<?xml version="1.0"?>
<feed xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" xml:lang="lt">
	<id>https://www.pipedija.com/index.php?action=history&amp;feed=atom&amp;title=Ma%C5%BEosios_raid%C4%97s</id>
	<title>Mažosios raidės - Versijų istorija</title>
	<link rel="self" type="application/atom+xml" href="https://www.pipedija.com/index.php?action=history&amp;feed=atom&amp;title=Ma%C5%BEosios_raid%C4%97s"/>
	<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=Ma%C5%BEosios_raid%C4%97s&amp;action=history"/>
	<updated>2026-07-10T10:09:37Z</updated>
	<subtitle>Šio puslapio versijų istorija projekte</subtitle>
	<generator>MediaWiki 1.37.1</generator>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=Ma%C5%BEosios_raid%C4%97s&amp;diff=80592&amp;oldid=prev</id>
		<title>Tarakonai: Naujas puslapis: '''Mažosios raidės''' - tai tos, kurios yra mažesnės, todėl taip ir vadinamos. Skiriasi nuo didžiųjų raidžių ir savo išvaizda, ir savo kilme.  Gi išties visos normalios raidės, kurios būdavo rašomos senais rankraštinių knygų laikais, būdavo mažosios, kitų gi nebūdavo. Iš tų pat raidžių išsivystė ir įvairus gotikinis šriftas, ir taip toliau. Ale vienok gi visokie raštininkai anais laikais norėdavo kaip tai pagražin...</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=Ma%C5%BEosios_raid%C4%97s&amp;diff=80592&amp;oldid=prev"/>
		<updated>2024-11-16T23:04:58Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;Naujas puslapis: &amp;#039;&amp;#039;&amp;#039;Mažosios raidės&amp;#039;&amp;#039;&amp;#039; - tai tos, kurios yra mažesnės, todėl taip ir vadinamos. Skiriasi nuo &lt;a href=&quot;/index.php/Did%C5%BEiosios_raid%C4%97s&quot; title=&quot;Didžiosios raidės&quot;&gt;didžiųjų raidžių&lt;/a&gt; ir savo išvaizda, ir savo kilme.  Gi išties visos normalios raidės, kurios būdavo rašomos senais rankraštinių knygų laikais, būdavo mažosios, kitų gi nebūdavo. Iš tų pat raidžių išsivystė ir įvairus &lt;a href=&quot;/index.php?title=Gotikinis_%C5%A1riftas&amp;amp;action=edit&amp;amp;redlink=1&quot; class=&quot;new&quot; title=&quot;Gotikinis šriftas (puslapis neegzistuoja)&quot;&gt;gotikinis šriftas&lt;/a&gt;, ir taip toliau. Ale vienok gi visokie raštininkai anais laikais norėdavo kaip tai pagražin...&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;&lt;b&gt;Naujas puslapis&lt;/b&gt;&lt;/p&gt;&lt;div&gt;'''Mažosios raidės''' - tai tos, kurios yra mažesnės, todėl taip ir vadinamos. Skiriasi nuo [[didžiosios raidės|didžiųjų raidžių]] ir savo išvaizda, ir savo kilme.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Gi išties visos normalios raidės, kurios būdavo rašomos senais rankraštinių knygų laikais, būdavo mažosios, kitų gi nebūdavo. Iš tų pat raidžių išsivystė ir įvairus [[gotikinis šriftas]], ir taip toliau. Ale vienok gi visokie raštininkai anais laikais norėdavo kaip tai pagražinti tekstą, tai pastraipas ar sakinius imdavo ir pradėdavo kokiomis nors pagražintomis ir papaišytomis raidėmis. Tai tos raidės buvo vadinamos lombardiškais kapitalais, kas reikštų lombardiškas galvas - tipo galvines raides.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Kaip tai taip istoriškai išsivystė, kad tos galvinės raidės būdavo kopijuojamos nuo [[lotynų abėcėlė|lotynų abėcėlės]], tuo tarpu visos kitos - ir toliau vystėsi, kaip rašytinės. Tai tęsėsi ir po to, kai anoksai [[Gutenbergas]] išrado knygų spausdinimą ir tas didžiąsias beigi mažąsias raides pradėjo naudoti šriftuose, ir paskui ir toliau tebesitęsė.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Tai galų gale taip ir atsiskyrė - vienos, panašios į naudotas [[Senovės Roma|Senovės Romoje]], o kitos - panašios į viduramžių rašytinį raštą. Tai tos panašios į rašytinį raštą ir tapo mažosiomis. O paskui kaip tai dar atsirado ir visokios taisyklės - kad didžiosiomis pradėti visokius [[vardai|vardus]], [[tikriniai žodžiai|tikrinius žodžius]] ir kitus pavadinimus, o taip pat ir [[sakiniai|sakinius]].&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
O šiaip tai skirtumo čia nėra - ir mažosios raidės, ir didžiosios raidės reiškia tą patį.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
[[Category:Raidės]]&lt;/div&gt;</summary>
		<author><name>Tarakonai</name></author>
	</entry>
</feed>