https://www.pipedija.com/index.php?action=history&feed=atom&title=Netscape 2026-04-29T11:56:50Z Šio puslapio versijų istorija projekte MediaWiki 1.37.1 https://www.pipedija.com/index.php?title=Netscape&diff=61225&oldid=prev 2022-11-08T23:52:13Z

<p></p> <table style="background-color: #fff; color: #202122;" data-mw="interface"> <col class="diff-marker" /> <col class="diff-content" /> <col class="diff-marker" /> <col class="diff-content" /> <tr class="diff-title" lang="lt"> <td colspan="2" style="background-color: #fff; color: #202122; text-align: center;">← Ankstesnė versija</td> <td colspan="2" style="background-color: #fff; color: #202122; text-align: center;">02:52, 9 lapkričio 2022 versija</td> </tr><tr><td colspan="2" class="diff-lineno" id="mw-diff-left-l1">1 eilutė:</td> <td colspan="2" class="diff-lineno">1 eilutė:</td></tr> <tr><td class="diff-marker" data-marker="−"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #ffe49c; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>'''Netscape''' - buvo tokia kadaise [[naršyklė]] arba kaip tais laikais sakydavo - [[brauzeris]]. Tai pasirodė, kaip konkurentas tokiai [[Mosaic]] naršyklei, kuri ir buvo pirma populiaria programa, skirta vaikščiojimui po visokius [[internetai|internetus]].</div></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>'''Netscape''' - buvo tokia kadaise <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">firma tokia ir jos sukurta </ins>[[naršyklė]]<ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">, vardu [[Netscape Navigator]], </ins>arba kaip tais laikais sakydavo - [[brauzeris]]. Tai pasirodė, kaip konkurentas tokiai [[Mosaic]] naršyklei, kuri ir buvo pirma populiaria programa, skirta vaikščiojimui po visokius [[internetai|internetus]].</div></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td></tr> <tr><td class="diff-marker" data-marker="−"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #ffe49c; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Savo laiku Netscape kompanija įvedė daugelį naujovių [[HTML]] kalboje, pvz., lenteles, paveiksliukus ir kitus panašius įprastus daiktus. O paskui dar sukūrė ir įdėjo [[JavaScript]] kalbą, kuri iki šiolei gyva, kad ir smarkiai dabar besiskiria.</div></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Savo laiku Netscape kompanija įvedė daugelį naujovių [[HTML]] kalboje, pvz., lenteles, paveiksliukus ir kitus panašius įprastus daiktus. O paskui dar sukūrė ir įdėjo [[JavaScript]] kalbą, kuri iki šiolei gyva, kad ir smarkiai dabar besiskiria<ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">. Bene populiariausia Netscape naršyklė buvo Netscape Navigator 3, nors paskui buvo dar ir Netscape Navigator 4 aka Netscape Communicator. Bet pastaroji tai jau buvo perpildyta viskuo - ten ir pašto programa buvo, ir kažkoks HTML [[redaktorius]], ir dar neaišku kas</ins>.</div></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Vienok kažkuo Netscape nepatiko [[Microsoft]] kompanijai, tai paskui prasidėjo [[brauzerių karai]], per kuriuos laimėjo [[Internet Explorer]]. Bet dar paskui istorija pasisuko keistokai - Netscape firma, mirdama, atidavė savo naršyklę į [[Open Source]], o taip ir atsirado [[Mozilla]], o iš to - jau ir [[Firefox]]. Kadangi [[atviras kodas]] kūrėsi lėtai ir ilgai, tai Microsoft atsipalaidavo ir prakišo.</div></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Vienok kažkuo Netscape nepatiko [[Microsoft]] kompanijai, tai paskui prasidėjo [[brauzerių karai]], per kuriuos laimėjo [[Internet Explorer]]. Bet dar paskui istorija pasisuko keistokai - Netscape firma, mirdama, atidavė savo naršyklę į [[Open Source]], o taip ir atsirado [[Mozilla]], o iš to - jau ir [[Firefox]]. Kadangi [[atviras kodas]] kūrėsi lėtai ir ilgai, tai Microsoft atsipalaidavo ir prakišo.</div></td></tr> </table>

Sinclair https://www.pipedija.com/index.php?title=Netscape&diff=61224&oldid=prev 2022-11-08T23:46:30Z

<p>Naujas puslapis: &#039;&#039;&#039;Netscape&#039;&#039;&#039; - buvo tokia kadaise <a href="/index.php/Nar%C5%A1ykl%C4%97" class="mw-redirect" title="Naršyklė">naršyklė</a> arba kaip tais laikais sakydavo - <a href="/index.php/Brauzeris" title="Brauzeris">brauzeris</a>. Tai pasirodė, kaip konkurentas tokiai <a href="/index.php/Mosaic" title="Mosaic">Mosaic</a> naršyklei, kuri ir buvo pirma populiaria programa, skirta vaikščiojimui po visokius <a href="/index.php/Internetai" title="Internetai">internetus</a>. Savo laiku Netscape kompanija įvedė daugelį naujovių <a href="/index.php/HTML" title="HTML">HTML</a> kalboje, pvz., lenteles, paveiksliukus ir kitus panašius įprastus daiktus. O paskui dar sukūrė ir įdėjo <a href="/index.php/JavaScript" title="JavaScript">JavaScript</a> kalbą, kuri iki šiol...</p> <p><b>Naujas puslapis</b></p><div>'''Netscape''' - buvo tokia kadaise [[naršyklė]] arba kaip tais laikais sakydavo - [[brauzeris]]. Tai pasirodė, kaip konkurentas tokiai [[Mosaic]] naršyklei, kuri ir buvo pirma populiaria programa, skirta vaikščiojimui po visokius [[internetai|internetus]].<br /> <br /> Savo laiku Netscape kompanija įvedė daugelį naujovių [[HTML]] kalboje, pvz., lenteles, paveiksliukus ir kitus panašius įprastus daiktus. O paskui dar sukūrė ir įdėjo [[JavaScript]] kalbą, kuri iki šiolei gyva, kad ir smarkiai dabar besiskiria.<br /> <br /> Vienok kažkuo Netscape nepatiko [[Microsoft]] kompanijai, tai paskui prasidėjo [[brauzerių karai]], per kuriuos laimėjo [[Internet Explorer]]. Bet dar paskui istorija pasisuko keistokai - Netscape firma, mirdama, atidavė savo naršyklę į [[Open Source]], o taip ir atsirado [[Mozilla]], o iš to - jau ir [[Firefox]]. Kadangi [[atviras kodas]] kūrėsi lėtai ir ilgai, tai Microsoft atsipalaidavo ir prakišo.<br /> <br /> O dar paskui atsirado [[Google Chrome]], bet tai jau dar kita istorija.<br /> <br /> <br /> [[Category:IT]]</div>

Sinclair