<?xml version="1.0"?>
<feed xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" xml:lang="lt">
	<id>https://www.pipedija.com/index.php?action=history&amp;feed=atom&amp;title=Microport_UNIX</id>
	<title>Microport UNIX - Versijų istorija</title>
	<link rel="self" type="application/atom+xml" href="https://www.pipedija.com/index.php?action=history&amp;feed=atom&amp;title=Microport_UNIX"/>
	<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=Microport_UNIX&amp;action=history"/>
	<updated>2026-04-29T22:28:01Z</updated>
	<subtitle>Šio puslapio versijų istorija projekte</subtitle>
	<generator>MediaWiki 1.37.1</generator>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=Microport_UNIX&amp;diff=89868&amp;oldid=prev</id>
		<title>John Smith: Naujas puslapis: '''Microport UNIX''' - tai visokios UNIX versijos, kurias savo laiku išleido Microport Systems firma. Pastaroji atsirado kaip kelių hakerių biznis, kai anie apie kokius 1984 metus pasižiūrėjo į UNIX System V sistemos sorcus, o tada pamatė, kad anie turėtų nesunkiai nusiportinti į kokią nors 80286 procesorius turinčią PC AT platformą, kuri buvo pakankamai galinga kaip tam laikui, kad ant jos būtų galima turėti ir...</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=Microport_UNIX&amp;diff=89868&amp;oldid=prev"/>
		<updated>2025-09-08T10:26:39Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;Naujas puslapis: &amp;#039;&amp;#039;&amp;#039;Microport UNIX&amp;#039;&amp;#039;&amp;#039; - tai visokios &lt;a href=&quot;/index.php/UNIX&quot; title=&quot;UNIX&quot;&gt;UNIX&lt;/a&gt; versijos, kurias savo laiku išleido Microport Systems firma. Pastaroji atsirado kaip kelių &lt;a href=&quot;/index.php/Hakeriai&quot; title=&quot;Hakeriai&quot;&gt;hakerių&lt;/a&gt; biznis, kai anie apie kokius &lt;a href=&quot;/index.php/1984&quot; title=&quot;1984&quot;&gt;1984&lt;/a&gt; metus pasižiūrėjo į &lt;a href=&quot;/index.php?title=UNIX_System_V&amp;amp;action=edit&amp;amp;redlink=1&quot; class=&quot;new&quot; title=&quot;UNIX System V (puslapis neegzistuoja)&quot;&gt;UNIX System V&lt;/a&gt; sistemos &lt;a href=&quot;/index.php?title=Sorcai&amp;amp;action=edit&amp;amp;redlink=1&quot; class=&quot;new&quot; title=&quot;Sorcai (puslapis neegzistuoja)&quot;&gt;sorcus&lt;/a&gt;, o tada pamatė, kad anie turėtų nesunkiai nusiportinti į kokią nors &lt;a href=&quot;/index.php/80286&quot; class=&quot;mw-redirect&quot; title=&quot;80286&quot;&gt;80286&lt;/a&gt; procesorius turinčią &lt;a href=&quot;/index.php/PC_AT&quot; class=&quot;mw-redirect&quot; title=&quot;PC AT&quot;&gt;PC AT&lt;/a&gt; platformą, kuri buvo pakankamai galinga kaip tam laikui, kad ant jos būtų galima turėti ir...&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;&lt;b&gt;Naujas puslapis&lt;/b&gt;&lt;/p&gt;&lt;div&gt;'''Microport UNIX''' - tai visokios [[UNIX]] versijos, kurias savo laiku išleido Microport Systems firma. Pastaroji atsirado kaip kelių [[hakeriai|hakerių]] biznis, kai anie apie kokius [[1984]] metus pasižiūrėjo į [[UNIX System V]] sistemos [[sorcai|sorcus]], o tada pamatė, kad anie turėtų nesunkiai nusiportinti į kokią nors [[80286]] procesorius turinčią [[PC AT]] platformą, kuri buvo pakankamai galinga kaip tam laikui, kad ant jos būtų galima turėti ir kokį nors lokalų tinklo serverį, ir [[terminalai|terminalus]].&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Biznis, aišku reikalavo investicijų - UNIX sorcai kainavo 25 tūkstančius dolerių, bet juos nusipirkęs, galėjai toliau platinti sistemą kaip nuosavą. Tai vat firma ir nusipirko, ir pradėjo perdarinėti sistemą taip, kad ji dirbtų ant eilinių įprastų [[PC AT]] tipo kompiuterių.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Žodžiu, jau [[1985]] Microport išleido nuosavą System V realizaciją, skirtą [[PC AT]] tipo kompiuteriams, kainavusią vos 50 dolerių. Palyginimui, tiems pat [[PC]] tipo kompiuteriams skirta [[SCO]] kompanijos [[Xenix]] jau buvo smarkiai atsilikusi, iki System V netempė, o kainavo 500 dolerių.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Kiek vėliau firmelė išleido ir UNIX versijas, skirtas [[80386]] procesoriams, o paskui ir dar naujesnėms mašinoms, kartu atnaujindama ir savo sistemas iki naujesnių System V variantų - pirma iki [[SVR2]], paskui [[SVR3]], o galų gale ir iki [[SVR4]]. Kitą vertus, firmos biznis su tokiomis kainomis vargiai begalėjo eitis - palyginimui, net ir [[MS-DOS]] 3 versija kainavo 65 dolerius, o MS-DOS 4 - 100 dolerių, o tai buvo tiesiog kardinaliai primityvesnės [[OS]], negu [[UNIX]].&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Žodžiu, Microport, kad ir turėję vienu metu pasisekimą, ilgai netempė ir apie 1990 nuėjo link bankroto.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
O dar firma liko žinoma tuo, kad kažkada nupirko tokiam [[Richard Stallman]] kompiuterį, į jį idėjo savo tą UNIX ir padovanojo. Tai anas, pasirodo, jokio normalaus [[kompiuteris|kompiuterio]] net neturėjo, ant tiek skurdžiai gyveno. O gavęs kompiuterį, pradėjo į tą [[System V]] portinti visokius savo įrankius, o svarbiausia - GNU C kompiliatorių bei susijusius įrankius į [[x86]] architektūrą. Portinimas buvo sėkmingas, o rezultate - visas [[GNU]] projektas išsiplėtė iki to lygio, koks yra dabar. Čia tik nežinantiems pasakysim, kad [[C kompiliatorius]] yra bet kurios [[UNIX]] sistemos pagrindas, o nemokamas GNU C paketas tapo esminiu įrankiu daugybės įvairių nemokamų [[OS]] kūrimui, įskaitant ir dabar visur dominuojančią [[Linux]].&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
[[Category:UNIX]]&lt;/div&gt;</summary>
		<author><name>John Smith</name></author>
	</entry>
</feed>