Libc - Versijų istorija

ESM 12:20, 17 vasario 2025

2025-02-17T12:20:35Z

← Ankstesnė versija		15:20, 17 vasario 2025 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
	'''libc''' - tokia [[programinė biblioteka]], kuri yra gal netgi truputį labiau [[C kalba\|C kalbos]] pagrindas, nei netgi pati ta kalba yra savęs pačios pagrindas. Reikalas gi tas, kad C kalboje praktiškai visas programavimas yra išmestas iš kalbos apibrėžimų į tiesiog [[programinės bibliotekos\|programines bibliotekas]], kurios parašytos didžiausia dalimi ta pačia C kalba. Kadangi čia išties yra bibliotekų rinkinys, tai libc gali būti ir vadinama bibliotekų rinkiniu, ir bibliotekų biblioteka, ir tiesiog biblioteka (tik sudaryta iš mažesnių bibliotekų) - kaip jums patogu.		'''libc''' - tokia [[programinė biblioteka]], kuri yra gal netgi truputį labiau [[C kalba\|C kalbos]] pagrindas, nei netgi pati ta kalba yra savęs pačios pagrindas. Reikalas gi tas, kad C kalboje praktiškai visas programavimas yra išmestas iš kalbos apibrėžimų į tiesiog [[programinės bibliotekos\|programines bibliotekas]], kurios parašytos didžiausia dalimi ta pačia C kalba. Kadangi čia išties yra bibliotekų rinkinys, tai libc gali būti ir vadinama bibliotekų rinkiniu, ir bibliotekų biblioteka, ir tiesiog biblioteka (tik sudaryta iš mažesnių bibliotekų) - kaip jums patogu.

	Tai gaunasi taip, kad jei imsim gryną C kalbą, tai beveik nieko ja padaryti nepavyks, nebent kažką labai jau gudriai išhakintum. Praktiškai C kalba netgi teksto į ekraną nemoka išvesti ar duomenų tipo nustatyti, išvis tiesiog beveik nieko nemokėdama ir nedarydama. Kaip pvz., duomenų tipai pačios C kalbos supratimu tėra arba standartiniai baitai ir žodžiai, arba pointeriai į kažką ir viskas, ir daugiau nieko.		Tai gaunasi taip, kad jei imsim gryną C kalbą, tai beveik nieko ja padaryti nepavyks, nebent kažką labai jau gudriai išhakintum. Praktiškai C kalba netgi teksto į ekraną nemoka išvesti ar [[duomenų tipas\|duomenų tipo]] nustatyti, išvis tiesiog beveik nieko nemokėdama ir nedarydama. Kaip pvz., [[duomenų tipai]] pačios C kalbos supratimu tėra arba standartiniai baitai ir žodžiai, arba pointeriai į kažką ir viskas, ir daugiau nieko.

	Tai viską užtai daro programinės bibliotekos, kuriose yra nemaži visokių svarbių funkcijų rinkiniai, o jau tos bibliotekos yra sumestos į bibliotekų rinkinį, kuris vadinasi libc. Kadangi ir [[C kalba\|C kalboje]], ir [[UNIX]] sistemose [[didžiosios raidės]] griežtai skiriamos nuo [[mažosios raidės\|mažųjų raidžių]], tai čia reikia turėti omeny, kad libc ir yra iš mažosios, o ne iš didžiosios.		Tai viską užtai daro programinės bibliotekos, kuriose yra nemaži visokių svarbių funkcijų rinkiniai, o jau tos bibliotekos yra sumestos į bibliotekų rinkinį, kuris vadinasi libc. Kadangi ir [[C kalba\|C kalboje]], ir [[UNIX]] sistemose [[didžiosios raidės]] griežtai skiriamos nuo [[mažosios raidės\|mažųjų raidžių]], tai čia reikia turėti omeny, kad libc ir yra iš mažosios, o ne iš didžiosios.

ESM 22:21, 15 vasario 2025

2025-02-15T22:21:14Z

← Ankstesnė versija		01:21, 16 vasario 2025 versija
11 eilutė:		11 eilutė:
	* [[ctype.h]] - funkcijos, kurios pagal duomenų turinį atspėja duomenų tipą		* [[ctype.h]] - funkcijos, kurios pagal duomenų turinį atspėja duomenų tipą
	* [[math.h]] - tik dalyje realizacijų esančios funkcijos, skirtos visokiai [[matematika\|matematikai]] skaičiuoti		* [[math.h]] - tik dalyje realizacijų esančios funkcijos, skirtos visokiai [[matematika\|matematikai]] skaičiuoti
			* [[float.h]] - tik dalyje realizacijų esantis realiųjų skaičių (su slankiuoju kablelių) palaikymas

	Išties tai čia yra ne pačios bibliotekos, o jų headerių failai (nuo ko [[failo išplėtimas]] ten yra ".h"), bet neesmė, nes kai programuoji, tai parašai kokį "''#include <stdio.h>''", ir tai jau reiškia, kad čia ta biblioteka naudojama. Tai todėl praktikoje tos bibliotekos ir vadinamos su visu tuo ".h" išplėtimu.		Išties tai čia yra ne pačios bibliotekos, o jų headerių failai (nuo ko [[failo išplėtimas]] ten yra ".h"), bet neesmė, nes kai programuoji, tai parašai kokį "''#include <stdio.h>''", ir tai jau reiškia, kad čia ta biblioteka naudojama. Tai todėl praktikoje tos bibliotekos ir vadinamos su visu tuo ".h" išplėtimu.

ESM: Naujas puslapis: '''libc''' - tokia programinė biblioteka, kuri yra gal netgi truputį labiau C kalbos pagrindas, nei netgi pati ta kalba yra savęs pačios pagrindas. Reikalas gi tas, kad C kalboje praktiškai visas programavimas yra išmestas iš kalbos apibrėžimų į tiesiog programines bibliotekas, kurios parašytos didžiausia dalimi ta pačia C kalba. Kadangi čia išties yra bibliotekų rinkinys, tai libc gali būti ir vadinama bibliote...

2025-02-15T21:55:49Z

Naujas puslapis: '''libc''' - tokia programinė biblioteka, kuri yra gal netgi truputį labiau C kalbos pagrindas, nei netgi pati ta kalba yra savęs pačios pagrindas. Reikalas gi tas, kad C kalboje praktiškai visas programavimas yra išmestas iš kalbos apibrėžimų į tiesiog programines bibliotekas, kurios parašytos didžiausia dalimi ta pačia C kalba. Kadangi čia išties yra bibliotekų rinkinys, tai libc gali būti ir vadinama bibliote...

Naujas puslapis

'''libc''' - tokia [[programinė biblioteka]], kuri yra gal netgi truputį labiau [[C kalba|C kalbos]] pagrindas, nei netgi pati ta kalba yra savęs pačios pagrindas. Reikalas gi tas, kad C kalboje praktiškai visas programavimas yra išmestas iš kalbos apibrėžimų į tiesiog [[programinės bibliotekos|programines bibliotekas]], kurios parašytos didžiausia dalimi ta pačia C kalba. Kadangi čia išties yra bibliotekų rinkinys, tai libc gali būti ir vadinama bibliotekų rinkiniu, ir bibliotekų biblioteka, ir tiesiog biblioteka (tik sudaryta iš mažesnių bibliotekų) - kaip jums patogu.

Tai gaunasi taip, kad jei imsim gryną C kalbą, tai beveik nieko ja padaryti nepavyks, nebent kažką labai jau gudriai išhakintum. Praktiškai C kalba netgi teksto į ekraną nemoka išvesti ar duomenų tipo nustatyti, išvis tiesiog beveik nieko nemokėdama ir nedarydama. Kaip pvz., duomenų tipai pačios C kalbos supratimu tėra arba standartiniai baitai ir žodžiai, arba pointeriai į kažką ir viskas, ir daugiau nieko.

Tai viską užtai daro programinės bibliotekos, kuriose yra nemaži visokių svarbių funkcijų rinkiniai, o jau tos bibliotekos yra sumestos į bibliotekų rinkinį, kuris vadinasi libc. Kadangi ir [[C kalba|C kalboje]], ir [[UNIX]] sistemose [[didžiosios raidės]] griežtai skiriamos nuo [[mažosios raidės|mažųjų raidžių]], tai čia reikia turėti omeny, kad libc ir yra iš mažosios, o ne iš didžiosios.

Svarbiausios libc bibliotekos yra šios, nors yra ir daugiau:
* [[stdlib.h]] - funkcijos, reikalingos minimaliam programos veikimui, kai reikia naudoti atmintį ir pan.
* [[stdio.h]] - funkcijos, reikalingos duomenų įvedimui ir išvedimui, darbui su failais ir pan.
* [[string.h]] - funkcijos, reikalingos darbui su tekstu ir teksto apdirbimui
* [[ctype.h]] - funkcijos, kurios pagal duomenų turinį atspėja duomenų tipą
* [[math.h]] - tik dalyje realizacijų esančios funkcijos, skirtos visokiai [[matematika|matematikai]] skaičiuoti

Išties tai čia yra ne pačios bibliotekos, o jų headerių failai (nuo ko [[failo išplėtimas]] ten yra ".h"), bet neesmė, nes kai programuoji, tai parašai kokį "''#include <stdio.h>''", ir tai jau reiškia, kad čia ta biblioteka naudojama. Tai todėl praktikoje tos bibliotekos ir vadinamos su visu tuo ".h" išplėtimu.

Visa libc biblioteka gali varijuoti, priklausomai nuo C kalbos realizacijos, su kuria ta biblioteka tiekiama. Kaip pvz., [[C kalba|C kalbos]] standartuose įvedami būna vis nauji dideli ir niekam nereikalingi papildymai, kuriuos sugalvoja kažkokie nerišlūs [[standartizacijos komitetai]], gi tuo tarpu kokių nors gudresnių kompiliatorių gamintojai, darantys embedintas sistemas, kartais viską nukarpo iki negalėjimo.

[[Category:Programavimas]]