PTSD - Versijų istorija

Fandorina 14:33, 20 rugsėjo 2016

2016-09-20T14:33:42Z

← Ankstesnė versija		17:33, 20 rugsėjo 2016 versija
112 eilutė:		112 eilutė:

	[[Category:Sutrikimai]]		[[Category:Sutrikimai]]
			[[Category:Potrauminis streso sutrikimas\|*]]

Fandorina 14:44, 24 rugpjūčio 2016

2016-08-24T14:44:49Z

@@ 1 eilutė: / 1 eilutė: @@
-'''PTSD''' arba '''Potrauminis streso sutrikimas''' (angl. ''Post Traumatic Stress Disorder'') - galgi vienintelis sutrikimas, kurį čia rimčiau aprašysime, be didelių išsidirbinėjimų, nes išties tai ir yra ta liga, nuo kurios kankinasi daugybė žmonių ir kuri visai nieko bendro su ligomis neturi. PTSD išties yra labai siaubingai užkamuojantis žmones dalykas, tad čia truputį paaiškinsime apie tai.
+'''PTSD''' arba '''Potrauminio streso sindromas''', dar vadinamas kaip '''Potrauminis streso sutrikimas''' (angl. ''Post Traumatic Stress Disorder'') - galgi vienintelis sutrikimas, kurį čia rimčiau aprašysime, be didelių išsidirbinėjimų, nes išties tai ir yra ta liga, nuo kurios kankinasi daugybė žmonių ir kuri visai nieko bendro su ligomis neturi. PTSD išties yra labai siaubingai užkamuojantis žmones dalykas, tad čia truputį paaiškinsime apie tai.
 Anksčiau visokie [[psichoterapija|psichoterapijos]] šalininkai vis kalbėdavo apie visokias [[psichologinė trauma|psichologines traumas]], tačiau [[psichiatrai]] viską ignoruodavo, nes laikėsi idėjos, kad visi psichikos sutrikimai esą tik fiziologinės kilmės. Bet galų gale ignoruoti nesigavo ir paaiškėjo, kad didžioji dalis psichikos sutrikimų - tai tos pačios [[neurozės]], tik štai dabar jau vadinamos kitaip. Kita vertus PTSD gydomas kaip ir įprasta neurozėms - tiesiog [[psichoterapija]].
@@ 75 eilutė: / 72 eilutė: @@
 Išprievartavimo traumos sindromas (RTS, ''Rape Trauma Syndrome'') JAV buvo išskirtas į atskirą sutrikimą [[1975]] metais, tačiau [[1987]] klasifikacijoje pilnai apjungtas su PTSD. Tiriant psichologinius sutrikimus, kurie kyla pas išprievartautas moteris, paaiškėjo, kad maždaug pusei jų išsivysto ilgalaikiai sutrikimai, pasireiškiantys [[flashback]] reakcijomis, panikos priepuoliais, baimėmis, nerimu ir t.t.. Aprašius platesnį tokių sutrikimų spektrą, sutrikimo išsivystymo eigą ir simptomatiką, paaiškėjo, kad tai visiškai tipiškas PTSD. Dėl to vėlesniuose tyrimuose RTS yra išskiriamas tik sąlyginai, kai tenka kalbėti būtent apie išprievartavimų sukeltus PTSD variantus.

Arabas: /* PTSD kilmė ir diagnostika */

2016-08-16T21:15:15Z

PTSD kilmė ir diagnostika

← Ankstesnė versija		00:15, 17 rugpjūčio 2016 versija
19 eilutė:		19 eilutė:
	Būdingi ir antriniai bei tretiniai PTSD sukelti susirgimai - dažniausiai tai įvairios ligos, susijusios su nuolatiniu chronišku stresu. Itin paplitę susirgimai, susiję su dėl streso ilgainiui silpnėjančiu imunitetu (infekcinės ligos), taip pat - dažnesnės širdies ir kraujagyslių ligos (įskaitant ir infarktus bei insultus), neretai būna įvairios dėl neatsargaus elgesio kylančios traumos. Vienas iš sunkesnių variantų - dėl PTSD kylantis [[alkoholizmas]], kuris, savo ruožtu, irgi sukelia organizmo pažeidimus. Remiantis statistiniais vertinimais, PTSD patiriančio žmogaus gyvenimo vidutinė trukmė būna iki 15-20 metų trumpesnė, nei įprastas gyvenimo trukmės vidurkis.		Būdingi ir antriniai bei tretiniai PTSD sukelti susirgimai - dažniausiai tai įvairios ligos, susijusios su nuolatiniu chronišku stresu. Itin paplitę susirgimai, susiję su dėl streso ilgainiui silpnėjančiu imunitetu (infekcinės ligos), taip pat - dažnesnės širdies ir kraujagyslių ligos (įskaitant ir infarktus bei insultus), neretai būna įvairios dėl neatsargaus elgesio kylančios traumos. Vienas iš sunkesnių variantų - dėl PTSD kylantis [[alkoholizmas]], kuris, savo ruožtu, irgi sukelia organizmo pažeidimus. Remiantis statistiniais vertinimais, PTSD patiriančio žmogaus gyvenimo vidutinė trukmė būna iki 15-20 metų trumpesnė, nei įprastas gyvenimo trukmės vidurkis.

	Pagal DSM-5 yra išskiriami kelių lygių diagnostiniai kriterijai, kurie leidžia nustatyti diagnozę. Kriterijai žymimi raidėmis, pilnas diagnozavimas turi parodyti, kad visi faktoriai pasitvirtina:
			=== Potrauminio streso sutrikimo diagnostinė procedūra ===
			Pagal DSM-5 yra išskiriami kelių lygių diagnostiniai kriterijai, kurie leidžia nustatyti diagnozę. Kriterijai žymimi raidėmis, pilnas diagnozavimas turi parodyti, kad visi faktoriai pasitvirtina nuosekliai, pagal raides ABCDEFGH. Jei nepavyksta surinkti atitikties įrodymų pagal vieną iš raidžių, sekantys įrodymai nenagrinėjami:
	* A. Traumuojančių įvykių kriterijus. Žmogus yra patyręs įvykių, kurie emociškai buvo suvokti kaip katastrofiški, pvz., mirties ar sužalojimo pavojus, grasinimai dėl nužudymo ar grėsmė patirti stiprų smurtą ar priverstinius lytinius santykius. Taip pat galioja ir analogiški įvykiai, susiję su artimais žmonėmis. Silpnesnių, netiesiogiai traumuojančių faktorių atvejais būtina sąlyga yra tų įvykių pasikartojimas (įskaitant profesines patirtis, kurias turi gydytojai, gaisrininkai, kariškiai, policininkai ir pan.).		* A. Traumuojančių įvykių kriterijus. Žmogus yra patyręs įvykių, kurie emociškai buvo suvokti kaip katastrofiški, pvz., mirties ar sužalojimo pavojus, grasinimai dėl nužudymo ar grėsmė patirti stiprų smurtą ar priverstinius lytinius santykius. Taip pat galioja ir analogiški įvykiai, susiję su artimais žmonėmis. Silpnesnių, netiesiogiai traumuojančių faktorių atvejais būtina sąlyga yra tų įvykių pasikartojimas (įskaitant profesines patirtis, kurias turi gydytojai, gaisrininkai, kariškiai, policininkai ir pan.).
	* B. Įkyrių pergyvenimų kriterijus. Tai ryškiausi ir būdingiausi PTSD požymiai - įvykius žmogus vis prisimena labai ilgai, neretai dešimtis metų, juos vis iš naujo ir iš naujo pergyvendamas. Įvykių prisiminimai arba juos primenančios situacijos sukelia stiprias emocines reakcijas - paniką, baimę, pyktį, beviltiškumą, nevaldomą nerimą, siaubą ir pan.. Emocinės reakcijos gali pasireikšti ir pakliuvus į tam tikras situacijas, ir per naktimis sapnuojamus košmarus, ir per taip vadinamus [[flash-back]] potyrius (disociatyviniai epizodai). Tam tikri veiksniai gali sukelti visišką traumos metu patiriamų emocijų ir kitų potyrių (įskaitant netgi fiziologines reakcijas) atkartojimą. Kai kuriais atvejais emocinės reakcijos gali pereiti į pilną emocinį užsiblokavimą, kai pacientas, stebėdamas smurto scenas, išvis nerodo (ir menamai nepatiria) reakcijų, nors kitais atvejais gali būti empatiškas ir jautrus.		* B. Įkyrių pergyvenimų kriterijus. Tai ryškiausi ir būdingiausi PTSD požymiai - įvykius žmogus vis prisimena labai ilgai, neretai dešimtis metų, juos vis iš naujo ir iš naujo pergyvendamas. Įvykių prisiminimai arba juos primenančios situacijos sukelia stiprias emocines reakcijas - paniką, baimę, pyktį, beviltiškumą, nevaldomą nerimą, siaubą ir pan.. Emocinės reakcijos gali pasireikšti ir pakliuvus į tam tikras situacijas, ir per naktimis sapnuojamus košmarus, ir per taip vadinamus [[flash-back]] potyrius (disociatyviniai epizodai). Tam tikri veiksniai gali sukelti visišką traumos metu patiriamų emocijų ir kitų potyrių (įskaitant netgi fiziologines reakcijas) atkartojimą. Kai kuriais atvejais emocinės reakcijos gali pereiti į pilną emocinį užsiblokavimą, kai pacientas, stebėdamas smurto scenas, išvis nerodo (ir menamai nepatiria) reakcijų, nors kitais atvejais gali būti empatiškas ir jautrus.
27 eilutė:		29 eilutė:
	* F. Trukmės kriterijus. Visi paciento patiriami sutrikimai turi trukti ne mažiau kaip mėnesį.		* F. Trukmės kriterijus. Visi paciento patiriami sutrikimai turi trukti ne mažiau kaip mėnesį.
	* G. Fukcinės svarbos kriterijus. Traumą patyręs asmuo turi patirti aiškias socialines, darbines ar kitas problemas, kurios kyla dėl patiriamų sutrikimų.		* G. Fukcinės svarbos kriterijus. Traumą patyręs asmuo turi patirti aiškias socialines, darbines ar kitas problemas, kurios kyla dėl patiriamų sutrikimų.
	* H. Išskyrimo kriterijus. Visi požymiai turi rodyti, kad patiriamas sutrikimas kyla ne dėl alkoholio, narkotikų, kitų medžiagų vartojimo ar kažkurių kitų ligų.		* H. Išskyrimo kriterijus. Visi požymiai turi rodyti, kad patiriamas sutrikimas kyla ne dėl alkoholio, narkotikų, kitų medžiagų vartojimo ar kažkurių kitų ligų (komorbidai ar PTSD sukelti antriniai sutrikimai, kaip pvz., dėl PTSD prasidėjęs alkoholizmas ar fobijos, yra galimi).

	== PTSD porūšiai ==		== PTSD porūšiai ==

Arabas 13:57, 16 rugpjūčio 2016

2016-08-16T13:57:05Z

Arabas: /* PTSD atsiradimas psichiatrijoje */

2016-08-16T13:05:13Z

PTSD atsiradimas psichiatrijoje

← Ankstesnė versija		16:05, 16 rugpjūčio 2016 versija
75 eilutė:		75 eilutė:
	Bandant identifikuoti realias priežastis, buvo išsiaiškinta, kad psichikos ligą sukėlę veiksniai dažnai nebūdavo susiję su jokiu fiziologiniu poveikiu, tačiau visada būdavo susiję su sunkiais traumatizuojančiais įvykiais, pvz., mūšiais, kurių metu kildavo didelė grėsmė gyvybei. Vėliau tikrinant hipotezę ir išrenkant iš Vietnamo kare buvusių asmenų tuos, kurie dalyvavo tiesioginiuose mūšiuose, paaiškėjo, kad dauguma tokių asmenų turi tuos pačius psichikos sutrikimus. Dar kiti tyrimai parodė, kad analogiški sutrikimai buvo ir pas [[Korėjos karas\|Korėjos karo]] veteranus, o taip pat ir pas tuos, kas dalyvavo [[II Pasaulinis karas\|II Pasauliniame kare]].		Bandant identifikuoti realias priežastis, buvo išsiaiškinta, kad psichikos ligą sukėlę veiksniai dažnai nebūdavo susiję su jokiu fiziologiniu poveikiu, tačiau visada būdavo susiję su sunkiais traumatizuojančiais įvykiais, pvz., mūšiais, kurių metu kildavo didelė grėsmė gyvybei. Vėliau tikrinant hipotezę ir išrenkant iš Vietnamo kare buvusių asmenų tuos, kurie dalyvavo tiesioginiuose mūšiuose, paaiškėjo, kad dauguma tokių asmenų turi tuos pačius psichikos sutrikimus. Dar kiti tyrimai parodė, kad analogiški sutrikimai buvo ir pas [[Korėjos karas\|Korėjos karo]] veteranus, o taip pat ir pas tuos, kas dalyvavo [[II Pasaulinis karas\|II Pasauliniame kare]].

	Dėl šitų sutrkimimų buvo pradėti diagnozavimo ir reabilitacijos veiksmai, vykdomi JAV veteranų medicininiuose centruose, bet paraleliai prasidėję tyrimai iš kitų sričių parodė, kad stiprūs trauminiai įvykiai sukelia visiškai analogiškus sutrikimus ir ne kariškiams.		Dėl šitų sutrkimimų buvo pradėti diagnozavimo ir reabilitacijos veiksmai, vykdomi JAV veteranų medicininiuose centruose, bet paraleliai prasidėję tyrimai iš kitų sričių parodė, kad stiprūs trauminiai įvykiai sukelia visiškai analogiškus sutrikimus ir ne kariškiams. Apie [[1975]] metais JAV psichiatrų išskirtas išprievartavimo traumos sindromas (''Rape Trauma Syndrome'', RTS), visais simptomais, atsiradimo mechanizmais ir sutrikimo eiga pasirodė visiškai sutampančiu su grynai karinės kilmės PTSD variantais.

	Pradiniame etape, ~~nors ir įtrauktas~~ į DSM-III klasifikavimą, PTSD buvo vertinamas kaip specifinis, profesinio tipo sutrikimas, būdingas tik kariškiams, o kitais atvejais - išskirtinai retas. Diagnozuojant būdavo remiamasi prielaida, kad tokį psichikos sutrikimą gali sukelti tik ypatingai stiprus, katastrofiškas stresinis faktorius, kuris turi būti visiškai už įprastų žmogiškų patirčių ribų. Buvo daroma prielaida, kad tokio tipo sutrikimai gali būti tik pas itin smarkiai objektyviai nukentėjusius asmenis, pvz., pas [[Holokaustas\|Holokausto]] aukas, atominio bombardavimo [[Hirosima\|Hirosimoje]] ir [[Nagasakis\|Nagasakyje]] aukas, žiaurių kankinimų ir išprievartavimų aukas ir t.t.. Smulkesni stresiniai faktoriai nebuvo nagrinėjami.		Pradiniame etape, netgi po įtraukimo į DSM-III klasifikavimą, PTSD kurį laiką buvo vertinamas kaip specifinis, profesinio tipo sutrikimas, būdingas tik kariškiams, o kitais atvejais - išskirtinai retas. Diagnozuojant būdavo remiamasi prielaida, kad tokį psichikos sutrikimą gali sukelti tik ypatingai stiprus, katastrofiškas stresinis faktorius, kuris turi būti visiškai už įprastų žmogiškų patirčių ribų. Buvo daroma prielaida, kad tokio tipo sutrikimai gali būti tik pas itin smarkiai objektyviai nukentėjusius asmenis, pvz., pas [[Holokaustas\|Holokausto]] aukas, atominio bombardavimo [[Hirosima\|Hirosimoje]] ir [[Nagasakis\|Nagasakyje]] aukas, žiaurių kankinimų ir išprievartavimų aukas ir t.t.. Smulkesni stresiniai faktoriai beveik nebuvo nagrinėjami.

	Kiek vėliau buvo pastebėta, kad kai kurie traumas patyrę asmenys negauna sutrikimo, kuris būtų atitinkantis savo sunkumu PTSD, tačiau kita vertus, kai kruie daug mažesnes traumas, ypač pakartotines traumas patyrę žmonės gauna visiškai pilnavertį, sunkų sutrikimą, kurio visi požymiai atitinka [[PTSD]]. Remiantis šiais pastebėjimais, buvo nuspręsta kad į PTSD tarpą reikia įtraukti ir kitus sutrikimų atvejus, o patį PTSD diferenciavimą papildyti - taip [[1987]] buvo panaikinti objektyvūs traumos veiksnio didumo reikalavimai ir imta remtis tuo, kad traumos metu buvo labai sunkūs emociniai pergyvenimai, susiję su realia ar menama grėsme gyvybei ar sveikatai.		Kiek vėliau buvo pastebėta, kad kai kurie traumas patyrę asmenys negauna sutrikimo, kuris būtų atitinkantis savo sunkumu PTSD, tačiau kita vertus, kai kruie daug mažesnes traumas, ypač pakartotines traumas patyrę žmonės gauna visiškai pilnavertį, sunkų sutrikimą, kurio visi požymiai atitinka [[PTSD]]. Remiantis šiais pastebėjimais, buvo nuspręsta kad į PTSD tarpą reikia įtraukti ir kitus sutrikimų atvejus, o patį PTSD diferenciavimą papildyti - taip [[1987]] buvo panaikinti objektyvūs traumos veiksnio didumo reikalavimai ir imta remtis tuo, kad traumos metu buvo labai sunkūs emociniai pergyvenimai, susiję su realia ar menama grėsme gyvybei ar sveikatai. Tuo metu į PTSD atvejus buvo besąlygiškai įtraukti ir visi išprievartavimo traumos sindromo atvejai.

	Šiuo metu PTSD diagnostiniai kriterijai yra dar labiau išplėsti, yra išskiriamos ir įvairios PTSD rūšys. Vietoje to, kad PTSD būtų išskriama kaip vienas iš nerimo sutrikimų, dabar yra išskiriama atskira DSM-5 kategorija - su traumomis ir stresu susiję sutrikimai.		Šiuo metu PTSD diagnostiniai kriterijai yra dar labiau išplėsti, yra išskiriamos ir įvairios PTSD rūšys. Vietoje to, kad PTSD būtų išskriama kaip vienas iš nerimo sutrikimų, dabar yra išskiriama atskira DSM-5 kategorija - su traumomis ir stresu susiję sutrikimai.

Arabas 12:59, 16 rugpjūčio 2016

2016-08-16T12:59:02Z

← Ankstesnė versija		15:59, 16 rugpjūčio 2016 versija
5 eilutė:		5 eilutė:
	Kai kuriais vertinimais, išsivysčiusiose Vakarų šalyse maždaug 10-20% visų žmonių turi PTSD. Tuo tarpu tie, kas gyveno SSRS, ar kurie pergyveno karą - tie PTSD turi išvis beveik visi. Iš esmės, netgi Vakarų šalyse PTSD yra laikoma pagrindiniu psichikos sutrikimu, o buvusiose soc. lagerio šalyse galima numanyti, kad PTSD sudaro apie 80-90% visų psichikos sutrikimų atvejų.		Kai kuriais vertinimais, išsivysčiusiose Vakarų šalyse maždaug 10-20% visų žmonių turi PTSD. Tuo tarpu tie, kas gyveno SSRS, ar kurie pergyveno karą - tie PTSD turi išvis beveik visi. Iš esmės, netgi Vakarų šalyse PTSD yra laikoma pagrindiniu psichikos sutrikimu, o buvusiose soc. lagerio šalyse galima numanyti, kad PTSD sudaro apie 80-90% visų psichikos sutrikimų atvejų.

	Reikia dar čia pridėti, kad etgi Vakarų šalyse apie pusė PTSD atvejų diagnozuojami neteisingai - dažniausiai kaip [[depresija]], [[schizotipinis sutrikimas]], [[schizoafektinis sutrikimas]] ir pan., vėliau pakeičiant diagnozę į PTSD - jau po to, kai paaiškėja tikros sutrikimo priežastys. Buvusioje SSRS, taip pat ir Lietuvoje PTSD išvis ignoruojamas, skiriant kitas diagnozes, o paskui - ir visiškai neefektyvų simptomatinį gydymą, neduodantį jokių rezultatų.		Reikia dar čia pridėti, kad etgi Vakarų šalyse apie pusė PTSD atvejų diagnozuojami neteisingai - dažniausiai kaip [[depresija]], [[schizotipinis sutrikimas]], [[schizoafektinis sutrikimas]] ir pan., vėliau pakeičiant diagnozę į PTSD - jau po to, kai paaiškėja tikros sutrikimo priežastys. Buvusioje SSRS, taip pat ir Lietuvoje PTSD dažnai išvis ignoruojamas, skiriant kitas diagnozes, o paskui - ir visiškai neefektyvų simptomatinį gydymą, neduodantį jokių rezultatų. Sunkesni PTSD atvejai, kaip kad [[disociacinis PTSD]], kartais netgi diagnozuojami kaip [[šizofrenija]], kas yra išvis absurdiška.

Arabas: /* PTSD atsiradimas psichiatrijoje */

2016-08-16T12:55:22Z

PTSD atsiradimas psichiatrijoje

← Ankstesnė versija		15:55, 16 rugpjūčio 2016 versija
69 eilutė:		69 eilutė:

	== PTSD atsiradimas psichiatrijoje ==		== PTSD atsiradimas psichiatrijoje ==
	Į JAV ~~psichiatrų naudojamą~~ DSM ~~klasifikaciją~~ potrauminis streso sutrikimas buvo įtrauktas 1980 metais, ~~kadangi~~ po [[Vietnamo karas\|Vietnamo karo]] kilo psichikos ligų epidemija tarp karo veteranų. Kariškiams bandant identifikuoti priežastis, paaiškėjo, kad vienintelis bendras veiksnys, kuris apjungė daug skirtingų psichikos sutrikimų buvo vienas - trauminės patirtys iš karo veiksmų. Vėliau, tiriant į jokias įstaigas nesikreipusius karo veteranus, paaiškėjo, kad didžiulė jų dalis turi irgi psichikos sutrikimų požymius.		JAV naudojamoje DSM klasifikacijoje šis sutrikimas įtrauktas nuo [[1952]] metų, kaip "didžioji stresinė reakcija", siejama pirmiausiai su karo veiksmais. Vėliau, į DSM-III potrauminis streso sutrikimas, jau dabartiniu pavadinimu, buvo įtrauktas 1980 metais, kai po [[Vietnamo karas\|Vietnamo karo]] kilo psichikos ligų epidemija tarp karo veteranų.

			Kariškiams bandant identifikuoti kareiviams itin dažnai kylančio sutrikimo priežastis, paaiškėjo, kad vienintelis bendras veiksnys, kuris apjungė daug skirtingų psichikos sutrikimų buvo vienas - trauminės patirtys iš karo veiksmų. Vėliau, tiriant į jokias įstaigas nesikreipusius karo veteranus, paaiškėjo, kad didžiulė jų dalis turi irgi psichikos sutrikimų požymius.

	Bandant identifikuoti realias priežastis, buvo išsiaiškinta, kad psichikos ligą sukėlę veiksniai dažnai nebūdavo susiję su jokiu fiziologiniu poveikiu, tačiau visada būdavo susiję su sunkiais traumatizuojančiais įvykiais, pvz., mūšiais, kurių metu kildavo didelė grėsmė gyvybei. Vėliau tikrinant hipotezę ir išrenkant iš Vietnamo kare buvusių asmenų tuos, kurie dalyvavo tiesioginiuose mūšiuose, paaiškėjo, kad dauguma tokių asmenų turi tuos pačius psichikos sutrikimus. Dar kiti tyrimai parodė, kad analogiški sutrikimai buvo ir pas [[Korėjos karas\|Korėjos karo]] veteranus, o taip pat ir pas tuos, kas dalyvavo [[II Pasaulinis karas\|II Pasauliniame kare]].		Bandant identifikuoti realias priežastis, buvo išsiaiškinta, kad psichikos ligą sukėlę veiksniai dažnai nebūdavo susiję su jokiu fiziologiniu poveikiu, tačiau visada būdavo susiję su sunkiais traumatizuojančiais įvykiais, pvz., mūšiais, kurių metu kildavo didelė grėsmė gyvybei. Vėliau tikrinant hipotezę ir išrenkant iš Vietnamo kare buvusių asmenų tuos, kurie dalyvavo tiesioginiuose mūšiuose, paaiškėjo, kad dauguma tokių asmenų turi tuos pačius psichikos sutrikimus. Dar kiti tyrimai parodė, kad analogiški sutrikimai buvo ir pas [[Korėjos karas\|Korėjos karo]] veteranus, o taip pat ir pas tuos, kas dalyvavo [[II Pasaulinis karas\|II Pasauliniame kare]].

Arabas: /* PTSD porūšiai */

2016-08-16T12:50:42Z

PTSD porūšiai

Rodyti skirtumus

Arabas: /* PTSD atsiradimas psichiatrijoje */

2016-08-08T17:27:35Z

PTSD atsiradimas psichiatrijoje

← Ankstesnė versija		20:27, 8 rugpjūčio 2016 versija
150 eilutė:		150 eilutė:

	== PTSD atsiradimas psichiatrijoje ==		== PTSD atsiradimas psichiatrijoje ==
			Į JAV psichiatrų naudojamą DSM klasifikaciją potrauminis streso sutrikimas buvo įtrauktas 1980 metais, kadangi po [[Vietnamo karas\|Vietnamo karo]] kilo psichikos ligų epidemija tarp karo veteranų. Kariškiams bandant identifikuoti priežastis, paaiškėjo, kad vienintelis bendras veiksnys, kuris apjungė daug skirtingų psichikos sutrikimų buvo vienas - trauminės patirtys iš karo veiksmų. Vėliau, tiriant į jokias įstaigas nesikreipusius karo veteranus, paaiškėjo, kad didžiulė jų dalis turi irgi psichikos sutrikimų požymius.

			Bandant identifikuoti realias priežastis, buvo išsiaiškinta, kad psichikos ligą sukėlę veiksniai dažnai nebūdavo susiję su jokiu fiziologiniu poveikiu, tačiau visada būdavo susiję su sunkiais traumatizuojančiais įvykiais, pvz., mūšiais, kurių metu kildavo didelė grėsmė gyvybei. Vėliau tikrinant hipotezę ir išrenkant iš Vietnamo kare buvusių asmenų tuos, kurie dalyvavo tiesioginiuose mūšiuose, paaiškėjo, kad dauguma tokių asmenų turi tuos pačius psichikos sutrikimus. Dar kiti tyrimai parodė, kad analogiški sutrikimai buvo ir pas [[Korėjos karas\|Korėjos karo]] veteranus, o taip pat ir pas tuos, kas dalyvavo [[II Pasaulinis karas\|II Pasauliniame kare]].

			Dėl šitų sutrkimimų buvo pradėti diagnozavimo ir reabilitacijos veiksmai, vykdomi JAV veteranų medicininiuose centruose, bet paraleliai prasidėję tyrimai iš kitų sričių parodė, kad stiprūs trauminiai įvykiai sukelia visiškai analogiškus sutrikimus ir ne kariškiams.

			Pradiniame etape, nors ir įtrauktas į DSM-III klasifikavimą, PTSD buvo vertinamas kaip specifinis, profesinio tipo sutrikimas, būdingas tik kariškiams, o kitais atvejais - išskirtinai retas. Diagnozuojant būdavo remiamasi prielaida, kad tokį psichikos sutrikimą gali sukelti tik ypatingai stiprus, katastrofiškas stresinis faktorius, kuris turi būti visiškai už įprastų žmogiškų patirčių ribų. Buvo daroma prielaida, kad tokio tipo sutrikimai gali būti tik pas itin smarkiai objektyviai nukentėjusius asmenis, pvz., pas [[Holokaustas\|Holokausto]] aukas, atominio bombardavimo [[Hirosima\|Hirosimoje]] ir [[Nagasakis\|Nagasakyje]] aukas, žiaurių kankinimų ir išprievartavimų aukas ir t.t.. Smulkesni stresiniai faktoriai nebuvo nagrinėjami.

			Kiek vėliau buvo pastebėta, kad kai kurie traumas patyrę asmenys negauna sutrikimo, kuris būtų atitinkantis savo sunkumu PTSD, tačiau kita vertus, kai kruie daug mažesnes traumas, ypač pakartotines traumas patyrę žmonės gauna visiškai pilnavertį, sunkų sutrikimą, kurio visi požymiai atitinka [[PTSD]]. Remiantis šiais pastebėjimais, buvo nuspręsta kad į PTSD tarpą reikia įtraukti ir kitus sutrikimų atvejus, o patį PTSD diferenciavimą papildyti - taip [[1987]] buvo panaikinti objektyvūs traumos veiksnio didumo reikalavimai ir imta remtis tuo, kad traumos metu buvo labai sunkūs emociniai pergyvenimai, susiję su realia ar menama grėsme gyvybei ar sveikatai.

			Šiuo metu PTSD diagnostiniai kriterijai yra dar labiau išplėsti, yra išskiriamos ir įvairios PTSD rūšys. Vietoje to, kad PTSD būtų išskriama kaip vienas iš nerimo sutrikimų, dabar yra išskiriama atskira DSM-5 kategorija - su traumomis ir stresu susiję sutrikimai.

			Pagal dabartinius vertinimus, [[JAV]] 3,6% vyrų ir 9,7% moterų turi diagnozuotą PTSD. Tiriant kitų šalių gyventojus, nustatyta kad karinius konfliktus patyrusiose šalyse procentas yra daug didesnis. Pvz., [[Alžyras\|Alžyre]] PTSD turi apie 37% gyventojų, [[Kambodža\|Kambodžoje]] - 28%, [[Etiopija\|Etiopijoje]] - 16%, [[Gaza\|Gazoje]] - 18% ir t.t.. Net ir nepaisant tokių skaičių, daugelio jie yra vertinami tik kaip labai atsargūs, nes paremti didesne dalimi neadekvačiai griežtais, DSM-III atitinkančiais kriterijais.

			Kiti vertinimai rodo, kad ilgesnį laiką karą patyrusiose šalyse, ypač tose, kur paplitęs ir smurtas, PTSD turinčių asmenų dalis gali artėti ir prie 100%. Toks aukštas PTSD paplitimas faktiškai reiškia, kad dėl gautų psichikos sutrikimų tų šalių gyventojai yra sunkiai pajėgūs atkurti savo valstybių ekonomiką ir gyvenimo gerovę.



	[[Category:Sutrikimai]]		[[Category:Sutrikimai]]

Arabas: /* Disociatyvinis PTSD */

2016-08-08T16:57:26Z

Disociatyvinis PTSD

← Ankstesnė versija		19:57, 8 rugpjūčio 2016 versija
54 eilutė:		54 eilutė:

	=== Disociatyvinis PTSD ===		=== Disociatyvinis PTSD ===
			Disociatyvinis PTSD laikomas sunkesniu, kraštutiniu PTSD variantu, kur pergyvenimai viršija įprastas neurotinio elgesio ribas. Dėl sunkių sutrikimų disociatyvinis PTSD dažnai neteisingai įvertinamas, vietoje jo diagnozuojant sutrikimą kaip [[schizoafektinis sutrikimas\|schizoafektinį sutrikimą]], [[schizotipinis sutrikimas\|schizotipinį sutrikimą]] ar netgi [[schizofrenija\|schizofreniją]].

			Esminiai požymiai - asmenybės [[disociacija]]: ji pasireiškia kaip [[derealizacija]] - kai pacientui pasaulis ima atrodyti nerealus, netikras, lyg kino filmas ar šiaip spektaklis, o taip pat kaip [[depersonalizacija]] - kai pacientui ima atrodyti, kad jis pats netikras, gal būt neegzistuojantis, nerealus. Asmenybės disociacija PTSD metu būna nenuolatinė, tačiau tarpais pacientui kyla tokie pojūčiai. Pojūčių trukmė gali būti labai įvairi, tačiau dažniau tai būna nuo kelių iki keliolikos minučių, o tik retesniais atvejais ilgesnė.

			Disociaciniai sutrikimai išsivysto dėl to, kad traumų metu gauta neigiama patirtis būna tokia stipri ir žlugdanti, kad žmogaus psicika tiesiog negali jos atlaikyti, o kai žmogui nėra galimybės ištrūkti iš traumuojančios aplinkos (pvz., kai vaikas negali išvengti nuolatinio smurto ar kai belaisvis negali išvengti nuolatinių kankinimų), žmogaus psichika randa sprendimą - tiesiog atsisakyti priimti viską. Žmogus tokiu būdu gaunasi lyg pabėgęs nuo traumos, net nepaisant to, kad ji vyksta. Traumos metu užsifiksavusi disociacinė reakcija atsikartoja vėliau, keldama pacientui problemas.

			Kraštutiniais atvejais [[depersonalizacija]] gali pasiekti tokį stiprų lygį, kad žmogus gali pasijusti lyg išėjęs iš kūno, iki tiek, kad pats matytų save iš šalies. Tokia būsena jau yra artima [[haliucinacijos\|haliucinacijų]] metu gaunamoms patirtims, tačiau sukeliama kraštutinių kankinimų ar ypatingai didelių, psichiką traumuojančių grėsmių. Toks depersonalizacijos lygis žmogui lyg sako, kad viskas vyksta ne su juo.

			Silpnesniais depersonalizacijos atvejais žmogus gali nepasijusti išėjęs iš savo kūno, tačiau pats jausmas, kad viskas vyksta ne su juo, lieka labai aiškus.

			Analogiškai ir [[derealizacija]] leidžia išvengti tokio trauminio pokyčio - žmogaus psichika lyg sako jam, kad viskas yra netiesa, tai vyksta ne su juo, tai yra lug kino filme, visi dalykai nėra tikrovė, tai tiesiog kaip kažkoks negeras sapnas. Derealizacija irgi sukelia tą patį aiškų jausmą, kad kažkas vyksta ne su pačiu žmogumi.

			Tarp kitų disociatyvinių simptomų, kurie irgi susiję su realybės ir savęs suvokimo sutrikimais - psichogeninė amnezija ir [[flashback]] potyriai. Psichogeninė amnezija - tai atminties praradimai, atsirandantys dėl to, kad traumuojantys įvykiai žmogui yra pernelyg baisūs, kad jis galėtų juos atsiminti. Tuo tarpu flashback atmintis - tai iš esmės pakartotiniai įvykių pergyvenimai, kurių stiprumas toks, kad žmogus pasijunta lyg tuo metu, kada tie įvykiai vyko. Pergyvenimai būna tokio intensyvumo, kad žmogus gali visiškai nustoti orientuotis laike ir erdvėje, netgi nustoti suvokti, kur jis išvis yra.

			Kol kas žodis "flashback" neturi bent kiek tikslesnio analogo [[lietuvių kalba\|lietuvių kalboje]], tai pateikiame jį taip kaip anglakalbiai vadina.

			Kadangi flashback atmintis ir psichogeninė amnezija gali pasitaikyti ir esant kitiems PTSD variantams, šie požymiai nėra laikomi disociatyvinio PTSD skiriamuoju bruožu, tačiau esant disociatyviniam PTSD tipui, jie pasitaiko ypatingai dažnai.

			Tyrimai rodo, kad tipiškiausias disociatyvinis PTSD pacientas - tai vyras, turintis keletą trauminių patirčių, smurtinių įvykių iš vaikystės, daugeliu atvejų turi ir kitų, anksčiau diagnozuotų sutrikimų (komorbidų - pvz., [[nerimo sutrikimas\|nerimo sutrikimą]] ar [[fobijos\|fobijų]]), praktikoje toksai asmuo turi ir daugiau sutrikimų prisitaikant prie socialinių sąlygų ir darbo, o taip pat ir daug aukštesnę suicido tikimybę.

			Reikia turėti omeny, kad kiti diagnozuoti komorbidiniai sutrikimai tokiais atvejais dažniausiai būna tiesiog nepilnos diagnozės rezultatas - pvz., identifikavus nerimo priepuolius, daroma nerimo sutrikimų diagnozė, tačiau neanalizuojama, kad tai tėra PTSD pasekmė. Analogiškai ir su fobijomis, kurios gali būti diagnozuotos paskirai, nors išties tai to paties PTSD pasekmė.

			Požymiai, leidžiantys išskirti disociatyvinį PTSD iš kitų PTSD atvejų, kai dėl paciento uždarumo nėra galimybės aiškiau identifikuoti disociatyvinės simptomatikos:
			* Keletas skirtingų traumatizuojančių įvykių [[irba]] psichologiškai nepalanki/priešiška aplinka prieš traumą
			* Psichiatrinis komorbidas, ypač jei tai kažkuri iš specifinių fobijų ar [[ribinis asmenybės sutrikimas]] moterų atveju (bet ne tarp vyrų)
			* Padidintos problemos, integruojantis į visuomenę, dirbant ir t.t..
			* Suicido rizikos padidėjimas (įskaitant mintis apie savižudybę, savižudybės planus ir bandymus nusižudyti)

			Psichologinė pagalba ir [[psichoterapija]] disociatyvinio PTSD atveju yra apsunkinta, kai kurie metodai duoda neigiamus efektus. Kaip ir kitais PTSD atvejais, gana efektyvi yra [[kognityvinė elgesio terapija]], ypač tarpasmeninių santykių ir įvairių bendravimo įgūdžių gerinimo būdai.

			Dėmesio, psichoterapeutams: [[ekspozicinė terapija]] (kai pacientas verčiamas kontaktuoti su baimę keliančiais veiksniais ar situacijomis) yra ne tik neveiksminga, bet ir bloginanti situaciją ir stabiliai gilinanti derealizacinius simptomus, sunkiais atvejais - gali kilti [[raptusas]] ar ilgalaikis [[stuporas]]! Be pakankamos išankstinės psichoterapijos paciento ekspozicija traumą primenantiems veiksniams kategoriškai neleistina!

	=== Kompleksinis PTSD ===		=== Kompleksinis PTSD ===

← Ankstesnė versija		16:57, 16 rugpjūčio 2016 versija
5 eilutė:		5 eilutė:
	Kai kuriais vertinimais, išsivysčiusiose Vakarų šalyse maždaug 10-20% visų žmonių turi PTSD. Tuo tarpu tie, kas gyveno SSRS, ar kurie pergyveno karą - tie PTSD turi išvis beveik visi. Iš esmės, netgi Vakarų šalyse PTSD yra laikoma pagrindiniu psichikos sutrikimu, o buvusiose soc. lagerio šalyse galima numanyti, kad PTSD sudaro apie 80-90% visų psichikos sutrikimų atvejų.		Kai kuriais vertinimais, išsivysčiusiose Vakarų šalyse maždaug 10-20% visų žmonių turi PTSD. Tuo tarpu tie, kas gyveno SSRS, ar kurie pergyveno karą - tie PTSD turi išvis beveik visi. Iš esmės, netgi Vakarų šalyse PTSD yra laikoma pagrindiniu psichikos sutrikimu, o buvusiose soc. lagerio šalyse galima numanyti, kad PTSD sudaro apie 80-90% visų psichikos sutrikimų atvejų.

	Reikia dar čia pridėti, kad etgi Vakarų šalyse apie pusė PTSD atvejų diagnozuojami neteisingai - dažniausiai kaip [[depresija]], [[schizotipinis sutrikimas]], [[schizoafektinis sutrikimas]] ir pan., vėliau pakeičiant diagnozę į PTSD - jau po to, kai paaiškėja tikros sutrikimo priežastys. Buvusioje SSRS, taip pat ir Lietuvoje PTSD dažnai išvis ignoruojamas, skiriant kitas diagnozes, o paskui - ir visiškai neefektyvų simptomatinį gydymą, neduodantį jokių rezultatų. Sunkesni PTSD atvejai, kaip kad [[disociacinis PTSD]], kartais netgi diagnozuojami kaip [[šizofrenija]], kas yra išvis absurdiška.		Reikia dar čia pridėti, kad etgi Vakarų šalyse apie pusė PTSD atvejų diagnozuojami neteisingai - dažniausiai kaip [[depresija]], [[asmenybės sutrikimas]], [[bipolinis sutrikimas]], [[schizotipinis sutrikimas]], [[schizoafektinis sutrikimas]] ir pan., vėliau pakeičiant diagnozę į PTSD - jau po to, kai paaiškėja tikros sutrikimo priežastys. Buvusioje SSRS, taip pat ir Lietuvoje PTSD dažnai išvis ignoruojamas, skiriant kitas diagnozes, o paskui - ir visiškai neefektyvų simptomatinį gydymą, neduodantį jokių rezultatų. Sunkesni PTSD atvejai, kaip kad [[disociacinis PTSD]], kartais netgi diagnozuojami kaip [[šizofrenija]], kas yra išvis absurdiška.


67 eilutė:		67 eilutė:

	Dėl dažno atsikartojimo, sunkesniais atvejais profesinis PTSD yra linkęs gauti [[kompleksinis PTSD\|kompleksinio PTSD]] bruožus, gali pereiti ir į pilnavertį [[disociacinis PTSD\|disociacinį PTSD]].		Dėl dažno atsikartojimo, sunkesniais atvejais profesinis PTSD yra linkęs gauti [[kompleksinis PTSD\|kompleksinio PTSD]] bruožus, gali pereiti ir į pilnavertį [[disociacinis PTSD\|disociacinį PTSD]].


			=== Išprievartavimo traumos sindromas ===
			Šia tema yra atskiras straipsnis - [[Išprievartavimo traumos sindromas]].

			Išprievartavimo traumos sindromas (RTS, ''Rape Trauma Syndrome'') JAV buvo išskirtas į atskirą sutrikimą [[1975]] metais, tačiau [[1987]] klasifikacijoje pilnai apjungtas su PTSD. Tiriant psichologinius sutrikimus, kurie kyla pas išprievartautas moteris, paaiškėjo, kad maždaug pusei jų išsivysto ilgalaikiai sutrikimai, pasireiškiantys [[flashback]] reakcijomis, panikos priepuoliais, baimėmis, nerimu ir t.t.. Aprašius platesnį tokių sutrikimų spektrą, sutrikimo išsivystymo eigą ir simptomatiką, paaiškėjo, kad tai visiškai tipiškas PTSD. Dėl to vėlesniuose tyrimuose RTS yra išskiriamas tik sąlyginai, kai tenka kalbėti būtent apie išprievartavimų sukeltus PTSD variantus.


	== PTSD atsiradimas psichiatrijoje ==		== PTSD atsiradimas psichiatrijoje ==
	JAV naudojamoje DSM klasifikacijoje šis sutrikimas įtrauktas nuo [[1952]] metų, kaip "didžioji stresinė reakcija", siejama pirmiausiai su karo veiksmais. Vėliau, į DSM-III potrauminis streso sutrikimas, jau dabartiniu pavadinimu, buvo įtrauktas 1980 metais, kai po [[Vietnamo karas\|Vietnamo karo]] kilo psichikos ligų epidemija tarp karo veteranų.		JAV naudojamoje DSM klasifikacijoje šis sutrikimas įtrauktas nuo [[1952]] metų, kaip "didžioji stresinė reakcija", siejama pirmiausiai su karo veiksmais. Klasifikuojama tokia reakcija dažniausiai būdavo kaip laikinas stresinės kilmės [[asmenybės sutrikimas]]. Vėliau, į DSM-III potrauminis streso sutrikimas, jau dabartiniu pavadinimu, buvo įtrauktas 1980 metais, kai po [[Vietnamo karas\|Vietnamo karo]] kilo psichikos ligų epidemija tarp karo veteranų.

	Kariškiams bandant identifikuoti kareiviams itin dažnai kylančio sutrikimo priežastis, paaiškėjo, kad vienintelis bendras veiksnys~~, kuris apjungė daug skirtingų psichikos sutrikimų buvo vienas~~ - trauminės patirtys iš karo veiksmų. Vėliau, tiriant į jokias įstaigas nesikreipusius karo veteranus, paaiškėjo, kad didžiulė jų dalis turi ~~irgi~~ psichikos sutrikimų požymius.		Kariškiams bandant identifikuoti kareiviams itin dažnai kylančio, gana įvairius [[simptomai\|simptomus]] turinčio sutrikimo priežastis, paaiškėjo, kad visur buvo vienintelis bendras veiksnys - trauminės patirtys iš karo veiksmų, ypač iš mūšių. Vėliau, tiriant į jokias įstaigas nesikreipusius karo veteranus, paaiškėjo, kad didžiulė jų dalis irgi turi psichikos sutrikimų požymius.

	Bandant identifikuoti realias priežastis, buvo išsiaiškinta, kad psichikos ligą sukėlę veiksniai dažnai nebūdavo susiję su jokiu fiziologiniu poveikiu, tačiau visada būdavo susiję su sunkiais traumatizuojančiais įvykiais, pvz., mūšiais, kurių metu kildavo didelė grėsmė gyvybei. Vėliau tikrinant hipotezę ir išrenkant iš Vietnamo kare buvusių asmenų tuos, kurie dalyvavo tiesioginiuose mūšiuose, paaiškėjo, kad dauguma tokių asmenų turi tuos pačius psichikos sutrikimus. Dar kiti tyrimai parodė, kad analogiški sutrikimai buvo ir pas [[Korėjos karas\|Korėjos karo]] veteranus, o taip pat ir pas tuos, kas dalyvavo [[II Pasaulinis karas\|II Pasauliniame kare]].		Bandant identifikuoti realias priežastis, buvo išsiaiškinta, kad psichikos ligą sukėlę veiksniai dažnai nebūdavo susiję su jokiu fiziologiniu poveikiu, tačiau visada būdavo susiję su sunkiais traumatizuojančiais įvykiais, pvz., mūšiais, kurių metu kildavo didelė grėsmė gyvybei. Vėliau tikrinant hipotezę ir išrenkant iš Vietnamo kare buvusių asmenų tuos, kurie dalyvavo tiesioginiuose mūšiuose, paaiškėjo, kad dauguma tokių asmenų turi tuos pačius psichikos sutrikimus. Dar kiti tyrimai parodė, kad analogiški sutrikimai buvo ir pas [[Korėjos karas\|Korėjos karo]] veteranus, o taip pat ir pas tuos, kas dalyvavo [[II Pasaulinis karas\|II Pasauliniame kare]].

	Dėl šitų sutrkimimų buvo pradėti diagnozavimo ir reabilitacijos veiksmai, vykdomi JAV veteranų medicininiuose centruose, bet paraleliai prasidėję tyrimai iš kitų sričių parodė, kad stiprūs trauminiai įvykiai sukelia visiškai analogiškus sutrikimus ir ne kariškiams. Apie [[1975]] metais JAV psichiatrų išskirtas išprievartavimo traumos sindromas (''Rape Trauma Syndrome'', RTS), visais simptomais, atsiradimo mechanizmais ir sutrikimo eiga pasirodė visiškai sutampančiu su grynai karinės kilmės PTSD variantais.		Dėl šitų sutrkimimų buvo pradėti diagnozavimo ir reabilitacijos veiksmai, vykdomi JAV veteranų medicininiuose centruose, bet paraleliai prasidėję tyrimai iš kitų sričių parodė, kad stiprūs trauminiai įvykiai sukelia visiškai analogiškus sutrikimus ir ne kariškiams. Apie [[1975]] metais JAV psichiatrų išskirtas išprievartavimo traumos sindromas (''Rape Trauma Syndrome'', RTS), visais savo simptomais, atsiradimo mechanizmais ir sutrikimo eiga pasirodė visiškai sutampančiu su grynai karinės kilmės PTSD variantais. T.y., buvo pademonstruota, kad kariai, dalyvavę mūšiuose, gaudavo sutrikimus, identiškus tiems, kuriuos moterys gaudavo su karu nesusijusiais išprievartavimų atvejais.

	Pradiniame etape, netgi po įtraukimo į DSM-III klasifikavimą, PTSD kurį laiką buvo vertinamas kaip specifinis, profesinio tipo sutrikimas, būdingas tik kariškiams, o kitais atvejais - išskirtinai retas. Diagnozuojant būdavo remiamasi prielaida, kad tokį psichikos sutrikimą gali sukelti tik ypatingai stiprus, katastrofiškas stresinis faktorius, kuris turi būti visiškai už įprastų žmogiškų patirčių ribų. Buvo daroma prielaida, kad tokio tipo sutrikimai gali būti tik pas itin smarkiai objektyviai nukentėjusius asmenis, pvz., pas [[Holokaustas\|Holokausto]] aukas, atominio bombardavimo [[Hirosima\|Hirosimoje]] ir [[Nagasakis\|Nagasakyje]] aukas, žiaurių kankinimų ir išprievartavimų aukas ir t.t.. Smulkesni stresiniai faktoriai beveik nebuvo nagrinėjami.		Pradiniame etape, netgi po įtraukimo į DSM-III klasifikavimą [[1980]], PTSD kurį laiką buvo vertinamas kaip specifinis, profesinio tipo sutrikimas, būdingas beveik vien tik kariškiams, o kitais atvejais - išskirtinai retas. Diagnozuojant būdavo remiamasi prielaida, kad tokį psichikos sutrikimą gali sukelti tik ypatingai stiprus, katastrofiškas stresinis faktorius, kuris turi būti visiškai už įprastų žmogiškų patirčių ribų. Buvo daroma prielaida, kad tokio tipo sutrikimai gali būti tik pas itin smarkiai objektyviai nukentėjusius asmenis, pvz., pas [[Holokaustas\|Holokausto]] aukas, atominio bombardavimo [[Hirosima\|Hirosimoje]] ir [[Nagasakis\|Nagasakyje]] aukas, žiaurių kankinimų ir išprievartavimų aukas ir t.t.. Smulkesni stresiniai faktoriai beveik nebuvo nagrinėjami.

	Kiek vėliau buvo pastebėta, kad kai kurie traumas patyrę asmenys negauna sutrikimo, kuris būtų atitinkantis savo sunkumu PTSD, tačiau kita vertus, kai kruie daug mažesnes traumas, ypač pakartotines traumas patyrę žmonės gauna visiškai pilnavertį, sunkų sutrikimą, kurio visi požymiai atitinka [[PTSD]]. Remiantis šiais pastebėjimais, buvo nuspręsta kad į PTSD tarpą reikia įtraukti ir kitus sutrikimų atvejus, o patį PTSD diferenciavimą papildyti - taip [[1987]] buvo panaikinti objektyvūs traumos veiksnio didumo reikalavimai ir imta remtis tuo, kad traumos metu buvo labai sunkūs emociniai pergyvenimai, susiję su realia ar menama grėsme gyvybei ar sveikatai. Tuo metu į PTSD ~~atvejus~~ buvo besąlygiškai įtraukti ir visi išprievartavimo traumos sindromo atvejai.		Kiek vėliau buvo pastebėta, kad kai kurie traumas patyrę asmenys negauna sutrikimo, kuris būtų atitinkantis savo sunkumu PTSD, tačiau kita vertus, kai kruie daug mažesnes traumas, ypač pakartotines traumas patyrę žmonės gauna visiškai pilnavertį, sunkų sutrikimą, kurio visi požymiai atitinka [[PTSD]]. Remiantis šiais pastebėjimais, buvo nuspręsta kad į PTSD tarpą reikia įtraukti ir kitus sutrikimų atvejus, o patį PTSD diferenciavimą papildyti - taip [[1987]] buvo panaikinti objektyvūs traumos veiksnio didumo reikalavimai ir imta remtis tuo, kad traumos metu buvo labai sunkūs emociniai pergyvenimai, susiję su realia ar menama grėsme gyvybei ar sveikatai. Tuo metu į PTSD buvo besąlygiškai įtraukti ir visi išprievartavimo traumos sindromo atvejai.

	Šiuo metu PTSD diagnostiniai kriterijai yra dar labiau išplėsti, yra išskiriamos ir įvairios PTSD rūšys. Vietoje to, kad PTSD būtų išskriama kaip vienas iš nerimo sutrikimų, dabar yra išskiriama atskira DSM-5 kategorija - su traumomis ir stresu susiję sutrikimai.		Šiuo metu PTSD diagnostiniai kriterijai yra dar labiau išplėsti, yra išskiriamos ir įvairios PTSD rūšys. Vietoje to, kad PTSD būtų išskriama kaip vienas iš nerimo sutrikimų, dabar JAV yra išskiriama atskira DSM-5 kategorija - su traumomis ir stresu susiję sutrikimai.

	Pagal dabartinius vertinimus, [[JAV]] 3,6% vyrų ir 9,7% moterų turi diagnozuotą PTSD. Tiriant kitų šalių gyventojus, nustatyta kad karinius konfliktus patyrusiose šalyse procentas yra daug didesnis. Pvz., [[Alžyras\|Alžyre]] PTSD turi apie 37% gyventojų, [[Kambodža\|Kambodžoje]] - 28%, [[Etiopija\|Etiopijoje]] - 16%, [[Gaza\|Gazoje]] - 18% ir t.t.. Net ir nepaisant tokių skaičių, daugelio jie yra vertinami tik kaip labai atsargūs, nes paremti didesne dalimi neadekvačiai griežtais, DSM-III atitinkančiais kriterijais.		Pagal dabartinius vertinimus, [[JAV]] 3,6% vyrų ir 9,7% moterų turi diagnozuotą PTSD. Tiriant kitų šalių gyventojus, nustatyta kad karinius konfliktus patyrusiose šalyse procentas yra daug didesnis. Pvz., [[Alžyras\|Alžyre]] PTSD turi apie 37% gyventojų, [[Kambodža\|Kambodžoje]] - 28%, [[Etiopija\|Etiopijoje]] - 16%, [[Gaza\|Gazoje]] - 18% ir t.t.. Net ir nepaisant tokių skaičių, daugelio jie yra vertinami tik kaip labai atsargūs, nes paremti didesne dalimi neadekvačiai griežtais, DSM-III atitinkančiais kriterijais.

	Kiti vertinimai rodo, kad ilgesnį laiką karą patyrusiose šalyse, ypač tose, kur paplitęs ir smurtas, PTSD turinčių asmenų dalis gali artėti ir prie 100%. Toks aukštas PTSD paplitimas faktiškai reiškia, kad dėl gautų psichikos sutrikimų tų šalių gyventojai yra sunkiai pajėgūs atkurti savo valstybių ekonomiką ir gyvenimo gerovę.		Kiti vertinimai rodo, kad ilgesnį laiką karą patyrusiose šalyse, ypač tose, kur paplitęs ir smurtas, PTSD turinčių asmenų dalis gali artėti ir prie 100%. Toks aukštas PTSD paplitimas faktiškai reiškia, kad dėl gautų psichikos sutrikimų tų šalių gyventojai yra sunkiai pajėgūs atkurti savo valstybių ekonomiką ir gyvenimo gerovę, visas tų šalių socialinis gyvenimas didele dalimi paremtas trauminėmis patirtimis.



	[[Category:Sutrikimai]]		[[Category:Sutrikimai]]