https://www.pipedija.com/index.php?action=history&feed=atom&title=Mikroprocesorius 2026-05-14T09:40:16Z Šio puslapio versijų istorija projekte MediaWiki 1.37.1 https://www.pipedija.com/index.php?title=Mikroprocesorius&diff=65959&oldid=prev 2023-09-13T12:21:35Z

<p></p> <table style="background-color: #fff; color: #202122;" data-mw="interface"> <col class="diff-marker" /> <col class="diff-content" /> <col class="diff-marker" /> <col class="diff-content" /> <tr class="diff-title" lang="lt"> <td colspan="2" style="background-color: #fff; color: #202122; text-align: center;">← Ankstesnė versija</td> <td colspan="2" style="background-color: #fff; color: #202122; text-align: center;">15:21, 13 rugsėjo 2023 versija</td> </tr><tr><td colspan="2" class="diff-lineno" id="mw-diff-left-l5">5 eilutė:</td> <td colspan="2" class="diff-lineno">5 eilutė:</td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Senesniais laikais mikroprocesoriai dažnai būdavo daromi kaip kelios [[mikroschemos]], iš kurių, pvz., procesoriaus registrai (specialios atminties ląstelės) būdavo vienoje, aritmetinis-loginis įrenginys (ALU) - kitoje, kokie nors atminties kontroleriai - trečioje, dar kas nors - ketvirtoje ir taip toliau mikroschemose. Toksai priėjimas irgi turėjo savo pliusų - galima būdavo iš kažkiek mikroschemų surinkti tinkamesnį procesorių. Visgi ilgainiui dauguma procesorių galų gale ėmė tilpti į vieną mikroschemą, nes paaiškėjo, kad geriau jau toje mikroschemoje turėti perteklių įrangos, nei kamuotis kažką surinkinėjant.</div></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Senesniais laikais mikroprocesoriai dažnai būdavo daromi kaip kelios [[mikroschemos]], iš kurių, pvz., procesoriaus registrai (specialios atminties ląstelės) būdavo vienoje, aritmetinis-loginis įrenginys (ALU) - kitoje, kokie nors atminties kontroleriai - trečioje, dar kas nors - ketvirtoje ir taip toliau mikroschemose. Toksai priėjimas irgi turėjo savo pliusų - galima būdavo iš kažkiek mikroschemų surinkti tinkamesnį procesorių. Visgi ilgainiui dauguma procesorių galų gale ėmė tilpti į vieną mikroschemą, nes paaiškėjo, kad geriau jau toje mikroschemoje turėti perteklių įrangos, nei kamuotis kažką surinkinėjant.</div></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td></tr> <tr><td class="diff-marker" data-marker="−"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #ffe49c; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Pipedijai žinomos mikroprocesorių architektūros</div></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div><ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">== </ins>Pipedijai žinomos mikroprocesorių architektūros <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">==</ins></div></td></tr> <tr><td class="diff-marker" data-marker="−"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #ffe49c; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Mes čia tų mikroprocesorių žinome be galo daug, o dar daugiau nežinome, tai be abejonės, kad visų čia neišvardinsim. Bet visgi kai kurios mikroprocesorių architektūros vertos paminėjimo dėl kokių nors istorinių ar dar kokių nors priežasčių.</div></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Mes čia tų mikroprocesorių žinome be galo daug, o dar daugiau nežinome, tai be abejonės, kad visų čia neišvardinsim. Bet visgi kai kurios <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">[[</ins>mikroprocesorių architektūros<ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">]] </ins>vertos paminėjimo dėl kokių nors istorinių ar dar kokių nors priežasčių.</div></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Štai svarbesni mikroprocesoriai, architektūros ar jų rūšys:</div></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Štai svarbesni mikroprocesoriai, architektūros ar jų rūšys:</div></td></tr> </table>

Balalaikų draugė https://www.pipedija.com/index.php?title=Mikroprocesorius&diff=63218&oldid=prev 2023-03-18T23:04:02Z

<p></p> <table style="background-color: #fff; color: #202122;" data-mw="interface"> <col class="diff-marker" /> <col class="diff-content" /> <col class="diff-marker" /> <col class="diff-content" /> <tr class="diff-title" lang="lt"> <td colspan="2" style="background-color: #fff; color: #202122; text-align: center;">← Ankstesnė versija</td> <td colspan="2" style="background-color: #fff; color: #202122; text-align: center;">02:04, 19 kovo 2023 versija</td> </tr><tr><td colspan="2" class="diff-lineno" id="mw-diff-left-l3">3 eilutė:</td> <td colspan="2" class="diff-lineno">3 eilutė:</td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Dėl savo mažų gabaritų ir mažo energijos vartojimo, mikroprocesoriai tapo tuo esminiu elementu, kurio dėka atsirado ir [[mikrokompiuteriai]]. O kadangi kompiuterių greitaveika priklauso nuo to, kokiu greičiu tarp skirtingų tranzistoriaus dalių juda elektronai, o jie tes visokias np ir pn sandūras peršoka tuo greičiau, kuo tos sandūros mažesnės - tai dar ir taip gaunasi, kad mikroprocesorių dėka kompiuterių greitaveika labai labai išaugo. Kuo mažesnis - tuo greitesnis.</div></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Dėl savo mažų gabaritų ir mažo energijos vartojimo, mikroprocesoriai tapo tuo esminiu elementu, kurio dėka atsirado ir [[mikrokompiuteriai]]. O kadangi kompiuterių greitaveika priklauso nuo to, kokiu greičiu tarp skirtingų tranzistoriaus dalių juda elektronai, o jie tes visokias np ir pn sandūras peršoka tuo greičiau, kuo tos sandūros mažesnės - tai dar ir taip gaunasi, kad mikroprocesorių dėka kompiuterių greitaveika labai labai išaugo. Kuo mažesnis - tuo greitesnis.</div></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td></tr> <tr><td class="diff-marker" data-marker="−"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #ffe49c; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Senesniais laikais mikroprocesoriai dažnai būdavo daromi kaip kelios mikroschemos, iš kurių, pvz., procesoriaus registrai (specialios atminties ląstelės) būdavo vienoje, aritmetinis-loginis įrenginys (ALU) - kitoje, kokie nors atminties kontroleriai - trečioje, dar kas nors - ketvirtoje ir taip toliau mikroschemose. Toksai priėjimas irgi turėjo savo pliusų - galima būdavo iš kažkiek mikroschemų surinkti tinkamesnį procesorių. Visgi ilgainiui dauguma procesorių galų gale ėmė tilpti į vieną mikroschemą, nes paaiškėjo, kad geriau jau toje mikroschemoje turėti perteklių įrangos, nei kamuotis kažką surinkinėjant.</div></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Senesniais laikais mikroprocesoriai dažnai būdavo daromi kaip kelios <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">[[</ins>mikroschemos<ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">]]</ins>, iš kurių, pvz., procesoriaus registrai (specialios atminties ląstelės) būdavo vienoje, aritmetinis-loginis įrenginys (ALU) - kitoje, kokie nors atminties kontroleriai - trečioje, dar kas nors - ketvirtoje ir taip toliau mikroschemose. Toksai priėjimas irgi turėjo savo pliusų - galima būdavo iš kažkiek mikroschemų surinkti tinkamesnį procesorių. Visgi ilgainiui dauguma procesorių galų gale ėmė tilpti į vieną mikroschemą, nes paaiškėjo, kad geriau jau toje mikroschemoje turėti perteklių įrangos, nei kamuotis kažką surinkinėjant.</div></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Pipedijai žinomos mikroprocesorių architektūros</div></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Pipedijai žinomos mikroprocesorių architektūros</div></td></tr> </table>

Vikšrelis https://www.pipedija.com/index.php?title=Mikroprocesorius&diff=62452&oldid=prev 2023-01-02T15:36:06Z

<p>Naujas puslapis: &#039;&#039;&#039;Mikroprocesorius&#039;&#039;&#039; - tokia <a href="/index.php/Mikroschema" title="Mikroschema">mikroschema</a> ar kelių mikroschemų rinkinys, į kurį sukištas <a href="/index.php/Procesorius" title="Procesorius">procesorius</a>. Dažniausiai šiais laikais mikroprocesorius būna vienoje mikroschemoje, o kartais su juo į tą pačią mikroschemą įkišama ir daugiau naudingų dalykų, pvz., <a href="/index.php/Operacin%C4%97_atmintis" title="Operacinė atmintis">operacinė atmintis</a>, kokie nors ten <a href="/index.php?title=Kontroleriai&amp;action=edit&amp;redlink=1" class="new" title="Kontroleriai (puslapis neegzistuoja)">kontroleriai</a>, video ir kiti išplėtimai ir taip toliau. Dėl savo mažų gabaritų ir mažo energijos vartojimo, mikroprocesoriai tapo tuo esminiu elem...</p> <p><b>Naujas puslapis</b></p><div>'''Mikroprocesorius''' - tokia [[mikroschema]] ar kelių mikroschemų rinkinys, į kurį sukištas [[procesorius]]. Dažniausiai šiais laikais mikroprocesorius būna vienoje mikroschemoje, o kartais su juo į tą pačią mikroschemą įkišama ir daugiau naudingų dalykų, pvz., [[operacinė atmintis]], kokie nors ten [[kontroleriai]], video ir kiti išplėtimai ir taip toliau.<br /> <br /> Dėl savo mažų gabaritų ir mažo energijos vartojimo, mikroprocesoriai tapo tuo esminiu elementu, kurio dėka atsirado ir [[mikrokompiuteriai]]. O kadangi kompiuterių greitaveika priklauso nuo to, kokiu greičiu tarp skirtingų tranzistoriaus dalių juda elektronai, o jie tes visokias np ir pn sandūras peršoka tuo greičiau, kuo tos sandūros mažesnės - tai dar ir taip gaunasi, kad mikroprocesorių dėka kompiuterių greitaveika labai labai išaugo. Kuo mažesnis - tuo greitesnis.<br /> <br /> Senesniais laikais mikroprocesoriai dažnai būdavo daromi kaip kelios mikroschemos, iš kurių, pvz., procesoriaus registrai (specialios atminties ląstelės) būdavo vienoje, aritmetinis-loginis įrenginys (ALU) - kitoje, kokie nors atminties kontroleriai - trečioje, dar kas nors - ketvirtoje ir taip toliau mikroschemose. Toksai priėjimas irgi turėjo savo pliusų - galima būdavo iš kažkiek mikroschemų surinkti tinkamesnį procesorių. Visgi ilgainiui dauguma procesorių galų gale ėmė tilpti į vieną mikroschemą, nes paaiškėjo, kad geriau jau toje mikroschemoje turėti perteklių įrangos, nei kamuotis kažką surinkinėjant.<br /> <br /> Pipedijai žinomos mikroprocesorių architektūros<br /> Mes čia tų mikroprocesorių žinome be galo daug, o dar daugiau nežinome, tai be abejonės, kad visų čia neišvardinsim. Bet visgi kai kurios mikroprocesorių architektūros vertos paminėjimo dėl kokių nors istorinių ar dar kokių nors priežasčių.<br /> <br /> Štai svarbesni mikroprocesoriai, architektūros ar jų rūšys:<br /> * [[Intel 4004]]<br /> * [[Intel 8008]]<br /> * [[Intel 8080]]<br /> * [[Intel 8086]]<br /> * [[Intel 80286]]<br /> * [[Intel 80386]]<br /> * [[Intel 486]]<br /> * [[Intel Pentium]]<br /> * [[Intel Itanium]]<br /> * [[Intel Xeon]]<br /> * [[AMD64]]<br /> * [[Zilog Z80]]<br /> * [[Zilog Z8000]]<br /> * [[PowerPC]]<br /> * [[Digital Alpha]]<br /> * [[ARM]]<br /> * [[MIPS]]<br /> * [[Motorola 6800]]<br /> * [[Motorola 68000]]<br /> * [[LSI-11]]<br /> * [[MOS 6502]]<br /> * [[TMS9900]]<br /> * [[PIC]]<br /> <br /> Čia turim pastebėti, kad daugeliu atvejų dabar tie procesorių pavadinimai išvis nelabai ką tereiškia, nes juos jau kuria visokie marketingistai, kuriems procesoriaus architektūra yra maždaug tas pats, kas ir arklio kubatūra - t.y., nereiškia tiesiog ničnieko. Tai todėl pavadinimai darosi mandresni ir beprasmiai.<br /> <br /> Taip pat čia irgi turim pastebėti, kad čia surašėm šiaip tai skirtingas architektūras gal daugiau, nes visokie tokio pat tipo skirtingų gamintojų mikroprocesoriai išties ne taip jau mums ir skiriasi, tai nėra prasmės rašyt.<br /> <br /> <br /> [[Category:IT]]</div>

ESM