Omegano istorija. Tavo agentas - Versijų istorija

DragonballPlus 07:50, 16 rugsėjo 2025

2025-09-16T07:50:27Z

← Ankstesnė versija		10:50, 16 rugsėjo 2025 versija
50 eilutė:		50 eilutė:

	Grįždamas į miestą, O jautėsi keistai. Ne geriau. Ne blogiau. Bet kitaip. Gal šiek tiek labiau kaip žmogus, kuris suprato, kad kai žemė neturi krašto – gali eiti bet kur.		Grįždamas į miestą, O jautėsi keistai. Ne geriau. Ne blogiau. Bet kitaip. Gal šiek tiek labiau kaip žmogus, kuris suprato, kad kai žemė neturi krašto – gali eiti bet kur.
	Ir gal, jei pasiseka, sutiksi savo gyvenimo agentą, kuris tau parodys palapinę, iš kurios išlindęs naktį, pradėsi ne bijoti, o tiesiog suprasti.		Ir gal, jei pasiseka, sutiksi savo gyvenimo agentą, kuris tau parodys palapinę, iš kurios išlindęs naktį, [[Omegano istorija:Bandau kažką suprasti\|pradėsi ne bijoti, o tiesiog suprasti.]]
	Nors truputį.		Nors truputį.

	[[Category:Istorijos]]		[[Category:Istorijos]]

Riverside62 09:09, 29 liepos 2025

2025-07-29T09:09:53Z

← Ankstesnė versija		12:09, 29 liepos 2025 versija
19 eilutė:		19 eilutė:

	– Už aštuoniolikos minučių bus lietus. Susitiksim, – tarė jis ir dingo tarp turistų, prekių kioskelio bei „LIDL“ reklamos.		– Už aštuoniolikos minučių bus lietus. Susitiksim, – tarė jis ir dingo tarp turistų, prekių kioskelio bei „LIDL“ reklamos.
	O patraukė link jūros. Pardavėjai atrodė nykūs, tarsi juos būtų nupiešęs pavargęs Dievas. Vienas jaunuolis šoko keistą šokį, lyg bandytų iškviesti kokį dievą – bet gautų tik ~~„alkoholizmo~~ šmėklą“ kaip prizą.		O patraukė link jūros. Pardavėjai atrodė nykūs, tarsi juos būtų nupiešęs pavargęs Dievas. Vienas jaunuolis šoko keistą šokį, lyg bandytų iškviesti kokį dievą – bet gautų tik „idioto šmėklą“ kaip prizą.

	Kai staiga dangus atsidarė ir ėmė pilti lietus, pažvelgė į savo plastikinį laikrodį. 18 minučių. Senukas buvo teisus. Nuo kada keistuoliai pradėjo sakyti tiesą?		Kai staiga dangus atsidarė ir ėmė pilti lietus, pažvelgė į savo plastikinį laikrodį. 18 minučių. Senukas buvo teisus. Nuo kada keistuoliai pradėjo sakyti tiesą?

Riverside62 09:07, 29 liepos 2025

2025-07-29T09:07:19Z

← Ankstesnė versija		12:07, 29 liepos 2025 versija
40 eilutė:		40 eilutė:

	Atsibudo jis tamsoje. Išlipęs iš palapinės, pažvelgė į dangų. Mėnulis krauju plaukė. Jūra ūžė kažkaip nepadoriai tyliai.		Atsibudo jis tamsoje. Išlipęs iš palapinės, pažvelgė į dangų. Mėnulis krauju plaukė. Jūra ūžė kažkaip nepadoriai tyliai.
	Jis pažvelgė į „Starką“ – ~~pusė buvo~~ išgerta, ~~kita pusė~~ stebėjo jį tarsi ~~smerkdama~~.		Jis pažvelgė į „Starką“ – viskas išgerta, dugnas stebėjo jį tarsi smerkdamas.
	– Pasitaiko, – sumurmėjo.		– Pasitaiko, – sumurmėjo.

Riverside62 09:06, 29 liepos 2025

2025-07-29T09:06:24Z

← Ankstesnė versija		12:06, 29 liepos 2025 versija
11 eilutė:		11 eilutė:
	Priėjęs prie senos bažnyčios, jis pastebėjo senuką. Pastarasis jį apžiūrėjo taip, tarsi tikrintų, ar jis tinkamas parduoti „į metalo laužą ar į dangų“. Omeganas sustojo. Jis jautė, kad šis žmogus – ne šiaip senukas, o kažkoks... siuntinys iš kitur. Kaip el. laiškas iš Dievo spamo dėžutės.		Priėjęs prie senos bažnyčios, jis pastebėjo senuką. Pastarasis jį apžiūrėjo taip, tarsi tikrintų, ar jis tinkamas parduoti „į metalo laužą ar į dangų“. Omeganas sustojo. Jis jautė, kad šis žmogus – ne šiaip senukas, o kažkoks... siuntinys iš kitur. Kaip el. laiškas iš Dievo spamo dėžutės.
	– Ar aš atrodau kaip beprotis? – paklausė O, labiau dėl mandagumo nei iš tikro smalsumo.		– Ar aš atrodau kaip beprotis? – paklausė O, labiau dėl mandagumo nei iš tikro smalsumo.

	– Taip, – pasakė senukas. Jo balsas buvo sausas kaip kompotas iš karo laikų.		– Taip, – pasakė senukas. Jo balsas buvo sausas kaip kompotas iš karo laikų.

	– Nori sekti paskui mane? – paklausė O, nesuvokdamas, ar pats kviečia, ar klausia.		– Nori sekti paskui mane? – paklausė O, nesuvokdamas, ar pats kviečia, ar klausia.

23 eilutė:		25 eilutė:

	– Kas tu, kurva, blat? – paklausė O, nesuprasdamas, ar kalba su žmogumi, ar pasąmone.		– Kas tu, kurva, blat? – paklausė O, nesuprasdamas, ar kalba su žmogumi, ar pasąmone.

	– Tavo gyvenimo agentas, – pasakė jis, šypsodamasis taip, kaip šypsosi žmonės, kurie žino, kur slepiasi tavo sielos garantinis.		– Tavo gyvenimo agentas, – pasakė jis, šypsodamasis taip, kaip šypsosi žmonės, kurie žino, kur slepiasi tavo sielos garantinis.

	– Sek paskui mane, – tarė jis ir O, nes turėjo mažai ką prarasti, nusekė.		– Sek paskui mane, – tarė jis ir O, nes turėjo mažai ką prarasti, nusekė.

	Jie pasuko link kopų. Agentas – taip O jį ėmė vadinti – išskleidė palapinę. Ji buvo mėlyna, bet atrodė, tarsi būtų išskleista jau šimtą metų kiekvienoje svarbioje gyvenimo kryžkelėje.		Jie pasuko link kopų. Agentas – taip O jį ėmė vadinti – išskleidė palapinę. Ji buvo mėlyna, bet atrodė, tarsi būtų išskleista jau šimtą metų kiekvienoje svarbioje gyvenimo kryžkelėje.
	– Būk čia. Naktis bus šalta, – tarė Agentas.		– Būk čia. Naktis bus šalta, – tarė Agentas.

	– Bet dabar tik keturios popiet... – bandė prieštarauti O.		– Bet dabar tik keturios popiet... – bandė prieštarauti O.

	– Daryk, kaip sakau, – nukirto Agentas, paduodamas 0.7 „Starkos“.		– Daryk, kaip sakau, – nukirto Agentas, paduodamas 0.7 „Starkos“.

Riverside62 09:05, 29 liepos 2025

2025-07-29T09:05:53Z

← Ankstesnė versija		12:05, 29 liepos 2025 versija
23 eilutė:		23 eilutė:

	– Kas tu, kurva, blat? – paklausė O, nesuprasdamas, ar kalba su žmogumi, ar pasąmone.		– Kas tu, kurva, blat? – paklausė O, nesuprasdamas, ar kalba su žmogumi, ar pasąmone.

	– Tavo gyvenimo agentas, – pasakė jis, šypsodamasis taip, kaip šypsosi žmonės, kurie žino, kur slepiasi tavo sielos garantinis.		– Tavo gyvenimo agentas, – pasakė jis, šypsodamasis taip, kaip šypsosi žmonės, kurie žino, kur slepiasi tavo sielos garantinis.

	– Sek paskui mane, – tarė jis ir O, nes turėjo mažai ką prarasti, nusekė.		– Sek paskui mane, – tarė jis ir O, nes turėjo mažai ką prarasti, nusekė.

	Jie pasuko link kopų. Agentas – taip O jį ėmė vadinti – išskleidė palapinę. Ji buvo mėlyna, bet atrodė, tarsi būtų išskleista jau šimtą metų kiekvienoje svarbioje gyvenimo kryžkelėje.		Jie pasuko link kopų. Agentas – taip O jį ėmė vadinti – išskleidė palapinę. Ji buvo mėlyna, bet atrodė, tarsi būtų išskleista jau šimtą metų kiekvienoje svarbioje gyvenimo kryžkelėje.
	– Būk čia. Naktis bus šalta, – tarė Agentas.		– Būk čia. Naktis bus šalta, – tarė Agentas.

	– Bet dabar tik keturios popiet... – bandė prieštarauti O.		– Bet dabar tik keturios popiet... – bandė prieštarauti O.

	– Daryk, kaip sakau, – nukirto Agentas, paduodamas 0.7 „Starkos“.		– Daryk, kaip sakau, – nukirto Agentas, paduodamas 0.7 „Starkos“.

Riverside62 09:05, 29 liepos 2025

2025-07-29T09:05:16Z

← Ankstesnė versija		12:05, 29 liepos 2025 versija
23 eilutė:		23 eilutė:

	– Kas tu, kurva, blat? – paklausė O, nesuprasdamas, ar kalba su žmogumi, ar pasąmone.		– Kas tu, kurva, blat? – paklausė O, nesuprasdamas, ar kalba su žmogumi, ar pasąmone.

	– Tavo gyvenimo agentas, – pasakė jis, šypsodamasis taip, kaip šypsosi žmonės, kurie žino, kur slepiasi tavo sielos garantinis.		– Tavo gyvenimo agentas, – pasakė jis, šypsodamasis taip, kaip šypsosi žmonės, kurie žino, kur slepiasi tavo sielos garantinis.

	– Sek paskui mane, – tarė jis ir O, nes turėjo mažai ką prarasti, nusekė.		– Sek paskui mane, – tarė jis ir O, nes turėjo mažai ką prarasti, nusekė.

	Jie pasuko link kopų. Agentas – taip O jį ėmė vadinti – išskleidė palapinę. Ji buvo mėlyna, bet atrodė, tarsi būtų išskleista jau šimtą metų kiekvienoje svarbioje gyvenimo kryžkelėje.		Jie pasuko link kopų. Agentas – taip O jį ėmė vadinti – išskleidė palapinę. Ji buvo mėlyna, bet atrodė, tarsi būtų išskleista jau šimtą metų kiekvienoje svarbioje gyvenimo kryžkelėje.
	– Būk čia. Naktis bus šalta, – tarė Agentas.		– Būk čia. Naktis bus šalta, – tarė Agentas.

	– Bet dabar tik keturios popiet... – bandė prieštarauti O.		– Bet dabar tik keturios popiet... – bandė prieštarauti O.

	– Daryk, kaip sakau, – nukirto Agentas, paduodamas 0.7 „Starkos“.		– Daryk, kaip sakau, – nukirto Agentas, paduodamas 0.7 „Starkos“.

Riverside62 09:04, 29 liepos 2025

2025-07-29T09:04:09Z

← Ankstesnė versija		12:04, 29 liepos 2025 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
	2025-ųjų liepos 28 popietė buvo tokia lipni, kad net debesys lipo vienas per kitą, bandydami pasislėpti nuo pačių savęs. Omeganas, (toliau - O) keturiasdešimt ketverių, nusprendė išgelbėti savo sielą ir galbūt inkstus – išvažiuoti į Palangą. Jis pasirinko patikimą bendražygį – „Opel Vectra“.		2025-ųjų liepos 28 popietė buvo tokia lipni, kad net debesys lipo vienas per kitą, bandydami pasislėpti nuo pačių savęs. Omeganas, (toliau - O) keturiasdešimt ketverių, nusprendė išgelbėti savo sielą ir galbūt inkstus – išvažiuoti į Palangą. Jis pasirinko patikimą bendražygį – „Opel Vectra“.
	Automobilis burzgė kaip senas šaldytuvas, kuriame kažkas pamiršo silkę. Važiavimas į priekį nebuvo garantuotas, bet ~~Omeganui~~ atrodė, kad jei jau kažkas juda, vadinasi, gyvenimas vis dar vyksta.		Automobilis burzgė kaip senas šaldytuvas, kuriame kažkas pamiršo silkę. Važiavimas į priekį nebuvo garantuotas, bet jam atrodė, kad jei jau kažkas juda, vadinasi, gyvenimas vis dar vyksta.

	Netrukus pasiekęs kažkur tarp niekur ir kažkur (žemėlapyje tai būtų pažymėta kaip „čia?“, su klaustuku), jis sustojo. Ne dėl to, kad norėjo – tiesiog „Opelis“ nusprendė, kad čia yra geriausia vieta mirti.		Netrukus pasiekęs kažkur tarp niekur ir kažkur (žemėlapyje tai būtų pažymėta kaip „čia?“, su klaustuku), jis sustojo. Ne dėl to, kad norėjo – tiesiog „Opelis“ nusprendė, kad čia yra geriausia vieta mirti.

Riverside62 09:03, 29 liepos 2025

2025-07-29T09:03:47Z

Riverside62 09:00, 29 liepos 2025

2025-07-29T09:00:38Z

← Ankstesnė versija		12:00, 29 liepos 2025 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
	2025-ųjų liepos 28 popietė buvo tokia lipni, kad net debesys lipo vienas per kitą, bandydami pasislėpti nuo pačių savęs. Omeganas, keturiasdešimt ketverių, nusprendė išgelbėti savo sielą ir galbūt inkstus – išvažiuoti į Palangą. Jis pasirinko patikimą bendražygį – „Opel Vectra“~~, kurios bagažinėje buvo daugiau rūdžių nei vilčių~~.		2025-ųjų liepos 28 popietė buvo tokia lipni, kad net debesys lipo vienas per kitą, bandydami pasislėpti nuo pačių savęs. Omeganas, keturiasdešimt ketverių, nusprendė išgelbėti savo sielą ir galbūt inkstus – išvažiuoti į Palangą. Jis pasirinko patikimą bendražygį – „Opel Vectra“.
	Automobilis burzgė kaip senas šaldytuvas, kuriame kažkas pamiršo silkę. Važiavimas į priekį nebuvo garantuotas, bet Omeganui atrodė, kad jei jau kažkas juda, vadinasi, gyvenimas vis dar vyksta ~~– arba bent jau bando~~.		Automobilis burzgė kaip senas šaldytuvas, kuriame kažkas pamiršo silkę. Važiavimas į priekį nebuvo garantuotas, bet Omeganui atrodė, kad jei jau kažkas juda, vadinasi, gyvenimas vis dar vyksta.

	Netrukus pasiekęs kažkur tarp niekur ir kažkur (žemėlapyje tai būtų pažymėta kaip „čia?“, su klaustuku), jis sustojo. Ne dėl to, kad norėjo – tiesiog „Opelis“ nusprendė, kad čia yra geriausia vieta mirti.		Netrukus pasiekęs kažkur tarp niekur ir kažkur (žemėlapyje tai būtų pažymėta kaip „čia?“, su klaustuku), jis sustojo. Ne dėl to, kad norėjo – tiesiog „Opelis“ nusprendė, kad čia yra geriausia vieta mirti.

Riverside62 08:53, 29 liepos 2025

2025-07-29T08:53:25Z

← Ankstesnė versija		11:53, 29 liepos 2025 versija
46 eilutė:		46 eilutė:
	Ir gal, jei pasiseka, sutiksi savo gyvenimo agentą, kuris tau parodys palapinę, iš kurios išlindęs naktį, pradėsi ne bijoti, o tiesiog suprasti.		Ir gal, jei pasiseka, sutiksi savo gyvenimo agentą, kuris tau parodys palapinę, iš kurios išlindęs naktį, pradėsi ne bijoti, o tiesiog suprasti.
	Nors truputį.		Nors truputį.

			[[Category:Istorijos]]

← Ankstesnė versija		12:03, 29 liepos 2025 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
	2025-ųjų liepos 28 popietė buvo tokia lipni, kad net debesys lipo vienas per kitą, bandydami pasislėpti nuo pačių savęs. Omeganas, keturiasdešimt ketverių, nusprendė išgelbėti savo sielą ir galbūt inkstus – išvažiuoti į Palangą. Jis pasirinko patikimą bendražygį – „Opel Vectra“.		2025-ųjų liepos 28 popietė buvo tokia lipni, kad net debesys lipo vienas per kitą, bandydami pasislėpti nuo pačių savęs. Omeganas, (toliau - O) keturiasdešimt ketverių, nusprendė išgelbėti savo sielą ir galbūt inkstus – išvažiuoti į Palangą. Jis pasirinko patikimą bendražygį – „Opel Vectra“.
	Automobilis burzgė kaip senas šaldytuvas, kuriame kažkas pamiršo silkę. Važiavimas į priekį nebuvo garantuotas, bet Omeganui atrodė, kad jei jau kažkas juda, vadinasi, gyvenimas vis dar vyksta.		Automobilis burzgė kaip senas šaldytuvas, kuriame kažkas pamiršo silkę. Važiavimas į priekį nebuvo garantuotas, bet Omeganui atrodė, kad jei jau kažkas juda, vadinasi, gyvenimas vis dar vyksta.

	Netrukus pasiekęs kažkur tarp niekur ir kažkur (žemėlapyje tai būtų pažymėta kaip „čia?“, su klaustuku), jis sustojo. Ne dėl to, kad norėjo – tiesiog „Opelis“ nusprendė, kad čia yra geriausia vieta mirti.		Netrukus pasiekęs kažkur tarp niekur ir kažkur (žemėlapyje tai būtų pažymėta kaip „čia?“, su klaustuku), jis sustojo. Ne dėl to, kad norėjo – tiesiog „Opelis“ nusprendė, kad čia yra geriausia vieta mirti.
	Išlipęs iš automobilio, ~~Omeganas~~ įkvėpė jūros oro kvapo – ne tą romantišką, kuris sukelia poezijos rašymo priepuolį, o tą, kuriame kvepia alumi, spirgintais čeburekais ir prarastomis viltimis. Jis žengė pirmą žingsnį link horizonto, žvelgdamas į dangų, tarsi ten būtų atsakymai, o ne tiesiog balandžių tūpimo aikštelė.		Išlipęs iš automobilio, O įkvėpė jūros oro kvapo – ne tą romantišką, kuris sukelia poezijos rašymo priepuolį, o tą, kuriame kvepia alumi, spirgintais čeburekais ir prarastomis viltimis. Jis žengė pirmą žingsnį link horizonto, žvelgdamas į dangų, tarsi ten būtų atsakymai, o ne tiesiog balandžių tūpimo aikštelė.

	„Kaip gera, kai nėra gerai,“ – murmėjo jis. Filosofija, kuri tiktų ant marškinėlių šalia devinto butelio.		„Kaip gera, kai nėra gerai,“ – murmėjo jis. Filosofija, kuri tiktų ant marškinėlių šalia devinto butelio.
9 eilutė:		9 eilutė:
	„Gal ir geriau būtų, jei žemė būtų plokščia,“ – mintijo jis. „Tada bent žinotum, kur prasideda kraštas. O dabar...“ – jis pažvelgė po kojomis, tarsi ieškotų instrukcijų lapelio.		„Gal ir geriau būtų, jei žemė būtų plokščia,“ – mintijo jis. „Tada bent žinotum, kur prasideda kraštas. O dabar...“ – jis pažvelgė po kojomis, tarsi ieškotų instrukcijų lapelio.

	Priėjęs prie senos bažnyčios, ~~Omeganas~~ pastebėjo senuką. Pastarasis jį apžiūrėjo taip, tarsi tikrintų, ar jis tinkamas parduoti „į metalo laužą ar į dangų“. Omeganas sustojo. Jis jautė, kad šis žmogus – ne šiaip senukas, o kažkoks... siuntinys iš kitur. Kaip el. laiškas iš Dievo spamo dėžutės.		Priėjęs prie senos bažnyčios, jis pastebėjo senuką. Pastarasis jį apžiūrėjo taip, tarsi tikrintų, ar jis tinkamas parduoti „į metalo laužą ar į dangų“. Omeganas sustojo. Jis jautė, kad šis žmogus – ne šiaip senukas, o kažkoks... siuntinys iš kitur. Kaip el. laiškas iš Dievo spamo dėžutės.
	– Ar aš atrodau kaip beprotis? – paklausė ~~Omeganas~~, labiau dėl mandagumo nei iš tikro smalsumo.		– Ar aš atrodau kaip beprotis? – paklausė O, labiau dėl mandagumo nei iš tikro smalsumo.
	– Taip, – pasakė senukas. Jo balsas buvo sausas kaip kompotas iš karo laikų.		– Taip, – pasakė senukas. Jo balsas buvo sausas kaip kompotas iš karo laikų.
	– Nori sekti paskui mane? – paklausė ~~Omeganas~~, nesuvokdamas, ar pats kviečia, ar klausia.		– Nori sekti paskui mane? – paklausė O, nesuvokdamas, ar pats kviečia, ar klausia.

	Senukas linktelėjo.		Senukas linktelėjo.

	– Už aštuoniolikos minučių bus lietus. Susitiksim, – tarė jis ir dingo tarp turistų, prekių kioskelio bei „LIDL“ reklamos.		– Už aštuoniolikos minučių bus lietus. Susitiksim, – tarė jis ir dingo tarp turistų, prekių kioskelio bei „LIDL“ reklamos.
	~~Omeganas~~ patraukė link jūros. Pardavėjai atrodė nykūs, tarsi juos būtų nupiešęs pavargęs Dievas. Vienas jaunuolis šoko keistą šokį, lyg bandytų iškviesti kokį dievą – bet gautų tik „alkoholizmo šmėklą“ kaip prizą.		O patraukė link jūros. Pardavėjai atrodė nykūs, tarsi juos būtų nupiešęs pavargęs Dievas. Vienas jaunuolis šoko keistą šokį, lyg bandytų iškviesti kokį dievą – bet gautų tik „alkoholizmo šmėklą“ kaip prizą.

	Kai staiga dangus atsidarė ir ėmė pilti lietus, ~~Omeganas~~ pažvelgė į savo plastikinį laikrodį. 18 minučių. Senukas buvo teisus. Nuo kada keistuoliai pradėjo sakyti tiesą?		Kai staiga dangus atsidarė ir ėmė pilti lietus, pažvelgė į savo plastikinį laikrodį. 18 minučių. Senukas buvo teisus. Nuo kada keistuoliai pradėjo sakyti tiesą?
	Iš už nugaros kažkas išniro.		Iš už nugaros kažkas išniro.

	– Kas tu? – paklausė ~~Omeganas~~, nesuprasdamas, ar kalba su žmogumi, ar pasąmone.		– Kas tu, kurva, blat? – paklausė O, nesuprasdamas, ar kalba su žmogumi, ar pasąmone.
	– Tavo gyvenimo agentas, – pasakė jis, šypsodamasis taip, kaip šypsosi žmonės, kurie žino, kur slepiasi tavo sielos garantinis.		– Tavo gyvenimo agentas, – pasakė jis, šypsodamasis taip, kaip šypsosi žmonės, kurie žino, kur slepiasi tavo sielos garantinis.
	– Sek paskui mane, – tarė jis ir ~~Omeganas~~, nes turėjo mažai ką prarasti, nusekė.		– Sek paskui mane, – tarė jis ir O, nes turėjo mažai ką prarasti, nusekė.

	Jie pasuko link kopų. Agentas – taip ~~Omeganas~~ jį ėmė vadinti – išskleidė palapinę. Ji buvo mėlyna, bet atrodė, tarsi būtų išskleista jau šimtą metų kiekvienoje svarbioje gyvenimo kryžkelėje.		Jie pasuko link kopų. Agentas – taip O jį ėmė vadinti – išskleidė palapinę. Ji buvo mėlyna, bet atrodė, tarsi būtų išskleista jau šimtą metų kiekvienoje svarbioje gyvenimo kryžkelėje.
	– Būk čia. Naktis bus šalta, – tarė Agentas.		– Būk čia. Naktis bus šalta, – tarė Agentas.
	– Bet dabar tik keturios popiet... – bandė prieštarauti ~~Omeganas~~.		– Bet dabar tik keturios popiet... – bandė prieštarauti O.
	– Daryk, kaip sakau, – nukirto Agentas, paduodamas 0.7 „Starkos“.		– Daryk, kaip sakau, – nukirto Agentas, paduodamas 0.7 „Starkos“.

	Palapinė buvo mažutė, bet jautėsi tarsi laiko kapsulė. ~~Omeganas~~ įlindo vidun, o alkoholis greitai užliejo smegenis, tarsi manyje būtų buvęs užtvankos gedimas.		Palapinė buvo mažutė, bet jautėsi tarsi laiko kapsulė. O įlindo vidun, o alkoholis greitai užliejo smegenis, tarsi manyje būtų buvęs užtvankos gedimas.

	Atsibudo jis tamsoje. Išlipęs iš palapinės, pažvelgė į dangų. Mėnulis krauju plaukė. Jūra ūžė kažkaip nepadoriai tyliai.		Atsibudo jis tamsoje. Išlipęs iš palapinės, pažvelgė į dangų. Mėnulis krauju plaukė. Jūra ūžė kažkaip nepadoriai tyliai.
	Jis pažvelgė į „Starką“ – pusė buvo išgerta, kita pusė stebėjo jį tarsi smerkdama.		Jis pažvelgė į „Starką“ – pusė buvo išgerta, kita pusė stebėjo jį tarsi smerkdama.
	– Pasitaiko, – sumurmėjo ~~Omeganas~~.		– Pasitaiko, – sumurmėjo.

	Grįždamas per kopas, jis galvojo apie vienatvę. Ji jam dabar atrodė kaip pelė. Ne šiaip graužikas – o išsilavinusi, meditatyvi pelė, kuri tyliai pjausto jo kūną ir sielą nedideliu peiliuku, neskubėdama.		Grįždamas per kopas, jis galvojo apie vienatvę. Ji jam dabar atrodė kaip pelė. Ne šiaip graužikas – o išsilavinusi, meditatyvi pelė, kuri tyliai pjausto jo kūną ir sielą nedideliu peiliuku, neskubėdama.
43 eilutė:		43 eilutė:
	Jis atsisėdo už vairo. Įjungė degimą. Variklis tyliai suburzgė. Tarsi būtų sakęs: „Gerai, dar vieną kartą.“		Jis atsisėdo už vairo. Įjungė degimą. Variklis tyliai suburzgė. Tarsi būtų sakęs: „Gerai, dar vieną kartą.“

	Grįždamas į miestą, ~~Omeganas~~ jautėsi keistai. Ne geriau. Ne blogiau. Bet kitaip. Gal šiek tiek labiau kaip žmogus, kuris suprato, kad kai žemė neturi krašto – gali eiti bet kur.		Grįždamas į miestą, O jautėsi keistai. Ne geriau. Ne blogiau. Bet kitaip. Gal šiek tiek labiau kaip žmogus, kuris suprato, kad kai žemė neturi krašto – gali eiti bet kur.
	Ir gal, jei pasiseka, sutiksi savo gyvenimo agentą, kuris tau parodys palapinę, iš kurios išlindęs naktį, pradėsi ne bijoti, o tiesiog suprasti.		Ir gal, jei pasiseka, sutiksi savo gyvenimo agentą, kuris tau parodys palapinę, iš kurios išlindęs naktį, pradėsi ne bijoti, o tiesiog suprasti.
	Nors truputį.		Nors truputį.

	[[Category:Istorijos]]		[[Category:Istorijos]]