https://www.pipedija.com/index.php?action=history&feed=atom&title=Monkey_Linux 2026-04-08T09:04:57Z Šio puslapio versijų istorija projekte MediaWiki 1.37.1 https://www.pipedija.com/index.php?title=Monkey_Linux&diff=81846&oldid=prev 2024-12-23T14:15:01Z

<p></p> <table style="background-color: #fff; color: #202122;" data-mw="interface"> <col class="diff-marker" /> <col class="diff-content" /> <col class="diff-marker" /> <col class="diff-content" /> <tr class="diff-title" lang="lt"> <td colspan="2" style="background-color: #fff; color: #202122; text-align: center;">← Ankstesnė versija</td> <td colspan="2" style="background-color: #fff; color: #202122; text-align: center;">17:15, 23 gruodžio 2024 versija</td> </tr><tr><td colspan="2" class="diff-lineno" id="mw-diff-left-l1">1 eilutė:</td> <td colspan="2" class="diff-lineno">1 eilutė:</td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>[[Vaizdas:MonkeyLinux.jpg|thumb|right|450px|Čia [[Windows 95]]? Nei velnio, čia Monkey Linux, katras daug bendro turi su [[Wimdozė|Wimdoze]], ir ne tik dizaine!]]  </div></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>[[Vaizdas:MonkeyLinux.jpg|thumb|right|450px|Čia [[Windows 95]]? Nei velnio, čia Monkey Linux, katras daug bendro turi su [[Wimdozė|Wimdoze]], ir ne tik dizaine!]]  </div></td></tr> <tr><td class="diff-marker" data-marker="−"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #ffe49c; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>'''Monkey Linux''' - kadaise senovėje egzistavusi labai nebloga [[Linux]] distribucija, kuri buvo labai maža, bet kartu su visa grafika, o ką bendro turėjo su beždžionėmis - neaišku (nors jos pavadinime yra žodis &quot;beždžionė&quot;). Su grafine aplinka ir visokiais priedais tilpdama į vos 5 [[flopikai|flopikus]], šita Linux galėjo netgi lygintis su [[QNX diskelis|QNX diskeliu]]. Šitą Linux apie [[1996]] sukūrė toksai čekas Milan Kerslager, kuris smarkiai perdirbo kokią tai [[Slackware]] versiją.</div></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>'''Monkey Linux''' - kadaise senovėje egzistavusi labai nebloga [[Linux]] distribucija, kuri buvo labai maža, bet kartu su visa grafika, o ką bendro turėjo su <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">[[beždžionės|</ins>beždžionėmis<ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">]] </ins>- neaišku (nors jos pavadinime yra žodis &quot;beždžionė&quot;). Su grafine aplinka ir visokiais priedais tilpdama į vos 5 [[flopikai|flopikus]], šita Linux galėjo netgi lygintis su [[QNX diskelis|QNX diskeliu]]. Šitą Linux apie [[1996]] sukūrė toksai čekas Milan Kerslager, kuris smarkiai perdirbo kokią tai [[Slackware]] versiją.</div></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Bene įdomiausia dalis buvo, kad Monkey Linux galėjo instaliuotis be jokių atskirų particijų, tiesiai į [[DOS]] ar [[Windows]] particiją, turinčią [[FAT]] failų sistemą. Tai reiškė, kad tiesiog susikuri katalogą, į kurį sumeti failus ir praktiškai instaliacija baigta. Paleidimas vykdavo lyg paprastą programą paleidžiant, bet išties tai Linux [[kernelis]] išstumdavo [[DOS]] ir veikdavo kaip pilnavertė [[OS]]. Lyginant su kitais Linux, čia problema buvo tik ta, kad dėl [[FAT]] failų sistemos praktiškai vartotojų teisių atskyrimas nebūdavo palaikomas - žodžiu, pagal saugumą tai buvo panašiau į single user OS.</div></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Bene įdomiausia dalis buvo, kad Monkey Linux galėjo instaliuotis be jokių atskirų particijų, tiesiai į [[DOS]] ar [[Windows]] particiją, turinčią [[FAT]] failų sistemą. Tai reiškė, kad tiesiog susikuri katalogą, į kurį sumeti failus ir praktiškai instaliacija baigta. Paleidimas vykdavo lyg paprastą programą paleidžiant, bet išties tai Linux [[kernelis]] išstumdavo [[DOS]] ir veikdavo kaip pilnavertė [[OS]]. Lyginant su kitais Linux, čia problema buvo tik ta, kad dėl [[FAT]] failų sistemos praktiškai vartotojų teisių atskyrimas nebūdavo palaikomas - žodžiu, pagal saugumą tai buvo panašiau į single user OS.</div></td></tr> </table>

MHz https://www.pipedija.com/index.php?title=Monkey_Linux&diff=81844&oldid=prev 2024-12-22T15:10:34Z

<p></p> <table style="background-color: #fff; color: #202122;" data-mw="interface"> <col class="diff-marker" /> <col class="diff-content" /> <col class="diff-marker" /> <col class="diff-content" /> <tr class="diff-title" lang="lt"> <td colspan="2" style="background-color: #fff; color: #202122; text-align: center;">← Ankstesnė versija</td> <td colspan="2" style="background-color: #fff; color: #202122; text-align: center;">18:10, 22 gruodžio 2024 versija</td> </tr><tr><td colspan="2" class="diff-lineno" id="mw-diff-left-l1">1 eilutė:</td> <td colspan="2" class="diff-lineno">1 eilutė:</td></tr> <tr><td class="diff-marker" data-marker="−"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #ffe49c; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>[[Vaizdas:MonkeyLinux.jpg|thumb|right|450px|Čia <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">ne </del>Windows 95, <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">o beždžionė-Einšteinas (t.y. </del>Monkey Linux<del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">) </del>su <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">Fvwm95. Raskite 10 skirtumų. Ar galit?</del>]]  </div></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>[[Vaizdas:MonkeyLinux.jpg|thumb|right|450px|Čia <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">[[</ins>Windows 95<ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">]]? Nei velnio</ins>, <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">čia </ins>Monkey Linux<ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">, katras daug bendro turi </ins>su <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">[[Wimdozė|Wimdoze]], ir ne tik dizaine!</ins>]]  </div></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>'''Monkey Linux''' - kadaise senovėje egzistavusi labai nebloga [[Linux]] distribucija, kuri buvo labai maža, bet kartu su visa grafika, o ką bendro turėjo su beždžionėmis - neaišku (nors jos pavadinime yra žodis &quot;beždžionė&quot;). Su grafine aplinka ir visokiais priedais tilpdama į vos 5 [[flopikai|flopikus]], šita Linux galėjo netgi lygintis su [[QNX diskelis|QNX diskeliu]]. Šitą Linux apie [[1996]] sukūrė toksai čekas Milan Kerslager, kuris smarkiai perdirbo kokią tai [[Slackware]] versiją.</div></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>'''Monkey Linux''' - kadaise senovėje egzistavusi labai nebloga [[Linux]] distribucija, kuri buvo labai maža, bet kartu su visa grafika, o ką bendro turėjo su beždžionėmis - neaišku (nors jos pavadinime yra žodis &quot;beždžionė&quot;). Su grafine aplinka ir visokiais priedais tilpdama į vos 5 [[flopikai|flopikus]], šita Linux galėjo netgi lygintis su [[QNX diskelis|QNX diskeliu]]. Šitą Linux apie [[1996]] sukūrė toksai čekas Milan Kerslager, kuris smarkiai perdirbo kokią tai [[Slackware]] versiją.</div></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td></tr> </table>

DragonballPlus https://www.pipedija.com/index.php?title=Monkey_Linux&diff=81842&oldid=prev 2024-12-22T14:32:16Z

<p></p> <table style="background-color: #fff; color: #202122;" data-mw="interface"> <col class="diff-marker" /> <col class="diff-content" /> <col class="diff-marker" /> <col class="diff-content" /> <tr class="diff-title" lang="lt"> <td colspan="2" style="background-color: #fff; color: #202122; text-align: center;">← Ankstesnė versija</td> <td colspan="2" style="background-color: #fff; color: #202122; text-align: center;">17:32, 22 gruodžio 2024 versija</td> </tr><tr><td colspan="2" class="diff-lineno" id="mw-diff-left-l1">1 eilutė:</td> <td colspan="2" class="diff-lineno">1 eilutė:</td></tr> <tr><td class="diff-marker" data-marker="−"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #ffe49c; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>'''Monkey Linux''' - kadaise senovėje egzistavusi labai nebloga [[Linux]] distribucija, kuri buvo labai maža, bet kartu su visa grafika, o ką bendro turėjo su beždžionėmis - neaišku (nors jos pavadinime yra žodis &quot;beždžionė&quot;). Su grafine aplinka ir visokiais priedais tilpdama į vos 5 [[flopikai|flopikus]], šita Linux galėjo netgi lygintis su [[QNX diskelis|QNX diskeliu]]. Šitą Linux apie [[1996]] sukūrė toksai čekas Milan Kerslager, kuris smarkiai perdirbo kokią tai [[Slackware]] versiją.  </div></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div><ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">[[Vaizdas:MonkeyLinux.jpg|thumb|right|450px|Čia ne Windows 95, o beždžionė-Einšteinas (t.y. Monkey Linux) su Fvwm95. Raskite 10 skirtumų. Ar galit?]] </ins></div></td></tr> <tr><td colspan="2" class="diff-side-deleted"></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>'''Monkey Linux''' - kadaise senovėje egzistavusi labai nebloga [[Linux]] distribucija, kuri buvo labai maža, bet kartu su visa grafika, o ką bendro turėjo su beždžionėmis - neaišku (nors jos pavadinime yra žodis &quot;beždžionė&quot;). Su grafine aplinka ir visokiais priedais tilpdama į vos 5 [[flopikai|flopikus]], šita Linux galėjo netgi lygintis su [[QNX diskelis|QNX diskeliu]]. Šitą Linux apie [[1996]] sukūrė toksai čekas Milan Kerslager, kuris smarkiai perdirbo kokią tai [[Slackware]] versiją.</div></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Bene įdomiausia dalis buvo, kad Monkey Linux galėjo instaliuotis be jokių atskirų particijų, tiesiai į [[DOS]] ar [[Windows]] particiją, turinčią [[FAT]] failų sistemą. Tai reiškė, kad tiesiog susikuri katalogą, į kurį sumeti failus ir praktiškai instaliacija baigta. Paleidimas vykdavo lyg paprastą programą paleidžiant, bet išties tai Linux [[kernelis]] išstumdavo [[DOS]] ir veikdavo kaip pilnavertė [[OS]]. Lyginant su kitais Linux, čia problema buvo tik ta, kad dėl [[FAT]] failų sistemos praktiškai vartotojų teisių atskyrimas nebūdavo palaikomas - žodžiu, pagal saugumą tai buvo panašiau į single user OS.</div></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Bene įdomiausia dalis buvo, kad Monkey Linux galėjo instaliuotis be jokių atskirų particijų, tiesiai į [[DOS]] ar [[Windows]] particiją, turinčią [[FAT]] failų sistemą. Tai reiškė, kad tiesiog susikuri katalogą, į kurį sumeti failus ir praktiškai instaliacija baigta. Paleidimas vykdavo lyg paprastą programą paleidžiant, bet išties tai Linux [[kernelis]] išstumdavo [[DOS]] ir veikdavo kaip pilnavertė [[OS]]. Lyginant su kitais Linux, čia problema buvo tik ta, kad dėl [[FAT]] failų sistemos praktiškai vartotojų teisių atskyrimas nebūdavo palaikomas - žodžiu, pagal saugumą tai buvo panašiau į single user OS.</div></td></tr> </table>

DragonballPlus https://www.pipedija.com/index.php?title=Monkey_Linux&diff=81840&oldid=prev 2024-12-22T14:22:29Z

<p></p> <table style="background-color: #fff; color: #202122;" data-mw="interface"> <col class="diff-marker" /> <col class="diff-content" /> <col class="diff-marker" /> <col class="diff-content" /> <tr class="diff-title" lang="lt"> <td colspan="2" style="background-color: #fff; color: #202122; text-align: center;">← Ankstesnė versija</td> <td colspan="2" style="background-color: #fff; color: #202122; text-align: center;">17:22, 22 gruodžio 2024 versija</td> </tr><tr><td colspan="2" class="diff-lineno" id="mw-diff-left-l1">1 eilutė:</td> <td colspan="2" class="diff-lineno">1 eilutė:</td></tr> <tr><td class="diff-marker" data-marker="−"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #ffe49c; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>'''Monkey Linux''' - kadaise senovėje egzistavusi labai nebloga [[Linux]] distribucija, kuri buvo labai maža, bet kartu su visa grafika <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">ir taip toliau</del>. Su grafine aplinka ir visokiais priedais tilpdama į vos 5 [[flopikai|flopikus]], šita Linux galėjo netgi lygintis su [[QNX diskelis|QNX diskeliu]]. Šitą Linux apie [[1996]] sukūrė toksai čekas Milan Kerslager, kuris smarkiai perdirbo kokią tai [[Slackware]] versiją.</div></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>'''Monkey Linux''' - kadaise senovėje egzistavusi labai nebloga [[Linux]] distribucija, kuri buvo labai maža, bet kartu su visa grafika<ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">, o ką bendro turėjo su beždžionėmis - neaišku (nors jos pavadinime yra žodis &quot;beždžionė&quot;)</ins>. Su grafine aplinka ir visokiais priedais tilpdama į vos 5 [[flopikai|flopikus]], šita Linux galėjo netgi lygintis su [[QNX diskelis|QNX diskeliu]]. Šitą Linux apie [[1996]] sukūrė toksai čekas Milan Kerslager, kuris smarkiai perdirbo kokią tai [[Slackware]] versiją.  </div></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Bene įdomiausia dalis buvo, kad Monkey Linux galėjo instaliuotis be jokių atskirų particijų, tiesiai į [[DOS]] ar [[Windows]] particiją, turinčią [[FAT]] failų sistemą. Tai reiškė, kad tiesiog susikuri katalogą, į kurį sumeti failus ir praktiškai instaliacija baigta. Paleidimas vykdavo lyg paprastą programą paleidžiant, bet išties tai Linux [[kernelis]] išstumdavo [[DOS]] ir veikdavo kaip pilnavertė [[OS]]. Lyginant su kitais Linux, čia problema buvo tik ta, kad dėl [[FAT]] failų sistemos praktiškai vartotojų teisių atskyrimas nebūdavo palaikomas - žodžiu, pagal saugumą tai buvo panašiau į single user OS.</div></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Bene įdomiausia dalis buvo, kad Monkey Linux galėjo instaliuotis be jokių atskirų particijų, tiesiai į [[DOS]] ar [[Windows]] particiją, turinčią [[FAT]] failų sistemą. Tai reiškė, kad tiesiog susikuri katalogą, į kurį sumeti failus ir praktiškai instaliacija baigta. Paleidimas vykdavo lyg paprastą programą paleidžiant, bet išties tai Linux [[kernelis]] išstumdavo [[DOS]] ir veikdavo kaip pilnavertė [[OS]]. Lyginant su kitais Linux, čia problema buvo tik ta, kad dėl [[FAT]] failų sistemos praktiškai vartotojų teisių atskyrimas nebūdavo palaikomas - žodžiu, pagal saugumą tai buvo panašiau į single user OS.</div></td></tr> </table>

DragonballPlus https://www.pipedija.com/index.php?title=Monkey_Linux&diff=81837&oldid=prev 2024-12-22T12:47:30Z

<p></p> <table style="background-color: #fff; color: #202122;" data-mw="interface"> <col class="diff-marker" /> <col class="diff-content" /> <col class="diff-marker" /> <col class="diff-content" /> <tr class="diff-title" lang="lt"> <td colspan="2" style="background-color: #fff; color: #202122; text-align: center;">← Ankstesnė versija</td> <td colspan="2" style="background-color: #fff; color: #202122; text-align: center;">15:47, 22 gruodžio 2024 versija</td> </tr><tr><td colspan="2" class="diff-lineno" id="mw-diff-left-l2">2 eilutė:</td> <td colspan="2" class="diff-lineno">2 eilutė:</td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Bene įdomiausia dalis buvo, kad Monkey Linux galėjo instaliuotis be jokių atskirų particijų, tiesiai į [[DOS]] ar [[Windows]] particiją, turinčią [[FAT]] failų sistemą. Tai reiškė, kad tiesiog susikuri katalogą, į kurį sumeti failus ir praktiškai instaliacija baigta. Paleidimas vykdavo lyg paprastą programą paleidžiant, bet išties tai Linux [[kernelis]] išstumdavo [[DOS]] ir veikdavo kaip pilnavertė [[OS]]. Lyginant su kitais Linux, čia problema buvo tik ta, kad dėl [[FAT]] failų sistemos praktiškai vartotojų teisių atskyrimas nebūdavo palaikomas - žodžiu, pagal saugumą tai buvo panašiau į single user OS.</div></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Bene įdomiausia dalis buvo, kad Monkey Linux galėjo instaliuotis be jokių atskirų particijų, tiesiai į [[DOS]] ar [[Windows]] particiją, turinčią [[FAT]] failų sistemą. Tai reiškė, kad tiesiog susikuri katalogą, į kurį sumeti failus ir praktiškai instaliacija baigta. Paleidimas vykdavo lyg paprastą programą paleidžiant, bet išties tai Linux [[kernelis]] išstumdavo [[DOS]] ir veikdavo kaip pilnavertė [[OS]]. Lyginant su kitais Linux, čia problema buvo tik ta, kad dėl [[FAT]] failų sistemos praktiškai vartotojų teisių atskyrimas nebūdavo palaikomas - žodžiu, pagal saugumą tai buvo panašiau į single user OS.</div></td></tr> <tr><td colspan="2" class="diff-side-deleted"></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div><ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;"></ins></div></td></tr> <tr><td colspan="2" class="diff-side-deleted"></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div><ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">Šitas Linux būdavo platinamas kaip [[ARJ]] failai - kad galėtų susinstaliuoti ir normalūs [[DOS]] ar [[Windows]] naudotojai, o ne tik visokie frykai, kurie žino, kas per daiktas yra [[Gzip]].</ins></div></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Monkey Linux veikimui pakakdavo 30 [[megabaitai|megabaitų]] vietos, iš kurios apie 20 užimdavo pati OS su viskuo, o likusius 10 užimdavo [[swap]] failas. Operacinės atminties pakako vos 4 megabaitų, o procesoriaus pakako paprasto [[80386]]. Žodžiu, šitą Linux buvo visai galima naudoti ant kokių nors kompiuterių, gamintų dar apie kokius tai [[1990]] metus ar netgi dar anksčiau. Praktikoje, jei ant kompo galėjo veikti [[Windows 3]], tai galėjo veikti ir Monkey Linux.</div></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Monkey Linux veikimui pakakdavo 30 [[megabaitai|megabaitų]] vietos, iš kurios apie 20 užimdavo pati OS su viskuo, o likusius 10 užimdavo [[swap]] failas. Operacinės atminties pakako vos 4 megabaitų, o procesoriaus pakako paprasto [[80386]]. Žodžiu, šitą Linux buvo visai galima naudoti ant kokių nors kompiuterių, gamintų dar apie kokius tai [[1990]] metus ar netgi dar anksčiau. Praktikoje, jei ant kompo galėjo veikti [[Windows 3]], tai galėjo veikti ir Monkey Linux.</div></td></tr> </table>

MHz https://www.pipedija.com/index.php?title=Monkey_Linux&diff=81835&oldid=prev 2024-12-22T12:41:30Z

<p>Naujas puslapis: &#039;&#039;&#039;Monkey Linux&#039;&#039;&#039; - kadaise senovėje egzistavusi labai nebloga <a href="/index.php/Linux" title="Linux">Linux</a> distribucija, kuri buvo labai maža, bet kartu su visa grafika ir taip toliau. Su grafine aplinka ir visokiais priedais tilpdama į vos 5 <a href="/index.php/Flopikai" class="mw-redirect" title="Flopikai">flopikus</a>, šita Linux galėjo netgi lygintis su <a href="/index.php/QNX_diskelis" title="QNX diskelis">QNX diskeliu</a>. Šitą Linux apie <a href="/index.php/1996" title="1996">1996</a> sukūrė toksai čekas Milan Kerslager, kuris smarkiai perdirbo kokią tai <a href="/index.php/Slackware" title="Slackware">Slackware</a> versiją. Bene įdomiausia dalis buvo, kad Monkey Linux...</p> <p><b>Naujas puslapis</b></p><div>'''Monkey Linux''' - kadaise senovėje egzistavusi labai nebloga [[Linux]] distribucija, kuri buvo labai maža, bet kartu su visa grafika ir taip toliau. Su grafine aplinka ir visokiais priedais tilpdama į vos 5 [[flopikai|flopikus]], šita Linux galėjo netgi lygintis su [[QNX diskelis|QNX diskeliu]]. Šitą Linux apie [[1996]] sukūrė toksai čekas Milan Kerslager, kuris smarkiai perdirbo kokią tai [[Slackware]] versiją.<br /> <br /> Bene įdomiausia dalis buvo, kad Monkey Linux galėjo instaliuotis be jokių atskirų particijų, tiesiai į [[DOS]] ar [[Windows]] particiją, turinčią [[FAT]] failų sistemą. Tai reiškė, kad tiesiog susikuri katalogą, į kurį sumeti failus ir praktiškai instaliacija baigta. Paleidimas vykdavo lyg paprastą programą paleidžiant, bet išties tai Linux [[kernelis]] išstumdavo [[DOS]] ir veikdavo kaip pilnavertė [[OS]]. Lyginant su kitais Linux, čia problema buvo tik ta, kad dėl [[FAT]] failų sistemos praktiškai vartotojų teisių atskyrimas nebūdavo palaikomas - žodžiu, pagal saugumą tai buvo panašiau į single user OS.<br /> <br /> Monkey Linux veikimui pakakdavo 30 [[megabaitai|megabaitų]] vietos, iš kurios apie 20 užimdavo pati OS su viskuo, o likusius 10 užimdavo [[swap]] failas. Operacinės atminties pakako vos 4 megabaitų, o procesoriaus pakako paprasto [[80386]]. Žodžiu, šitą Linux buvo visai galima naudoti ant kokių nors kompiuterių, gamintų dar apie kokius tai [[1990]] metus ar netgi dar anksčiau. Praktikoje, jei ant kompo galėjo veikti [[Windows 3]], tai galėjo veikti ir Monkey Linux.<br /> <br /> Nors ir užimdamas tiek mažai vietos, Monkey Linux buvo tiekiamas su [[X-Window]], o taip pat su [[Fvwm95]], dėl ko atrodė visai panašiai į [[Windows]], o taip pat ir su krūvele stendartinių ir pagerintų programų. Savaime aišku, buvo [[Vi]], įprasti tinklo įrankiai, kaip kad [[SSH]], [[traceroute]], [[FTP]] klientas ir panašiai, bet buvo ir šiokių tokių papildomų priedų - pvz., [[Perl]], o taip pat normalesnis [[editorius]], negu Vi - t.y., tuo metu išpopuliarėjęs [[Joe]]. Papildomai buvo galima prisiinstaliuoti ir dar papildomų programų, jei tik vietos diske užtenka - pvz., kad ir kokį nors [[Netscape]] ar dar ką nors.<br /> <br /> Paskui kažkaip kaip ir daugybė kitų [[Linux distribucijos|Linux distribucijų]], taip ir šita išnyko ir platesnėje publikoje buvo užmiršta. Tiek, kad Monkey Linux liko visgi viena iš geresnių, kurias visgi prisimena vienas-kitas senas [[hakeris]]...<br /> <br /> <br /> <br /> [[Category:Linux]]</div>

MHz