Muravjovas - Versijų istorija

Pikachu 11:16, 25 rugsėjo 2022

2022-09-25T11:16:21Z

← Ankstesnė versija		14:16, 25 rugsėjo 2022 versija
16 eilutė:		16 eilutė:
	Simboliškas buvo paminklo likimas: [[Pirmasis pasaulinis karas\|Pirmojo pasaulinio karo]] pradžioje, [[1915]] metais, artėjant vokiečių kariuomenei, rusų valdžia nutarė šį išsivežti, tačiau masyvaus paminklo nepavyko nukelti nuo postamento. Galų gale darbininkai pastatė medinę konstrukciją virš paminklo, o šį pakorė už kaklo. Konstrukcija įlūžo ir paminklas visą dieną taip ir prakabojo pakartas. Paspoksoti į reginį susirinko ištisa vilniečių minia... Istorija sako, kad paminklas dingo, bevežamas į [[Rusija\|Rusiją]].		Simboliškas buvo paminklo likimas: [[Pirmasis pasaulinis karas\|Pirmojo pasaulinio karo]] pradžioje, [[1915]] metais, artėjant vokiečių kariuomenei, rusų valdžia nutarė šį išsivežti, tačiau masyvaus paminklo nepavyko nukelti nuo postamento. Galų gale darbininkai pastatė medinę konstrukciją virš paminklo, o šį pakorė už kaklo. Konstrukcija įlūžo ir paminklas visą dieną taip ir prakabojo pakartas. Paspoksoti į reginį susirinko ištisa vilniečių minia... Istorija sako, kad paminklas dingo, bevežamas į [[Rusija\|Rusiją]].

	Taip pakartą Muravjovą-Koriką nufotografavo įžymiausias ano meto Lietuvos fotografas Jan Bułhak, tai nuotraukos išliko iki šių dienų, nors ir nelabai ryškios.		Taip pakartą Muravjovą-Koriką nufotografavo įžymiausias ano meto Lietuvos [[fotografas]] Jan Bułhak, tai nuotraukos išliko iki šių dienų, nors ir nelabai ryškios.

	O dar kita legenda sako, kad paminklo postamento liekanos vėliau buvo panaudotos lenkų [[1933]] metais statytam paminklui Dubičiuose, kur vyko kautynės tarp [[1863 metų sukilimas\|1863 metų sukilimo]] ir carinės kariuomenės. Taip Muravjovo paminklas buvo suvisam išnaudotas.		O dar kita legenda sako, kad paminklo postamento liekanos vėliau buvo panaudotos lenkų [[1933]] metais statytam paminklui Dubičiuose, kur vyko kautynės tarp [[1863 metų sukilimas\|1863 metų sukilimo]] ir carinės kariuomenės. Taip Muravjovo paminklas buvo suvisam išnaudotas.

Pikachu 17:19, 14 kovo 2021

2021-03-14T17:19:45Z

← Ankstesnė versija		20:19, 14 kovo 2021 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
	[[Vaizdas:Muravjovas_paminklas.jpg\|400px\|thumb\|right\|Vat tas garsusis paminklas Muravjovui, kurį vilkų taukais ištepdavo, stovi prie dabartinės [[prezidentūra\|prezidentūros]], dviguba tvora aptvertas, o gerai įsižiūrėjus, ir baltai apsirengusį žandarą galima pamatyt, katras tą Koriką saugo...]]		[[Vaizdas:Muravjovas_paminklas.jpg\|400px\|thumb\|right\|Vat tas garsusis paminklas Muravjovui, kurį vilkų taukais ištepdavo, stovi prie dabartinės [[prezidentūra\|prezidentūros]], dviguba tvora aptvertas, o gerai įsižiūrėjus, ir baltai apsirengusį žandarą galima pamatyt, katras tą Koriką saugo...]]
	'''Muravjovas Korikas''' - [[Caras\|Caro]] generolas, numalšinęs [[Lietuva\|Lietuvoje]] [[1863]] metų sukilimą. Koriku pramintas už tai, kad visur statė kartuves, kuriose, nei nesiaiškindamas, kardavo visus iš eilės - ir sukilėlius, ir įtartinus vietinius gyventojus. Dėl to, kiek žiauriai buvo malšinamas sukilimas, jis neretai prilyginamas [[genocidas\|genocidui]], nors savo mąstais kiek ir atsilieka.		'''Muravjovas Korikas''', oficialiuose raštuose vadintas kaip '''Michailas Muravjovas''' - [[Caras\|Caro]] generolas, numalšinęs [[Lietuva\|Lietuvoje]] [[1863]] metų sukilimą. Koriku pramintas už tai, kad visur statė kartuves, kuriose, nei nesiaiškindamas, kardavo visus iš eilės - ir sukilėlius, ir įtartinus vietinius gyventojus. Dėl to, kiek žiauriai buvo malšinamas sukilimas, jis neretai prilyginamas [[genocidas\|genocidui]], nors savo mąstais kiek ir atsilieka.

	Muravjovo iniciatyva buvo totaliai perstatytas [[Vilniaus Senamiestis]] - daugybė senovinių pastatų išgriauta, daugelis - perstatyta klaikiu pseudobizantiniu stiliumi, uždaryta nemažai bažnyčių, o [[lietuvių kalba\|lietuvių]] ir [[lenkų kalba\|lenkų]] kalbos - tiesiog uždraustos.		Muravjovo iniciatyva buvo totaliai perstatytas [[Vilniaus Senamiestis]] - daugybė senovinių pastatų išgriauta, daugelis - perstatyta klaikiu pseudobizantiniu stiliumi, uždaryta nemažai bažnyčių, o 10 katalikų bažnyčių buvo tiesiog paverstos stačiatikių cerkvėmis. Tuo pat metu [[lietuvių kalba\|lietuvių]] ir [[lenkų kalba\|lenkų]] kalbos - tiesiog uždraustos. Vienu metu Muravjovo iniciatyva buvo pristabdytas netgi [[Vilniaus universtitetas]], taip pat uždaryti ir 46 vienuolynai - vien tam, kad kartu su jais būtų uždarytos ir vienuolynų organizuotos lietuvių ir lenkų mokyklos, kurių kitaip uždaryti negalėjo.

			Tai carinė valdžia [[1899]] metais paskui tam Michailui Muravjovui Korikui atminti pervadino [[Mažeikiai\|Mažeikius]] - jie ėmė vadintis Muravjovu. Taip Muravjovu ir vadinosi iki pat [[1918]] metų, kai atsikūrė nepriklausoma [[Lietuva]].


			[[Vaizdas:Muravjovo_paminklo_nukelimas_vilnius_1915_pakartas-jan-bulhak.jpg\|300px\|thumb\|left\|Paminklas Muravjovui išmontuojamas [[1915]] metais. Galima įžiūrėti, kad jis pakabintas.]]
			[[Vaizdas:Muravjovo_paminklo_nukelimas_fragmentas-1915-jan-bulhak.jpg\|400px\|thumb\|right\|Šioje nuotraukoje galima detaliau įžiūrėti, kad Muravjovas-Korikas yra pakartas.]]
	== Paminklas Muravjovui ==		== Paminklas Muravjovui ==
	Niekinamas visų, išskyrus kartu atvykusius carinius karininkus, Muravjovas net po mirties nerado ramybės: šalia [[generalgubernatūra\|generalgubernatūros]] rūmų jam pastatytą paminklą, vietiniai studentai nuo pat pirmos nakties ėmė teplioti vilko taukais~~: šiuos~~ užuodę, iš tolimiausių apylinkių subėgdavo šunys, katrie ant paminklo lodavo iki pat ryto, kai juos išvaikydavo žandarai. Siekdami išvengti tokių patyčų, rusų valdininkai įtaisė prie paminklo ištisą parą budinčią sargybą, bet ir tai nepadėjo - gudrūs studentai tiesiog apšlakstydavo paminklą taukais, eidami pro šalį. Bandant išvengti tokių šposų netgi buvo pastatyta antra paminklą juosianti tvora su dekoratyviniu nakčiai užrakinamu skvereliu, tačiau ir tai negelbėjo: kai kurie studentai įsigudrindavo išteplioti paminklą vidury baltos dienos, kiti gi per tvorą perlipdavo naktį, kol kas nors nukreipdavo sargybos dėmesį.		Niekinamas visų, išskyrus kartu atvykusius carinius karininkus, Muravjovas net po mirties nerado ramybės: šalia [[generalgubernatūra\|generalgubernatūros]] rūmų jam pastatytą paminklą, vietiniai studentai nuo pat pirmos nakties ėmė teplioti vilko taukais. Šiuos vilko tautkus užuodę, iš tolimiausių apylinkių subėgdavo šunys, katrie ant paminklo lodavo iki pat ryto, kai juos išvaikydavo žandarai. Siekdami išvengti tokių patyčų, rusų valdininkai įtaisė prie paminklo ištisą parą budinčią sargybą, bet ir tai nepadėjo - gudrūs studentai tiesiog apšlakstydavo paminklą taukais, eidami pro šalį.

			Bandant išvengti tokių šposų netgi buvo pastatyta antra paminklą juosianti tvora su dekoratyviniu nakčiai užrakinamu skvereliu, tačiau ir tai negelbėjo: kai kurie studentai įsigudrindavo išteplioti paminklą vidury baltos dienos, kiti gi per tvorą perlipdavo naktį, kol kas nors nukreipdavo sargybos dėmesį.

			Simboliškas buvo paminklo likimas: [[Pirmasis pasaulinis karas\|Pirmojo pasaulinio karo]] pradžioje, [[1915]] metais, artėjant vokiečių kariuomenei, rusų valdžia nutarė šį išsivežti, tačiau masyvaus paminklo nepavyko nukelti nuo postamento. Galų gale darbininkai pastatė medinę konstrukciją virš paminklo, o šį pakorė už kaklo. Konstrukcija įlūžo ir paminklas visą dieną taip ir prakabojo pakartas. Paspoksoti į reginį susirinko ištisa vilniečių minia... Istorija sako, kad paminklas dingo, bevežamas į [[Rusija\|Rusiją]].

			Taip pakartą Muravjovą-Koriką nufotografavo įžymiausias ano meto Lietuvos fotografas Jan Bułhak, tai nuotraukos išliko iki šių dienų, nors ir nelabai ryškios.

			O dar kita legenda sako, kad paminklo postamento liekanos vėliau buvo panaudotos lenkų [[1933]] metais statytam paminklui Dubičiuose, kur vyko kautynės tarp [[1863 metų sukilimas\|1863 metų sukilimo]] ir carinės kariuomenės. Taip Muravjovo paminklas buvo suvisam išnaudotas.

	~~Simboliškas buvo paminklo likimas:~~ [[~~Pirmasis pasaulinis karas~~\|Pirmojo pasaulinio karo]] pradžioje, artėjant vokiečių kariuomenei, rusų valdžia nutarė šį išsivežti, tačiau masyvaus paminklo nepavyko nukelti nuo postamento. Galų gale darbininkai pastatė medinę konstrukciją virš paminklo, o šį pakorė už kaklo. Konstrukcija įlūžo ir paminklas visą dieną taip ir prakabojo pakartas. Paspoksoti į reginį susirinko ištisa vilniečių minia... Istorija sako, kad paminklas dingo, bevežamas į [[Rusija\|Rusiją]].		Šiais laikais Michailą Muravjovą-Koriką žmonės prisimena kaip [[šūdas\|šūdą]].


	[[Category:Politikai]]		[[Category:Politikai]]

Fandorina 00:21, 2 sausio 2010

2010-01-02T00:21:27Z

← Ankstesnė versija		03:21, 2 sausio 2010 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
			[[Vaizdas:Muravjovas_paminklas.jpg\|400px\|thumb\|right\|Vat tas garsusis paminklas Muravjovui, kurį vilkų taukais ištepdavo, stovi prie dabartinės [[prezidentūra\|prezidentūros]], dviguba tvora aptvertas, o gerai įsižiūrėjus, ir baltai apsirengusį žandarą galima pamatyt, katras tą Koriką saugo...]]
	'''Muravjovas Korikas''' - [[Caras\|Caro]] generolas, numalšinęs [[Lietuva\|Lietuvoje]] [[1863]] metų sukilimą. Koriku pramintas už tai, kad visur statė kartuves, kuriose, nei nesiaiškindamas, kardavo visus iš eilės - ir sukilėlius, ir įtartinus vietinius gyventojus. Dėl to, kiek žiauriai buvo malšinamas sukilimas, jis neretai prilyginamas [[genocidas\|genocidui]], nors savo mąstais kiek ir atsilieka.		'''Muravjovas Korikas''' - [[Caras\|Caro]] generolas, numalšinęs [[Lietuva\|Lietuvoje]] [[1863]] metų sukilimą. Koriku pramintas už tai, kad visur statė kartuves, kuriose, nei nesiaiškindamas, kardavo visus iš eilės - ir sukilėlius, ir įtartinus vietinius gyventojus. Dėl to, kiek žiauriai buvo malšinamas sukilimas, jis neretai prilyginamas [[genocidas\|genocidui]], nors savo mąstais kiek ir atsilieka.

Fandorina: Naujas puslapis: '''Muravjovas Korikas''' - Caro generolas, numalšinęs Lietuvoje 1863 metų sukilimą. Koriku pramintas už tai, kad visur statė kartuves, kuriose, nei n...

2010-01-02T00:05:32Z

Naujas puslapis: '''Muravjovas Korikas''' - Caro generolas, numalšinęs Lietuvoje 1863 metų sukilimą. Koriku pramintas už tai, kad visur statė kartuves, kuriose, nei n...

Naujas puslapis

'''Muravjovas Korikas''' - [[Caras|Caro]] generolas, numalšinęs [[Lietuva|Lietuvoje]] [[1863]] metų sukilimą. Koriku pramintas už tai, kad visur statė kartuves, kuriose, nei nesiaiškindamas, kardavo visus iš eilės - ir sukilėlius, ir įtartinus vietinius gyventojus. Dėl to, kiek žiauriai buvo malšinamas sukilimas, jis neretai prilyginamas [[genocidas|genocidui]], nors savo mąstais kiek ir atsilieka.

Muravjovo iniciatyva buvo totaliai perstatytas [[Vilniaus Senamiestis]] - daugybė senovinių pastatų išgriauta, daugelis - perstatyta klaikiu pseudobizantiniu stiliumi, uždaryta nemažai bažnyčių, o [[lietuvių kalba|lietuvių]] ir [[lenkų kalba|lenkų]] kalbos - tiesiog uždraustos.

== Paminklas Muravjovui ==
Niekinamas visų, išskyrus kartu atvykusius carinius karininkus, Muravjovas net po mirties nerado ramybės: šalia [[generalgubernatūra|generalgubernatūros]] rūmų jam pastatytą paminklą, vietiniai studentai nuo pat pirmos nakties ėmė teplioti vilko taukais: šiuos užuodę, iš tolimiausių apylinkių subėgdavo šunys, katrie ant paminklo lodavo iki pat ryto, kai juos išvaikydavo žandarai. Siekdami išvengti tokių patyčų, rusų valdininkai įtaisė prie paminklo ištisą parą budinčią sargybą, bet ir tai nepadėjo - gudrūs studentai tiesiog apšlakstydavo paminklą taukais, eidami pro šalį. Bandant išvengti tokių šposų netgi buvo pastatyta antra paminklą juosianti tvora su dekoratyviniu nakčiai užrakinamu skvereliu, tačiau ir tai negelbėjo: kai kurie studentai įsigudrindavo išteplioti paminklą vidury baltos dienos, kiti gi per tvorą perlipdavo naktį, kol kas nors nukreipdavo sargybos dėmesį.

Simboliškas buvo paminklo likimas: [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] pradžioje, artėjant vokiečių kariuomenei, rusų valdžia nutarė šį išsivežti, tačiau masyvaus paminklo nepavyko nukelti nuo postamento. Galų gale darbininkai pastatė medinę konstrukciją virš paminklo, o šį pakorė už kaklo. Konstrukcija įlūžo ir paminklas visą dieną taip ir prakabojo pakartas. Paspoksoti į reginį susirinko ištisa vilniečių minia... Istorija sako, kad paminklas dingo, bevežamas į [[Rusija|Rusiją]].

[[Category:Politikai]]

← Ankstesnė versija		20:19, 14 kovo 2021 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
	[[Vaizdas:Muravjovas_paminklas.jpg\|400px\|thumb\|right\|Vat tas garsusis paminklas Muravjovui, kurį vilkų taukais ištepdavo, stovi prie dabartinės [[prezidentūra\|prezidentūros]], dviguba tvora aptvertas, o gerai įsižiūrėjus, ir baltai apsirengusį žandarą galima pamatyt, katras tą Koriką saugo...]]		[[Vaizdas:Muravjovas_paminklas.jpg\|400px\|thumb\|right\|Vat tas garsusis paminklas Muravjovui, kurį vilkų taukais ištepdavo, stovi prie dabartinės [[prezidentūra\|prezidentūros]], dviguba tvora aptvertas, o gerai įsižiūrėjus, ir baltai apsirengusį žandarą galima pamatyt, katras tą Koriką saugo...]]
	'''Muravjovas Korikas''' - [[Caras\|Caro]] generolas, numalšinęs [[Lietuva\|Lietuvoje]] [[1863]] metų sukilimą. Koriku pramintas už tai, kad visur statė kartuves, kuriose, nei nesiaiškindamas, kardavo visus iš eilės - ir sukilėlius, ir įtartinus vietinius gyventojus. Dėl to, kiek žiauriai buvo malšinamas sukilimas, jis neretai prilyginamas [[genocidas\|genocidui]], nors savo mąstais kiek ir atsilieka.		'''Muravjovas Korikas''', oficialiuose raštuose vadintas kaip '''Michailas Muravjovas''' - [[Caras\|Caro]] generolas, numalšinęs [[Lietuva\|Lietuvoje]] [[1863]] metų sukilimą. Koriku pramintas už tai, kad visur statė kartuves, kuriose, nei nesiaiškindamas, kardavo visus iš eilės - ir sukilėlius, ir įtartinus vietinius gyventojus. Dėl to, kiek žiauriai buvo malšinamas sukilimas, jis neretai prilyginamas [[genocidas\|genocidui]], nors savo mąstais kiek ir atsilieka.

	Muravjovo iniciatyva buvo totaliai perstatytas [[Vilniaus Senamiestis]] - daugybė senovinių pastatų išgriauta, daugelis - perstatyta klaikiu pseudobizantiniu stiliumi, uždaryta nemažai bažnyčių, o [[lietuvių kalba\|lietuvių]] ir [[lenkų kalba\|lenkų]] kalbos - tiesiog uždraustos.		Muravjovo iniciatyva buvo totaliai perstatytas [[Vilniaus Senamiestis]] - daugybė senovinių pastatų išgriauta, daugelis - perstatyta klaikiu pseudobizantiniu stiliumi, uždaryta nemažai bažnyčių, o 10 katalikų bažnyčių buvo tiesiog paverstos stačiatikių cerkvėmis. Tuo pat metu [[lietuvių kalba\|lietuvių]] ir [[lenkų kalba\|lenkų]] kalbos - tiesiog uždraustos. Vienu metu Muravjovo iniciatyva buvo pristabdytas netgi [[Vilniaus universtitetas]], taip pat uždaryti ir 46 vienuolynai - vien tam, kad kartu su jais būtų uždarytos ir vienuolynų organizuotos lietuvių ir lenkų mokyklos, kurių kitaip uždaryti negalėjo.

			Tai carinė valdžia [[1899]] metais paskui tam Michailui Muravjovui Korikui atminti pervadino [[Mažeikiai\|Mažeikius]] - jie ėmė vadintis Muravjovu. Taip Muravjovu ir vadinosi iki pat [[1918]] metų, kai atsikūrė nepriklausoma [[Lietuva]].


			[[Vaizdas:Muravjovo_paminklo_nukelimas_vilnius_1915_pakartas-jan-bulhak.jpg\|300px\|thumb\|left\|Paminklas Muravjovui išmontuojamas [[1915]] metais. Galima įžiūrėti, kad jis pakabintas.]]
			[[Vaizdas:Muravjovo_paminklo_nukelimas_fragmentas-1915-jan-bulhak.jpg\|400px\|thumb\|right\|Šioje nuotraukoje galima detaliau įžiūrėti, kad Muravjovas-Korikas yra pakartas.]]
	== Paminklas Muravjovui ==		== Paminklas Muravjovui ==
	Niekinamas visų, išskyrus kartu atvykusius carinius karininkus, Muravjovas net po mirties nerado ramybės: šalia [[generalgubernatūra\|generalgubernatūros]] rūmų jam pastatytą paminklą, vietiniai studentai nuo pat pirmos nakties ėmė teplioti vilko taukais~~: šiuos~~ užuodę, iš tolimiausių apylinkių subėgdavo šunys, katrie ant paminklo lodavo iki pat ryto, kai juos išvaikydavo žandarai. Siekdami išvengti tokių patyčų, rusų valdininkai įtaisė prie paminklo ištisą parą budinčią sargybą, bet ir tai nepadėjo - gudrūs studentai tiesiog apšlakstydavo paminklą taukais, eidami pro šalį. Bandant išvengti tokių šposų netgi buvo pastatyta antra paminklą juosianti tvora su dekoratyviniu nakčiai užrakinamu skvereliu, tačiau ir tai negelbėjo: kai kurie studentai įsigudrindavo išteplioti paminklą vidury baltos dienos, kiti gi per tvorą perlipdavo naktį, kol kas nors nukreipdavo sargybos dėmesį.		Niekinamas visų, išskyrus kartu atvykusius carinius karininkus, Muravjovas net po mirties nerado ramybės: šalia [[generalgubernatūra\|generalgubernatūros]] rūmų jam pastatytą paminklą, vietiniai studentai nuo pat pirmos nakties ėmė teplioti vilko taukais. Šiuos vilko tautkus užuodę, iš tolimiausių apylinkių subėgdavo šunys, katrie ant paminklo lodavo iki pat ryto, kai juos išvaikydavo žandarai. Siekdami išvengti tokių patyčų, rusų valdininkai įtaisė prie paminklo ištisą parą budinčią sargybą, bet ir tai nepadėjo - gudrūs studentai tiesiog apšlakstydavo paminklą taukais, eidami pro šalį.

			Bandant išvengti tokių šposų netgi buvo pastatyta antra paminklą juosianti tvora su dekoratyviniu nakčiai užrakinamu skvereliu, tačiau ir tai negelbėjo: kai kurie studentai įsigudrindavo išteplioti paminklą vidury baltos dienos, kiti gi per tvorą perlipdavo naktį, kol kas nors nukreipdavo sargybos dėmesį.

			Simboliškas buvo paminklo likimas: [[Pirmasis pasaulinis karas\|Pirmojo pasaulinio karo]] pradžioje, [[1915]] metais, artėjant vokiečių kariuomenei, rusų valdžia nutarė šį išsivežti, tačiau masyvaus paminklo nepavyko nukelti nuo postamento. Galų gale darbininkai pastatė medinę konstrukciją virš paminklo, o šį pakorė už kaklo. Konstrukcija įlūžo ir paminklas visą dieną taip ir prakabojo pakartas. Paspoksoti į reginį susirinko ištisa vilniečių minia... Istorija sako, kad paminklas dingo, bevežamas į [[Rusija\|Rusiją]].

			Taip pakartą Muravjovą-Koriką nufotografavo įžymiausias ano meto Lietuvos fotografas Jan Bułhak, tai nuotraukos išliko iki šių dienų, nors ir nelabai ryškios.

			O dar kita legenda sako, kad paminklo postamento liekanos vėliau buvo panaudotos lenkų [[1933]] metais statytam paminklui Dubičiuose, kur vyko kautynės tarp [[1863 metų sukilimas\|1863 metų sukilimo]] ir carinės kariuomenės. Taip Muravjovo paminklas buvo suvisam išnaudotas.

	~~Simboliškas buvo paminklo likimas:~~ [[~~Pirmasis pasaulinis karas~~\|Pirmojo pasaulinio karo]] pradžioje, artėjant vokiečių kariuomenei, rusų valdžia nutarė šį išsivežti, tačiau masyvaus paminklo nepavyko nukelti nuo postamento. Galų gale darbininkai pastatė medinę konstrukciją virš paminklo, o šį pakorė už kaklo. Konstrukcija įlūžo ir paminklas visą dieną taip ir prakabojo pakartas. Paspoksoti į reginį susirinko ištisa vilniečių minia... Istorija sako, kad paminklas dingo, bevežamas į [[Rusija\|Rusiją]].		Šiais laikais Michailą Muravjovą-Koriką žmonės prisimena kaip [[šūdas\|šūdą]].


	[[Category:Politikai]]		[[Category:Politikai]]