<?xml version="1.0"?>
<feed xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" xml:lang="lt">
	<id>https://www.pipedija.com/index.php?action=history&amp;feed=atom&amp;title=MSX</id>
	<title>MSX - Versijų istorija</title>
	<link rel="self" type="application/atom+xml" href="https://www.pipedija.com/index.php?action=history&amp;feed=atom&amp;title=MSX"/>
	<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=MSX&amp;action=history"/>
	<updated>2026-05-01T19:51:25Z</updated>
	<subtitle>Šio puslapio versijų istorija projekte</subtitle>
	<generator>MediaWiki 1.37.1</generator>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=MSX&amp;diff=77500&amp;oldid=prev</id>
		<title>DragonballPlus 03:58, 31 liepos 2024</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=MSX&amp;diff=77500&amp;oldid=prev"/>
		<updated>2024-07-31T03:58:08Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;&lt;/p&gt;
&lt;table style=&quot;background-color: #fff; color: #202122;&quot; data-mw=&quot;interface&quot;&gt;
				&lt;col class=&quot;diff-marker&quot; /&gt;
				&lt;col class=&quot;diff-content&quot; /&gt;
				&lt;col class=&quot;diff-marker&quot; /&gt;
				&lt;col class=&quot;diff-content&quot; /&gt;
				&lt;tr class=&quot;diff-title&quot; lang=&quot;lt&quot;&gt;
				&lt;td colspan=&quot;2&quot; style=&quot;background-color: #fff; color: #202122; text-align: center;&quot;&gt;← Ankstesnė versija&lt;/td&gt;
				&lt;td colspan=&quot;2&quot; style=&quot;background-color: #fff; color: #202122; text-align: center;&quot;&gt;06:58, 31 liepos 2024 versija&lt;/td&gt;
				&lt;/tr&gt;&lt;tr&gt;&lt;td colspan=&quot;2&quot; class=&quot;diff-lineno&quot; id=&quot;mw-diff-left-l1&quot;&gt;1 eilutė:&lt;/td&gt;
&lt;td colspan=&quot;2&quot; class=&quot;diff-lineno&quot;&gt;1 eilutė:&lt;/td&gt;&lt;/tr&gt;
&lt;tr&gt;&lt;td class=&quot;diff-marker&quot; data-marker=&quot;−&quot;&gt;&lt;/td&gt;&lt;td style=&quot;color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #ffe49c; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;&quot;&gt;&lt;div&gt;'''MSX''' - buvo tokie [[Japonija|Japonijoje]] sukonstruoti kompiuteriai, išleisti [[1983]] metais ir licencijuoti per daugybę firmų. Kompiuterių &lt;del style=&quot;font-weight: bold; text-decoration: none;&quot;&gt;kūrėja &lt;/del&gt;buvo toksai japonų veikėjas Kazuhiko Nishi, ir jo valdoma [[ASCII Corporation]], kuri nusipirko iš [[Microsoft]] kompanijos [[Basic]] kalbos interpretatorių, paėmė [[Spectravideo]] firmos kompiuterį SV-328 ir juos abu sukergė į vieną, o tada paskelbė, kad tai yra industrinis Japonijos standartas.&lt;/div&gt;&lt;/td&gt;&lt;td class=&quot;diff-marker&quot; data-marker=&quot;+&quot;&gt;&lt;/td&gt;&lt;td style=&quot;color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;&quot;&gt;&lt;div&gt;'''MSX''' - buvo tokie [[Japonija|Japonijoje]] sukonstruoti kompiuteriai, išleisti [[1983]] metais ir licencijuoti per daugybę firmų. Kompiuterių &lt;ins style=&quot;font-weight: bold; text-decoration: none;&quot;&gt;kūrėjas &lt;/ins&gt;buvo toksai japonų veikėjas Kazuhiko Nishi, ir jo valdoma [[ASCII Corporation]], kuri nusipirko iš [[Microsoft]] kompanijos [[Basic]] kalbos interpretatorių, paėmė [[Spectravideo]] firmos kompiuterį SV-328 ir juos abu sukergė į vieną, o tada paskelbė, kad tai yra industrinis Japonijos standartas.&lt;/div&gt;&lt;/td&gt;&lt;/tr&gt;
&lt;tr&gt;&lt;td class=&quot;diff-marker&quot;&gt;&lt;/td&gt;&lt;td style=&quot;background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;&quot;&gt;&lt;br/&gt;&lt;/td&gt;&lt;td class=&quot;diff-marker&quot;&gt;&lt;/td&gt;&lt;td style=&quot;background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;&quot;&gt;&lt;br/&gt;&lt;/td&gt;&lt;/tr&gt;
&lt;tr&gt;&lt;td class=&quot;diff-marker&quot;&gt;&lt;/td&gt;&lt;td style=&quot;background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;&quot;&gt;&lt;div&gt;Tuo metu Japonijoje buvo kelios dešimtys asmeninių kompiuterių gamintojų, iš kurių dalis buvo didžiulės korporacijos, kaip kad [[NEC]], [[Panasonic]], [[Hitachi]], [[Mitsubishi]], [[Casio]], [[Canon]] ir panašiai. Ir visų jų [[kompiuterių architektūra]] buvo tarpusavy nesuderinama, o tai reiškė, kad ir [[programos]] iš vieno kompiuterio netikdavo kitam kompiuteriui, ir netgi dokumentų iš vieno kompiuterio į kitą perkelti nesigaudavo.&lt;/div&gt;&lt;/td&gt;&lt;td class=&quot;diff-marker&quot;&gt;&lt;/td&gt;&lt;td style=&quot;background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;&quot;&gt;&lt;div&gt;Tuo metu Japonijoje buvo kelios dešimtys asmeninių kompiuterių gamintojų, iš kurių dalis buvo didžiulės korporacijos, kaip kad [[NEC]], [[Panasonic]], [[Hitachi]], [[Mitsubishi]], [[Casio]], [[Canon]] ir panašiai. Ir visų jų [[kompiuterių architektūra]] buvo tarpusavy nesuderinama, o tai reiškė, kad ir [[programos]] iš vieno kompiuterio netikdavo kitam kompiuteriui, ir netgi dokumentų iš vieno kompiuterio į kitą perkelti nesigaudavo.&lt;/div&gt;&lt;/td&gt;&lt;/tr&gt;
&lt;tr&gt;&lt;td class=&quot;diff-marker&quot;&gt;&lt;/td&gt;&lt;td style=&quot;background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;&quot;&gt;&lt;br/&gt;&lt;/td&gt;&lt;td class=&quot;diff-marker&quot;&gt;&lt;/td&gt;&lt;td style=&quot;background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;&quot;&gt;&lt;br/&gt;&lt;/td&gt;&lt;/tr&gt;
&lt;tr&gt;&lt;td class=&quot;diff-marker&quot;&gt;&lt;/td&gt;&lt;td style=&quot;background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;&quot;&gt;&lt;div&gt;Vat čia ir buvo išlošimo esmė - suvienodinti tuos kompiuterius taip, kad gautųsi kažkas visai standartinio, ką galėtų visi ir gaminti. Kazuhiko Nishi pasirinko populiariausią [[mikroprocesorius|mikroprocesorių]], kuris dar ir kainavo nebrangiai, bet buvo stebėtinai gretas - tai [[Z-80]], tada patį populiariausią to meto [[Basic]] kalbos interpretatorių (o tuo metu Basic kalba buvo tiek populiari, kaip dabar būtų [[Python]], [[JavaScript]] ir [[Java]] kartu sudėjus). Taip gavosi [[MSX Basic]] - vienas iš populiariausių kada nors egzistavusių Basic kalbos variantų. O kad neprasidėtų [[komitetų efektas]], tai pavyzdžiu buvo paimtas jau gatavas kompiuteris - amerikiečių firmos [[Spectravideo]] nebrangus modelis. Pakeitimų daugiausiai buvo tiek, kad atsirastų palaikymas japoniškiems [[hieroglifai|hieroglifams]].&lt;/div&gt;&lt;/td&gt;&lt;td class=&quot;diff-marker&quot;&gt;&lt;/td&gt;&lt;td style=&quot;background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;&quot;&gt;&lt;div&gt;Vat čia ir buvo išlošimo esmė - suvienodinti tuos kompiuterius taip, kad gautųsi kažkas visai standartinio, ką galėtų visi ir gaminti. Kazuhiko Nishi pasirinko populiariausią [[mikroprocesorius|mikroprocesorių]], kuris dar ir kainavo nebrangiai, bet buvo stebėtinai gretas - tai [[Z-80]], tada patį populiariausią to meto [[Basic]] kalbos interpretatorių (o tuo metu Basic kalba buvo tiek populiari, kaip dabar būtų [[Python]], [[JavaScript]] ir [[Java]] kartu sudėjus). Taip gavosi [[MSX Basic]] - vienas iš populiariausių kada nors egzistavusių Basic kalbos variantų. O kad neprasidėtų [[komitetų efektas]], tai pavyzdžiu buvo paimtas jau gatavas kompiuteris - amerikiečių firmos [[Spectravideo]] nebrangus modelis. Pakeitimų daugiausiai buvo tiek, kad atsirastų palaikymas japoniškiems [[hieroglifai|hieroglifams]].&lt;/div&gt;&lt;/td&gt;&lt;/tr&gt;
&lt;tr&gt;&lt;td class=&quot;diff-marker&quot; data-marker=&quot;−&quot;&gt;&lt;/td&gt;&lt;td style=&quot;color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #ffe49c; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;&quot;&gt;&lt;div&gt;&lt;del style=&quot;font-weight: bold; text-decoration: none;&quot;&gt;&lt;/del&gt;&lt;/div&gt;&lt;/td&gt;&lt;td colspan=&quot;2&quot; class=&quot;diff-side-added&quot;&gt;&lt;/td&gt;&lt;/tr&gt;
&lt;tr&gt;&lt;td class=&quot;diff-marker&quot;&gt;&lt;/td&gt;&lt;td style=&quot;background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;&quot;&gt;&lt;br/&gt;&lt;/td&gt;&lt;td class=&quot;diff-marker&quot;&gt;&lt;/td&gt;&lt;td style=&quot;background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;&quot;&gt;&lt;br/&gt;&lt;/td&gt;&lt;/tr&gt;
&lt;tr&gt;&lt;td class=&quot;diff-marker&quot;&gt;&lt;/td&gt;&lt;td style=&quot;background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;&quot;&gt;&lt;div&gt;== MSX kompiuterių paplitimas ==&lt;/div&gt;&lt;/td&gt;&lt;td class=&quot;diff-marker&quot;&gt;&lt;/td&gt;&lt;td style=&quot;background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;&quot;&gt;&lt;div&gt;== MSX kompiuterių paplitimas ==&lt;/div&gt;&lt;/td&gt;&lt;/tr&gt;
&lt;/table&gt;</summary>
		<author><name>DragonballPlus</name></author>
	</entry>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=MSX&amp;diff=77490&amp;oldid=prev</id>
		<title>Kantuperis: Naujas puslapis: '''MSX''' - buvo tokie Japonijoje sukonstruoti kompiuteriai, išleisti 1983 metais ir licencijuoti per daugybę firmų. Kompiuterių kūrėja buvo toksai japonų veikėjas Kazuhiko Nishi, ir jo valdoma ASCII Corporation, kuri nusipirko iš Microsoft kompanijos Basic kalbos interpretatorių, paėmė Spectravideo firmos kompiuterį SV-328 ir juos abu sukergė į vieną, o tada paskelbė, kad tai yra industrinis Japonijos standartas.  Tuo metu...</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=MSX&amp;diff=77490&amp;oldid=prev"/>
		<updated>2024-07-30T22:20:21Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;Naujas puslapis: &amp;#039;&amp;#039;&amp;#039;MSX&amp;#039;&amp;#039;&amp;#039; - buvo tokie &lt;a href=&quot;/index.php/Japonija&quot; title=&quot;Japonija&quot;&gt;Japonijoje&lt;/a&gt; sukonstruoti kompiuteriai, išleisti &lt;a href=&quot;/index.php/1983&quot; title=&quot;1983&quot;&gt;1983&lt;/a&gt; metais ir licencijuoti per daugybę firmų. Kompiuterių kūrėja buvo toksai japonų veikėjas Kazuhiko Nishi, ir jo valdoma &lt;a href=&quot;/index.php/ASCII_Corporation&quot; title=&quot;ASCII Corporation&quot;&gt;ASCII Corporation&lt;/a&gt;, kuri nusipirko iš &lt;a href=&quot;/index.php/Microsoft&quot; title=&quot;Microsoft&quot;&gt;Microsoft&lt;/a&gt; kompanijos &lt;a href=&quot;/index.php/Basic&quot; title=&quot;Basic&quot;&gt;Basic&lt;/a&gt; kalbos interpretatorių, paėmė &lt;a href=&quot;/index.php?title=Spectravideo&amp;amp;action=edit&amp;amp;redlink=1&quot; class=&quot;new&quot; title=&quot;Spectravideo (puslapis neegzistuoja)&quot;&gt;Spectravideo&lt;/a&gt; firmos kompiuterį SV-328 ir juos abu sukergė į vieną, o tada paskelbė, kad tai yra industrinis Japonijos standartas.  Tuo metu...&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;&lt;b&gt;Naujas puslapis&lt;/b&gt;&lt;/p&gt;&lt;div&gt;'''MSX''' - buvo tokie [[Japonija|Japonijoje]] sukonstruoti kompiuteriai, išleisti [[1983]] metais ir licencijuoti per daugybę firmų. Kompiuterių kūrėja buvo toksai japonų veikėjas Kazuhiko Nishi, ir jo valdoma [[ASCII Corporation]], kuri nusipirko iš [[Microsoft]] kompanijos [[Basic]] kalbos interpretatorių, paėmė [[Spectravideo]] firmos kompiuterį SV-328 ir juos abu sukergė į vieną, o tada paskelbė, kad tai yra industrinis Japonijos standartas.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Tuo metu Japonijoje buvo kelios dešimtys asmeninių kompiuterių gamintojų, iš kurių dalis buvo didžiulės korporacijos, kaip kad [[NEC]], [[Panasonic]], [[Hitachi]], [[Mitsubishi]], [[Casio]], [[Canon]] ir panašiai. Ir visų jų [[kompiuterių architektūra]] buvo tarpusavy nesuderinama, o tai reiškė, kad ir [[programos]] iš vieno kompiuterio netikdavo kitam kompiuteriui, ir netgi dokumentų iš vieno kompiuterio į kitą perkelti nesigaudavo.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Vat čia ir buvo išlošimo esmė - suvienodinti tuos kompiuterius taip, kad gautųsi kažkas visai standartinio, ką galėtų visi ir gaminti. Kazuhiko Nishi pasirinko populiariausią [[mikroprocesorius|mikroprocesorių]], kuris dar ir kainavo nebrangiai, bet buvo stebėtinai gretas - tai [[Z-80]], tada patį populiariausią to meto [[Basic]] kalbos interpretatorių (o tuo metu Basic kalba buvo tiek populiari, kaip dabar būtų [[Python]], [[JavaScript]] ir [[Java]] kartu sudėjus). Taip gavosi [[MSX Basic]] - vienas iš populiariausių kada nors egzistavusių Basic kalbos variantų. O kad neprasidėtų [[komitetų efektas]], tai pavyzdžiu buvo paimtas jau gatavas kompiuteris - amerikiečių firmos [[Spectravideo]] nebrangus modelis. Pakeitimų daugiausiai buvo tiek, kad atsirastų palaikymas japoniškiems [[hieroglifai|hieroglifams]].&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
== MSX kompiuterių paplitimas ==&lt;br /&gt;
Kompiuteriai, kurie gavosi, buvo plačiai licencijuojami, iš to ir gyveno [[ASCII Corporation]]. Licencijuotų kopijų buvo pagaminta ir parduota maždaug 3 milijonai [[Japonija|Japonijoje]] ir 1 milijonas kitose pasaulio šalyse, pagrindinai [[JAV]] ir visokiose [[Vakarų Europa|Vakarų Europos]] valstybėse. Kaip jau tiems laikams buvo įprasta, nelicencijuotų kopijų buvo maždaug 2-3 kartus daugiau, ir daugiausiai tų kopijų buvo prigaminta [[Taivanas|Taivane]], [[Hong Kongas|Hong Konge]] ir [[Pietų Korėja|Pietų Korėjoje]], o paskui tos kopijos importuojamos ir į Japoniją, ir į kitas šalis. Tokių nelabai legalių kopijų į Japoniją įvežta apie 4-5 milijonus, dar maždaug 1-2 milijonai parduoti JAV ir Vakarų Europoje, o dar keletas milijonų buvo parduoti pačiame Hong Konge, Pietų Korėjoje ir Taivane. Atskiru gana nemažu segmentu MSX pardavimams buvo tapę arabų šalys, kur buvo atskiras tiekėjas - Sakhr kompanija, pagrindinai pardavinėjusi lokalizuotus, [[arabų kalba|arabų kalbai]] pritaikytus [[Yamaha]] kompanijos gamintus kompiuterius.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Europoje bene didžiausi MSX pardavimai vyko [[Ispanija|Ispanijoje]], nes šios šalies rinka, nors ir buvo pajėgi pirkti kompiuterius, tačiau vis dar buvo labai skirtinga nuo kitų šalių, nes nors [[Franciskas Frankas vis dar miręs]], bet jo įtaka pasiliko ilgam ir įvairiausiose srityse, taip gerokai atskirdama Ispaniją nuo kitų šalių technologinių pasiekimų. Kitose Europos dalyse MSX kompiuteriams buvo gerokai sunkiau konkuruoti su daugeliu gerų, neretai ir gerokai geresnių, ir kartu pigesnių amerikietiškų ir europietiškų kompiuterių modelių.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Pirmais MSX kompiuteriais tapo Mitsubishi ML-8000, išleisti [[1983]] metų [[spalio 21]] dieną, tačiau greitai atsirado ir kitų gamintojų kompiuteriai. Didžiąja dalimi MSX gamintojais tapo Japonijos korporacijos, iš kurių žymiausios buvo [[Canon]], [[Casio]], [[Fujitsu]], [[Hitachi]], [[JVC]], [[Mitsubishi]], [[National Panasonic]], [[Pioneer]], [[Sanyo]], [[Sharp]], [[Sony]], [[Toshiba]],  bet buvo ir kitų šalių kompanijų, pvz., [[Daewoo]], [[Goldstar]], [[Samsung]], [[Philips]] ir [[Spectravideo]].&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Vienas iš ryškiausių dalykų su MSX kompiuteriais buvo tas, kad juos gamino daugiausiai įvairūs buitinės technikos gamintojai, o ne [[IT]] kompanijos. Tai reiškė ir kitokį marketingą, ir techniškai fokusavimąsi į kitas sritis. Dėl to, kad šios kompanijos visiškai nesuprato verslo poreikių, MSX kompiuteriai liko nelabai pritaikyti jungimui į kompiuterių tinklus ar sujungimui su kita standartine technika, kaip kad visokiais įprastais [[modemai|modemais]], [[monitoriai|monitoriais]], [[spausdintuvai|spausdintuvais]] ir panašiai, ir netgi neturėdavo paprastų [[diskasukiai|diskasukių]], kurie skaitytų įprastų formatų [[flopikai|flopikus]].&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
== Naujesni MSX standartai ==&lt;br /&gt;
Dar vėliau buvo sukurti ir MSX standarto atnaujinimai. Taigi, po pirmo MSX standarto, išleisto [[1983]], buvo leidžiami kiti - [[1985]] išleistas MSX2, paskui [[1988]] išleistas MSX2+. Visi šie buvo taip pat paremti [[Z80]] procesoriumi ir skyrėsi ne itin smarkiai. Populiarumo naujesni standartai gaudavo sąlyginai gal netgi ir mažiau - pvz., MSX2+ išvis ėjo tik [[Japonija|Japonijoje]], nes kitur šių kompiuterių parduoti jau nebepavyko dėl atsilikimo.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Kadangi [[8 bitai|8 bitų]] MSX standarto kompiuteriai darėsi visiškai atsilikusiais ir visur ėmė dominuoti [[16 bitų]], o vis labiau plisti ėmė netgi ir [[32 bitai|32 bitų]] sistemos, tai japonai sugalvojo ir naują MSX3 standartą, kuris turėjo pasirodyti [[1990]] metais. Standartas gavosi ne iki galo ir dėl to buvo paleista truputį supaprastinta jo versija - MSX TurboR. Čia turėjo būti naudojamas R800 procesorius, kuris buvo japoniškas [[Mitsui]] gamybos [[Z800]] procesoriaus klonas, tiesa, nelabai tikslus, neturintis kai kurių nedokumentuotų instrukcijų. Procesorius buvo [[16 bitų]], bet turėjo 24 bitų adresus, kas reiškė, kad galėjo adresuoti 16 [[megabaitai|megabaitų]] operacinės atminties, kas buvo gan pakenčiama, kaip pigiam buitiniam kompiuteriui, nors tuo metu jau neatrodė labai perspektyvu.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Tik vat deja, per tą laiką, kol [[ASCII Corporation]] su savo tuo metu jau susikurtais [[kūrybiniai komitetai|kūrybiniais komitetais]] kūrė procesorius ir naujas architektūras, visas ankstesnis MSX standartas spėjo ne tik pasenti, bet ir išnykti iš rinkos, kas reiškė, kad jo pardavimų bazė tiesiog dingo, o buvę jų gamintojai apstojo juos gaminti ir persimetė ant kitų architektūrų, pagrindinai prie [[PC]] tipo. Kompiuteriai gavosi prasti, bet kainavo apie 740 dolerių, taip kad buvo brangūs, lyginant su kitais panašiais. Vienintelė kompanija, kuri aktyviau pabandė šituos kompiuterius gaminti, buvo [[Panasonic]], bet ir tai nepaėjo. Taip MSX tipo kompiuteriai ir nuduso, nors vienu metu Japonijoje jie buvo labai populiarūs.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
== MSX kompiuteriai Lietuvoje ==&lt;br /&gt;
Lietuvoje MSX kompiuteriai buvo žinomi iš to, kad [[SSRS]] vienu metu kaip tai tarėsi su [[Yamaha]] kompanija, kad iš šiosios pirks didelius kiekius MSX kompiuterių mokykloms. Tai kaip tai įtikino, kad Yamaha suteiktų krūvą tų kompiuterių nemokamai pabandymui. Paskui buvo keistų kažkokių istorijų apie tai, kad sumokėta buvo už vieną kompiuterių kiekį, o gautas kitas kiekis. Tik niekas [[Vakarai|Vakaruose]] taip ir nesusigaudė - ar tai čia SSRS sumokėjo už kelis kartus daugiau kompiuterių, o pinigai nuėjo [[atkatai|atkatams]], ar tai atvirkščiai, sumokėjo per mažai ir [[Yamaha]] taip ir neatgavo dalies pinigų. Kalbama buvo apie abi versijas, tad panašu į tai, kad ir SSRS sumokėjo daug daugiau, ir tie pinigai iki Yamaha kompanijos bent dalinai visgi nenukeliavo, nusėsdami [[kompartija|kompartijos]] vadų kišenėse.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
O ir iš gautų kompiuterių didelė dalis tų kompiuterių į jokias mokyklas nepakliuvo, nes juos tiesiog išsidalino valdžios šulai, bet visgi gana nedidelis kiekis kompiuterinių klasių buvo sukurta. Įdomus faktas - oficiali KUBT klasė buvo iš 40 kompiuterių, bet praktikoje vienoje kompiuterių klasėje tebūdavo kokie 10 mašinų ar netgi dar mažiau. Visus kitus išsidalindavo ir į namus išsinešdavo kompartijos švietimo skyriaus veikėjai.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
SSRS buvo du tie Yamaha MSX importai - vienas vadintas Yamaha KUBT, su nesmarkiai išplėstu MSX pirmu standartu (250 klasių), o paskui KUBT 2 (500 klasių), jau pagal MSX2 standartą. Viso buvo importuota apie 30 tūkstančių Yamaha MSX kompiuterių. Ir vieni, ir kiti Yamaha KUBT buvo su rusiškomis raidėmis, specialiai lokalizuoti.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Kas dar buvo įdomaus - Lietuvoje iš tų Yamaha MSX kompiuterių buvo nuripintas, dizasembliuotas ir kažkaip nuklonuotas tenai [[BIOS]] buvęs [[MSX Basic]]. Tasai nuripintas Basic buvo perdarytas, kad tiktų kitiems sovietiniams kompiuteriams ir taip gavosi [[Vilnius Basic]]. Gana ilgai tasai Vilnius Basic buvo populiariausia programavimo kalba per visą SSRS.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
[[Category:Kompiuteriai]]&lt;/div&gt;</summary>
		<author><name>Kantuperis</name></author>
	</entry>
</feed>