Operacinė atmintis - Versijų istorija

MHz 22:54, 26 gruodžio 2024

2024-12-26T22:54:48Z

← Ankstesnė versija		01:54, 27 gruodžio 2024 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
	'''Operacinė atmintis''' arba '''RAM''' (nuo [[anglų kalba]] "''Random Access Memory''") - tai yra reali kompiuterio atmintis, nes būtent ją tiesiogiai gali pasiekti, skaityti ir rašyti [[procesorius]]. T.y., šitai yra vienintelė tikra atmintis, nes visokia įranga, kurią [[lameriai]] dažnai vadina atmintimi - tai ne atmintis, o tiesiog [[duomenų saugojimo įrenginiai]].		'''Operacinė atmintis''' arba '''RAM''' (nuo [[anglų kalba]] "''Random Access Memory''") - tai yra reali kompiuterio atmintis, nes būtent ją tiesiogiai gali pasiekti, skaityti ir rašyti [[procesorius]]. T.y., šitai yra vienintelė tikra atmintis, nes visokia įranga, kurią [[lameriai]] dažnai vadina atmintimi - tai ne atmintis, o tiesiog [[duomenų saugojimo įrenginiai]].

	Pasakymas "''random access''" reiškia, kad iš [[procesorius\|procesoriaus]] galima kreiptis į visiškai bet kokią, tipo [[random\|randomu]] susigalvotą tos atminties vietą visiškai tiesiogiai, be jokių papildomų mechanizmų ar kitų komplikacijų.		Pasakymas "''random access''" reiškia, kad iš [[procesorius\|procesoriaus]] galima kreiptis į visiškai bet kokią, tipo [[random\|randomu]] susigalvotą tos atminties vietą visiškai tiesiogiai, be jokių papildomų mechanizmų ar kitų komplikacijų, ir skaitymui, ir rašymui. Kas yra priešingybė [[ROM]], kur gal ir randomu galima kreiptis, bet tik skaitymui.

	Jei duomenys saugomi kažkur kitame įrenginyje, pvz., kompiuterio diske ar kokiame nors [[SSD]] ar whatever, tai procesorius tų duomenų pasiekti negali, o tik prašo visokios įrangos, kad ta įranga kaip nors pakrautų duomenis jam į operacinę atmintį, o jau tada su tuo dirba.		Jei duomenys saugomi kažkur kitame įrenginyje, pvz., kompiuterio diske ar kokiame nors [[SSD]] ar whatever, tai procesorius tų duomenų pasiekti negali, o tik prašo visokios įrangos, kad ta įranga kaip nors pakrautų duomenis jam į operacinę atmintį, o jau tada su tuo dirba.

DragonballPlus 18:07, 1 rugsėjo 2024

2024-09-01T18:07:23Z

← Ankstesnė versija		21:07, 1 rugsėjo 2024 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
	'''Operacinė atmintis''' arba '''RAM''' (nuo [[anglų kalba]] "''Random Access Memory''") - tai yra reali kompiuterio atmintis, nes būtent ją tiesiogiai gali pasiekti, skaityti ir rašyti [[procesorius]]. T.y., šitai yra vienintelė tikra atmintis, nes visokia įranga, kurią [[lameriai]] dažnai vadina atmintimi - tai ne atmintis, o tiesiog [[duomenų saugojimo įrenginiai]].		'''Operacinė atmintis''' arba '''RAM''' (nuo [[anglų kalba]] "''Random Access Memory''") - tai yra reali kompiuterio atmintis, nes būtent ją tiesiogiai gali pasiekti, skaityti ir rašyti [[procesorius]]. T.y., šitai yra vienintelė tikra atmintis, nes visokia įranga, kurią [[lameriai]] dažnai vadina atmintimi - tai ne atmintis, o tiesiog [[duomenų saugojimo įrenginiai]].

	Pasakymas "''random access''" reiškia, kad iš [[procesorius\|procesoriaus]] galima kreiptis į visiškai bet kokią, tipo [[random]] susigalvotą tos atminties vietą visiškai tiesiogiai, be jokių papildomų mechanizmų ar kitų komplikacijų.		Pasakymas "''random access''" reiškia, kad iš [[procesorius\|procesoriaus]] galima kreiptis į visiškai bet kokią, tipo [[random\|randomu]] susigalvotą tos atminties vietą visiškai tiesiogiai, be jokių papildomų mechanizmų ar kitų komplikacijų.

	Jei duomenys saugomi kažkur kitame įrenginyje, pvz., kompiuterio diske ar kokiame nors [[SSD]] ar whatever, tai procesorius tų duomenų pasiekti negali, o tik prašo visokios įrangos, kad ta įranga kaip nors pakrautų duomenis jam į operacinę atmintį, o jau tada su tuo dirba.		Jei duomenys saugomi kažkur kitame įrenginyje, pvz., kompiuterio diske ar kokiame nors [[SSD]] ar whatever, tai procesorius tų duomenų pasiekti negali, o tik prašo visokios įrangos, kad ta įranga kaip nors pakrautų duomenis jam į operacinę atmintį, o jau tada su tuo dirba.

John Smith 18:04, 1 rugsėjo 2024

2024-09-01T18:04:51Z

← Ankstesnė versija		21:04, 1 rugsėjo 2024 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
	'''Operacinė atmintis''' arba '''RAM''' - tai yra reali kompiuterio atmintis, nes būtent ją tiesiogiai gali pasiekti, skaityti ir rašyti [[procesorius]]. T.y., šitai yra vienintelė tikra atmintis, nes visokia įranga, kurią [[lameriai]] dažnai vadina atmintimi - tai ne atmintis, o tiesiog [[duomenų saugojimo įrenginiai]].		'''Operacinė atmintis''' arba '''RAM''' (nuo [[anglų kalba]] "''Random Access Memory''") - tai yra reali kompiuterio atmintis, nes būtent ją tiesiogiai gali pasiekti, skaityti ir rašyti [[procesorius]]. T.y., šitai yra vienintelė tikra atmintis, nes visokia įranga, kurią [[lameriai]] dažnai vadina atmintimi - tai ne atmintis, o tiesiog [[duomenų saugojimo įrenginiai]].

			Pasakymas "''random access''" reiškia, kad iš [[procesorius\|procesoriaus]] galima kreiptis į visiškai bet kokią, tipo [[random]] susigalvotą tos atminties vietą visiškai tiesiogiai, be jokių papildomų mechanizmų ar kitų komplikacijų.

	Jei duomenys saugomi kažkur kitame įrenginyje, pvz., kompiuterio diske ar kokiame nors [[SSD]] ar whatever, tai procesorius tų duomenų pasiekti negali, o tik prašo visokios įrangos, kad ta įranga kaip nors pakrautų duomenis jam į operacinę atmintį, o jau tada su tuo dirba.		Jei duomenys saugomi kažkur kitame įrenginyje, pvz., kompiuterio diske ar kokiame nors [[SSD]] ar whatever, tai procesorius tų duomenų pasiekti negali, o tik prašo visokios įrangos, kad ta įranga kaip nors pakrautų duomenis jam į operacinę atmintį, o jau tada su tuo dirba.

Makštutis 13:34, 1 rugpjūčio 2024

2024-08-01T13:34:36Z

← Ankstesnė versija		16:34, 1 rugpjūčio 2024 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
	'''Operacinė atmintis''' arba '''RAM''' - tai yra reali kompiuterio atmintis, nes būtent ją tiesiogiai gali pasiekti, skaityti ir rašyti [[procesorius]]. T.y., šitai yra vienintelė tikra atmintis, nes visokia įranga, kurią [[lameriai]] dažnai vadina atmintimi - tai ne atmintis, o tiesiog duomenų saugojimo įrenginiai.		'''Operacinė atmintis''' arba '''RAM''' - tai yra reali kompiuterio atmintis, nes būtent ją tiesiogiai gali pasiekti, skaityti ir rašyti [[procesorius]]. T.y., šitai yra vienintelė tikra atmintis, nes visokia įranga, kurią [[lameriai]] dažnai vadina atmintimi - tai ne atmintis, o tiesiog [[duomenų saugojimo įrenginiai]].

	Jei duomenys saugomi kažkur kitame įrenginyje, pvz., kompiuterio diske ar kokiame nors [[SSD]] ar whatever, tai procesorius tų duomenų pasiekti negali, o tik prašo visokios įrangos, kad ta įranga kaip nors pakrautų duomenis jam į operacinę atmintį, o jau tada su tuo dirba.		Jei duomenys saugomi kažkur kitame įrenginyje, pvz., kompiuterio diske ar kokiame nors [[SSD]] ar whatever, tai procesorius tų duomenų pasiekti negali, o tik prašo visokios įrangos, kad ta įranga kaip nors pakrautų duomenis jam į operacinę atmintį, o jau tada su tuo dirba.

DragonballPlus 07:15, 1 rugpjūčio 2024

2024-08-01T07:15:44Z

← Ankstesnė versija		10:15, 1 rugpjūčio 2024 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
	'''Operacinė atmintis''' - tai yra reali kompiuterio atmintis, nes būtent ją tiesiogiai gali pasiekti, skaityti ir rašyti [[procesorius]]. T.y., šitai yra vienintelė tikra atmintis, nes visokia įranga, kurią [[lameriai]] dažnai vadina atmintimi - tai ne atmintis, o tiesiog duomenų saugojimo įrenginiai.		'''Operacinė atmintis''' arba '''RAM''' - tai yra reali kompiuterio atmintis, nes būtent ją tiesiogiai gali pasiekti, skaityti ir rašyti [[procesorius]]. T.y., šitai yra vienintelė tikra atmintis, nes visokia įranga, kurią [[lameriai]] dažnai vadina atmintimi - tai ne atmintis, o tiesiog duomenų saugojimo įrenginiai.

	Jei duomenys saugomi kažkur kitame įrenginyje, pvz., kompiuterio diske ar kokiame nors [[SSD]] ar whatever, tai procesorius tų duomenų pasiekti negali, o tik prašo visokios įrangos, kad ta įranga kaip nors pakrautų duomenis jam į operacinę atmintį, o jau tada su tuo dirba.		Jei duomenys saugomi kažkur kitame įrenginyje, pvz., kompiuterio diske ar kokiame nors [[SSD]] ar whatever, tai procesorius tų duomenų pasiekti negali, o tik prašo visokios įrangos, kad ta įranga kaip nors pakrautų duomenis jam į operacinę atmintį, o jau tada su tuo dirba.

Glumuma: Naujas puslapis: '''Operacinė atmintis''' - tai yra reali kompiuterio atmintis, nes būtent ją tiesiogiai gali pasiekti, skaityti ir rašyti procesorius. T.y., šitai yra vienintelė tikra atmintis, nes visokia įranga, kurią lameriai dažnai vadina atmintimi - tai ne atmintis, o tiesiog duomenų saugojimo įrenginiai. Jei duomenys saugomi kažkur kitame įrenginyje, pvz., kompiuterio diske ar kokiame nors SSD ar whatever, tai procesorius tų duomenų pasiekti negali, o tik...

2023-08-16T09:47:10Z

Naujas puslapis: '''Operacinė atmintis''' - tai yra reali kompiuterio atmintis, nes būtent ją tiesiogiai gali pasiekti, skaityti ir rašyti procesorius. T.y., šitai yra vienintelė tikra atmintis, nes visokia įranga, kurią lameriai dažnai vadina atmintimi - tai ne atmintis, o tiesiog duomenų saugojimo įrenginiai. Jei duomenys saugomi kažkur kitame įrenginyje, pvz., kompiuterio diske ar kokiame nors SSD ar whatever, tai procesorius tų duomenų pasiekti negali, o tik...

Naujas puslapis

'''Operacinė atmintis''' - tai yra reali kompiuterio atmintis, nes būtent ją tiesiogiai gali pasiekti, skaityti ir rašyti [[procesorius]]. T.y., šitai yra vienintelė tikra atmintis, nes visokia įranga, kurią [[lameriai]] dažnai vadina atmintimi - tai ne atmintis, o tiesiog duomenų saugojimo įrenginiai.

Jei duomenys saugomi kažkur kitame įrenginyje, pvz., kompiuterio diske ar kokiame nors [[SSD]] ar whatever, tai procesorius tų duomenų pasiekti negali, o tik prašo visokios įrangos, kad ta įranga kaip nors pakrautų duomenis jam į operacinę atmintį, o jau tada su tuo dirba.

Pagal analogiją su žmogumi - tai žmogus turi atmintį, kuri yra jo [[smegenys|smegenyse]], tiesiogiai pasiekiama smegenų procesams. Bet jei žmogus turi kažką persiskaityti iš kokios nors [[knyga|knygos]], ar [[enciklopedija|enciklopedijos]], ar iš [[užrašų knyga|užrašų knygos]], ar iš [[kompiuteris|kompiuterio]], ar iš [[telefonas|telefono]], ar iš dar kur nors - tai tie įrenginiai nėra žmogaus atmintis. Ir netgi jei žmogus prisijungs sau kokį nors kompiuterį tiesiai prie smegenų, tai visvien bus išorinis duomenų saugojimo įrenginys, o ne atmintis.

Štai toksai ir yra esminis atminties skirtumas nuo duomenų saugojimo įrenginių. Kad tą skirtumą geriau gautųsi pabrėžti, ir pridedamas žodis "operacinė", kad būtų aišku, kad su ta atmintimi procesorius gali daryti kažkokias operacijas, t.y., veiksmus.

Supratimas apie operacinės atminties veikimą ir jos skirtumus nuo duomenų saugojimo įrangos - tai vienas iš tų požymių, pagal kuriuos labiau patyrę [[kompiuterastai]] nustato, ar kažkoks žmogus realiai kažką suvokia apie [[kompai|kompus]], ar yra tiesiog [[lameris]].

[[Category:IT]]