Latvių kalba - Versijų istorija

Arabas: /* Latvių-lietuvių kalbų žodynėlis */

2026-05-03T13:06:15Z

Latvių-lietuvių kalbų žodynėlis

← Ankstesnė versija		16:06, 3 gegužės 2026 versija
29 eilutė:		29 eilutė:
	Gėda net klausyti tų šnekų, kurios šnekamos latviškai. Skamba kaip pasityčiojimas iš tūkstantmetės indoeuropiečių prokalbės, tokios panašios į [[sanskritas\|sanskritą]], dvasingos ir pasigėrėtinos, kaip [[Salomėja Nėris\|Salomėjos Nėries]] eilėraštis. O ką padarė niekadėjai, kalbos darkytojai su latvių kalba? Išsityčiojo taip, kad bjauru girdėti, ta kalba dabar skamba kaip koks klounų ir juokdarių kvailiojimas, [[patyčių kultūra]] tiesiog. Štai jums žemiau pavyzdys netgi, nesinori net skaityti, kaip bjauriai ir nemaloniai užrašyta.		Gėda net klausyti tų šnekų, kurios šnekamos latviškai. Skamba kaip pasityčiojimas iš tūkstantmetės indoeuropiečių prokalbės, tokios panašios į [[sanskritas\|sanskritą]], dvasingos ir pasigėrėtinos, kaip [[Salomėja Nėris\|Salomėjos Nėries]] eilėraštis. O ką padarė niekadėjai, kalbos darkytojai su latvių kalba? Išsityčiojo taip, kad bjauru girdėti, ta kalba dabar skamba kaip koks klounų ir juokdarių kvailiojimas, [[patyčių kultūra]] tiesiog. Štai jums žemiau pavyzdys netgi, nesinori net skaityti, kaip bjauriai ir nemaloniai užrašyta.

	== [[Latvių-lietuvių kalbų žodynėlis]] ==		== Latvių-lietuvių kalbų žodynėlis ==
	Čia latviški žodžiai, su vertimais į lietuvių kalbą:		Čia kai kurie latviški žodžiai, su vertimais į lietuvių kalbą:
	* Skaistaklynė - nekaltybė		* Skaistaklynė - nekaltybė
	* Adatagalva - ežys		* Adatagalva - ežys
36 eilutė:		36 eilutė:
	* Džunglų šnūrs - gyvatė		* Džunglų šnūrs - gyvatė
	* Dročyba - saugumas		* Dročyba - saugumas
			* Pirdspraudė - kelnės
			* Spraudpirdis - dūdelė

	Realiai čia tik keli pavyzdžiai - visą sąrašą atrasit aukščiau nuorodoj arba nuėję į '''[[Latvių-lietuvių kalbų žodynėlis\|Latvių-lietuvių kalbų žodynėlį]]'''.		Realiai čia tik keli pavyzdžiai - visą sąrašą atrasit aukščiau nuorodoj arba nuėję į '''[[Latvių-lietuvių kalbų žodynėlis\|Latvių-lietuvių kalbų žodynėlį]]'''.

Kolia iš GTA 4 17:47, 19 birželio 2025

2025-06-19T17:47:19Z

← Ankstesnė versija		20:47, 19 birželio 2025 versija
25 eilutė:		25 eilutė:
	* Latvių kalboje nėra dvibalsio „eu“, todėl tarptautiniai žodžiai, turintys jį keičiasi į „ei“, pavyzdžiui „Eiropa“ vietoj „Europa“ ar priešdelis „pseido-“ vietoj „pseudo-“.		* Latvių kalboje nėra dvibalsio „eu“, todėl tarptautiniai žodžiai, turintys jį keičiasi į „ei“, pavyzdžiui „Eiropa“ vietoj „Europa“ ar priešdelis „pseido-“ vietoj „pseudo-“.
	* Latviai nesigalynėja su tuo, kaip galima būtų „sulatvinti“ tarptautinius žodžius, kaip kokia nors [[VLKK]] su [[Lietuvinimas\|lietuvinimais]]. Pas juos [[hamburgeris]] ne kokia nors [[Neteiktinas\|neteiktina]] svetimybė, o – labai net pageidaujamas terminas. Yra ir išimtys, tarp jų: [[fidžet spineriai]], katrie verčiasi į kažkokius, [[blet\|bleč]], „gruozamgrabslius“. Kol spineriai dar buvo trenduose, šiokis terminas sukėlė daug ginčų tarp braliukų.		* Latviai nesigalynėja su tuo, kaip galima būtų „sulatvinti“ tarptautinius žodžius, kaip kokia nors [[VLKK]] su [[Lietuvinimas\|lietuvinimais]]. Pas juos [[hamburgeris]] ne kokia nors [[Neteiktinas\|neteiktina]] svetimybė, o – labai net pageidaujamas terminas. Yra ir išimtys, tarp jų: [[fidžet spineriai]], katrie verčiasi į kažkokius, [[blet\|bleč]], „gruozamgrabslius“. Kol spineriai dar buvo trenduose, šiokis terminas sukėlė daug ginčų tarp braliukų.
			* Latvių kalbos liepiamoji nuosaka kažkuo primena marozų replikas. Vietoj komandos „ateikite čia“ pas juos bukvaliai gaunasi „čia ateini.“

	Gėda net klausyti tų šnekų, kurios šnekamos latviškai. Skamba kaip pasityčiojimas iš tūkstantmetės indoeuropiečių prokalbės, tokios panašios į [[sanskritas\|sanskritą]], dvasingos ir pasigėrėtinos, kaip [[Salomėja Nėris\|Salomėjos Nėries]] eilėraštis. O ką padarė niekadėjai, kalbos darkytojai su latvių kalba? Išsityčiojo taip, kad bjauru girdėti, ta kalba dabar skamba kaip koks klounų ir juokdarių kvailiojimas, [[patyčių kultūra]] tiesiog. Štai jums žemiau pavyzdys netgi, nesinori net skaityti, kaip bjauriai ir nemaloniai užrašyta.		Gėda net klausyti tų šnekų, kurios šnekamos latviškai. Skamba kaip pasityčiojimas iš tūkstantmetės indoeuropiečių prokalbės, tokios panašios į [[sanskritas\|sanskritą]], dvasingos ir pasigėrėtinos, kaip [[Salomėja Nėris\|Salomėjos Nėries]] eilėraštis. O ką padarė niekadėjai, kalbos darkytojai su latvių kalba? Išsityčiojo taip, kad bjauru girdėti, ta kalba dabar skamba kaip koks klounų ir juokdarių kvailiojimas, [[patyčių kultūra]] tiesiog. Štai jums žemiau pavyzdys netgi, nesinori net skaityti, kaip bjauriai ir nemaloniai užrašyta.

DragonballPlus: /* Kitos latvių kalbos keistenybės */

2025-06-14T03:00:43Z

Kitos latvių kalbos keistenybės

← Ankstesnė versija		06:00, 14 birželio 2025 versija
19 eilutė:		19 eilutė:
	=== Kitos latvių kalbos keistenybės ===		=== Kitos latvių kalbos keistenybės ===
	* Latvių kalboje miestai visada moteriškosios giminės. Visoks ten Vilnius ar Sankt Peterburgas patampa Vilnia (Viļņa) ir Sanktpēterburga.		* Latvių kalboje miestai visada moteriškosios giminės. Visoks ten Vilnius ar Sankt Peterburgas patampa Vilnia (Viļņa) ir Sanktpēterburga.
	* Užsienietiški vardai visada turi įtikti latvių kalbos rašto taisyklėms. Pas juos negali būti John Smith arba John'as Smith'as, tiktai Džons Smits. Tai ne tik liečia ten visokius straipsnius Pedivikijose, bet ir oficialius dokumentus ir net pasus. Buvo net tokia byla [[2007]]-tais – „Raichmanas prieš Latviją,“ kurioje Leonidas Raichmanas, pasipyktinęs, kad jo pase vardas ir pavardė užrašyti su latviškomis galūnėmis, prašė perdaryti šitą nesąmonę, kad galėtų jis būt Leonid Raihman, o ne kažkoks ten Leonīds Raihmans. ~~Bylą~~, ~~berods, laimėjo~~, bet jį ir ~~toliau vadino Raihmans~~.		* Užsienietiški vardai visada turi įtikti latvių kalbos rašto taisyklėms. Pas juos negali būti John Smith arba John'as Smith'as, tiktai Džons Smits. Tai ne tik liečia ten visokius straipsnius Pedivikijose, bet ir oficialius dokumentus ir net pasus. Buvo net tokia byla [[2007]]-tais – „Raichmanas prieš Latviją,“ kurioje Leonidas Raichmanas, pasipyktinęs, kad jo pase vardas ir pavardė užrašyti su latviškomis galūnėmis, prašė perdaryti šitą nesąmonę, kad galėtų jis būt Leonid Raihman, o ne kažkoks ten Leonīds Raihmans. Tačiau tos bylos nelaimėjo ir vistiek liko Leonīds Raihmans. Tiesa, jis dar pabandė tą patį padaryti [[2017]], bet net ir antrą kartą pralaimėjo, taip kad oficialiai jis vis tiek liko latviška forma.
	* Itališkų, Japoniškų ir kelių kitų pavardžių galūnės nekaitaliojamos, jei baigiasi -i, net jeigu pagal taisykles iš principo galima būtų. Jei pas mus yra pavardės Musolinis ir Mijadzakis, tai pas juos griežtai Musolini ir Mijadzaki. Šita keistenybė neliečia daugelio kitų kalbų, kaip anglų.		* Itališkų, Japoniškų ir kelių kitų pavardžių galūnės nekaitaliojamos, jei baigiasi -i, net jeigu pagal taisykles iš principo galima būtų. Jei pas mus yra pavardės Musolinis ir Mijadzakis, tai pas juos griežtai Musolini ir Mijadzaki. Šita keistenybė neliečia daugelio kitų kalbų, kaip anglų.
	** Latvių kalba iš principo nesiparina su galūnėmis. Jei gale stovi priebalsis, tai jie tiesiog įpisa galūnę „-s“, o jei gale stovi „-o“, tai nieko keist ir nereikia, todėl jų kalboje visokie Pablai Eskobarai ir Pikasai išlieka Pablo Eskobars ir Pikaso.		** Latvių kalba iš principo nesiparina su galūnėmis. Jei gale stovi priebalsis, tai jie tiesiog įpisa galūnę „-s“, o jei gale stovi „-o“, tai nieko keist ir nereikia, todėl jų kalboje visokie Pablai Eskobarai ir Pikasai išlieka Pablo Eskobars ir Pikaso.

Kolia iš GTA 4 01:49, 14 birželio 2025

2025-06-14T01:49:35Z

← Ankstesnė versija		04:49, 14 birželio 2025 versija
19 eilutė:		19 eilutė:
	=== Kitos latvių kalbos keistenybės ===		=== Kitos latvių kalbos keistenybės ===
	* Latvių kalboje miestai visada moteriškosios giminės. Visoks ten Vilnius ar Sankt Peterburgas patampa Vilnia (Viļņa) ir Sanktpēterburga.		* Latvių kalboje miestai visada moteriškosios giminės. Visoks ten Vilnius ar Sankt Peterburgas patampa Vilnia (Viļņa) ir Sanktpēterburga.
	* Užsienietiški vardai visada turi įtikti latvių kalbos rašto taisyklėms. Pas juos negali būti John Smith arba John'as Smith'as, tiktai Džons Smits.		* Užsienietiški vardai visada turi įtikti latvių kalbos rašto taisyklėms. Pas juos negali būti John Smith arba John'as Smith'as, tiktai Džons Smits. Tai ne tik liečia ten visokius straipsnius Pedivikijose, bet ir oficialius dokumentus ir net pasus. Buvo net tokia byla [[2007]]-tais – „Raichmanas prieš Latviją,“ kurioje Leonidas Raichmanas, pasipyktinęs, kad jo pase vardas ir pavardė užrašyti su latviškomis galūnėmis, prašė perdaryti šitą nesąmonę, kad galėtų jis būt Leonid Raihman, o ne kažkoks ten Leonīds Raihmans. Bylą, berods, laimėjo, bet jį ir toliau vadino Raihmans.
	* Itališkų, Japoniškų ir kelių kitų pavardžių galūnės nekaitaliojamos, jei baigiasi -i, net jeigu pagal taisykles iš principo galima būtų. Jei pas mus yra pavardės Musolinis ir Mijadzakis, tai pas juos griežtai Musolini ir Mijadzaki. Šita keistenybė neliečia daugelio kitų kalbų, kaip anglų.		* Itališkų, Japoniškų ir kelių kitų pavardžių galūnės nekaitaliojamos, jei baigiasi -i, net jeigu pagal taisykles iš principo galima būtų. Jei pas mus yra pavardės Musolinis ir Mijadzakis, tai pas juos griežtai Musolini ir Mijadzaki. Šita keistenybė neliečia daugelio kitų kalbų, kaip anglų.
	** Latvių kalba iš principo nesiparina su galūnėmis. Jei gale stovi priebalsis, tai jie tiesiog įpisa galūnę „-s“, o jei gale stovi „-o“, tai nieko keist ir nereikia, todėl jų kalboje visokie Pablai Eskobarai ir Pikasai išlieka Pablo Eskobars ir Pikaso.		** Latvių kalba iš principo nesiparina su galūnėmis. Jei gale stovi priebalsis, tai jie tiesiog įpisa galūnę „-s“, o jei gale stovi „-o“, tai nieko keist ir nereikia, todėl jų kalboje visokie Pablai Eskobarai ir Pikasai išlieka Pablo Eskobars ir Pikaso.

Kolia iš GTA 4 20:50, 3 gegužės 2025

2025-05-03T20:50:30Z

← Ankstesnė versija		23:50, 3 gegužės 2025 versija
24 eilutė:		24 eilutė:
	* Tarptautinių žodžių šaknyse gali būti dvigubos priebalsės. Visokios Anos, Alos ir gorilos latvių kalboje išlieka Anna, Alla ir gorilla.		* Tarptautinių žodžių šaknyse gali būti dvigubos priebalsės. Visokios Anos, Alos ir gorilos latvių kalboje išlieka Anna, Alla ir gorilla.
	* Latvių kalboje nėra dvibalsio „eu“, todėl tarptautiniai žodžiai, turintys jį keičiasi į „ei“, pavyzdžiui „Eiropa“ vietoj „Europa“ ar priešdelis „pseido-“ vietoj „pseudo-“.		* Latvių kalboje nėra dvibalsio „eu“, todėl tarptautiniai žodžiai, turintys jį keičiasi į „ei“, pavyzdžiui „Eiropa“ vietoj „Europa“ ar priešdelis „pseido-“ vietoj „pseudo-“.
	* Latviai nesigalynėja su tuo, kaip galima būtų „sulatvinti“ tarptautinius žodžius, kaip kokia nors [[VLKK]] su [[Lietuvinimas\|lietuvinimais]]. Pas juos [[hamburgeris]] ne kokia nors [[Neteiktinas\|neteiktina]] svetimybė, o – labai net pageidaujamas terminas. Yra ir išimtys, tarp jų: [[fidžet spineriai]], katrie verčiasi į kažkokius, [[blet\|bleč]], „gruozamgrabslius“.		* Latviai nesigalynėja su tuo, kaip galima būtų „sulatvinti“ tarptautinius žodžius, kaip kokia nors [[VLKK]] su [[Lietuvinimas\|lietuvinimais]]. Pas juos [[hamburgeris]] ne kokia nors [[Neteiktinas\|neteiktina]] svetimybė, o – labai net pageidaujamas terminas. Yra ir išimtys, tarp jų: [[fidžet spineriai]], katrie verčiasi į kažkokius, [[blet\|bleč]], „gruozamgrabslius“. Kol spineriai dar buvo trenduose, šiokis terminas sukėlė daug ginčų tarp braliukų.

	Gėda net klausyti tų šnekų, kurios šnekamos latviškai. Skamba kaip pasityčiojimas iš tūkstantmetės indoeuropiečių prokalbės, tokios panašios į [[sanskritas\|sanskritą]], dvasingos ir pasigėrėtinos, kaip [[Salomėja Nėris\|Salomėjos Nėries]] eilėraštis. O ką padarė niekadėjai, kalbos darkytojai su latvių kalba? Išsityčiojo taip, kad bjauru girdėti, ta kalba dabar skamba kaip koks klounų ir juokdarių kvailiojimas, [[patyčių kultūra]] tiesiog. Štai jums žemiau pavyzdys netgi, nesinori net skaityti, kaip bjauriai ir nemaloniai užrašyta.		Gėda net klausyti tų šnekų, kurios šnekamos latviškai. Skamba kaip pasityčiojimas iš tūkstantmetės indoeuropiečių prokalbės, tokios panašios į [[sanskritas\|sanskritą]], dvasingos ir pasigėrėtinos, kaip [[Salomėja Nėris\|Salomėjos Nėries]] eilėraštis. O ką padarė niekadėjai, kalbos darkytojai su latvių kalba? Išsityčiojo taip, kad bjauru girdėti, ta kalba dabar skamba kaip koks klounų ir juokdarių kvailiojimas, [[patyčių kultūra]] tiesiog. Štai jums žemiau pavyzdys netgi, nesinori net skaityti, kaip bjauriai ir nemaloniai užrašyta.

Kolia iš GTA 4 20:48, 3 gegužės 2025

2025-05-03T20:48:31Z

← Ankstesnė versija		23:48, 3 gegužės 2025 versija
24 eilutė:		24 eilutė:
	* Tarptautinių žodžių šaknyse gali būti dvigubos priebalsės. Visokios Anos, Alos ir gorilos latvių kalboje išlieka Anna, Alla ir gorilla.		* Tarptautinių žodžių šaknyse gali būti dvigubos priebalsės. Visokios Anos, Alos ir gorilos latvių kalboje išlieka Anna, Alla ir gorilla.
	* Latvių kalboje nėra dvibalsio „eu“, todėl tarptautiniai žodžiai, turintys jį keičiasi į „ei“, pavyzdžiui „Eiropa“ vietoj „Europa“ ar priešdelis „pseido-“ vietoj „pseudo-“.		* Latvių kalboje nėra dvibalsio „eu“, todėl tarptautiniai žodžiai, turintys jį keičiasi į „ei“, pavyzdžiui „Eiropa“ vietoj „Europa“ ar priešdelis „pseido-“ vietoj „pseudo-“.
	* Latviai nesigalynėja su tuo, kaip galima būtų „sulatvinti“ tarptautinius žodžius, kaip kokia nors [[VLKK]] su [[Lietuvinimas\|lietuvinimais]]. Pas juos [[hamburgeris]] ne kokia nors [[Neteiktinas\|neteiktina]] svetimybė, o – labai net pageidaujamas terminas.		* Latviai nesigalynėja su tuo, kaip galima būtų „sulatvinti“ tarptautinius žodžius, kaip kokia nors [[VLKK]] su [[Lietuvinimas\|lietuvinimais]]. Pas juos [[hamburgeris]] ne kokia nors [[Neteiktinas\|neteiktina]] svetimybė, o – labai net pageidaujamas terminas. Yra ir išimtys, tarp jų: [[fidžet spineriai]], katrie verčiasi į kažkokius, [[blet\|bleč]], „gruozamgrabslius“.

	Gėda net klausyti tų šnekų, kurios šnekamos latviškai. Skamba kaip pasityčiojimas iš tūkstantmetės indoeuropiečių prokalbės, tokios panašios į [[sanskritas\|sanskritą]], dvasingos ir pasigėrėtinos, kaip [[Salomėja Nėris\|Salomėjos Nėries]] eilėraštis. O ką padarė niekadėjai, kalbos darkytojai su latvių kalba? Išsityčiojo taip, kad bjauru girdėti, ta kalba dabar skamba kaip koks klounų ir juokdarių kvailiojimas, [[patyčių kultūra]] tiesiog. Štai jums žemiau pavyzdys netgi, nesinori net skaityti, kaip bjauriai ir nemaloniai užrašyta.		Gėda net klausyti tų šnekų, kurios šnekamos latviškai. Skamba kaip pasityčiojimas iš tūkstantmetės indoeuropiečių prokalbės, tokios panašios į [[sanskritas\|sanskritą]], dvasingos ir pasigėrėtinos, kaip [[Salomėja Nėris\|Salomėjos Nėries]] eilėraštis. O ką padarė niekadėjai, kalbos darkytojai su latvių kalba? Išsityčiojo taip, kad bjauru girdėti, ta kalba dabar skamba kaip koks klounų ir juokdarių kvailiojimas, [[patyčių kultūra]] tiesiog. Štai jums žemiau pavyzdys netgi, nesinori net skaityti, kaip bjauriai ir nemaloniai užrašyta.

Įveskite Naudotojo 16:25, 3 gegužės 2025

2025-05-03T16:25:18Z

← Ankstesnė versija		19:25, 3 gegužės 2025 versija
45 eilutė:		45 eilutė:

	Daug maž suprantama jų frazė yra „Tu smirdi, tu pirdi, tu bojā manu sirdi“ naudojama tais, kieno širdys buvo sudaužytos nedorėlių.		Daug maž suprantama jų frazė yra „Tu smirdi, tu pirdi, tu bojā manu sirdi“ naudojama tais, kieno širdys buvo sudaužytos nedorėlių.

			Dar nežinoma iš kokio velnio traukė tokius žodžius, kaip mėsa ir subinė, atitinkamai gala ir dirsa.

	[[Category:Kalbos]]		[[Category:Kalbos]]

Kolia iš GTA 4 16:08, 2 gegužės 2025

2025-05-02T16:08:05Z

← Ankstesnė versija		19:08, 2 gegužės 2025 versija
24 eilutė:		24 eilutė:
	* Tarptautinių žodžių šaknyse gali būti dvigubos priebalsės. Visokios Anos, Alos ir gorilos latvių kalboje išlieka Anna, Alla ir gorilla.		* Tarptautinių žodžių šaknyse gali būti dvigubos priebalsės. Visokios Anos, Alos ir gorilos latvių kalboje išlieka Anna, Alla ir gorilla.
	* Latvių kalboje nėra dvibalsio „eu“, todėl tarptautiniai žodžiai, turintys jį keičiasi į „ei“, pavyzdžiui „Eiropa“ vietoj „Europa“ ar priešdelis „pseido-“ vietoj „pseudo-“.		* Latvių kalboje nėra dvibalsio „eu“, todėl tarptautiniai žodžiai, turintys jį keičiasi į „ei“, pavyzdžiui „Eiropa“ vietoj „Europa“ ar priešdelis „pseido-“ vietoj „pseudo-“.
			* Latviai nesigalynėja su tuo, kaip galima būtų „sulatvinti“ tarptautinius žodžius, kaip kokia nors [[VLKK]] su [[Lietuvinimas\|lietuvinimais]]. Pas juos [[hamburgeris]] ne kokia nors [[Neteiktinas\|neteiktina]] svetimybė, o – labai net pageidaujamas terminas.

	Gėda net klausyti tų šnekų, kurios šnekamos latviškai. Skamba kaip pasityčiojimas iš tūkstantmetės indoeuropiečių prokalbės, tokios panašios į [[sanskritas\|sanskritą]], dvasingos ir pasigėrėtinos, kaip [[Salomėja Nėris\|Salomėjos Nėries]] eilėraštis. O ką padarė niekadėjai, kalbos darkytojai su latvių kalba? Išsityčiojo taip, kad bjauru girdėti, ta kalba dabar skamba kaip koks klounų ir juokdarių kvailiojimas, [[patyčių kultūra]] tiesiog. Štai jums žemiau pavyzdys netgi, nesinori net skaityti, kaip bjauriai ir nemaloniai užrašyta.		Gėda net klausyti tų šnekų, kurios šnekamos latviškai. Skamba kaip pasityčiojimas iš tūkstantmetės indoeuropiečių prokalbės, tokios panašios į [[sanskritas\|sanskritą]], dvasingos ir pasigėrėtinos, kaip [[Salomėja Nėris\|Salomėjos Nėries]] eilėraštis. O ką padarė niekadėjai, kalbos darkytojai su latvių kalba? Išsityčiojo taip, kad bjauru girdėti, ta kalba dabar skamba kaip koks klounų ir juokdarių kvailiojimas, [[patyčių kultūra]] tiesiog. Štai jums žemiau pavyzdys netgi, nesinori net skaityti, kaip bjauriai ir nemaloniai užrašyta.

Kolia iš GTA 4 10:39, 2 kovo 2025

2025-03-02T10:39:44Z

← Ankstesnė versija		13:39, 2 kovo 2025 versija
21 eilutė:		21 eilutė:
	* Užsienietiški vardai visada turi įtikti latvių kalbos rašto taisyklėms. Pas juos negali būti John Smith arba John'as Smith'as, tiktai Džons Smits.		* Užsienietiški vardai visada turi įtikti latvių kalbos rašto taisyklėms. Pas juos negali būti John Smith arba John'as Smith'as, tiktai Džons Smits.
	* Itališkų, Japoniškų ir kelių kitų pavardžių galūnės nekaitaliojamos, jei baigiasi -i, net jeigu pagal taisykles iš principo galima būtų. Jei pas mus yra pavardės Musolinis ir Mijadzakis, tai pas juos griežtai Musolini ir Mijadzaki. Šita keistenybė neliečia daugelio kitų kalbų, kaip anglų.		* Itališkų, Japoniškų ir kelių kitų pavardžių galūnės nekaitaliojamos, jei baigiasi -i, net jeigu pagal taisykles iš principo galima būtų. Jei pas mus yra pavardės Musolinis ir Mijadzakis, tai pas juos griežtai Musolini ir Mijadzaki. Šita keistenybė neliečia daugelio kitų kalbų, kaip anglų.
	** Latvių kalba iš principo nesiparina su galūnėmis. Jei gale stovi priebalsis, tai jie tiesiog įpisa galūnę „-s“, todėl jų kalboje visokie Pablai Eskobarai ir Pikasai išlieka Pablo Eskobars ir Pikaso.		** Latvių kalba iš principo nesiparina su galūnėmis. Jei gale stovi priebalsis, tai jie tiesiog įpisa galūnę „-s“, o jei gale stovi „-o“, tai nieko keist ir nereikia, todėl jų kalboje visokie Pablai Eskobarai ir Pikasai išlieka Pablo Eskobars ir Pikaso.
	* ~~Žodžių~~ šaknyse gali būti dvigubos priebalsės. Visokios Anos ir ~~Alos~~ latvių kalboje išlieka Anna ir ~~Alla~~.		* Tarptautinių žodžių šaknyse gali būti dvigubos priebalsės. Visokios Anos, Alos ir gorilos latvių kalboje išlieka Anna, Alla ir gorilla.
	* Latvių kalboje nėra dvibalsio „eu“, todėl tarptautiniai žodžiai, turintys jį keičiasi į „ei“, pavyzdžiui „Eiropa“ vietoj „Europa“ ar priešdelis „pseido-“ vietoj „pseudo-“.		* Latvių kalboje nėra dvibalsio „eu“, todėl tarptautiniai žodžiai, turintys jį keičiasi į „ei“, pavyzdžiui „Eiropa“ vietoj „Europa“ ar priešdelis „pseido-“ vietoj „pseudo-“.

Kolia iš GTA 4 12:37, 11 vasario 2025

2025-02-11T12:37:32Z

← Ankstesnė versija		15:37, 11 vasario 2025 versija
43 eilutė:		43 eilutė:
	O visokius amerikonus ir kitus [[anglų kalba]] kalbančius labai kraupina, kai [[Google translate]] išverčia anglišką "''sharp knife''" (aštrus peilis) į latvių kalbą kaip "''ass nazis''".		O visokius amerikonus ir kitus [[anglų kalba]] kalbančius labai kraupina, kai [[Google translate]] išverčia anglišką "''sharp knife''" (aštrus peilis) į latvių kalbą kaip "''ass nazis''".

	Daug maž suprantama jų frazė yra „Tu smirdi, tu pirdi, tu bojā manu sirdi“ naudojama ~~tiems~~, kieno širdys buvo sudaužytos nedorėlių.		Daug maž suprantama jų frazė yra „Tu smirdi, tu pirdi, tu bojā manu sirdi“ naudojama tais, kieno širdys buvo sudaužytos nedorėlių.

	[[Category:Kalbos]]		[[Category:Kalbos]]