OpenVMS - Versijų istorija

Kantuperis 22:56, 22 vasario 2026

2026-02-22T22:56:42Z

← Ankstesnė versija		01:56, 23 vasario 2026 versija
4 eilutė:		4 eilutė:

	Lietuvoje OpenVMS žinoma labai menkai, pasitaiko nebent didelėse korporacijose, kaip kad [[bankai]] ar panašiai. Vienok iš kitur ji žinoma netiesiogiai - nes su pačia OpenVMS bei su jos pramote [[RSTS]] sistema labai susiję yra visokios [[DOS]] (o per tai netiesiogiai ir [[Windows]]) sistemos, kurios veikia kaip neįtikėtinai klaikiai suprimityvintas OpenVMS pamėgdžiojimas, turintis failų vardus su [[failų išplėtimai\|failų išplėtimais]].		Lietuvoje OpenVMS žinoma labai menkai, pasitaiko nebent didelėse korporacijose, kaip kad [[bankai]] ar panašiai. Vienok iš kitur ji žinoma netiesiogiai - nes su pačia OpenVMS bei su jos pramote [[RSTS]] sistema labai susiję yra visokios [[DOS]] (o per tai netiesiogiai ir [[Windows]]) sistemos, kurios veikia kaip neįtikėtinai klaikiai suprimityvintas OpenVMS pamėgdžiojimas, turintis failų vardus su [[failų išplėtimai\|failų išplėtimais]].

			Kadangi OpenVMS yra baisiai reta, tai išmokti jos niekas neturi kur, o ir nebando - taigi, specialistų trūkumas čia didesnis, nei [[COBOL]] atveju. Atitinkamai, tų retų vis dar išlikusių OpenVMS [[sistemų administratoriai]] gauna visiškai nesveikus pinigus už savo darbą.

Kantuperis: /* Minimalūs OpenVMS pagrindai */

2026-02-22T19:08:10Z

Minimalūs OpenVMS pagrindai

← Ankstesnė versija		22:08, 22 vasario 2026 versija
7 eilutė:		7 eilutė:

	== Minimalūs OpenVMS pagrindai ==		== Minimalūs OpenVMS pagrindai ==
	Pagrindinė OpenVMS darbo aplinka - tai [[komandinė eilutė]], tačiau ji skiriasi nuo [[shell]], nes yra paremta visiškai atskira [[DCL]] kalba. Pastaroji yra panašesnė į [[DOS]] naudotą [[.BAT]] failų kalbą, negu į [[UNIX]] naudotas kalbas. Jei esate daugiau dirbę su kokia nors [[MS-DOS]], tai čia ~~daugelis~~ komandų bus jau pažįstamos, nes istoriškai pirma [[CP/M]] (DOS sistemų protėvė), o paskui ir MS-DOS daugelis tų komandų buvo pamėgdžiojamos.		Pagrindinė OpenVMS darbo aplinka - tai [[komandinė eilutė]], tačiau ji skiriasi nuo [[shell]], nes yra paremta visiškai atskira [[DCL]] kalba. Pastaroji yra panašesnė į [[DOS]] naudotą [[.BAT]] failų kalbą, negu į [[UNIX]] naudotas kalbas. Jei esate daugiau dirbę su kokia nors [[MS-DOS]], tai čia keletas komandų bus jau pažįstamos, nes istoriškai pirma [[CP/M]] (DOS sistemų protėvė), o paskui ir MS-DOS daugelis tų komandų buvo pamėgdžiojamos.

			Visgi neverta čia tikėtis, kad bus lengva - komandos visiškai kitos, nei UNIX, panašumo sistemoje labai maža, o sistemos mechanizmai gerokai skiriasi. Gal tik vienintelis gerumas bus tai, kad padės komanda "help" - ji duoda gana išsamius ir ganėtinai suprantamus įvairių komandų aprašymus. Visgi komandų OpenVMS yra daug, o sistema sudėtinga, tad nebus čia taip, kad su savo [[MS-DOS]] žiniomis per pusvalandį įsikirstumėt, kaip ką naudot. Pasiruoškit skaityti žinynus ir vargti vargelį. Jei sugebėsit atvargti ir išmoksit administruoti - gal kažkada jus kas nors pasamdys už labai brangiai kokios nors senovinės OpenVMS sistemos priežiūrai, nes sistema vis dar naudojama, o specialistų likę baisiai mažai.

	Kas dar - komandose čia neskiriamos [[didžiosios raidės]] nuo [[mažosios raidės\|mažųjų raidžių]]. Taigi, jei parašysite "TYPE filename" ar parašysite "type filename", tai suveiks vienodai.		Kas dar - komandose čia neskiriamos [[didžiosios raidės]] nuo [[mažosios raidės\|mažųjų raidžių]]. Taigi, jei parašysite "TYPE filename" ar parašysite "type filename", tai suveiks vienodai.
14 eilutė:		16 eilutė:

	Vienas iš fyčerių - ji savaime mirrorina diskus, o paskui versijuoja failus. Tai šituo atžvilgiu irgi neeilinės galimybės ir kai reikia kažką iš kažko atstatyti, ir kai šiaip reikia kokio nors patikimumo ir saugumo.		Vienas iš fyčerių - ji savaime mirrorina diskus, o paskui versijuoja failus. Tai šituo atžvilgiu irgi neeilinės galimybės ir kai reikia kažką iš kažko atstatyti, ir kai šiaip reikia kokio nors patikimumo ir saugumo.


	== Kai kurie VMS sistemų saugumo mechanimzai ==		== Kai kurie VMS sistemų saugumo mechanimzai ==

John Smith: /* OpenVMS ir UNIX */

2025-09-02T13:59:13Z

OpenVMS ir UNIX

← Ankstesnė versija		16:59, 2 rugsėjo 2025 versija
37 eilutė:		37 eilutė:
	Tai štai taip gavosi, kad sistema nors ir visai paskirai kurta ir nepriklausoma, bet visvien gana susijusi su UNIX, ir tos visokios UNIX sistemos gana juntama dalimi yra iš OpenVMS padarytos.		Tai štai taip gavosi, kad sistema nors ir visai paskirai kurta ir nepriklausoma, bet visvien gana susijusi su UNIX, ir tos visokios UNIX sistemos gana juntama dalimi yra iš OpenVMS padarytos.

	Ai, kad dar [[maža nepasirodytų]], tai OpenVMS buvo sertifikuota kaip UNIX kokiame tai UNIX komitete, taip kad [[štai jums ir prašom]], ir tokiu būdu dabar tai yra seniausia, o tai reiškia, kad ir labiausiai tradicinė komercinė UNIX, kokia tik išvis gaminama.		Ai, kad dar [[maža nepasirodytų]], tai OpenVMS kadaise dar neaišku kieno buvo sertifikuota kaip UNIX kokiame tai UNIX komitete, taip kad [[štai jums ir prašom]], ir tokiu būdu dabar tai yra seniausia, o tai reiškia, kad ir labiausiai tradicinė komercinė UNIX, kokia tik išvis gaminama. Tiesa, čia tas atitikimas koksai tai ne visai pilnas būtų, nes pagal [[Single UNIX Specification]] tai atitikties nėra. Visgi, prireikus, galima turėti aplinką, kuri būtų beveik kaip koksai tai UNIX, tik kad failų varduose didžiosios ir mažosios raidės neskiriamos.

	Skirtingai nuo kokių nors [[UNIX]] sistemų, OpenVMS buvo visą laiką kuriama ir palaikoma vienos kompanijos, ir visą laiką vystėsi nuosekliai, tad yra be proto gerai atidirbta, kai UNIX (ir dabar Linux) nuolat vis būdavo kuriamos įvairių kompanijų ir amžinai turėdavo kažkokius neatidirbimus ir bugus, kurie kartodavosi ir kartodavosi. Kadangi per savo istoriją OpenVMS buvo naudojama ant keturių visiškai skirtingų aparatinių platformų (pirmiausiai [[CISC]] tipo [[VAX]], paskui ant [[RISC]] tipo [[Alpha]], paskui ant [[CISC]] tipo [[IA64]], o paskui vėl ant [[CISC]] tipo [[i86-64]]), tai dėl perkeldinėjimo čia irgi per laiką išsisprendė daug problemų. Aišku, [[teisybės dėlė\|teisybės dėlei]] turim pasakyti, kad visos architektūros čia buvo [[Little Endian]], tad [[NUXI]] tipo problemos čia tiesiog nebuvo sprendžiamos, nes jų spręsti nereikėjo.		Skirtingai nuo kokių nors [[UNIX]] sistemų, OpenVMS buvo visą laiką kuriama ir palaikoma vienos kompanijos, ir visą laiką vystėsi nuosekliai, tad yra be proto gerai atidirbta, kai UNIX (ir dabar Linux) nuolat vis būdavo kuriamos įvairių kompanijų ir amžinai turėdavo kažkokius neatidirbimus ir bugus, kurie kartodavosi ir kartodavosi. Kadangi per savo istoriją OpenVMS buvo naudojama ant keturių visiškai skirtingų aparatinių platformų (pirmiausiai [[CISC]] tipo [[VAX]], paskui ant [[RISC]] tipo [[Alpha]], paskui ant [[CISC]] tipo [[IA64]], o paskui vėl ant [[CISC]] tipo [[i86-64]]), tai dėl perkeldinėjimo čia irgi per laiką išsisprendė daug problemų. Aišku, [[teisybės dėlė\|teisybės dėlei]] turim pasakyti, kad visos architektūros čia buvo [[Little Endian]], tad [[NUXI]] tipo problemos čia tiesiog nebuvo sprendžiamos, nes jų spręsti nereikėjo.

Ratukai 08:37, 4 rugpjūčio 2025

2025-08-04T08:37:48Z

← Ankstesnė versija		11:37, 4 rugpjūčio 2025 versija
3 eilutė:		3 eilutė:
	Tradiciškai OpenVMS yra laikoma viena iš [[keturios OS\|keturių pagrindinių operacinių sistemų grupių]], bet po truputį nykstanti ir naudojama vis mažiau. Tiesa, dabar galų gale atsirado OpenVMS versija, skirta [[x86-64]] architektūrai, tai gal visgi kažkaip sistema dar atsigaus. Pačiai sistemai vystyti [[Hewlett Packard]] dabar yra sukūrusi atskirą firmelę - VMS Software, tai toji yra kiek atviresnė ir kaip tai labiau nepriklausoma, nei buvo šiaip HP padaliniai.		Tradiciškai OpenVMS yra laikoma viena iš [[keturios OS\|keturių pagrindinių operacinių sistemų grupių]], bet po truputį nykstanti ir naudojama vis mažiau. Tiesa, dabar galų gale atsirado OpenVMS versija, skirta [[x86-64]] architektūrai, tai gal visgi kažkaip sistema dar atsigaus. Pačiai sistemai vystyti [[Hewlett Packard]] dabar yra sukūrusi atskirą firmelę - VMS Software, tai toji yra kiek atviresnė ir kaip tai labiau nepriklausoma, nei buvo šiaip HP padaliniai.

	Lietuvoje OpenVMS žinoma labai menkai, pasitaiko nebent didelėse korporacijose, kaip kad [[bankai]] ar panašiai. Vienok iš kitur ji žinoma ~~netiesiokgiai~~ - nes su pačia OpenVMS bei su jos pramote [[RSTS]] sistema labai susiję yra visokios [[DOS]] (o per tai netiesiogiai ir [[Windows]]) sistemos, kurios veikia kaip neįtikėtinai klaikiai suprimityvintas OpenVMS pamėgdžiojimas, turintis failų vardus su [[failų išplėtimai\|failų išplėtimais]].		Lietuvoje OpenVMS žinoma labai menkai, pasitaiko nebent didelėse korporacijose, kaip kad [[bankai]] ar panašiai. Vienok iš kitur ji žinoma netiesiogiai - nes su pačia OpenVMS bei su jos pramote [[RSTS]] sistema labai susiję yra visokios [[DOS]] (o per tai netiesiogiai ir [[Windows]]) sistemos, kurios veikia kaip neįtikėtinai klaikiai suprimityvintas OpenVMS pamėgdžiojimas, turintis failų vardus su [[failų išplėtimai\|failų išplėtimais]].


			== Minimalūs OpenVMS pagrindai ==
			Pagrindinė OpenVMS darbo aplinka - tai [[komandinė eilutė]], tačiau ji skiriasi nuo [[shell]], nes yra paremta visiškai atskira [[DCL]] kalba. Pastaroji yra panašesnė į [[DOS]] naudotą [[.BAT]] failų kalbą, negu į [[UNIX]] naudotas kalbas. Jei esate daugiau dirbę su kokia nors [[MS-DOS]], tai čia daugelis komandų bus jau pažįstamos, nes istoriškai pirma [[CP/M]] (DOS sistemų protėvė), o paskui ir MS-DOS daugelis tų komandų buvo pamėgdžiojamos.

			Kas dar - komandose čia neskiriamos [[didžiosios raidės]] nuo [[mažosios raidės\|mažųjų raidžių]]. Taigi, jei parašysite "TYPE filename" ar parašysite "type filename", tai suveiks vienodai.

			Į ką verta dar atsižvelgti - OpenVMS buvo matyt pirma [[OS]], kurioje pradėti naudoti visokie [[klasteriai]], tad ir šiais laikais čia yra tiesiog neeilinės galimybės viską apjunginėti ir klasterizuoti taip, kad tiesiog vos ne savaime dalykai vyktų. Tai kalbant apie sistemos pajėgumą daryti darbus - ji vis dar yra labai daug galinti.

			Vienas iš fyčerių - ji savaime mirrorina diskus, o paskui versijuoja failus. Tai šituo atžvilgiu irgi neeilinės galimybės ir kai reikia kažką iš kažko atstatyti, ir kai šiaip reikia kokio nors patikimumo ir saugumo.


28 eilutė:		38 eilutė:

	Ai, kad dar [[maža nepasirodytų]], tai OpenVMS buvo sertifikuota kaip UNIX kokiame tai UNIX komitete, taip kad [[štai jums ir prašom]], ir tokiu būdu dabar tai yra seniausia, o tai reiškia, kad ir labiausiai tradicinė komercinė UNIX, kokia tik išvis gaminama.		Ai, kad dar [[maža nepasirodytų]], tai OpenVMS buvo sertifikuota kaip UNIX kokiame tai UNIX komitete, taip kad [[štai jums ir prašom]], ir tokiu būdu dabar tai yra seniausia, o tai reiškia, kad ir labiausiai tradicinė komercinė UNIX, kokia tik išvis gaminama.

			Skirtingai nuo kokių nors [[UNIX]] sistemų, OpenVMS buvo visą laiką kuriama ir palaikoma vienos kompanijos, ir visą laiką vystėsi nuosekliai, tad yra be proto gerai atidirbta, kai UNIX (ir dabar Linux) nuolat vis būdavo kuriamos įvairių kompanijų ir amžinai turėdavo kažkokius neatidirbimus ir bugus, kurie kartodavosi ir kartodavosi. Kadangi per savo istoriją OpenVMS buvo naudojama ant keturių visiškai skirtingų aparatinių platformų (pirmiausiai [[CISC]] tipo [[VAX]], paskui ant [[RISC]] tipo [[Alpha]], paskui ant [[CISC]] tipo [[IA64]], o paskui vėl ant [[CISC]] tipo [[i86-64]]), tai dėl perkeldinėjimo čia irgi per laiką išsisprendė daug problemų. Aišku, [[teisybės dėlė\|teisybės dėlei]] turim pasakyti, kad visos architektūros čia buvo [[Little Endian]], tad [[NUXI]] tipo problemos čia tiesiog nebuvo sprendžiamos, nes jų spręsti nereikėjo.



	[[Category:OS]]		[[Category:OS]]

ESM 22:19, 28 vasario 2025

2025-02-28T22:19:02Z

← Ankstesnė versija		01:19, 1 kovo 2025 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
	'''OpenVMS''', anksčiau dar žinoma kaip '''VAX/VMS''' - viena iš nedaugelio [[operacinės sistemos\|operacinių sistemų]], stabiliai egzistuojančių ir naudojamų dar nuo tų laikų, kai visur būdavo įprasti [[terminalai]] beigi visokie [[mini kompiuteriai]] beigi [[mainfreimai]]. Sukurta [[Digital]] kompanijoje (dar žinomoje kaip [[DEC]]) dar senais senais [[1977]] metais ir skirta [[VAX]] kompiuteriams.		'''OpenVMS''', anksčiau dar žinoma kaip '''VAX/VMS''' - viena iš nedaugelio [[operacinės sistemos\|operacinių sistemų]], stabiliai egzistuojančių ir naudojamų dar nuo tų laikų, kai visur būdavo įprasti [[terminalai]] beigi visokie [[mini kompiuteriai]] beigi [[mainfreimai]]. Sukurta [[Digital]] kompanijoje (dar žinomoje kaip [[DEC]]) dar senais senais [[1977]] metais ir skirta [[VAX]] kompiuteriams.

	Tradiciškai OpenVMS yra laikoma viena iš [[keturios OS\|keturių pagrindinių operacinių sistemų grupių]], bet po truputį nykstanti ir naudojama vis mažiau.		Tradiciškai OpenVMS yra laikoma viena iš [[keturios OS\|keturių pagrindinių operacinių sistemų grupių]], bet po truputį nykstanti ir naudojama vis mažiau. Tiesa, dabar galų gale atsirado OpenVMS versija, skirta [[x86-64]] architektūrai, tai gal visgi kažkaip sistema dar atsigaus. Pačiai sistemai vystyti [[Hewlett Packard]] dabar yra sukūrusi atskirą firmelę - VMS Software, tai toji yra kiek atviresnė ir kaip tai labiau nepriklausoma, nei buvo šiaip HP padaliniai.

	Lietuvoje OpenVMS žinoma labai menkai, pasitaiko nebent didelėse korporacijose, kaip kad [[bankai]] ar panašiai. Vienok iš kitur ji žinoma netiesiokgiai - nes su pačia OpenVMS bei su jos pramote [[RSTS]] sistema labai susiję yra visokios [[DOS]] (o per tai netiesiogiai ir [[Windows]]) sistemos, kurios veikia kaip neįtikėtinai klaikiai suprimityvintas OpenVMS pamėgdžiojimas, turintis failų vardus su [[failų išplėtimai\|failų išplėtimais]].		Lietuvoje OpenVMS žinoma labai menkai, pasitaiko nebent didelėse korporacijose, kaip kad [[bankai]] ar panašiai. Vienok iš kitur ji žinoma netiesiokgiai - nes su pačia OpenVMS bei su jos pramote [[RSTS]] sistema labai susiję yra visokios [[DOS]] (o per tai netiesiogiai ir [[Windows]]) sistemos, kurios veikia kaip neįtikėtinai klaikiai suprimityvintas OpenVMS pamėgdžiojimas, turintis failų vardus su [[failų išplėtimai\|failų išplėtimais]].

ESM 22:09, 28 vasario 2025

2025-02-28T22:09:40Z

← Ankstesnė versija		01:09, 1 kovo 2025 versija
5 eilutė:		5 eilutė:
	Lietuvoje OpenVMS žinoma labai menkai, pasitaiko nebent didelėse korporacijose, kaip kad [[bankai]] ar panašiai. Vienok iš kitur ji žinoma netiesiokgiai - nes su pačia OpenVMS bei su jos pramote [[RSTS]] sistema labai susiję yra visokios [[DOS]] (o per tai netiesiogiai ir [[Windows]]) sistemos, kurios veikia kaip neįtikėtinai klaikiai suprimityvintas OpenVMS pamėgdžiojimas, turintis failų vardus su [[failų išplėtimai\|failų išplėtimais]].		Lietuvoje OpenVMS žinoma labai menkai, pasitaiko nebent didelėse korporacijose, kaip kad [[bankai]] ar panašiai. Vienok iš kitur ji žinoma netiesiokgiai - nes su pačia OpenVMS bei su jos pramote [[RSTS]] sistema labai susiję yra visokios [[DOS]] (o per tai netiesiogiai ir [[Windows]]) sistemos, kurios veikia kaip neįtikėtinai klaikiai suprimityvintas OpenVMS pamėgdžiojimas, turintis failų vardus su [[failų išplėtimai\|failų išplėtimais]].


			== Kai kurie VMS sistemų saugumo mechanimzai ==
	O dar toksai įdomus momentas - vartotojai VMS sistemose turi ne vieną, o du slaptažodžius. Pirmą slaptažodį žino pats naudotojas, o antrą - tik jo vadovas (ar koksai tai prižiūrintis asmuo). Su savo slaptažodžiu naudotojas dirba įprastomis sąlygomis, bet kai reikia priėjimo prie kokių tai papildomų duomenų ar dar kažko - reikia įvesti antrą slaptažodį, kurį įveda tiktai vadovas. Tai tokios saugumo schemos labai patikdavo kariškiams, tai šitai buvo viena iš priežasčių, dėl kurių VMS sistemos tarp kariškių buvo itin mėgstamos. Šiaip tai gudri schema, reikia pripažinti.		O dar toksai įdomus momentas - vartotojai VMS sistemose turi ne vieną, o du slaptažodžius. Pirmą slaptažodį žino pats naudotojas, o antrą - tik jo vadovas (ar koksai tai prižiūrintis asmuo). Su savo slaptažodžiu naudotojas dirba įprastomis sąlygomis, bet kai reikia priėjimo prie kokių tai papildomų duomenų ar dar kažko - reikia įvesti antrą slaptažodį, kurį įveda tiktai vadovas. Tai tokios saugumo schemos labai patikdavo kariškiams, tai šitai buvo viena iš priežasčių, dėl kurių VMS sistemos tarp kariškių buvo itin mėgstamos. Šiaip tai gudri schema, reikia pripažinti.

			Dar vienas geras momentas - sistemoje galima nustatyti, kada ir kas gali logintis. Tai pvz., galima nustatyti, kad kažkurie vartotojai gali naudotis sistema tik darbo dienomis ir darbo metu. Tai labai neblogas kriterijus, nes absoliuti dauguma bandymų laužtis ar nesankcionuotai kopijuotis duomenis būna kaip tik nedarbo metu - ir daroma dažniausiai tų pat darbuotojų.

			Kitas dalykas - vartotojų aplinka gali būti labai apribota, pvz., nustatyta, kad tam tikri vartotojai neturėtų kompiuterinių tinklų ([[Internetas\|Interneto]] ryšio), neturėtų galimybės dirbti interaktyviai, ar dar kokių nors galimybių. Tų saugumo parametrų pas VMS sistemas toksai kiekis, kad kokių nors [[UNIX]] sistemų [[adminai]] būna gerokai apšalę, kai su tuo susiduria.

ESM 22:02, 28 vasario 2025

2025-02-28T22:02:23Z

← Ankstesnė versija		01:02, 1 kovo 2025 versija
4 eilutė:		4 eilutė:

	Lietuvoje OpenVMS žinoma labai menkai, pasitaiko nebent didelėse korporacijose, kaip kad [[bankai]] ar panašiai. Vienok iš kitur ji žinoma netiesiokgiai - nes su pačia OpenVMS bei su jos pramote [[RSTS]] sistema labai susiję yra visokios [[DOS]] (o per tai netiesiogiai ir [[Windows]]) sistemos, kurios veikia kaip neįtikėtinai klaikiai suprimityvintas OpenVMS pamėgdžiojimas, turintis failų vardus su [[failų išplėtimai\|failų išplėtimais]].		Lietuvoje OpenVMS žinoma labai menkai, pasitaiko nebent didelėse korporacijose, kaip kad [[bankai]] ar panašiai. Vienok iš kitur ji žinoma netiesiokgiai - nes su pačia OpenVMS bei su jos pramote [[RSTS]] sistema labai susiję yra visokios [[DOS]] (o per tai netiesiogiai ir [[Windows]]) sistemos, kurios veikia kaip neįtikėtinai klaikiai suprimityvintas OpenVMS pamėgdžiojimas, turintis failų vardus su [[failų išplėtimai\|failų išplėtimais]].

			O dar toksai įdomus momentas - vartotojai VMS sistemose turi ne vieną, o du slaptažodžius. Pirmą slaptažodį žino pats naudotojas, o antrą - tik jo vadovas (ar koksai tai prižiūrintis asmuo). Su savo slaptažodžiu naudotojas dirba įprastomis sąlygomis, bet kai reikia priėjimo prie kokių tai papildomų duomenų ar dar kažko - reikia įvesti antrą slaptažodį, kurį įveda tiktai vadovas. Tai tokios saugumo schemos labai patikdavo kariškiams, tai šitai buvo viena iš priežasčių, dėl kurių VMS sistemos tarp kariškių buvo itin mėgstamos. Šiaip tai gudri schema, reikia pripažinti.

John Smith 17:24, 1 rugsėjo 2024

2024-09-01T17:24:46Z

← Ankstesnė versija		20:24, 1 rugsėjo 2024 versija
7 eilutė:		7 eilutė:

	== OpenVMS ir UNIX ==		== OpenVMS ir UNIX ==
	Yra šiokie tokie gana gilūs sąryšiai tarp OpenVMS ir [[UNIX]] sistemų, nors jos visiškai negiminingos pagal kilmę.		Yra šiokie tokie gana gilūs sąryšiai tarp OpenVMS ir [[UNIX]] sistemų, nors jos visiškai negiminingos pagal savo kilmę.

	Pirmas dalykas yra tai, kad originali [[UNIX]] buvo sukurta [[PDP-11]] sistemoms, kurias gamino ta pati Digital kompanija, o paskui tapo sėkmingiausia šiems kompiuteriams skirta operacine sistema, kai PDP-11, savo ruožtu, anuomet buvo patys sėkmingiausi Digital kompanijos kompiuteriai. O kai Digital sukūrė [[VAX]] kompiuterius, tai kūrė juos kaip naujos kartos pakaitalą PDP-11 sistemoms. Taigi, kuriant jiems skirtą operacinę sistemą, buvo gerokai nusižiūrėta į UNIX, nors konceptai ir smarkiai skyrėsi. Digital bandė padaryti tokią OS, kuri ir turėtų visokias UNIX savybes, ir kartu liktų kuo panašesnė į senesnes Digital OS, kurios buvo gana primityvios, turėjo [[failų išplėtimai\|failų išplėtimus]] ir panašiai. Būtent į tas Digital sistemas nusižiūrėjus, savo laiku buvo sukurta [[CP/M]], o jau iš šios - visokios [[DOS]] sistemos, kaip kad [[MS-DOS]].		Pirmas dalykas yra tai, kad originali [[UNIX]] buvo sukurta [[PDP-11]] sistemoms, kurias gamino ta pati Digital kompanija, o paskui tapo sėkmingiausia šiems kompiuteriams skirta operacine sistema, kai PDP-11, savo ruožtu, anuomet buvo patys sėkmingiausi Digital kompanijos kompiuteriai. O kai Digital sukūrė [[VAX]] kompiuterius, tai kūrė juos kaip naujos kartos pakaitalą PDP-11 sistemoms. Taigi, kuriant jiems skirtą operacinę sistemą, buvo gerokai nusižiūrėta į UNIX, nors konceptai ir smarkiai skyrėsi. Digital bandė padaryti tokią OS, kuri ir turėtų visokias UNIX savybes, ir kartu liktų kuo panašesnė į senesnes Digital OS, kaip kad [[RSTS]] ir [[RT-11]], kurios buvo gana primityvios, turėjo [[failų išplėtimai\|failų išplėtimus]] ir panašiai. Būtent į tas Digital sistemas nusižiūrėjus, savo laiku buvo sukurta [[CP/M]], o jau iš šios - visokios [[DOS]] sistemos, kaip kad [[MS-DOS]].

	Taigi, OpenVMS gavosi kaip bandymas padaryti tokią DOS (nors tuo metu dar nebuvo DOS), kuri savo savybėmis lenktų UNIX. Iš to daugelio konceptų panašumas į UNIX sistemas, bet tie konceptai dažnai sudėtingesni, pvz., [[RWED]] saugumo sistema, kuri sudėtingesnė, nors ne geresnė. Iš kitų sudėtingumų - pvz., failų vidinės struktūros palaikymas, nustatant įrašų ilgius ir tipus, panašiai kaip [[reliacinės duomenų bazės\|reliacinėse duomenų bazėse]], kai UNIX visi failai yra vienos rūšies - tiesiog baitų srautas.		Taigi, OpenVMS gavosi kaip bandymas padaryti tokią DOS (nors tuo metu dar nebuvo DOS), kuri savo savybėmis lenktų UNIX. Iš to daugelio konceptų panašumas į UNIX sistemas, bet tie konceptai dažnai sudėtingesni, pvz., [[RWED]] saugumo sistema, kuri sudėtingesnė, nors ne geresnė. Iš kitų sudėtingumų - pvz., failų vidinės struktūros palaikymas, nustatant įrašų ilgius ir tipus, panašiai kaip [[reliacinės duomenų bazės\|reliacinėse duomenų bazėse]], kai UNIX visi failai yra vienos rūšies - tiesiog baitų srautas.
15 eilutė:		15 eilutė:
	Jau gerokai vėliau, kai paaiškėjo, kad visur, kur rimtesni serveriai, visur reikia UNIX, ir kad netgi ir [[darbo stotys\|darbo stotyse]] visur irgi UNIX, tai Digital (o paskui [[Compaq]] bei [[Hewlett Packard]]) sugebėjo sertifikuoti OpenVMS kaip pilnavertį UNIX, nes padarė tenai visą standartų reikalaujamą UNIX funkcionalumą.		Jau gerokai vėliau, kai paaiškėjo, kad visur, kur rimtesni serveriai, visur reikia UNIX, ir kad netgi ir [[darbo stotys\|darbo stotyse]] visur irgi UNIX, tai Digital (o paskui [[Compaq]] bei [[Hewlett Packard]]) sugebėjo sertifikuoti OpenVMS kaip pilnavertį UNIX, nes padarė tenai visą standartų reikalaujamą UNIX funkcionalumą.

	Negana to dar, kad maža nepasirodytų, tai ir ta [[grafinė aplinka]], kuri paskui pasidarė įprasta visoms [[UNIX]] sistemoms, t.y., [[X-Window]], irgi buvo sukurta ant OpenVMS, o tik paskui nuportinta į UNIX sistemas.		Negana to dar, kad maža nepasirodytų, tai ir ta [[grafinė aplinka]], kuri paskui pasidarė įprasta visoms [[UNIX]] sistemoms, t.y., [[X-Window]], irgi buvo sukurta ant OpenVMS, o tik paskui nuportinta į kitas UNIX sistemas. Negana to, [[Digital]] kompanija šitai [[X-Window]] sistemai sukūrė ir [[DECwindows]] sistemą, kur buvo grafinės bibliotekos mygtukams, lentelėms, langams ir taip toliau, [[langų menedžeris]] ir panašiai. Tai iš šitos sistemos paskui gavosi ne kas kita, o standartinis UNIX [[Motif]] tūlkitas, o iš pastarojo buvo padaryta [[CDE]], kuri tapo klasikine standartizuota komercinių UNIX sistemų [[grafinė aplinka\|grafine aplinka]].

	Tai štai taip gavosi, kad sistema nors ir visai paskirai kurta ir nepriklausoma, bet visvien gana susijusi su UNIX.		Tai štai taip gavosi, kad sistema nors ir visai paskirai kurta ir nepriklausoma, bet visvien gana susijusi su UNIX, ir tos visokios UNIX sistemos gana juntama dalimi yra iš OpenVMS padarytos.

			Ai, kad dar [[maža nepasirodytų]], tai OpenVMS buvo sertifikuota kaip UNIX kokiame tai UNIX komitete, taip kad [[štai jums ir prašom]], ir tokiu būdu dabar tai yra seniausia, o tai reiškia, kad ir labiausiai tradicinė komercinė UNIX, kokia tik išvis gaminama.



	[[Category:OS]]		[[Category:OS]]

John Smith 17:09, 1 rugsėjo 2024

2024-09-01T17:09:11Z

← Ankstesnė versija		20:09, 1 rugsėjo 2024 versija
14 eilutė:		14 eilutė:

	Jau gerokai vėliau, kai paaiškėjo, kad visur, kur rimtesni serveriai, visur reikia UNIX, ir kad netgi ir [[darbo stotys\|darbo stotyse]] visur irgi UNIX, tai Digital (o paskui [[Compaq]] bei [[Hewlett Packard]]) sugebėjo sertifikuoti OpenVMS kaip pilnavertį UNIX, nes padarė tenai visą standartų reikalaujamą UNIX funkcionalumą.		Jau gerokai vėliau, kai paaiškėjo, kad visur, kur rimtesni serveriai, visur reikia UNIX, ir kad netgi ir [[darbo stotys\|darbo stotyse]] visur irgi UNIX, tai Digital (o paskui [[Compaq]] bei [[Hewlett Packard]]) sugebėjo sertifikuoti OpenVMS kaip pilnavertį UNIX, nes padarė tenai visą standartų reikalaujamą UNIX funkcionalumą.

			Negana to dar, kad maža nepasirodytų, tai ir ta [[grafinė aplinka]], kuri paskui pasidarė įprasta visoms [[UNIX]] sistemoms, t.y., [[X-Window]], irgi buvo sukurta ant OpenVMS, o tik paskui nuportinta į UNIX sistemas.

	Tai štai taip gavosi, kad sistema nors ir visai paskirai kurta ir nepriklausoma, bet visvien gana susijusi su UNIX.		Tai štai taip gavosi, kad sistema nors ir visai paskirai kurta ir nepriklausoma, bet visvien gana susijusi su UNIX.

Balalaikų draugė 21:37, 30 rugpjūčio 2024

2024-08-30T21:37:36Z

← Ankstesnė versija		00:37, 31 rugpjūčio 2024 versija
3 eilutė:		3 eilutė:
	Tradiciškai OpenVMS yra laikoma viena iš [[keturios OS\|keturių pagrindinių operacinių sistemų grupių]], bet po truputį nykstanti ir naudojama vis mažiau.		Tradiciškai OpenVMS yra laikoma viena iš [[keturios OS\|keturių pagrindinių operacinių sistemų grupių]], bet po truputį nykstanti ir naudojama vis mažiau.

	Lietuvoje OpenVMS žinoma labai menkai, pasitaiko nebent didelėse korporacijose, kaip kad [[bankai]] ar panašiai. Vienok iš kitur ji žinoma netiesiokgiai - nes su pačia OpenVMS bei su jos pramote RSTS sistema labai susiję yra visokios [[DOS]] (o per tai netiesiogiai ir [[Windows]]) sistemos, kurios veikia kaip neįtikėtinai klaikiai suprimityvintas OpenVMS pamėgdžiojimas, turintis failų vardus su [[failų išplėtimai\|failų išplėtimais]].		Lietuvoje OpenVMS žinoma labai menkai, pasitaiko nebent didelėse korporacijose, kaip kad [[bankai]] ar panašiai. Vienok iš kitur ji žinoma netiesiokgiai - nes su pačia OpenVMS bei su jos pramote [[RSTS]] sistema labai susiję yra visokios [[DOS]] (o per tai netiesiogiai ir [[Windows]]) sistemos, kurios veikia kaip neįtikėtinai klaikiai suprimityvintas OpenVMS pamėgdžiojimas, turintis failų vardus su [[failų išplėtimai\|failų išplėtimais]].

← Ankstesnė versija		01:19, 1 kovo 2025 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
	'''OpenVMS''', anksčiau dar žinoma kaip '''VAX/VMS''' - viena iš nedaugelio [[operacinės sistemos\|operacinių sistemų]], stabiliai egzistuojančių ir naudojamų dar nuo tų laikų, kai visur būdavo įprasti [[terminalai]] beigi visokie [[mini kompiuteriai]] beigi [[mainfreimai]]. Sukurta [[Digital]] kompanijoje (dar žinomoje kaip [[DEC]]) dar senais senais [[1977]] metais ir skirta [[VAX]] kompiuteriams.		'''OpenVMS''', anksčiau dar žinoma kaip '''VAX/VMS''' - viena iš nedaugelio [[operacinės sistemos\|operacinių sistemų]], stabiliai egzistuojančių ir naudojamų dar nuo tų laikų, kai visur būdavo įprasti [[terminalai]] beigi visokie [[mini kompiuteriai]] beigi [[mainfreimai]]. Sukurta [[Digital]] kompanijoje (dar žinomoje kaip [[DEC]]) dar senais senais [[1977]] metais ir skirta [[VAX]] kompiuteriams.

	Tradiciškai OpenVMS yra laikoma viena iš [[keturios OS\|keturių pagrindinių operacinių sistemų grupių]], bet po truputį nykstanti ir naudojama vis mažiau.		Tradiciškai OpenVMS yra laikoma viena iš [[keturios OS\|keturių pagrindinių operacinių sistemų grupių]], bet po truputį nykstanti ir naudojama vis mažiau. Tiesa, dabar galų gale atsirado OpenVMS versija, skirta [[x86-64]] architektūrai, tai gal visgi kažkaip sistema dar atsigaus. Pačiai sistemai vystyti [[Hewlett Packard]] dabar yra sukūrusi atskirą firmelę - VMS Software, tai toji yra kiek atviresnė ir kaip tai labiau nepriklausoma, nei buvo šiaip HP padaliniai.

	Lietuvoje OpenVMS žinoma labai menkai, pasitaiko nebent didelėse korporacijose, kaip kad [[bankai]] ar panašiai. Vienok iš kitur ji žinoma netiesiokgiai - nes su pačia OpenVMS bei su jos pramote [[RSTS]] sistema labai susiję yra visokios [[DOS]] (o per tai netiesiogiai ir [[Windows]]) sistemos, kurios veikia kaip neįtikėtinai klaikiai suprimityvintas OpenVMS pamėgdžiojimas, turintis failų vardus su [[failų išplėtimai\|failų išplėtimais]].		Lietuvoje OpenVMS žinoma labai menkai, pasitaiko nebent didelėse korporacijose, kaip kad [[bankai]] ar panašiai. Vienok iš kitur ji žinoma netiesiokgiai - nes su pačia OpenVMS bei su jos pramote [[RSTS]] sistema labai susiję yra visokios [[DOS]] (o per tai netiesiogiai ir [[Windows]]) sistemos, kurios veikia kaip neįtikėtinai klaikiai suprimityvintas OpenVMS pamėgdžiojimas, turintis failų vardus su [[failų išplėtimai\|failų išplėtimais]].