000000 - deux millions
* 3800107 - trois millions huit cent mille cent sept
* 1000000000 - un milliard

[[Category:Kalbos]]