Planar - Versijų istorija

Reboot 17:06, 16 gruodžio 2025

2025-12-16T17:06:01Z

← Ankstesnė versija		20:06, 16 gruodžio 2025 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
			[[Vaizdas:Zeiss_planar_50mm_f-70_objektyvas.jpg\|500px\|thumb\|right\|Tikrai [[legendarinis]] Zeiss Planar [[penkiasdešimtukas]], kuriuo buvo fotografuojamas [[Mėnulis]] ir filmuojamas [[Barry Lyndon]] filmas]]
	[[Vaizdas:Barry_Lyndon_Stanley_Kubrick_1975.jpg\|500px\|thumb\|right\|Prie tikros žvakių šviesos nufilmuota Barry Lyndon filmo scena, kas pavyko tik dėl nepaprastai gerų [[Carl Zeiss]] firmos gamintų Planar tipo objektyvų, skirtų kosminiams reikalams, o paskui perpirktų iš NASA tam, kad [[Stanley Kubrick]] galėtų kūryba užsiimti.]]		[[Vaizdas:Barry_Lyndon_Stanley_Kubrick_1975.jpg\|500px\|thumb\|right\|Prie tikros žvakių šviesos nufilmuota Barry Lyndon filmo scena, kas pavyko tik dėl nepaprastai gerų [[Carl Zeiss]] firmos gamintų Planar tipo objektyvų, skirtų kosminiams reikalams, o paskui perpirktų iš NASA tam, kad [[Stanley Kubrick]] galėtų kūryba užsiimti.]]
	'''Planar''' - tai vienas iš žymiausių [[Carl Zeiss]] kompanijos kūrinių - pirmas objektyvas, dar [[1896]] metais padarytas pagal taip vadinamą dvigubą Gauso schemą, kurią iki tol taikydavo tiktai refrakciniuose teleskopuose. Optinė schema vadinama Carl Friedrich Gauss garbei, o tasai ją išrado dar [[1810]] metais.		'''Planar''' - tai vienas iš žymiausių [[Carl Zeiss]] kompanijos kūrinių - pirmas objektyvas, dar [[1896]] metais padarytas pagal taip vadinamą dvigubą Gauso schemą, kurią iki tol taikydavo tiktai refrakciniuose teleskopuose. Optinė schema vadinama Carl Friedrich Gauss garbei, o tasai ją išrado dar [[1810]] metais.

Reboot 16:56, 16 gruodžio 2025

2025-12-16T16:56:37Z

← Ankstesnė versija		19:56, 16 gruodžio 2025 versija
10 eilutė:		10 eilutė:
	Pirmi Planar objektyvai buvo nenormaliai brangūs, sunkūs ir sudėtingi, tad pardavinėti nedideliais kiekiais. Tik vėliau, tobulėjant fotoaparatams ir ypač plintant spalvotoms juostoms (kur kitų objektyvų spalvinės aberacijos itin ryškiai pasimatydavo), Planar populiarumas ėmė augti.		Pirmi Planar objektyvai buvo nenormaliai brangūs, sunkūs ir sudėtingi, tad pardavinėti nedideliais kiekiais. Tik vėliau, tobulėjant fotoaparatams ir ypač plintant spalvotoms juostoms (kur kitų objektyvų spalvinės aberacijos itin ryškiai pasimatydavo), Planar populiarumas ėmė augti.

	Matyt garsiausiu Planar objektyvų modeliu ever tapo Carl Zeiss Planar 50mm f/0.7 - neįmanomai didelio [[šviesingumas\|šviesingumo]] ~~objektyvas~~, išleistas [[1966]] metais vos 10 vienetų serija. Iš šių vieną objektyvą pasiliko pati Carl Zeiss firma, kaip etaloninį, o likusius devynis pardavė [[NASA]] agentūrai, kuri šešis objektyvus panaudojo tamsiosios [[Mėnulis\|Mėnulio]] pusės fotografijoms. Vėliau NASA tris atlikusius objektyvus pardavė režisieriui [[Stanley Kubrick]], kuris juos [[1975]] panaudojo filmo "[[Barry Lyndon]]" filmavimui, tokioms patamsio scenoms, kur buvo tik žvakių apšvietimas. Šių objektyvų dėka pavyko gauti tą tikrą žvakių šviesos vaizdą, nors anais laikais dar nebuvo didelio jautrumo spalvotų kino juostų. Visas filmas buvo nufilmuotas, naudojant vien tik tokį apšvietimą, koksai realiai buvo [[XVIIIa.]], o brangių objektyvų dėka gavosi matomai pirmas filmas, kuris perdavė tikrą prieblandos ir žvakių šviesos vaizdą - ir sudarė labai keistą vizualinį įspūdį, kur filmo vaizdai išties priminė [[Renesansas\|Renesanso]] laikų paveikslus.		Matyt garsiausiu Planar objektyvų modeliu ever tapo Carl Zeiss Planar 50mm f/0.7 - neįmanomai didelio [[šviesingumas\|šviesingumo]] legendinis [[penkiasdešimtukas]], išleistas [[1966]] metais vos 10 vienetų serija. Iš šių vieną objektyvą pasiliko pati Carl Zeiss firma, kaip etaloninį, o likusius devynis pardavė [[NASA]] agentūrai, kuri šešis objektyvus panaudojo tamsiosios [[Mėnulis\|Mėnulio]] pusės fotografijoms. Vėliau NASA tris atlikusius objektyvus pardavė režisieriui [[Stanley Kubrick]], kuris juos [[1975]] panaudojo filmo "[[Barry Lyndon]]" filmavimui, tokioms patamsio scenoms, kur buvo tik žvakių apšvietimas. Šių objektyvų dėka pavyko gauti tą tikrą žvakių šviesos vaizdą, nors anais laikais dar nebuvo didelio jautrumo spalvotų kino juostų. Visas filmas buvo nufilmuotas, naudojant vien tik tokį apšvietimą, koksai realiai buvo [[XVIIIa.]], o brangių objektyvų dėka gavosi matomai pirmas filmas, kuris perdavė tikrą prieblandos ir žvakių šviesos vaizdą - ir sudarė labai keistą vizualinį įspūdį, kur filmo vaizdai išties priminė [[Renesansas\|Renesanso]] laikų paveikslus.

	Beje, net ir šiais laikais, kai yra nepaprastai jautrių [[fotomatricos\|fotomatricų]], nufilmuoti panašų vaizdą, kaip tame Stanley Kubrick filme, būtų nelengva.		Beje, net ir šiais laikais, kai yra nepaprastai jautrių [[fotomatricos\|fotomatricų]], nufilmuoti panašų vaizdą, kaip tame Stanley Kubrick filme, būtų nelengva.

Reboot 09:15, 15 gruodžio 2025

2025-12-15T09:15:59Z

← Ankstesnė versija		12:15, 15 gruodžio 2025 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
	[[Vaizdas:Barry_Lyndon_Stanley_Kubrick_1975.jpg\|500px\|thumb\|right\|Prie tikros žvakių šviesos nufilmuota Barry Lyndon filmo scena, kas pavyko tik dėl nepaprastai gerų Carl Zeiss firmos gamintų Planar tipo objektyvų, skirtų kosminiams reikalams, o paskui perpirktų iš NASA tam, kad [[Stanley Kubrick]] galėtų kūryba užsiimti.]]		[[Vaizdas:Barry_Lyndon_Stanley_Kubrick_1975.jpg\|500px\|thumb\|right\|Prie tikros žvakių šviesos nufilmuota Barry Lyndon filmo scena, kas pavyko tik dėl nepaprastai gerų [[Carl Zeiss]] firmos gamintų Planar tipo objektyvų, skirtų kosminiams reikalams, o paskui perpirktų iš NASA tam, kad [[Stanley Kubrick]] galėtų kūryba užsiimti.]]
	'''Planar''' - tai vienas iš žymiausių Carl Zeiss kompanijos kūrinių - pirmas objektyvas, dar [[1896]] metais padarytas pagal taip vadinamą dvigubą Gauso schemą, kurią iki tol taikydavo tiktai refrakciniuose teleskopuose. Optinė schema vadinama Carl Friedrich Gauss garbei, o tasai ją išrado dar [[1810]] metais.		'''Planar''' - tai vienas iš žymiausių [[Carl Zeiss]] kompanijos kūrinių - pirmas objektyvas, dar [[1896]] metais padarytas pagal taip vadinamą dvigubą Gauso schemą, kurią iki tol taikydavo tiktai refrakciniuose teleskopuose. Optinė schema vadinama Carl Friedrich Gauss garbei, o tasai ją išrado dar [[1810]] metais.

	Dvigubos Gauso schemos esmė - kad teleskopo objektyvo ir okuliaro linzių grupės yra labai panašios, simetriškos linzių grupės, kurios, veikdamos priešingai viena kitai, visiškai panaiškintų visus optinius iškraipymus, o todėl duotų idealiai tobulą vaizdą.		Dvigubos Gauso schemos esmė - kad teleskopo objektyvo ir okuliaro linzių grupės yra labai panašios, simetriškos linzių grupės, kurios, veikdamos priešingai viena kitai, visiškai panaiškintų visus optinius iškraipymus, o todėl duotų idealiai tobulą vaizdą.

Reboot 23:01, 6 gruodžio 2025

2025-12-06T23:01:56Z

← Ankstesnė versija		02:01, 7 gruodžio 2025 versija
10 eilutė:		10 eilutė:
	Pirmi Planar objektyvai buvo nenormaliai brangūs, sunkūs ir sudėtingi, tad pardavinėti nedideliais kiekiais. Tik vėliau, tobulėjant fotoaparatams ir ypač plintant spalvotoms juostoms (kur kitų objektyvų spalvinės aberacijos itin ryškiai pasimatydavo), Planar populiarumas ėmė augti.		Pirmi Planar objektyvai buvo nenormaliai brangūs, sunkūs ir sudėtingi, tad pardavinėti nedideliais kiekiais. Tik vėliau, tobulėjant fotoaparatams ir ypač plintant spalvotoms juostoms (kur kitų objektyvų spalvinės aberacijos itin ryškiai pasimatydavo), Planar populiarumas ėmė augti.

	Matyt garsiausiu Planar objektyvų modeliu ever tapo Carl Zeiss Planar 50mm f/0.7, išleistas [[1966]] metais vos 10 vienetų. Iš šių vieną objektyvą pasiliko pati Carl Zeiss firma, kaip etaloninį, o likusius devynis pardavė [[NASA]] agentūrai, kuri šešis objektyvus panaudojo tamsiosios [[Mėnulis\|Mėnulio]] pusės fotografijoms. Vėliau NASA tris atlikusius objektyvus pardavė režisieriui [[Stanley Kubrick]], kuris juos [[1975]] panaudojo filmo "[[Barry Lyndon]]" filmavimui, tokioms patamsio scenoms, kur buvo tik žvakių apšvietimas. Šių objektyvų dėka pavyko gauti tą tikrą žvakių šviesos vaizdą, nors anais laikais dar nebuvo didelio jautrumo spalvotų kino juostų. Visas filmas buvo nufilmuotas, naudojant vien tik tokį apšvietimą, koksai realiai buvo [[XVIIIa.]], o brangių objektyvų dėka gavosi matomai pirmas filmas, kuris perdavė tikrą prieblandos ir žvakių šviesos vaizdą - ir sudarė labai keistą vizualinį įspūdį, kur filmo vaizdai išties priminė [[Renesansas\|Renesanso]] laikų paveikslus.		Matyt garsiausiu Planar objektyvų modeliu ever tapo Carl Zeiss Planar 50mm f/0.7 - neįmanomai didelio [[šviesingumas\|šviesingumo]] objektyvas, išleistas [[1966]] metais vos 10 vienetų serija. Iš šių vieną objektyvą pasiliko pati Carl Zeiss firma, kaip etaloninį, o likusius devynis pardavė [[NASA]] agentūrai, kuri šešis objektyvus panaudojo tamsiosios [[Mėnulis\|Mėnulio]] pusės fotografijoms. Vėliau NASA tris atlikusius objektyvus pardavė režisieriui [[Stanley Kubrick]], kuris juos [[1975]] panaudojo filmo "[[Barry Lyndon]]" filmavimui, tokioms patamsio scenoms, kur buvo tik žvakių apšvietimas. Šių objektyvų dėka pavyko gauti tą tikrą žvakių šviesos vaizdą, nors anais laikais dar nebuvo didelio jautrumo spalvotų kino juostų. Visas filmas buvo nufilmuotas, naudojant vien tik tokį apšvietimą, koksai realiai buvo [[XVIIIa.]], o brangių objektyvų dėka gavosi matomai pirmas filmas, kuris perdavė tikrą prieblandos ir žvakių šviesos vaizdą - ir sudarė labai keistą vizualinį įspūdį, kur filmo vaizdai išties priminė [[Renesansas\|Renesanso]] laikų paveikslus.

	Beje, net ir šiais laikais, kai yra nepaprastai jautrių [[fotomatricos\|fotomatricų]], nufilmuoti panašų vaizdą, kaip tame Stanley Kubrick filme, būtų nelengva.		Beje, net ir šiais laikais, kai yra nepaprastai jautrių [[fotomatricos\|fotomatricų]], nufilmuoti panašų vaizdą, kaip tame Stanley Kubrick filme, būtų nelengva.

Traukinys 14:30, 5 lapkričio 2025

2025-11-05T14:30:32Z

← Ankstesnė versija		17:30, 5 lapkričio 2025 versija
6 eilutė:		6 eilutė:
	Kadangi visgi objektyvai daromi ne visiškai simetriškam šviesos srautui sukurti, tai praktikoje dalis linzių šiek tiek skiriasi savo forma ir medžiagomis, iš kurių pagamintos, todėl vaizdas gali būti sufokusuotas į fotografinę juostą ar [[fotomatrica\|fotomatricą]], o tuo pačiu gali būti gautas ir tam tikras priartinimas ar atitolinimas. Faktiškai vienintele iškraipymų rūšimi čia lieka sferinės aberacijos, bet ir tos lieka nedidelės, jei linzių sferiškumas būna pakankamai mažas ar diafragma padaroma siaura.		Kadangi visgi objektyvai daromi ne visiškai simetriškam šviesos srautui sukurti, tai praktikoje dalis linzių šiek tiek skiriasi savo forma ir medžiagomis, iš kurių pagamintos, todėl vaizdas gali būti sufokusuotas į fotografinę juostą ar [[fotomatrica\|fotomatricą]], o tuo pačiu gali būti gautas ir tam tikras priartinimas ar atitolinimas. Faktiškai vienintele iškraipymų rūšimi čia lieka sferinės aberacijos, bet ir tos lieka nedidelės, jei linzių sferiškumas būna pakankamai mažas ar diafragma padaroma siaura.

	Iš esmės, jei ir ne visi, tai absoliuti dauguma šiuolaikinių aukštos kokybės objektyvų yra dvigubos Gausso schemos objektyvai, tiesiog su įvairaus sudėtingumo patobulinimais (ypač su asferinėmis linzėmis), tuo tarpu Planar buvo pats pirmas iš šitų. Taigi, galima tarti, kad beveik visi šiuolaikiniai objektyvai yra artimesni ar tolimesni šito senovinio Planar pamėgdžiojimai.		Iš esmės, jei ir ne visi, tai absoliuti dauguma šiuolaikinių aukštos kokybės objektyvų yra dvigubos Gausso schemos objektyvai, tiesiog su įvairaus sudėtingumo patobulinimais, papildomomis korekcinėmis linzėmis (ypač su asferinėmis linzėmis), tuo tarpu Planar buvo pats pirmas iš šitų. Taigi, galima tarti, kad beveik visi šiuolaikiniai objektyvai yra artimesni ar tolimesni šito senovinio Planar pamėgdžiojimai.

	Pirmi Planar objektyvai buvo nenormaliai brangūs, sunkūs ir sudėtingi, tad pardavinėti nedideliais kiekiais. Tik vėliau, tobulėjant fotoaparatams ir ypač plintant spalvotoms juostoms (kur kitų objektyvų spalvinės aberacijos itin ryškiai pasimatydavo), Planar populiarumas ėmė augti.		Pirmi Planar objektyvai buvo nenormaliai brangūs, sunkūs ir sudėtingi, tad pardavinėti nedideliais kiekiais. Tik vėliau, tobulėjant fotoaparatams ir ypač plintant spalvotoms juostoms (kur kitų objektyvų spalvinės aberacijos itin ryškiai pasimatydavo), Planar populiarumas ėmė augti.

MHz 21:24, 18 spalio 2025

2025-10-18T21:24:54Z

← Ankstesnė versija		00:24, 19 spalio 2025 versija
10 eilutė:		10 eilutė:
	Pirmi Planar objektyvai buvo nenormaliai brangūs, sunkūs ir sudėtingi, tad pardavinėti nedideliais kiekiais. Tik vėliau, tobulėjant fotoaparatams ir ypač plintant spalvotoms juostoms (kur kitų objektyvų spalvinės aberacijos itin ryškiai pasimatydavo), Planar populiarumas ėmė augti.		Pirmi Planar objektyvai buvo nenormaliai brangūs, sunkūs ir sudėtingi, tad pardavinėti nedideliais kiekiais. Tik vėliau, tobulėjant fotoaparatams ir ypač plintant spalvotoms juostoms (kur kitų objektyvų spalvinės aberacijos itin ryškiai pasimatydavo), Planar populiarumas ėmė augti.

	Matyt garsiausiu Planar objektyvų modeliu ever tapo Carl Zeiss Planar 50mm f/0.7, išleistas [[1966]] metais vos 10 vienetų. Iš šių vieną objektyvą pasiliko pati Carl Zeiss firma, kaip etaloninį, o likusius devynis pardavė [[NASA]] agentūrai, kuri šešis objektyvus panaudojo tamsiosios [[Mėnulis\|Mėnulio]] pusės fotografijoms. Vėliau NASA tris atlikusius objektyvus pardavė režisieriui [[Stanley Kubrick]], kuris juos [[1975]] panaudojo filmo "Barry Lyndon" filmavimui, tokioms patamsio scenoms, kur buvo tik žvakių apšvietimas. Šių objektyvų dėka pavyko gauti tą tikrą žvakių šviesos vaizdą, nors anais laikais dar nebuvo didelio jautrumo spalvotų kino juostų. Visas filmas buvo nufilmuotas, naudojant vien tik tokį apšvietimą, koksai realiai buvo [[XVIIIa.]], o brangių objektyvų dėka gavosi matomai pirmas filmas, kuris perdavė tikrą prieblandos ir žvakių šviesos vaizdą - ir sudarė labai keistą vizualinį įspūdį, kur filmo vaizdai išties priminė [[Renesansas\|Renesanso]] laikų ~~pavaikslus~~.		Matyt garsiausiu Planar objektyvų modeliu ever tapo Carl Zeiss Planar 50mm f/0.7, išleistas [[1966]] metais vos 10 vienetų. Iš šių vieną objektyvą pasiliko pati Carl Zeiss firma, kaip etaloninį, o likusius devynis pardavė [[NASA]] agentūrai, kuri šešis objektyvus panaudojo tamsiosios [[Mėnulis\|Mėnulio]] pusės fotografijoms. Vėliau NASA tris atlikusius objektyvus pardavė režisieriui [[Stanley Kubrick]], kuris juos [[1975]] panaudojo filmo "[[Barry Lyndon]]" filmavimui, tokioms patamsio scenoms, kur buvo tik žvakių apšvietimas. Šių objektyvų dėka pavyko gauti tą tikrą žvakių šviesos vaizdą, nors anais laikais dar nebuvo didelio jautrumo spalvotų kino juostų. Visas filmas buvo nufilmuotas, naudojant vien tik tokį apšvietimą, koksai realiai buvo [[XVIIIa.]], o brangių objektyvų dėka gavosi matomai pirmas filmas, kuris perdavė tikrą prieblandos ir žvakių šviesos vaizdą - ir sudarė labai keistą vizualinį įspūdį, kur filmo vaizdai išties priminė [[Renesansas\|Renesanso]] laikų paveikslus.

	Beje, net ir šiais laikais, kai yra nepaprastai jautrių [[fotomatricos\|fotomatricų]], nufilmuoti panašų vaizdą, kaip tame Stanley Kubrick filme, būtų nelengva.		Beje, net ir šiais laikais, kai yra nepaprastai jautrių [[fotomatricos\|fotomatricų]], nufilmuoti panašų vaizdą, kaip tame Stanley Kubrick filme, būtų nelengva.

Zaratustra 11:23, 29 rugsėjo 2025

2025-09-29T11:23:39Z

← Ankstesnė versija		14:23, 29 rugsėjo 2025 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
	[[Vaizdas:Barry_Lyndon_Stanley_Kubrick_1975.jpg\|500px\|thumb\|right\|Prie tikros žvakių šviesos nufilmuota Barry Lyndon filmo scena, kas pavyko tik dėl nepaprastai gerų Carl Zeiss firmos gamintų Planar tipo objektyvų, skirtų kosminiams reikalams, o paskui perpirktų iš NASA tam, kad [[Stanley Kubrick]] galėtų kūryba užsiimti.]]		[[Vaizdas:Barry_Lyndon_Stanley_Kubrick_1975.jpg\|500px\|thumb\|right\|Prie tikros žvakių šviesos nufilmuota Barry Lyndon filmo scena, kas pavyko tik dėl nepaprastai gerų Carl Zeiss firmos gamintų Planar tipo objektyvų, skirtų kosminiams reikalams, o paskui perpirktų iš NASA tam, kad [[Stanley Kubrick]] galėtų kūryba užsiimti.]]
	'''Planar''' - tai vienas iš žymiausių Carl Zeiss kompanijos kūrinių - pirmas objektyvas, dar [[1896]] ~~meeais~~ padarytas pagal taip vadinamą dvigubą Gauso schemą, kurią iki tol taikydavo tiktai refrakciniuose teleskopuose. Optinė schema vadinama Carl Friedrich Gauss garbei, o tasai ją išrado dar [[1810]] metais.		'''Planar''' - tai vienas iš žymiausių Carl Zeiss kompanijos kūrinių - pirmas objektyvas, dar [[1896]] metais padarytas pagal taip vadinamą dvigubą Gauso schemą, kurią iki tol taikydavo tiktai refrakciniuose teleskopuose. Optinė schema vadinama Carl Friedrich Gauss garbei, o tasai ją išrado dar [[1810]] metais.

	Dvigubos Gauso schemos esmė - kad teleskopo objektyvo ir okuliaro linzių grupės yra labai panašios, simetriškos linzių grupės, kurios, veikdamos priešingai viena kitai, visiškai panaiškintų visus optinius iškraipymus, o todėl duotų idealiai tobulą vaizdą.		Dvigubos Gauso schemos esmė - kad teleskopo objektyvo ir okuliaro linzių grupės yra labai panašios, simetriškos linzių grupės, kurios, veikdamos priešingai viena kitai, visiškai panaiškintų visus optinius iškraipymus, o todėl duotų idealiai tobulą vaizdą.

John Smith 21:18, 28 rugsėjo 2025

2025-09-28T21:18:59Z

← Ankstesnė versija		00:18, 29 rugsėjo 2025 versija
10 eilutė:		10 eilutė:
	Pirmi Planar objektyvai buvo nenormaliai brangūs, sunkūs ir sudėtingi, tad pardavinėti nedideliais kiekiais. Tik vėliau, tobulėjant fotoaparatams ir ypač plintant spalvotoms juostoms (kur kitų objektyvų spalvinės aberacijos itin ryškiai pasimatydavo), Planar populiarumas ėmė augti.		Pirmi Planar objektyvai buvo nenormaliai brangūs, sunkūs ir sudėtingi, tad pardavinėti nedideliais kiekiais. Tik vėliau, tobulėjant fotoaparatams ir ypač plintant spalvotoms juostoms (kur kitų objektyvų spalvinės aberacijos itin ryškiai pasimatydavo), Planar populiarumas ėmė augti.

	Matyt garsiausiu Planar objektyvų modeliu ever tapo Carl Zeiss Planar 50mm f/0.7, išleistas [[1966]] metais vos 10 vienetų. Iš šių vieną objektyvą pasiliko pati Carl Zeiss firma, kaip etaloninį, o likusius devynis pardavė [[NASA]] agentūrai, kuri šešis objektyvus panaudojo tamsiosios [[Mėnulis\|Mėnulio]] pusės fotografijoms. Vėliau NASA tris atlikusius objektyvus pardavė režisieriui [[Stanley Kubrick]], kuris juos [[1975]] panaudojo filmo "Barry Lyndon" filmavimui, tokioms patamsio scenoms, kur buvo tik žvakių apšvietimas. ~~Objektyvo~~ dėka pavyko gauti tą tikrą žvakių šviesos vaizdą, nors anais laikais dar nebuvo didelio jautrumo spalvotų kino juostų. Visas filmas buvo nufilmuotas, naudojant vien tik tokį apšvietimą, koksai realiai buvo [[XVIIIa.]], o brangių objektyvų dėka gavosi matomai pirmas filmas, kuris perdavė tikrą prieblandos ir žvakių šviesos vaizdą.		Matyt garsiausiu Planar objektyvų modeliu ever tapo Carl Zeiss Planar 50mm f/0.7, išleistas [[1966]] metais vos 10 vienetų. Iš šių vieną objektyvą pasiliko pati Carl Zeiss firma, kaip etaloninį, o likusius devynis pardavė [[NASA]] agentūrai, kuri šešis objektyvus panaudojo tamsiosios [[Mėnulis\|Mėnulio]] pusės fotografijoms. Vėliau NASA tris atlikusius objektyvus pardavė režisieriui [[Stanley Kubrick]], kuris juos [[1975]] panaudojo filmo "Barry Lyndon" filmavimui, tokioms patamsio scenoms, kur buvo tik žvakių apšvietimas. Šių objektyvų dėka pavyko gauti tą tikrą žvakių šviesos vaizdą, nors anais laikais dar nebuvo didelio jautrumo spalvotų kino juostų. Visas filmas buvo nufilmuotas, naudojant vien tik tokį apšvietimą, koksai realiai buvo [[XVIIIa.]], o brangių objektyvų dėka gavosi matomai pirmas filmas, kuris perdavė tikrą prieblandos ir žvakių šviesos vaizdą - ir sudarė labai keistą vizualinį įspūdį, kur filmo vaizdai išties priminė [[Renesansas\|Renesanso]] laikų pavaikslus.

	Beje, net ir šiais laikais, kai yra nepaprastai jautrių [[fotomatricos\|fotomatricų]], nufilmuoti panašų vaizdą, kaip tame Stanley Kubrick filme, būtų nelengva.		Beje, net ir šiais laikais, kai yra nepaprastai jautrių [[fotomatricos\|fotomatricų]], nufilmuoti panašų vaizdą, kaip tame Stanley Kubrick filme, būtų nelengva.

John Smith 21:07, 28 rugsėjo 2025

2025-09-28T21:07:37Z

← Ankstesnė versija		00:07, 29 rugsėjo 2025 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
			[[Vaizdas:Barry_Lyndon_Stanley_Kubrick_1975.jpg\|500px\|thumb\|right\|Prie tikros žvakių šviesos nufilmuota Barry Lyndon filmo scena, kas pavyko tik dėl nepaprastai gerų Carl Zeiss firmos gamintų Planar tipo objektyvų, skirtų kosminiams reikalams, o paskui perpirktų iš NASA tam, kad [[Stanley Kubrick]] galėtų kūryba užsiimti.]]
	'''Planar''' - tai vienas iš žymiausių Carl Zeiss kompanijos kūrinių - pirmas objektyvas, dar [[1896]] meeais padarytas pagal taip vadinamą dvigubą Gauso schemą, kurią iki tol taikydavo tiktai refrakciniuose teleskopuose. Optinė schema vadinama Carl Friedrich Gauss garbei, o tasai ją išrado dar [[1810]] metais.		'''Planar''' - tai vienas iš žymiausių Carl Zeiss kompanijos kūrinių - pirmas objektyvas, dar [[1896]] meeais padarytas pagal taip vadinamą dvigubą Gauso schemą, kurią iki tol taikydavo tiktai refrakciniuose teleskopuose. Optinė schema vadinama Carl Friedrich Gauss garbei, o tasai ją išrado dar [[1810]] metais.

9 eilutė:		10 eilutė:
	Pirmi Planar objektyvai buvo nenormaliai brangūs, sunkūs ir sudėtingi, tad pardavinėti nedideliais kiekiais. Tik vėliau, tobulėjant fotoaparatams ir ypač plintant spalvotoms juostoms (kur kitų objektyvų spalvinės aberacijos itin ryškiai pasimatydavo), Planar populiarumas ėmė augti.		Pirmi Planar objektyvai buvo nenormaliai brangūs, sunkūs ir sudėtingi, tad pardavinėti nedideliais kiekiais. Tik vėliau, tobulėjant fotoaparatams ir ypač plintant spalvotoms juostoms (kur kitų objektyvų spalvinės aberacijos itin ryškiai pasimatydavo), Planar populiarumas ėmė augti.

	Matyt garsiausiu Planar objektyvų modeliu ever tapo Carl Zeiss Planar 50mm f/0.7, išleistas [[1966]] metais vos 10 vienetų. Iš šių vieną objektyvą pasiliko pati Carl Zeiss firma, kaip etaloninį, o likusius devynis pardavė [[NASA]] agentūrai, kuri šešis objektyvus panaudojo tamsiosios [[Mėnulis\|Mėnulio]] pusės fotografijoms. Vėliau NASA tris atlikusius objektyvus pardavė režisieriui [[Stanley Kubrick]], kuris juos [[1975]] panaudojo filmo "Barry Lyndon" filmavimui, tokioms patamsio scenoms, kur buvo tik žvakių apšvietimas. Objektyvo dėka pavyko gauti tą tikrą žvakių šviesos vaizdą, nors anais laikais dar nebuvo didelio jautrumo spalvotų kino juostų. ~~Objektyvų~~ dėka gavosi matomai pirmas filmas, kuris perdavė tikrą prieblandos ir žvakių šviesos vaizdą.		Matyt garsiausiu Planar objektyvų modeliu ever tapo Carl Zeiss Planar 50mm f/0.7, išleistas [[1966]] metais vos 10 vienetų. Iš šių vieną objektyvą pasiliko pati Carl Zeiss firma, kaip etaloninį, o likusius devynis pardavė [[NASA]] agentūrai, kuri šešis objektyvus panaudojo tamsiosios [[Mėnulis\|Mėnulio]] pusės fotografijoms. Vėliau NASA tris atlikusius objektyvus pardavė režisieriui [[Stanley Kubrick]], kuris juos [[1975]] panaudojo filmo "Barry Lyndon" filmavimui, tokioms patamsio scenoms, kur buvo tik žvakių apšvietimas. Objektyvo dėka pavyko gauti tą tikrą žvakių šviesos vaizdą, nors anais laikais dar nebuvo didelio jautrumo spalvotų kino juostų. Visas filmas buvo nufilmuotas, naudojant vien tik tokį apšvietimą, koksai realiai buvo [[XVIIIa.]], o brangių objektyvų dėka gavosi matomai pirmas filmas, kuris perdavė tikrą prieblandos ir žvakių šviesos vaizdą.

	Beje, net ir šiais laikais, kai yra nepaprastai jautrių [[fotomatricos\|fotomatricų]], nufilmuoti panašų vaizdą, kaip tame Stanley Kubrick filme, būtų nelengva.		Beje, net ir šiais laikais, kai yra nepaprastai jautrių [[fotomatricos\|fotomatricų]], nufilmuoti panašų vaizdą, kaip tame Stanley Kubrick filme, būtų nelengva.

John Smith: Naujas puslapis: '''Planar''' - tai vienas iš žymiausių Carl Zeiss kompanijos kūrinių - pirmas objektyvas, dar 1896 meeais padarytas pagal taip vadinamą dvigubą Gauso schemą, kurią iki tol taikydavo tiktai refrakciniuose teleskopuose. Optinė schema vadinama Carl Friedrich Gauss garbei, o tasai ją išrado dar 1810 metais. Dvigubos Gauso schemos esmė - kad teleskopo objektyvo ir okuliaro linzių grupės yra labai panašios, simetriškos linzių grupės, kurios, veikdamos...

2025-09-28T19:50:26Z

Naujas puslapis: '''Planar''' - tai vienas iš žymiausių Carl Zeiss kompanijos kūrinių - pirmas objektyvas, dar 1896 meeais padarytas pagal taip vadinamą dvigubą Gauso schemą, kurią iki tol taikydavo tiktai refrakciniuose teleskopuose. Optinė schema vadinama Carl Friedrich Gauss garbei, o tasai ją išrado dar 1810 metais. Dvigubos Gauso schemos esmė - kad teleskopo objektyvo ir okuliaro linzių grupės yra labai panašios, simetriškos linzių grupės, kurios, veikdamos...

Naujas puslapis

'''Planar''' - tai vienas iš žymiausių Carl Zeiss kompanijos kūrinių - pirmas objektyvas, dar [[1896]] meeais padarytas pagal taip vadinamą dvigubą Gauso schemą, kurią iki tol taikydavo tiktai refrakciniuose teleskopuose. Optinė schema vadinama Carl Friedrich Gauss garbei, o tasai ją išrado dar [[1810]] metais.

Dvigubos Gauso schemos esmė - kad teleskopo objektyvo ir okuliaro linzių grupės yra labai panašios, simetriškos linzių grupės, kurios, veikdamos priešingai viena kitai, visiškai panaiškintų visus optinius iškraipymus, o todėl duotų idealiai tobulą vaizdą.

Kadangi visgi objektyvai daromi ne visiškai simetriškam šviesos srautui sukurti, tai praktikoje dalis linzių šiek tiek skiriasi savo forma ir medžiagomis, iš kurių pagamintos, todėl vaizdas gali būti sufokusuotas į fotografinę juostą ar [[fotomatrica|fotomatricą]], o tuo pačiu gali būti gautas ir tam tikras priartinimas ar atitolinimas. Faktiškai vienintele iškraipymų rūšimi čia lieka sferinės aberacijos, bet ir tos lieka nedidelės, jei linzių sferiškumas būna pakankamai mažas ar diafragma padaroma siaura.

Iš esmės, jei ir ne visi, tai absoliuti dauguma šiuolaikinių aukštos kokybės objektyvų yra dvigubos Gausso schemos objektyvai, tiesiog su įvairaus sudėtingumo patobulinimais (ypač su asferinėmis linzėmis), tuo tarpu Planar buvo pats pirmas iš šitų. Taigi, galima tarti, kad beveik visi šiuolaikiniai objektyvai yra artimesni ar tolimesni šito senovinio Planar pamėgdžiojimai.

Pirmi Planar objektyvai buvo nenormaliai brangūs, sunkūs ir sudėtingi, tad pardavinėti nedideliais kiekiais. Tik vėliau, tobulėjant fotoaparatams ir ypač plintant spalvotoms juostoms (kur kitų objektyvų spalvinės aberacijos itin ryškiai pasimatydavo), Planar populiarumas ėmė augti.

Matyt garsiausiu Planar objektyvų modeliu ever tapo Carl Zeiss Planar 50mm f/0.7, išleistas [[1966]] metais vos 10 vienetų. Iš šių vieną objektyvą pasiliko pati Carl Zeiss firma, kaip etaloninį, o likusius devynis pardavė [[NASA]] agentūrai, kuri šešis objektyvus panaudojo tamsiosios [[Mėnulis|Mėnulio]] pusės fotografijoms. Vėliau NASA tris atlikusius objektyvus pardavė režisieriui [[Stanley Kubrick]], kuris juos [[1975]] panaudojo filmo "Barry Lyndon" filmavimui, tokioms patamsio scenoms, kur buvo tik žvakių apšvietimas. Objektyvo dėka pavyko gauti tą tikrą žvakių šviesos vaizdą, nors anais laikais dar nebuvo didelio jautrumo spalvotų kino juostų. Objektyvų dėka gavosi matomai pirmas filmas, kuris perdavė tikrą prieblandos ir žvakių šviesos vaizdą.

Beje, net ir šiais laikais, kai yra nepaprastai jautrių [[fotomatricos|fotomatricų]], nufilmuoti panašų vaizdą, kaip tame Stanley Kubrick filme, būtų nelengva.

Kitu garsiu Planar tipo objektyvu tapo Carl Zeiss Jenna [[Biotar]], kuris buvo visai kompaktiškas, labai šviesus ir kartu davė labai išskirtinį [[bokeh]], sudarantį ne apvalius, o eliptinius burbuliukus, kurie į vaizdo pakraščius dar ir susiploja - žodžiu, sufokusuotas vaizdas atsiranda tokiame lyg ir švieselių sukūryje.

Dar paskui tą Carl Zeiss Biotar [[nukopipyzdinti|nukopipyzdino]] rusai ir taip atsirado rusiškas [[Helios]], bet anas nebuvo nei kokybiškas, nei labai geras, o tiesiog masiškas - bene masiškiausias iš visų Planar tipo objektyvų

[[Category:Objektyvai]]