Paranoidinė schizofrenija - Versijų istorija

Fandorina 17:02, 9 rugpjūčio 2014

2014-08-09T17:02:38Z

← Ankstesnė versija		20:02, 9 rugpjūčio 2014 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
	{{Medicina}}		{{Medicina}}
	'''Paranoidinė šizofrenija''' - būdingas [[paranoidiniai kliedesiai\|paranoidinių kliedesių]] kompleksas, susijęs su įkyriomis idėjomis, [[haliucinacijos\|haliucinacijomis]], kryptingu mastymo sutrikimu - viena iš [[šizofrenija\|šizofrenijos]] formų, pasižyminti nerišliu kliedėjimu bei neretais [[oneiroidas\|oneiroidiniais]] priepuoliais.		'''Paranoidinė šizofrenija''' - būdingas [[paranoidiniai kliedesiai\|paranoidinių kliedesių]] kompleksas, susijęs su įkyriomis idėjomis, [[haliucinacijos\|haliucinacijomis]], kryptingu mastymo sutrikimu - viena iš [[šizofrenija\|šizofrenijos]] formų, pasižyminti nerišliu kliedėjimu bei neretais [[oneiroidas\|oneiroidiniais]] priepuoliais - taip vadinama [[parafrenija]].

	Įprastame gyvenime neretai '''paranoja''' vadinamas bet koks įtarumas, ypač, jei jis nuolatinis, neretai paranoja pavadinamos ir įvairios įkyrios idėjos. Būtina atkreipti dėmesį, kad nors tokia simptomatika dar neleidžia išsyk diagnozuoti [[šizofrenija\|šizofrenijos]], tačiau tai yra mažų mažiausiai pakankamai rimtas [[vangioji šizofrenija\|vangiosios šizofrenijos]] požymis.		Įprastame gyvenime neretai '''paranoja''' vadinamas bet koks įtarumas, ypač, jei jis nuolatinis, neretai paranoja pavadinamos ir įvairios įkyrios idėjos. Būtina atkreipti dėmesį, kad nors tokia simptomatika dar neleidžia išsyk diagnozuoti [[šizofrenija\|šizofrenijos]], tačiau tai yra mažų mažiausiai pakankamai rimtas [[vangioji šizofrenija\|vangiosios šizofrenijos]] požymis.
6 eilutė:		6 eilutė:
	Išskiriami du ryškūs [[sindromai]] - konkrečiai [[paranojinis sindromas]] ir [[paranoidinis sindromas]]. Vienas nuo kito tesiskiria tuo, kad pirmasis yra siauresnis, kryptingas ir kartais ir realybę primenantis, o jau antras - tai nerišlus ir visai jau kliedesingas. Reikia čia paakyti, kad jeigu kokio [[psichiatras\|psichiatro]] paklausite apie tai, kuo tas rišlumas nuo nerišlumo skiriasi, tai paaiškinti jums greičiausiai nesugebės ir ims pats skleisti kliedesius apie visokius kliedesius, kas turėtų jums sukelti išsyk atitinkamų įtarimų apie tai, ką tos psichiatrinės teorijos savo simptomais rodo.		Išskiriami du ryškūs [[sindromai]] - konkrečiai [[paranojinis sindromas]] ir [[paranoidinis sindromas]]. Vienas nuo kito tesiskiria tuo, kad pirmasis yra siauresnis, kryptingas ir kartais ir realybę primenantis, o jau antras - tai nerišlus ir visai jau kliedesingas. Reikia čia paakyti, kad jeigu kokio [[psichiatras\|psichiatro]] paklausite apie tai, kuo tas rišlumas nuo nerišlumo skiriasi, tai paaiškinti jums greičiausiai nesugebės ir ims pats skleisti kliedesius apie visokius kliedesius, kas turėtų jums sukelti išsyk atitinkamų įtarimų apie tai, ką tos psichiatrinės teorijos savo simptomais rodo.

	Pagal tai išskiriamos ir ~~dvi~~ pagrindinės, pernelyg nesiskiriančios paranoidinės šizofrenijos formos:		Pagal tai išskiriamos ir kelios pagrindinės, pernelyg nesiskiriančios paranoidinės šizofrenijos formos:
	* Paranoidinė šizofrenija - būdingesni [[nesistematizuoti kliedesiai]]. Paprastai tai arba ankstyvesnis šizofrenijos periodas, kur visi tie kliedesiai dar nesusisteminti, arba vėlesnis periodas, kur paciento sąmonė jau baigia suirti, tad sistemiškumo jau nelikę. Būdinga greita, priepuolių pobūdžio ligos eiga.		* Paranoidinė šizofrenija - būdingesni [[nesistematizuoti kliedesiai]]. Paprastai tai arba ankstyvesnis šizofrenijos periodas, kur visi tie kliedesiai dar nesusisteminti, arba vėlesnis periodas, kur paciento sąmonė jau baigia suirti, tad sistemiškumo jau nelikę. Būdinga greita, priepuolių pobūdžio ligos eiga.
	* Paranojinė šizofrenija - būdingesni [[sistematizuoti kliedesiai]]. Paprastai ji išsivysto, kai pacientas bando apibendrinti visą tą savo patirtį į vieningą teoriją. Būdinga lėta, tolygiai ir lėtai prastėjanti ligos eiga.		* [[Paranojinė šizofrenija]] - eiga lėta, [[parafrenija]] nesireiškia ar reiškiasi tik kokį kartą-kitą ir trumpai, būdingesni [[sistematizuoti kliedesiai]]. Paprastai ji išsivysto, kai pacientas bando apibendrinti visą tą savo patirtį į vieningą teoriją. Būdinga lėta, tolygiai ir lėtai prastėjanti ligos eiga.
			* [[Parafreninė šizofrenija]] - eiga greita, [[parafrenija]] kaip užeina, taip paciento ir nebepaleidžia tol, kol jam stogas nepavažiuoja negrįžtamai, o paskui jau jei ir nuslopsta, tai pacientas taip ir lieka nelabai rišliu. Čia jau toksai rimtas ir smarkus pamišimas būna.

Fandorina: /* Paranoidinės šizofrenijos eiga */

2014-07-30T19:15:17Z

Paranoidinės šizofrenijos eiga

← Ankstesnė versija		22:15, 30 liepos 2014 versija
11 eilutė:		11 eilutė:


	== Paranoidinės šizofrenijos ~~eiga~~ ==		== Paranoidinės šizofrenijos simptomatika ==
	Pilnavertė paranoidinė šizofrenija išsivysto per keletą metų, todėl galima vienareikšmiškai tarti, kad būtent šiai formai būdinga [[latentinė šizofrenija\|latentinės šizofrenijos]] stadija, kitaip tariant - tai būdinga išvystyta [[vangioji šizofrenija\|vangiosios šizofrenijos]] forma, turinti ryškią simptomatiką. Būtent todėl galime vienareikšmiškai patvirtinti [[Snežnevskis\|Snežnevskio]] išvadas apie sąryšį tarp paranoidinės ir vangiosios šizofrenijos, o ankstesnes vangiosios šizofrenijos diagnozes pervardinti, kaip paranoidinę šizofreniją.

	Būdinga paranoidinės šizofrenijos simptomatika - išsivystymas vyresniame amžiuje, maždaug nuo 30 metų. Sutrinka aplinkos suvokimas, ligoniui kyla vis būdingesni [[kliedesiai]], [[haliucinacijos]], emocinis nestabilumas, pasireiškiantis jaudinimusi, blaškymusi, nesugebėjimu atskirti savo kliedesius nuo [[realybė\|realybės]]. Ligonį dažniausiai kamuoja įtarimai, kad jį kažkas veikia, kai kada - per [[psichotronas\|psichotronus]], [[telepatija\|telepatiškai]], per [[NLP]], pasąmoninius pranešimus ar dar kaip nors.		Būdinga paranoidinės šizofrenijos simptomatika - išsivystymas vyresniame amžiuje, maždaug nuo 30 metų. Sutrinka aplinkos suvokimas, ligoniui kyla vis būdingesni [[kliedesiai]], [[haliucinacijos]], emocinis nestabilumas, pasireiškiantis jaudinimusi, blaškymusi, nesugebėjimu atskirti savo kliedesius nuo [[realybė\|realybės]]. Ligonį dažniausiai kamuoja įtarimai, kad jį kažkas veikia, kai kada - per [[psichotronas\|psichotronus]], [[telepatija\|telepatiškai]], per [[NLP]], pasąmoninius pranešimus ar dar kaip nors.

24 eilutė:		22 eilutė:
	Paskutiniu metu pastebima ir specifinė, mišri su [[hebefrenija]] paranoidinės šizofrenijos forma, [[2009]] metų leidinyje "Psichiatrijos žinios" įvardinta, kaip [[marazmitinis pipeditas]]. Vakaruose ši forma žinoma jau kelerius metus, dažniausiai vadinama internetiniu sindromu.		Paskutiniu metu pastebima ir specifinė, mišri su [[hebefrenija]] paranoidinės šizofrenijos forma, [[2009]] metų leidinyje "Psichiatrijos žinios" įvardinta, kaip [[marazmitinis pipeditas]]. Vakaruose ši forma žinoma jau kelerius metus, dažniausiai vadinama internetiniu sindromu.


			== Paranoidinės schizofrenijos eiga ==
			Pilnavertė paranoidinė šizofrenija išsivysto per keletą metų, todėl galima vienareikšmiškai tarti, kad būtent šiai formai būdinga [[latentinė šizofrenija\|latentinės šizofrenijos]] stadija, kitaip tariant - tai būdinga išvystyta [[vangioji šizofrenija\|vangiosios šizofrenijos]] forma, turinti ryškią simptomatiką. Būtent todėl galime vienareikšmiškai patvirtinti [[Snežnevskis\|Snežnevskio]] išvadas apie sąryšį tarp paranoidinės ir vangiosios šizofrenijos, o ankstesnes vangiosios šizofrenijos diagnozes pervardinti, kaip paranoidinę šizofreniją.

			Tipinė paranoidinės schizofrenijos eiga dažniausiai su priepuoliais, tarp kurių dalinės remisijos, o priepuoliai - vis sunkesni. Paprastai ilgalaikė paciento būklės kaita maždaug tokia, su būdingu paciento asmenybės irimu ir būklės prastėjimu:
			* [[Paranojinis sindromas]] - simptomatikoje dominuoja [[pirminiai kliedesiai]], tuo tarpu kokie nors [[balsai galvoje]] vis dar nesireiškia. Paprastai būdingi [[sistematizuoti kliedesiai]].
			* [[Paranoidinis sindromas]] - kliedesiai darosi ekspansyviniai, plečiasi į naujas sritis, tuo pat metu prarasdami sistemiškumą. Prasideda haliucinacijos - jos gali būti gana įvairios, tačiau susijusios su paciento kliedesiais. Dažniausiai tai [[balsai galvoje]], kurie pasakoja visokius dalykus, patvirtinančius paciento teorijas.
			* [[Kandinskio-Klerambo sindromas]], kur prasideda [[poveikio kliedesiai]] ir bendrai visokia [[persekiojimo manija]] kartu su [[psichinis automatizmas\|psichiniu automatizmu]]. Pradeda reikštis visokie fenomenai, kaip kad [[minčių sukūrys]], visokie kitokie simptomai.
			* [[Parafrenija]] - čia jau visame gražume atvira beprotybė su visais būdingais džiaugsmais

			Kai kuriais atvejais pastebima eiga ir be priepuolių - tada paciento būklė stabiliai blogėja ta pačia linkme.


	[[Category:Medicina]]		[[Category:Medicina]]

Fandorina 17:12, 30 liepos 2014

2014-07-30T17:12:27Z

← Ankstesnė versija		20:12, 30 liepos 2014 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
	{{Medicina}}		{{Medicina}}
	'''~~Paranoja''', siauresniu atveju - '''paranojinė schizofrenija''' arba '''paranoidinė~~ šizofrenija''' - būdingas ~~[[paranojiniai kliedesiai\|paranojinių kliedesių]] ir~~ [[paranoidiniai kliedesiai\|paranoidinių kliedesių]] kompleksas, susijęs su įkyriomis idėjomis, [[haliucinacijos\|haliucinacijomis]], kryptingu mastymo sutrikimu~~. Siauresne prasme~~ - viena iš [[šizofrenija\|šizofrenijos]] formų.		'''Paranoidinė šizofrenija''' - būdingas [[paranoidiniai kliedesiai\|paranoidinių kliedesių]] kompleksas, susijęs su įkyriomis idėjomis, [[haliucinacijos\|haliucinacijomis]], kryptingu mastymo sutrikimu - viena iš [[šizofrenija\|šizofrenijos]] formų, pasižyminti nerišliu kliedėjimu bei neretais [[oneiroidas\|oneiroidiniais]] priepuoliais.

	Įprastame gyvenime neretai '''paranoja''' vadinamas bet koks įtarumas, ypač, jei jis nuolatinis, neretai paranoja pavadinamos ir įvairios įkyrios idėjos. Būtina atkreipti dėmesį, kad nors tokia simptomatika dar neleidžia diagnozuoti [[šizofrenija\|šizofrenijos]], tačiau tai yra pakankamai rimtas [[vangioji šizofrenija\|vangiosios šizofrenijos]] požymis.		Įprastame gyvenime neretai '''paranoja''' vadinamas bet koks įtarumas, ypač, jei jis nuolatinis, neretai paranoja pavadinamos ir įvairios įkyrios idėjos. Būtina atkreipti dėmesį, kad nors tokia simptomatika dar neleidžia išsyk diagnozuoti [[šizofrenija\|šizofrenijos]], tačiau tai yra mažų mažiausiai pakankamai rimtas [[vangioji šizofrenija\|vangiosios šizofrenijos]] požymis.

	Išskiriami du ryškūs [[sindromai]] - konkrečiai [[paranojinis sindromas]] ir [[paranoidinis sindromas]]. Vienas nuo kito tesiskiria tuo, kad pirmasis yra siauresnis, kryptingas ir kartais ir realybę primenantis, o jau antras - tai nerišlus ir visai jau kliedesingas. Reikia čia paakyti, kad jeigu kokio [[psichiatras\|psichiatro]] paklausite apie tai, kuo tas rišlumas nuo nerišlumo skiriasi, tai paaiškinti jums greičiausiai nesugebės ir ims pats skleisti kliedesius apie visokius kliedesius, kas turėtų jums sukelti išsyk atitinkamų įtarimų.		Išskiriami du ryškūs [[sindromai]] - konkrečiai [[paranojinis sindromas]] ir [[paranoidinis sindromas]]. Vienas nuo kito tesiskiria tuo, kad pirmasis yra siauresnis, kryptingas ir kartais ir realybę primenantis, o jau antras - tai nerišlus ir visai jau kliedesingas. Reikia čia paakyti, kad jeigu kokio [[psichiatras\|psichiatro]] paklausite apie tai, kuo tas rišlumas nuo nerišlumo skiriasi, tai paaiškinti jums greičiausiai nesugebės ir ims pats skleisti kliedesius apie visokius kliedesius, kas turėtų jums sukelti išsyk atitinkamų įtarimų apie tai, ką tos psichiatrinės teorijos savo simptomais rodo.

	Pagal tai išskiriamos ir dvi pagrindinės, pernelyg nesiskiriančios paranoidinės šizofrenijos formos:		Pagal tai išskiriamos ir dvi pagrindinės, pernelyg nesiskiriančios paranoidinės šizofrenijos formos:
11 eilutė:		11 eilutė:


	== ~~Paranojinės~~ šizofrenijos eiga ==		== Paranoidinės šizofrenijos eiga ==
	Pilnavertė paranoidinė šizofrenija išsivysto per keletą metų, todėl galima vienareikšmiškai tarti, kad būtent šiai formai būdinga [[latentinė šizofrenija\|latentinės šizofrenijos]] stadija, kitaip tariant - tai būdinga išvystyta [[vangioji šizofrenija\|vangiosios šizofrenijos]] forma, turinti ryškią simptomatiką. Būtent todėl galime vienareikšmiškai patvirtinti [[Snežnevskis\|Snežnevskio]] išvadas apie sąryšį tarp paranoidinės ir vangiosios šizofrenijos, o ankstesnes vangiosios šizofrenijos diagnozes pervardinti, kaip paranoidinę šizofreniją.		Pilnavertė paranoidinė šizofrenija išsivysto per keletą metų, todėl galima vienareikšmiškai tarti, kad būtent šiai formai būdinga [[latentinė šizofrenija\|latentinės šizofrenijos]] stadija, kitaip tariant - tai būdinga išvystyta [[vangioji šizofrenija\|vangiosios šizofrenijos]] forma, turinti ryškią simptomatiką. Būtent todėl galime vienareikšmiškai patvirtinti [[Snežnevskis\|Snežnevskio]] išvadas apie sąryšį tarp paranoidinės ir vangiosios šizofrenijos, o ankstesnes vangiosios šizofrenijos diagnozes pervardinti, kaip paranoidinę šizofreniją.

	Būdinga paranoidinės šizofrenijos simptomatika - išsivystymas vyresniame amžiuje, maždaug nuo 30 metų. Sutrinka aplinkos suvokimas, ligoniui kyla vis būdingesni [[kliedesiai]], [[haliucinacijos]], emocinis nestabilumas, pasireiškiantis jaudinimusi, blaškymusi, nesugebėjimu atskirti savo kliedesius nuo [[realybė\|realybės]]. Ligonį dažniausiai kamuoja įtarimai, kad jį kažkas veikia, kai kada - per [[psichotronas\|psichotronus]], [[telepatija\|telepatiškai]], per [[NLP]], pasąmoninius pranešimus ar dar kaip nors.		Būdinga paranoidinės šizofrenijos simptomatika - išsivystymas vyresniame amžiuje, maždaug nuo 30 metų. Sutrinka aplinkos suvokimas, ligoniui kyla vis būdingesni [[kliedesiai]], [[haliucinacijos]], emocinis nestabilumas, pasireiškiantis jaudinimusi, blaškymusi, nesugebėjimu atskirti savo kliedesius nuo [[realybė\|realybės]]. Ligonį dažniausiai kamuoja įtarimai, kad jį kažkas veikia, kai kada - per [[psichotronas\|psichotronus]], [[telepatija\|telepatiškai]], per [[NLP]], pasąmoninius pranešimus ar dar kaip nors.

	Sunkios [[psichozė\|psichozės]] atveju ligonis gali imti kliedėti apie persekiotojus, norinčius jį nunuodyti ar nužudyti, jam gali kilti ir įvairių kitų idėjų. Įvairios [[haliucinacijos]] dažniau klausos ar uoslės, rečiau - skonio, regimosios haliucinacijos gana nebūdingos. Klausos haliucinacijos paprastai pirmiausiai pasireiškia [[minčių skambėjimas\|minčių skambėjimu]], paskui [[vidinis balsas\|vidiniais balsais]], kurie sako, ką reikia daryti, pavyzdžiui, diktuoja ligoniui laiškus ar straipsnius, tad neretai ligoniai suserga būdinga [[grafomanija]] ir [[kveruliancija]], rašinėja įvairius skundus ir pan..		Sunkios [[psichozė\|psichozės]] atveju, [[oneiroidas\|oneiroido]] ar [[amencija\|amencijos]] apimtas ligonis gali imti kliedėti apie persekiotojus, norinčius jį nunuodyti ar nužudyti, jam gali kilti ir įvairių kitų idėjų. Įvairios [[haliucinacijos]] dažniau klausos ar uoslės, rečiau - skonio, regimosios haliucinacijos gana nebūdingos. Klausos haliucinacijos paprastai pirmiausiai pasireiškia [[minčių skambėjimas\|minčių skambėjimu]], paskui [[vidinis balsas\|vidiniais balsais]], kurie sako, ką reikia daryti, pavyzdžiui, diktuoja ligoniui laiškus ar straipsnius, tad neretai ligoniai suserga būdinga [[grafomanija]] ir [[kveruliancija]], rašinėja įvairius skundus ir pan..

	Sunkesniais atvejais, besigindamas nuo menamų pavojų ar užpuolikų, paranoidine šizofrenija sergantis gali ir užpulti aplinkinius, bandyti nusižudyti ar pan..(Klasikinis [[psichai\|psichiatrams]] žinomas atvejis - tai mokytojo [[Wagneris\|Wagnerio]], XIX amžiaus pabaigoje padegusio ir iššaudžiusio visą kaimą, istorija.)		Sunkesniais atvejais, besigindamas nuo menamų pavojų ar užpuolikų, paranoidine šizofrenija sergantis gali ir užpulti aplinkinius, bandyti nusižudyti ar pan..(Klasikinis [[psichai\|psichiatrams]] žinomas atvejis - tai mokytojo [[Wagneris\|Wagnerio]], XIX amžiaus pabaigoje padegusio ir iššaudžiusio visą kaimą, istorija.)

Fandorina: Paranoja pervadintas į Paranoidinė schizofrenija (anksčiau buvo nukreipiamasis)

2014-07-30T17:02:35Z

Paranoja pervadintas į Paranoidinė schizofrenija (anksčiau buvo nukreipiamasis)

← Ankstesnė versija	20:02, 30 liepos 2014 versija
(Jokio skirtumo)

Fandorina 06:16, 30 liepos 2014

2014-07-30T06:16:17Z

← Ankstesnė versija		09:16, 30 liepos 2014 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
	{{Medicina}}		{{Medicina}}
	'''Paranoja''', siauresniu atveju - '''paranojinė schizofrenija''' arba '''paranoidinė šizofrenija''' - būdingas [[paranojiniai kliedesiai\|paranojinių kliedesių]] kompleksas, susijęs su įkyriomis idėjomis, [[haliucinacijos\|haliucinacijomis]], kryptingu mastymo sutrikimu. Siauresne prasme - viena iš [[šizofrenija\|šizofrenijos]] formų.		'''Paranoja''', siauresniu atveju - '''paranojinė schizofrenija''' arba '''paranoidinė šizofrenija''' - būdingas [[paranojiniai kliedesiai\|paranojinių kliedesių]] ir [[paranoidiniai kliedesiai\|paranoidinių kliedesių]] kompleksas, susijęs su įkyriomis idėjomis, [[haliucinacijos\|haliucinacijomis]], kryptingu mastymo sutrikimu. Siauresne prasme - viena iš [[šizofrenija\|šizofrenijos]] formų.

	Įprastame gyvenime neretai '''paranoja''' vadinamas bet koks įtarumas, ypač, jei jis nuolatinis, neretai paranoja pavadinamos ir įvairios įkyrios idėjos. Būtina atkreipti dėmesį, kad nors tokia simptomatika dar neleidžia diagnozuoti [[šizofrenija\|šizofrenijos]], tačiau tai yra pakankamai rimtas [[vangioji šizofrenija\|vangiosios šizofrenijos]] požymis.		Įprastame gyvenime neretai '''paranoja''' vadinamas bet koks įtarumas, ypač, jei jis nuolatinis, neretai paranoja pavadinamos ir įvairios įkyrios idėjos. Būtina atkreipti dėmesį, kad nors tokia simptomatika dar neleidžia diagnozuoti [[šizofrenija\|šizofrenijos]], tačiau tai yra pakankamai rimtas [[vangioji šizofrenija\|vangiosios šizofrenijos]] požymis.

	Išskiriami du ryškūs [[sindromai]] - konkrečiai [[paranojinis sindromas]] ir [[paranoidinis sindromas]]. Vienas nuo kito tesiskiria tuo, kad pirmasis yra siauresnis, kryptingas ir kartais ir realybę primenantis, o jau antras - tai nerišlus ir visai jau kliedesingas. Reikia čia paakyti, kad jeigu kokio [[psichiatras\|psichiatro]] paklausite apie tai, kuo tas rišlumas nuo nerišlumo skiriasi, tai paaiškinti jums greičiausiai nesugebės ir ims pats skleisti kliedesius apie visokius kliedesius, kas turėtų jums sukelti išsyk atitinkamų įtarimų.		Išskiriami du ryškūs [[sindromai]] - konkrečiai [[paranojinis sindromas]] ir [[paranoidinis sindromas]]. Vienas nuo kito tesiskiria tuo, kad pirmasis yra siauresnis, kryptingas ir kartais ir realybę primenantis, o jau antras - tai nerišlus ir visai jau kliedesingas. Reikia čia paakyti, kad jeigu kokio [[psichiatras\|psichiatro]] paklausite apie tai, kuo tas rišlumas nuo nerišlumo skiriasi, tai paaiškinti jums greičiausiai nesugebės ir ims pats skleisti kliedesius apie visokius kliedesius, kas turėtų jums sukelti išsyk atitinkamų įtarimų.

			Pagal tai išskiriamos ir dvi pagrindinės, pernelyg nesiskiriančios paranoidinės šizofrenijos formos:
			* Paranoidinė šizofrenija - būdingesni [[nesistematizuoti kliedesiai]]. Paprastai tai arba ankstyvesnis šizofrenijos periodas, kur visi tie kliedesiai dar nesusisteminti, arba vėlesnis periodas, kur paciento sąmonė jau baigia suirti, tad sistemiškumo jau nelikę. Būdinga greita, priepuolių pobūdžio ligos eiga.
			* Paranojinė šizofrenija - būdingesni [[sistematizuoti kliedesiai]]. Paprastai ji išsivysto, kai pacientas bando apibendrinti visą tą savo patirtį į vieningą teoriją. Būdinga lėta, tolygiai ir lėtai prastėjanti ligos eiga.


12 eilutė:		16 eilutė:
	Būdinga paranoidinės šizofrenijos simptomatika - išsivystymas vyresniame amžiuje, maždaug nuo 30 metų. Sutrinka aplinkos suvokimas, ligoniui kyla vis būdingesni [[kliedesiai]], [[haliucinacijos]], emocinis nestabilumas, pasireiškiantis jaudinimusi, blaškymusi, nesugebėjimu atskirti savo kliedesius nuo [[realybė\|realybės]]. Ligonį dažniausiai kamuoja įtarimai, kad jį kažkas veikia, kai kada - per [[psichotronas\|psichotronus]], [[telepatija\|telepatiškai]], per [[NLP]], pasąmoninius pranešimus ar dar kaip nors.		Būdinga paranoidinės šizofrenijos simptomatika - išsivystymas vyresniame amžiuje, maždaug nuo 30 metų. Sutrinka aplinkos suvokimas, ligoniui kyla vis būdingesni [[kliedesiai]], [[haliucinacijos]], emocinis nestabilumas, pasireiškiantis jaudinimusi, blaškymusi, nesugebėjimu atskirti savo kliedesius nuo [[realybė\|realybės]]. Ligonį dažniausiai kamuoja įtarimai, kad jį kažkas veikia, kai kada - per [[psichotronas\|psichotronus]], [[telepatija\|telepatiškai]], per [[NLP]], pasąmoninius pranešimus ar dar kaip nors.

	Sunkios [[psichozė\|psichozės]] atveju ligonis gali imti kliedėti apie persekiotojus, norinčius jį nunuodyti ar nužudyti, jam gali kilti ir įvairių kitų idėjų. ~~Haliucinacijos~~ dažniau klausos ar uoslės, rečiau - skonio, regimosios haliucinacijos gana nebūdingos. Klausos haliucinacijos paprastai pasireiškia vidiniais balsais, kurie sako, ką reikia daryti, pavyzdžiui, diktuoja ligoniui laiškus ar straipsnius, tad neretai ligoniai suserga būdinga [[grafomanija]], rašinėja įvairius skundus ir pan..		Sunkios [[psichozė\|psichozės]] atveju ligonis gali imti kliedėti apie persekiotojus, norinčius jį nunuodyti ar nužudyti, jam gali kilti ir įvairių kitų idėjų. Įvairios [[haliucinacijos]] dažniau klausos ar uoslės, rečiau - skonio, regimosios haliucinacijos gana nebūdingos. Klausos haliucinacijos paprastai pirmiausiai pasireiškia [[minčių skambėjimas\|minčių skambėjimu]], paskui [[vidinis balsas\|vidiniais balsais]], kurie sako, ką reikia daryti, pavyzdžiui, diktuoja ligoniui laiškus ar straipsnius, tad neretai ligoniai suserga būdinga [[grafomanija]] ir [[kveruliancija]], rašinėja įvairius skundus ir pan..

	Sunkesniais atvejais, besigindamas nuo menamų pavojų ar užpuolikų, paranoidine šizofrenija sergantis gali ir užpulti aplinkinius, bandyti nusižudyti ar pan..(Klasikinis [[psichai\|psichiatrams]] žinomas atvejis - tai mokytojo [[Wagneris\|Wagnerio]], XIX amžiaus pabaigoje padegusio ir iššaudžiusio visą kaimą, istorija.)		Sunkesniais atvejais, besigindamas nuo menamų pavojų ar užpuolikų, paranoidine šizofrenija sergantis gali ir užpulti aplinkinius, bandyti nusižudyti ar pan..(Klasikinis [[psichai\|psichiatrams]] žinomas atvejis - tai mokytojo [[Wagneris\|Wagnerio]], XIX amžiaus pabaigoje padegusio ir iššaudžiusio visą kaimą, istorija.)

	Tarp bendrų idėjų, kurios dominuoja paranoidinių šizofrenikų tarpe - [[didybės manija]], persekiojimo kliedesiai, įsitikinimas, kad kažkas valdo ligonio veiksmus ar mintis, įsitikinimai dėl sirgimo įvairiomis ligomis - [[hipochondrija]] ir t.t.		Tarp bendrų idėjų, kurios dominuoja paranoidinių šizofrenikų tarpe - [[didybės manija]], [[persekiojimo kliedesiai]], įsitikinimas, kad kažkas valdo ligonio veiksmus ar mintis, įsitikinimai dėl sirgimo įvairiomis ligomis - [[hipochondrija]] ir t.t.

	Paskutiniu metu pastebima ir specifinė, mišri su [[hebefrenija]] paranoidinės šizofrenijos forma, [[2009]] metų leidinyje "Psichiatrijos žinios" įvardinta, kaip [[marazmitinis pipeditas]]. Vakaruose ši forma žinoma jau kelerius metus, dažniausiai vadinama internetiniu sindromu.		Paskutiniu metu pastebima ir specifinė, mišri su [[hebefrenija]] paranoidinės šizofrenijos forma, [[2009]] metų leidinyje "Psichiatrijos žinios" įvardinta, kaip [[marazmitinis pipeditas]]. Vakaruose ši forma žinoma jau kelerius metus, dažniausiai vadinama internetiniu sindromu.

Fandorina 21:10, 11 birželio 2014

2014-06-11T21:10:33Z

← Ankstesnė versija		00:10, 12 birželio 2014 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
	{{Medicina}}		{{Medicina}}
	'''Paranoja''', siauresniu atveju - '''paranojinė schizofrenija''' arba '''paranoidinė šizofrenija''' - būdingas [[~~kliedesys~~\|kliedesių]] kompleksas, susijęs su įkyriomis idėjomis, [[haliucinacijos\|haliucinacijomis]], kryptingu mastymo sutrikimu. Siauresne prasme - viena iš [[šizofrenija\|šizofrenijos]] formų.		'''Paranoja''', siauresniu atveju - '''paranojinė schizofrenija''' arba '''paranoidinė šizofrenija''' - būdingas [[paranojiniai kliedesiai\|paranojinių kliedesių]] kompleksas, susijęs su įkyriomis idėjomis, [[haliucinacijos\|haliucinacijomis]], kryptingu mastymo sutrikimu. Siauresne prasme - viena iš [[šizofrenija\|šizofrenijos]] formų.

	Įprastame gyvenime neretai '''paranoja''' vadinamas bet koks įtarumas, ypač, jei jis nuolatinis, neretai paranoja pavadinamos ir įvairios įkyrios idėjos. Būtina atkreipti dėmesį, kad nors tokia simptomatika dar neleidžia diagnozuoti [[šizofrenija\|šizofrenijos]], tačiau tai yra pakankamai rimtas [[vangioji šizofrenija\|vangiosios šizofrenijos]] požymis.		Įprastame gyvenime neretai '''paranoja''' vadinamas bet koks įtarumas, ypač, jei jis nuolatinis, neretai paranoja pavadinamos ir įvairios įkyrios idėjos. Būtina atkreipti dėmesį, kad nors tokia simptomatika dar neleidžia diagnozuoti [[šizofrenija\|šizofrenijos]], tačiau tai yra pakankamai rimtas [[vangioji šizofrenija\|vangiosios šizofrenijos]] požymis.

			Išskiriami du ryškūs [[sindromai]] - konkrečiai [[paranojinis sindromas]] ir [[paranoidinis sindromas]]. Vienas nuo kito tesiskiria tuo, kad pirmasis yra siauresnis, kryptingas ir kartais ir realybę primenantis, o jau antras - tai nerišlus ir visai jau kliedesingas. Reikia čia paakyti, kad jeigu kokio [[psichiatras\|psichiatro]] paklausite apie tai, kuo tas rišlumas nuo nerišlumo skiriasi, tai paaiškinti jums greičiausiai nesugebės ir ims pats skleisti kliedesius apie visokius kliedesius, kas turėtų jums sukelti išsyk atitinkamų įtarimų.


			== Paranojinės šizofrenijos eiga ==
	Pilnavertė paranoidinė šizofrenija išsivysto per keletą metų, todėl galima vienareikšmiškai tarti, kad būtent šiai formai būdinga [[latentinė šizofrenija\|latentinės šizofrenijos]] stadija, kitaip tariant - tai būdinga išvystyta [[vangioji šizofrenija\|vangiosios šizofrenijos]] forma, turinti ryškią simptomatiką. Būtent todėl galime vienareikšmiškai patvirtinti [[Snežnevskis\|Snežnevskio]] išvadas apie sąryšį tarp paranoidinės ir vangiosios šizofrenijos, o ankstesnes vangiosios šizofrenijos diagnozes pervardinti, kaip paranoidinę šizofreniją.		Pilnavertė paranoidinė šizofrenija išsivysto per keletą metų, todėl galima vienareikšmiškai tarti, kad būtent šiai formai būdinga [[latentinė šizofrenija\|latentinės šizofrenijos]] stadija, kitaip tariant - tai būdinga išvystyta [[vangioji šizofrenija\|vangiosios šizofrenijos]] forma, turinti ryškią simptomatiką. Būtent todėl galime vienareikšmiškai patvirtinti [[Snežnevskis\|Snežnevskio]] išvadas apie sąryšį tarp paranoidinės ir vangiosios šizofrenijos, o ankstesnes vangiosios šizofrenijos diagnozes pervardinti, kaip paranoidinę šizofreniją.

15 eilutė:		19 eilutė:

	Paskutiniu metu pastebima ir specifinė, mišri su [[hebefrenija]] paranoidinės šizofrenijos forma, [[2009]] metų leidinyje "Psichiatrijos žinios" įvardinta, kaip [[marazmitinis pipeditas]]. Vakaruose ši forma žinoma jau kelerius metus, dažniausiai vadinama internetiniu sindromu.		Paskutiniu metu pastebima ir specifinė, mišri su [[hebefrenija]] paranoidinės šizofrenijos forma, [[2009]] metų leidinyje "Psichiatrijos žinios" įvardinta, kaip [[marazmitinis pipeditas]]. Vakaruose ši forma žinoma jau kelerius metus, dažniausiai vadinama internetiniu sindromu.



	[[Category:Medicina]]		[[Category:Medicina]]

Karvespienas 04:28, 22 rugpjūčio 2011

2011-08-22T04:28:38Z

← Ankstesnė versija		07:28, 22 rugpjūčio 2011 versija
12 eilutė:		12 eilutė:
	Sunkesniais atvejais, besigindamas nuo menamų pavojų ar užpuolikų, paranoidine šizofrenija sergantis gali ir užpulti aplinkinius, bandyti nusižudyti ar pan..(Klasikinis [[psichai\|psichiatrams]] žinomas atvejis - tai mokytojo [[Wagneris\|Wagnerio]], XIX amžiaus pabaigoje padegusio ir iššaudžiusio visą kaimą, istorija.)		Sunkesniais atvejais, besigindamas nuo menamų pavojų ar užpuolikų, paranoidine šizofrenija sergantis gali ir užpulti aplinkinius, bandyti nusižudyti ar pan..(Klasikinis [[psichai\|psichiatrams]] žinomas atvejis - tai mokytojo [[Wagneris\|Wagnerio]], XIX amžiaus pabaigoje padegusio ir iššaudžiusio visą kaimą, istorija.)

	Tarp bendrų idėjų, kurios dominuoja paranoidinių šizofrenikų tarpe - [[didybės manija]], persekiojimo kliedesiai, įsitikinimas, kad kažkas valdo ligonio veiksmus ar mintis, įsitikinimai dėl sirgimo įvairiomis ~~ligomisn~~ - [[hipochondrija]] ir t.t.		Tarp bendrų idėjų, kurios dominuoja paranoidinių šizofrenikų tarpe - [[didybės manija]], persekiojimo kliedesiai, įsitikinimas, kad kažkas valdo ligonio veiksmus ar mintis, įsitikinimai dėl sirgimo įvairiomis ligomis - [[hipochondrija]] ir t.t.

	Paskutiniu metu pastebima ir specifinė, mišri su [[hebefrenija]] paranoidinės šizofrenijos forma, 2009 leidinyje "Psichiatrijos žinios" įvardinta, kaip [[marazmitinis pipeditas]]. Vakaruose ši forma žinoma jau kelerius metus, dažniausiai vadinama internetiniu sindromu.		Paskutiniu metu pastebima ir specifinė, mišri su [[hebefrenija]] paranoidinės šizofrenijos forma, [[2009]] metų leidinyje "Psichiatrijos žinios" įvardinta, kaip [[marazmitinis pipeditas]]. Vakaruose ši forma žinoma jau kelerius metus, dažniausiai vadinama internetiniu sindromu.

	[[Category:Medicina]]		[[Category:Medicina]]

PostFactum 06:43, 6 sausio 2010

2010-01-06T06:43:01Z

← Ankstesnė versija		09:43, 6 sausio 2010 versija
10 eilutė:		10 eilutė:
	Sunkios [[psichozė\|psichozės]] atveju ligonis gali imti kliedėti apie persekiotojus, norinčius jį nunuodyti ar nužudyti, jam gali kilti ir įvairių kitų idėjų. Haliucinacijos dažniau klausos ar uoslės, rečiau - skonio, regimosios haliucinacijos gana nebūdingos. Klausos haliucinacijos paprastai pasireiškia vidiniais balsais, kurie sako, ką reikia daryti, pavyzdžiui, diktuoja ligoniui laiškus ar straipsnius, tad neretai ligoniai suserga būdinga [[grafomanija]], rašinėja įvairius skundus ir pan..		Sunkios [[psichozė\|psichozės]] atveju ligonis gali imti kliedėti apie persekiotojus, norinčius jį nunuodyti ar nužudyti, jam gali kilti ir įvairių kitų idėjų. Haliucinacijos dažniau klausos ar uoslės, rečiau - skonio, regimosios haliucinacijos gana nebūdingos. Klausos haliucinacijos paprastai pasireiškia vidiniais balsais, kurie sako, ką reikia daryti, pavyzdžiui, diktuoja ligoniui laiškus ar straipsnius, tad neretai ligoniai suserga būdinga [[grafomanija]], rašinėja įvairius skundus ir pan..

	Sunkesniais atvejais, besigindamas nuo menamų pavojų ar užpuolikų, paranoidine šizofrenija sergantis gali ir užpulti aplinkinius, bandyti nusižudyti ar pan..		Sunkesniais atvejais, besigindamas nuo menamų pavojų ar užpuolikų, paranoidine šizofrenija sergantis gali ir užpulti aplinkinius, bandyti nusižudyti ar pan..(Klasikinis [[psichai\|psichiatrams]] žinomas atvejis - tai mokytojo [[Wagneris\|Wagnerio]], XIX amžiaus pabaigoje padegusio ir iššaudžiusio visą kaimą, istorija.)

	Tarp bendrų idėjų, kurios dominuoja paranoidinių šizofrenikų tarpe - [[didybės manija]], persekiojimo kliedesiai, įsitikinimas, kad kažkas valdo ligonio veiksmus ar mintis, įsitikinimai dėl sirgimo įvairiomis ligomisn - [[hipochondrija]] ir t.t.		Tarp bendrų idėjų, kurios dominuoja paranoidinių šizofrenikų tarpe - [[didybės manija]], persekiojimo kliedesiai, įsitikinimas, kad kažkas valdo ligonio veiksmus ar mintis, įsitikinimai dėl sirgimo įvairiomis ligomisn - [[hipochondrija]] ir t.t.

Tararaika: Naujas puslapis: {{Medicina}} '''Paranoja''', siauresniu atveju - '''paranojinė schizofrenija''' arba '''paranoidinė šizofrenija''' - būdingas kliedesių kompleksas, susijęs su į...

2009-11-20T04:01:17Z

Naujas puslapis: {{Medicina}} '''Paranoja''', siauresniu atveju - '''paranojinė schizofrenija''' arba '''paranoidinė šizofrenija''' - būdingas kliedesių kompleksas, susijęs su į...

Naujas puslapis

{{Medicina}}
'''Paranoja''', siauresniu atveju - '''paranojinė schizofrenija''' arba '''paranoidinė šizofrenija''' - būdingas [[kliedesys|kliedesių]] kompleksas, susijęs su įkyriomis idėjomis, [[haliucinacijos|haliucinacijomis]], kryptingu mastymo sutrikimu. Siauresne prasme - viena iš [[šizofrenija|šizofrenijos]] formų.

Įprastame gyvenime neretai '''paranoja''' vadinamas bet koks įtarumas, ypač, jei jis nuolatinis, neretai paranoja pavadinamos ir įvairios įkyrios idėjos. Būtina atkreipti dėmesį, kad nors tokia simptomatika dar neleidžia diagnozuoti [[šizofrenija|šizofrenijos]], tačiau tai yra pakankamai rimtas [[vangioji šizofrenija|vangiosios šizofrenijos]] požymis.

Pilnavertė paranoidinė šizofrenija išsivysto per keletą metų, todėl galima vienareikšmiškai tarti, kad būtent šiai formai būdinga [[latentinė šizofrenija|latentinės šizofrenijos]] stadija, kitaip tariant - tai būdinga išvystyta [[vangioji šizofrenija|vangiosios šizofrenijos]] forma, turinti ryškią simptomatiką. Būtent todėl galime vienareikšmiškai patvirtinti [[Snežnevskis|Snežnevskio]] išvadas apie sąryšį tarp paranoidinės ir vangiosios šizofrenijos, o ankstesnes vangiosios šizofrenijos diagnozes pervardinti, kaip paranoidinę šizofreniją.

Būdinga paranoidinės šizofrenijos simptomatika - išsivystymas vyresniame amžiuje, maždaug nuo 30 metų. Sutrinka aplinkos suvokimas, ligoniui kyla vis būdingesni [[kliedesiai]], [[haliucinacijos]], emocinis nestabilumas, pasireiškiantis jaudinimusi, blaškymusi, nesugebėjimu atskirti savo kliedesius nuo [[realybė|realybės]]. Ligonį dažniausiai kamuoja įtarimai, kad jį kažkas veikia, kai kada - per [[psichotronas|psichotronus]], [[telepatija|telepatiškai]], per [[NLP]], pasąmoninius pranešimus ar dar kaip nors.

Sunkios [[psichozė|psichozės]] atveju ligonis gali imti kliedėti apie persekiotojus, norinčius jį nunuodyti ar nužudyti, jam gali kilti ir įvairių kitų idėjų. Haliucinacijos dažniau klausos ar uoslės, rečiau - skonio, regimosios haliucinacijos gana nebūdingos. Klausos haliucinacijos paprastai pasireiškia vidiniais balsais, kurie sako, ką reikia daryti, pavyzdžiui, diktuoja ligoniui laiškus ar straipsnius, tad neretai ligoniai suserga būdinga [[grafomanija]], rašinėja įvairius skundus ir pan..

Sunkesniais atvejais, besigindamas nuo menamų pavojų ar užpuolikų, paranoidine šizofrenija sergantis gali ir užpulti aplinkinius, bandyti nusižudyti ar pan..

Tarp bendrų idėjų, kurios dominuoja paranoidinių šizofrenikų tarpe - [[didybės manija]], persekiojimo kliedesiai, įsitikinimas, kad kažkas valdo ligonio veiksmus ar mintis, įsitikinimai dėl sirgimo įvairiomis ligomisn - [[hipochondrija]] ir t.t.

Paskutiniu metu pastebima ir specifinė, mišri su [[hebefrenija]] paranoidinės šizofrenijos forma, 2009 leidinyje "Psichiatrijos žinios" įvardinta, kaip [[marazmitinis pipeditas]]. Vakaruose ši forma žinoma jau kelerius metus, dažniausiai vadinama internetiniu sindromu.

[[Category:Medicina]]