ESM 10:42, 17 vasario 2025

2025-02-17T10:42:46Z

← Ankstesnė versija		13:42, 17 vasario 2025 versija
15 eilutė:		15 eilutė:

	Lyginant su normaliomis kalbomis, PL/I buvo pernelyg žodinga (belenkiek visokių žodžių, kurie be jokios prasmės reikalingi programų tekstui) ir dėl to labai nepatogi. Perteklinis žodingumas čia nebuvo panaudotas prasmingai - pvz., Cobol programos dėl to pasidaro panašios į normalią [[anglų kalba\|anglų kalbą]] ir lengvai suprantamos. Čia gi buvo atvirkščiai - naudota programavimui patogi atvirkštinė notacija (priskyrimas kintamąjam kairėje, kai matematinė išraiška dešinėje), tad panašumas į natūralią kalbą ir negalėjo gautis. Gavosi tik privelta daug žodžių, dėl kurių pasidarė sunku suprasti, kas išvis vyksta. Žodžiu, toksai labai smarkiai sugadintas [[Algol]].		Lyginant su normaliomis kalbomis, PL/I buvo pernelyg žodinga (belenkiek visokių žodžių, kurie be jokios prasmės reikalingi programų tekstui) ir dėl to labai nepatogi. Perteklinis žodingumas čia nebuvo panaudotas prasmingai - pvz., Cobol programos dėl to pasidaro panašios į normalią [[anglų kalba\|anglų kalbą]] ir lengvai suprantamos. Čia gi buvo atvirkščiai - naudota programavimui patogi atvirkštinė notacija (priskyrimas kintamąjam kairėje, kai matematinė išraiška dešinėje), tad panašumas į natūralią kalbą ir negalėjo gautis. Gavosi tik privelta daug žodžių, dėl kurių pasidarė sunku suprasti, kas išvis vyksta. Žodžiu, toksai labai smarkiai sugadintas [[Algol]].

			Apie tai, kiek kiauras buvo PL/I kūrėjų komitetas, viską gali pasakyti toksai faktas, kad tenai buvo prikurta gyva galybė visokiausių [[duomenų tipai\|duomenų tipų]], bet taip ir neatsirado paprasčiausias ''string'' tipas.

	Kaip sako [[gandai]], kai vėliau buvo kuriama absurdiška [[Intercall]] kalba, tai ten buvęs perteklinis žodingumas buvo paimtas iš PL/I.		Kaip sako [[gandai]], kai vėliau buvo kuriama absurdiška [[Intercall]] kalba, tai ten buvęs perteklinis žodingumas buvo paimtas iš PL/I.
22 eilutė:		24 eilutė:
	Kiek kita, tik dalinai susijusi istorija yra ta, kad keli su šia kalba patirties turėję programuotojai sukūrė tokią [[C kalba\|C kalbą]], kurioje nuprastino visą tą perteklinį žodiškumą ir išvis viską, ko nereikia. Ir štai ta C kalba tai jau išties tapo viena iš populiariausių kalbų, kokios yra egzistavę. Tiesa, čia dar [[tikslumo dėlė\|tikslumo dėlei]] turim pasakyti, kad tame prastinimo kelyje buvo ir dar keletas kitų kalbų, kaip kad [[CPL]], [[BCPL]] ir [[B kalba]].		Kiek kita, tik dalinai susijusi istorija yra ta, kad keli su šia kalba patirties turėję programuotojai sukūrė tokią [[C kalba\|C kalbą]], kurioje nuprastino visą tą perteklinį žodiškumą ir išvis viską, ko nereikia. Ir štai ta C kalba tai jau išties tapo viena iš populiariausių kalbų, kokios yra egzistavę. Tiesa, čia dar [[tikslumo dėlė\|tikslumo dėlei]] turim pasakyti, kad tame prastinimo kelyje buvo ir dar keletas kitų kalbų, kaip kad [[CPL]], [[BCPL]] ir [[B kalba]].

	Kita, gal mažokai paplitusi, bet daug įtakos turėjusi susijusi kalba buvo tokia [[PL/M]], kuri buvo kardinaliai suprastinta PL/I versija. Su tąja PL/M anoksai Garry Kildall parašė savo [[CP/M]] operacinę sistemą, kuri tapo svarbiausia [[OS]] iš ankstyvų [[asmeninių kompiuterių revoliucija\|asmeninių kompiuterių revoliucijos]] laikų.		Kita, gal mažokai paplitusi, bet daug įtakos turėjusi susijusi kalba buvo tokia [[XPL]], o taip pat iš pastarosios išsivysčiusi [[PL/M]], kuri buvo kardinaliai suprastinta PL/I versija. Su tąja PL/M anoksai Garry Kildall parašė savo [[CP/M]] operacinę sistemą, kuri tapo svarbiausia [[OS]] iš ankstyvų [[asmeninių kompiuterių revoliucija\|asmeninių kompiuterių revoliucijos]] laikų.


	[[Category:Programavimo kalbos]]		[[Category:Programavimo kalbos]]

ESM: Naujas puslapis: '''PL/I''' - buvo tokia kadaise programavimo kalba, kurią IBM kompanija kūrė tais laikais, kai dar dominavo viso pasaulio IT reikaluose. Kalba buvo kuriama kūrybiniuose komitetuose, kaip toksai universalus ir viską galintis pakaitalas Fortran ir Cobol kalboms, kurios abi anuo metu buvo laikomos jau atgyvenusiomis ir neturinčiomis jokių perspektyvų. IBM kompanija ta proga sukūrė kažkokius komitetus, kurie paėmė [[Algol]...

2025-02-16T14:48:41Z

Naujas puslapis: '''PL/I''' - buvo tokia kadaise programavimo kalba, kurią IBM kompanija kūrė tais laikais, kai dar dominavo viso pasaulio IT reikaluose. Kalba buvo kuriama kūrybiniuose komitetuose, kaip toksai universalus ir viską galintis pakaitalas Fortran ir Cobol kalboms, kurios abi anuo metu buvo laikomos jau atgyvenusiomis ir neturinčiomis jokių perspektyvų. IBM kompanija ta proga sukūrė kažkokius komitetus, kurie paėmė [[Algol]...

Naujas puslapis

'''PL/I''' - buvo tokia kadaise programavimo kalba, kurią [[IBM]] kompanija kūrė tais laikais, kai dar dominavo viso pasaulio [[IT]] reikaluose. Kalba buvo kuriama [[kūrybiniai komitetai|kūrybiniuose komitetuose]], kaip toksai universalus ir viską galintis pakaitalas [[Fortran]] ir [[Cobol]] kalboms, kurios abi anuo metu buvo laikomos jau atgyvenusiomis ir neturinčiomis jokių perspektyvų.

IBM kompanija ta proga sukūrė kažkokius komitetus, kurie paėmė [[Algol]] kalbą, tada nutarė, kad toji irgi kažkuo netinkama ir ją visaip perdarė, pabandydami sukišti į ją viską, kas tik buvo Fortran ir Cobol kalbose. Per keletą metų gavosi kažkoksai baisus hibridas, kuris išties lyg ir galėjo viską, ką galėjo Algol, Cobol ir Fortran, bet išties viską darė blogai, lėtai ir gremėzdiškai.

Čia buvo toksai didelis [[kompromisas]]:
* Algol tipo kalbos, bent jau po patobulinimų, buvo pritaikomos sisteminiam programavimui ir naudojimui vietoje [[asembleriai|asemblerių]]
* Fortran galėjo generuoti itin greitai veikiantį kodą, skirtą matematiniams skaičiavimams
* Cobol galėjo gerai apdirbti tekstą ir sąveikauti su visokiomis [[duomenų bazės|duomenų bazėmis]]

Tai po visos tų kūrybinių komitetų kūrybos gavosi tokia kalba, kurios netgi [[transliatorius|transliatoriaus]] nepavyko padaryti. Tik po to, kai IBM vadovybė atėmė kalbos kūrybą iš tų komitetų ir perdavė programuotojams, gavosi gerokai apribota kalbos versija, kuri jau turėjo kažkokį tai [[kompiliatorius|kompiliatorių]].

Galų gale visgi gavosi kalba, kuri kaip ir galėjo būti tinkama kažkokiam sistemų programavimui, bet veikė daug lėčiau už [[Fortran]], negalėjo normaliai dirbti su [[duomenų bazės|duomenų bazėmis]] ir tik teoriškai buvo tinkama programuoti visokiam sisteminiam softui. Bet kadangi tai visgi kažkas gavosi, tai kalbą pavadino "PL/I" - tipo "Programming Language / 1". Atseit toksai numeris vienas.

Tai paskui toji kalba buvo kišama į visas puses ir diegiama kur papuola, ir netgi tapo pagrindu [[Multics]] sistemos kūrimui - šioji buvo viena iš pirmų [[operacinė sistema|operacinių sistemų]], bent dalinai parašyta [[aukšto lygio programavimo kalba]]. Reikia pasakyti, kad tam teko sukurti atskirą, vėl kitokią specialiai Multics sistemos kūrimui skirtą PL/I versiją, o dalį sistemos [[kernelis|kernelio]] bei [[IO]] funkcijas visvien teko rašyti [[asembleris|asembleriu]].

Lyginant su normaliomis kalbomis, PL/I buvo pernelyg žodinga (belenkiek visokių žodžių, kurie be jokios prasmės reikalingi programų tekstui) ir dėl to labai nepatogi. Perteklinis žodingumas čia nebuvo panaudotas prasmingai - pvz., Cobol programos dėl to pasidaro panašios į normalią [[anglų kalba|anglų kalbą]] ir lengvai suprantamos. Čia gi buvo atvirkščiai - naudota programavimui patogi atvirkštinė notacija (priskyrimas kintamąjam kairėje, kai matematinė išraiška dešinėje), tad panašumas į natūralią kalbą ir negalėjo gautis. Gavosi tik privelta daug žodžių, dėl kurių pasidarė sunku suprasti, kas išvis vyksta. Žodžiu, toksai labai smarkiai sugadintas [[Algol]].

Kaip sako [[gandai]], kai vėliau buvo kuriama absurdiška [[Intercall]] kalba, tai ten buvęs perteklinis žodingumas buvo paimtas iš PL/I.

Kadangi PL/I kalbą kūrė didžiausia ir daugiausiai įtakos pasaulyje anuo metu turėjusi korporacija, tai nepaisant visų nesąmonių, kalba visgi kuriam laikui išplito ir apie 197x metus buvo kažkiek naudojama įvairiuose programavimo projektuose.

Kiek kita, tik dalinai susijusi istorija yra ta, kad keli su šia kalba patirties turėję programuotojai sukūrė tokią [[C kalba|C kalbą]], kurioje nuprastino visą tą perteklinį žodiškumą ir išvis viską, ko nereikia. Ir štai ta C kalba tai jau išties tapo viena iš populiariausių kalbų, kokios yra egzistavę. Tiesa, čia dar [[tikslumo dėlė|tikslumo dėlei]] turim pasakyti, kad tame prastinimo kelyje buvo ir dar keletas kitų kalbų, kaip kad [[CPL]], [[BCPL]] ir [[B kalba]].

Kita, gal mažokai paplitusi, bet daug įtakos turėjusi susijusi kalba buvo tokia [[PL/M]], kuri buvo kardinaliai suprastinta PL/I versija. Su tąja PL/M anoksai Garry Kildall parašė savo [[CP/M]] operacinę sistemą, kuri tapo svarbiausia [[OS]] iš ankstyvų [[asmeninių kompiuterių revoliucija|asmeninių kompiuterių revoliucijos]] laikų.

[[Category:Programavimo kalbos]]

PL/I - Versijų istorija

ESM 10:42, 17 vasario 2025