Ostapas Benderis - Versijų istorija

Sinclair 23:15, 25 balandžio 2026

2026-04-25T23:15:41Z

← Ankstesnė versija		02:15, 26 balandžio 2026 versija
7 eilutė:		7 eilutė:

	== Ostapas Benderis ir komunistiniai persekiojimai ==		== Ostapas Benderis ir komunistiniai persekiojimai ==
	Pirmąją knygą, "[[Dvyliką kėdžių]]" išleidęs leidyklos vadovas ir redaktorius Vladimiras Narbutas jau tais pat [[1928]] metais buvo nušalintas iš visų pareigų, o [[1936]] metais - suimtas, paskelbtas [[liaudies priešas\|liaudies priešu]], išsiųstas į [[konclageris\|konclagerį]], o [[1938]] metais sušaudytas.		Pirmąją knygą, "[[Dvylika kėdžių\|Dvyliką kėdžių]]" išleidęs leidyklos vadovas ir redaktorius Vladimiras Narbutas jau tais pat [[1928]] metais buvo nušalintas iš visų pareigų, o [[1936]] metais - suimtas, paskelbtas [[liaudies priešas\|liaudies priešu]], išsiųstas į [[konclageris\|konclagerį]], o [[1938]] metais sušaudytas.

	Istorija išties tuo neapsiribojo - antroji knyga, "[[Aukso veršis]]" buvo spausdinama žurnale dalimis ir [[1931]] metais maždaug per vidurį jos leidimas buvo sustabdytas. Po trijų metų spausdinimas buvo pratęstas paties [[Josifas Stalinas\|Josifo Stalino]] nurodymu, nes jam norėjosi sužinoti apie istorijos baigtį. Jo pat nurodymu buvo pakoreguota ir antrosios knygos baigtis - autorių pirminėje versijoje Ostapas Benderis susituokia su kažkokia merga ir tampa socializmo statytoju, bet Stalinas nurodė autoriams (citata): "''Ostapas Benderis socializmo statytojų tarpe nereikalingas''", po ko autoriai visą baigtį skubiai pakeitė.		Istorija išties tuo neapsiribojo - antroji knyga, "[[Aukso veršis]]" buvo spausdinama žurnale dalimis ir [[1931]] metais maždaug per vidurį jos leidimas buvo sustabdytas. Po trijų metų spausdinimas buvo pratęstas paties [[Josifas Stalinas\|Josifo Stalino]] nurodymu, nes jam norėjosi sužinoti apie istorijos baigtį. Jo pat nurodymu buvo pakoreguota ir antrosios knygos baigtis - autorių pirminėje versijoje Ostapas Benderis susituokia su kažkokia merga ir tampa socializmo statytoju, bet Stalinas nurodė autoriams (citata): "''Ostapas Benderis socializmo statytojų tarpe nereikalingas''", po ko autoriai visą baigtį skubiai pakeitė.

Sinclair 22:49, 25 balandžio 2026

2026-04-25T22:49:41Z

← Ankstesnė versija		01:49, 26 balandžio 2026 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
	'''Ostapas Benderis''' - toksai dabar jau Lietuvoje primirštas [[personažas]] iš dviejų senų rusiškų humoristinių knygų, kuriose buvo pasakojama apie gudrų [[sukčiai\|sukčių]] ir [[aferistai\|aferistą]], katras išnaudodavo visokius sovietinius biurokratus, sovietines įstaigas, bendrai sovietinę sistemą, o kartu ir šiaip visokius prakutusius vertelgas ir kitus, paprastesnius [[žulikai\|žulikus]]. Vėlyvesniu [[sovietmetis\|sovietmečiu]] pats pasakymas "Ostapas Benderis" tapo [[bendrinis žodis\|bendriniu žodžiu]], reiškiančiu visokius gudrius suktus perėjūnus.		'''Ostapas Benderis''' - toksai dabar jau Lietuvoje primirštas [[personažas]] iš dviejų senų rusiškų humoristinių knygų - "[[Dvylika kėdžių]]" ir "[[Aukso veršis]]", kuriose buvo pasakojama apie gudrų [[sukčiai\|sukčių]] ir [[aferistai\|aferistą]], katras išnaudodavo visokius sovietinius biurokratus, sovietines įstaigas, bendrai sovietinę sistemą, o kartu ir šiaip visokius prakutusius vertelgas ir kitus, paprastesnius [[žulikai\|žulikus]]. Vėlyvesniu [[sovietmetis\|sovietmečiu]] pats pasakymas "Ostapas Benderis" tapo [[bendrinis žodis\|bendriniu žodžiu]], reiškiančiu visokius gudrius suktus perėjūnus.

	Knygos apie Ostapą Benderį buvo dvi, abi parašė dviejų autorių porelė - tokie Ilja Ilf ir Jevgenij Petrov. Pirmoji knyga buvo "Dvylika kėdžių", išleista [[1928]] metais, o antroji - "Aukso veršis", išleista [[1931]] metais. "Dvylikoje kėdžių" Ostapas Benderis bando atrasti senas prabangias kėdes, į kurių apmmušalus buvo įsiūtos brangenybės. "Aukso veršyje" Ostapas Benderis bando apiplėšti nelegalų sovietinį milijonierių ir paskui pabėgti į užsienį. Abiem atvejais istorijos baigiasi nelabai sėkmingai.		Knygos apie Ostapą Benderį buvo dvi, abi parašė dviejų autorių porelė - tokie Ilja Ilf ir Jevgenij Petrov. Pirmoji knyga buvo "[[Dvylika kėdžių]]", išleista [[1928]] metais, o antroji - "[[Aukso veršis]]", išleista [[1931]] metais. "Dvylikoje kėdžių" Ostapas Benderis bando atrasti senas prabangias kėdes, į kurių apmmušalus buvo įsiūtos brangenybės. "Aukso veršyje" Ostapas Benderis bando apiplėšti nelegalų sovietinį milijonierių ir paskui pabėgti į užsienį. Abiem atvejais istorijos baigiasi nelabai sėkmingai.

	Vėlesniais laikais abi knygos buvo tyliai uždraustos, nes sovietinis režimas jose atrodė pernelyg prastai, ypač pirmojoje iš knygų, kur sovietiniai valdininkai vaizduojami kaip visiški durniai. Antrojoje knygoje autoriai beveik pilnai išvengė šaipymosi iš valdžios, bet visvien knyga neįtiko, nes sovietinė sistema ten visvien atrodė pernelyg prastai. Dar vėliau, jau [[1949]] metais knygos buvo uždraustos visiškai pilnai, pašalintos iš visų [[bibliotekos\|bibliotekų]], įtraukiant jas į antisovietinių sąrašus. Vėl leistos spausdinti buvo tik po to, kai prasidėjo [[Chruščiovo atšilimas]]. Vėliau knygos buvo leidžiamos vėl, išverstos ir į [[lietuvių kalba\|lietuvių kalbą]], o pagal "Dvyliką kėdžių" pastatyta pora kino filmų, tapusių vienais iš sėkmingiausių sovietinių [[komedija\|komedijų]].		Vėlesniais laikais abi knygos buvo tyliai uždraustos, nes sovietinis režimas jose atrodė pernelyg prastai, ypač pirmojoje iš knygų, kur sovietiniai valdininkai vaizduojami kaip visiški durniai. Antrojoje knygoje autoriai beveik pilnai išvengė šaipymosi iš valdžios, bet visvien knyga neįtiko, nes sovietinė sistema ten visvien atrodė pernelyg prastai. Dar vėliau, jau [[1949]] metais knygos buvo uždraustos visiškai pilnai, pašalintos iš visų [[bibliotekos\|bibliotekų]], įtraukiant jas į antisovietinių sąrašus. Vėl leistos spausdinti buvo tik po to, kai prasidėjo [[Chruščiovo atšilimas]]. Vėliau knygos buvo leidžiamos vėl, išverstos ir į [[lietuvių kalba\|lietuvių kalbą]], o pagal "Dvyliką kėdžių" pastatyta pora kino filmų, tapusių vienais iš sėkmingiausių sovietinių [[komedija\|komedijų]].
7 eilutė:		7 eilutė:

	== Ostapas Benderis ir komunistiniai persekiojimai ==		== Ostapas Benderis ir komunistiniai persekiojimai ==
	Pirmąją knygą, "Dvyliką kėdžių" išleidęs leidyklos vadovas ir redaktorius Vladimiras Narbutas jau tais pat [[1928]] metais buvo nušalintas iš visų pareigų, o [[1936]] metais - suimtas, paskelbtas [[liaudies priešas\|liaudies priešu]], išsiųstas į [[konclageris\|konclagerį]], o [[1938]] metais sušaudytas.		Pirmąją knygą, "[[Dvyliką kėdžių]]" išleidęs leidyklos vadovas ir redaktorius Vladimiras Narbutas jau tais pat [[1928]] metais buvo nušalintas iš visų pareigų, o [[1936]] metais - suimtas, paskelbtas [[liaudies priešas\|liaudies priešu]], išsiųstas į [[konclageris\|konclagerį]], o [[1938]] metais sušaudytas.

	Istorija išties tuo neapsiribojo - antroji knyga, "Aukso veršis" buvo spausdinama žurnale dalimis ir [[1931]] metais maždaug per vidurį jos leidimas buvo sustabdytas. Po trijų metų spausdinimas buvo pratęstas paties [[Josifas Stalinas\|Josifo Stalino]] nurodymu, nes jam norėjosi sužinoti apie istorijos baigtį. Jo pat nurodymu buvo pakoreguota ir antrosios knygos baigtis - autorių pirminėje versijoje Ostapas Benderis susituokia su kažkokia merga ir tampa socializmo statytoju, bet Stalinas nurodė autoriams (citata): "''Ostapas Benderis socializmo statytojų tarpe nereikalingas''", po ko autoriai visą baigtį skubiai pakeitė.		Istorija išties tuo neapsiribojo - antroji knyga, "[[Aukso veršis]]" buvo spausdinama žurnale dalimis ir [[1931]] metais maždaug per vidurį jos leidimas buvo sustabdytas. Po trijų metų spausdinimas buvo pratęstas paties [[Josifas Stalinas\|Josifo Stalino]] nurodymu, nes jam norėjosi sužinoti apie istorijos baigtį. Jo pat nurodymu buvo pakoreguota ir antrosios knygos baigtis - autorių pirminėje versijoje Ostapas Benderis susituokia su kažkokia merga ir tampa socializmo statytoju, bet Stalinas nurodė autoriams (citata): "''Ostapas Benderis socializmo statytojų tarpe nereikalingas''", po ko autoriai visą baigtį skubiai pakeitė.

	Iš šitos istorijos, beje, matosi ir tas pagarsėjęs keistas Josifo Stalino mąstymas - jis neretai pasigailėdavo visokių menininkų, juos laikydamas reikalingais ir vertingais keistuoliais, kurie nesuvaldomi ir todėl gali būti einantys prieš režimą - mat talentas yra kartu su maištingumu. Tačiau tuo pat metu Stalinas laikė, kad nors tokia kūryba ir gali vykti, visokie redaktoriai ir leidėjai neturi jos praleisti į visuomenę, ir štai tuos redaktorius ir leidėjus už tai bausdavo labai žiauriai. Štai tas Stalino elgesys čia matomas labai tipiškai.		Iš šitos istorijos, beje, matosi ir tas pagarsėjęs keistas Josifo Stalino mąstymas - jis neretai pasigailėdavo visokių menininkų, juos laikydamas reikalingais ir vertingais keistuoliais, kurie nesuvaldomi ir todėl gali būti einantys prieš režimą - mat talentas yra kartu su maištingumu. Tačiau tuo pat metu Stalinas laikė, kad nors tokia kūryba ir gali vykti, visokie redaktoriai ir leidėjai neturi jos praleisti į visuomenę, ir štai tuos redaktorius ir leidėjus už tai bausdavo labai žiauriai. Štai tas Stalino elgesys čia matomas labai tipiškai.

Sinclair: Naujas puslapis: '''Ostapas Benderis''' - toksai dabar jau Lietuvoje primirštas personažas iš dviejų senų rusiškų humoristinių knygų, kuriose buvo pasakojama apie gudrų sukčių ir aferistą, katras išnaudodavo visokius sovietinius biurokratus, sovietines įstaigas, bendrai sovietinę sistemą, o kartu ir šiaip visokius prakutusius vertelgas ir kitus, paprastesnius žulikus. Vėlyvesniu sovietmečiu pats pasakymas "Osta...

2026-04-25T22:43:52Z

Naujas puslapis: '''Ostapas Benderis''' - toksai dabar jau Lietuvoje primirštas personažas iš dviejų senų rusiškų humoristinių knygų, kuriose buvo pasakojama apie gudrų sukčių ir aferistą, katras išnaudodavo visokius sovietinius biurokratus, sovietines įstaigas, bendrai sovietinę sistemą, o kartu ir šiaip visokius prakutusius vertelgas ir kitus, paprastesnius žulikus. Vėlyvesniu sovietmečiu pats pasakymas "Osta...

Naujas puslapis

'''Ostapas Benderis''' - toksai dabar jau Lietuvoje primirštas [[personažas]] iš dviejų senų rusiškų humoristinių knygų, kuriose buvo pasakojama apie gudrų [[sukčiai|sukčių]] ir [[aferistai|aferistą]], katras išnaudodavo visokius sovietinius biurokratus, sovietines įstaigas, bendrai sovietinę sistemą, o kartu ir šiaip visokius prakutusius vertelgas ir kitus, paprastesnius [[žulikai|žulikus]]. Vėlyvesniu [[sovietmetis|sovietmečiu]] pats pasakymas "Ostapas Benderis" tapo [[bendrinis žodis|bendriniu žodžiu]], reiškiančiu visokius gudrius suktus perėjūnus.

Knygos apie Ostapą Benderį buvo dvi, abi parašė dviejų autorių porelė - tokie Ilja Ilf ir Jevgenij Petrov. Pirmoji knyga buvo "Dvylika kėdžių", išleista [[1928]] metais, o antroji - "Aukso veršis", išleista [[1931]] metais. "Dvylikoje kėdžių" Ostapas Benderis bando atrasti senas prabangias kėdes, į kurių apmmušalus buvo įsiūtos brangenybės. "Aukso veršyje" Ostapas Benderis bando apiplėšti nelegalų sovietinį milijonierių ir paskui pabėgti į užsienį. Abiem atvejais istorijos baigiasi nelabai sėkmingai.

Vėlesniais laikais abi knygos buvo tyliai uždraustos, nes sovietinis režimas jose atrodė pernelyg prastai, ypač pirmojoje iš knygų, kur sovietiniai valdininkai vaizduojami kaip visiški durniai. Antrojoje knygoje autoriai beveik pilnai išvengė šaipymosi iš valdžios, bet visvien knyga neįtiko, nes sovietinė sistema ten visvien atrodė pernelyg prastai. Dar vėliau, jau [[1949]] metais knygos buvo uždraustos visiškai pilnai, pašalintos iš visų [[bibliotekos|bibliotekų]], įtraukiant jas į antisovietinių sąrašus. Vėl leistos spausdinti buvo tik po to, kai prasidėjo [[Chruščiovo atšilimas]]. Vėliau knygos buvo leidžiamos vėl, išverstos ir į [[lietuvių kalba|lietuvių kalbą]], o pagal "Dvyliką kėdžių" pastatyta pora kino filmų, tapusių vienais iš sėkmingiausių sovietinių [[komedija|komedijų]].

== Ostapas Benderis ir komunistiniai persekiojimai ==
Pirmąją knygą, "Dvyliką kėdžių" išleidęs leidyklos vadovas ir redaktorius Vladimiras Narbutas jau tais pat [[1928]] metais buvo nušalintas iš visų pareigų, o [[1936]] metais - suimtas, paskelbtas [[liaudies priešas|liaudies priešu]], išsiųstas į [[konclageris|konclagerį]], o [[1938]] metais sušaudytas.

Istorija išties tuo neapsiribojo - antroji knyga, "Aukso veršis" buvo spausdinama žurnale dalimis ir [[1931]] metais maždaug per vidurį jos leidimas buvo sustabdytas. Po trijų metų spausdinimas buvo pratęstas paties [[Josifas Stalinas|Josifo Stalino]] nurodymu, nes jam norėjosi sužinoti apie istorijos baigtį. Jo pat nurodymu buvo pakoreguota ir antrosios knygos baigtis - autorių pirminėje versijoje Ostapas Benderis susituokia su kažkokia merga ir tampa socializmo statytoju, bet Stalinas nurodė autoriams (citata): "''Ostapas Benderis socializmo statytojų tarpe nereikalingas''", po ko autoriai visą baigtį skubiai pakeitė.

Iš šitos istorijos, beje, matosi ir tas pagarsėjęs keistas Josifo Stalino mąstymas - jis neretai pasigailėdavo visokių menininkų, juos laikydamas reikalingais ir vertingais keistuoliais, kurie nesuvaldomi ir todėl gali būti einantys prieš režimą - mat talentas yra kartu su maištingumu. Tačiau tuo pat metu Stalinas laikė, kad nors tokia kūryba ir gali vykti, visokie redaktoriai ir leidėjai neturi jos praleisti į visuomenę, ir štai tuos redaktorius ir leidėjus už tai bausdavo labai žiauriai. Štai tas Stalino elgesys čia matomas labai tipiškai.

Abu autoriai mirė, sulaukę 39 metų - Ilja Ilfas [[1937]] nuo [[tuberkuliozė|tuberkuliozės]], o Jevgenijus Petrovas [[1942]] metais per lėktuvo katastrofą. Nors ir yra sąmokslo teorijų, kad abu buvo nužudyti Josifo Stalino nurodymu, tiesiog inscenizuojant ar falsifikuojant mirties aplinkybes, išties patikimų įrodymų tam nėra.

[[Category:Personažai]]