Lagerių ekonomika - Versijų istorija

PipeLinez 20:18, 13 lapkričio 2024

2024-11-13T20:18:59Z

← Ankstesnė versija		23:18, 13 lapkričio 2024 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
	'''Lagerinė ekonomika''' - populiariausia [[XXa.]] moderni ekonominė tendencija, paremta gilumine [[socialdarvinizmas\|socialdarvinizmo]] idėja, kad dalis visuomenės yra netinkama, neverta egzistuoti, todėl ją reikia [[utilizavimas\|utilizuoti]], kartu maksimaliai efektyviai panaudojant utilizuojamus žmones, kaip ekonomiškai naudingą resursą.		'''Lagerinė ekonomika''' - populiariausia [[XXa.]] moderni ekonominė tendencija, paremta gilumine [[socialdarvinizmas\|socialdarvinizmo]] idėja, kad dalis visuomenės yra netinkama, neverta egzistuoti, todėl ją reikia [[utilizavimas\|utilizuoti]], kartu maksimaliai efektyviai panaudojant utilizuojamus žmones, kaip ekonomiškai naudingą resursą.

	Būtent lagerių [[ekonomika]] buvo pagrįsta [[XXa.]] pirmos pusės [[SSRS]] ekonomika, o tokiose šalyse, kaip [[Kinija]] ar [[~~Kambodžia~~]] - lagerinė ekonomika kuriam laikui buvo taikoma netgi visuotinai, visos visuomenės mastais. Šiuo metu lagerių ekonomika yra praktikuojama [[Šiaurės Korėja\|Šiaurės Korėjoje]], saikingais mastais - [[Kinija\|Kinijoje]], yra faktų, kad ribotais mastais praktikuojama [[JAV]] (taip vadinami [[komerciniai kalėjimai]]).		Būtent lagerių [[ekonomika]] buvo pagrįsta [[XXa.]] pirmos pusės [[SSRS]] ekonomika, o tokiose šalyse, kaip [[Kinija]] ar [[Kambodža]] - lagerinė ekonomika kuriam laikui buvo taikoma netgi visuotinai, visos visuomenės mastais. Šiuo metu lagerių ekonomika yra praktikuojama [[Šiaurės Korėja\|Šiaurės Korėjoje]], saikingais mastais - [[Kinija\|Kinijoje]], yra faktų, kad ribotais mastais praktikuojama [[JAV]] (taip vadinami [[komerciniai kalėjimai]]).


	== Monetarinės sistemos specifikos ==		== Monetarinės sistemos specifikos ==

Fandorina: Atmestas PAKSAS (Aptarimas) pakeitimas; sugrąžinta naudotojo Makštutis versija

2013-03-08T16:59:32Z

Atmestas PAKSAS (Aptarimas) pakeitimas; sugrąžinta naudotojo Makštutis versija

← Ankstesnė versija		19:59, 8 kovo 2013 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
	~~ŠŪDADIENIS ATEINA PAS VISUS!~~		'''Lagerinė ekonomika''' - populiariausia [[XXa.]] moderni ekonominė tendencija, paremta gilumine [[socialdarvinizmas\|socialdarvinizmo]] idėja, kad dalis visuomenės yra netinkama, neverta egzistuoti, todėl ją reikia [[utilizavimas\|utilizuoti]], kartu maksimaliai efektyviai panaudojant utilizuojamus žmones, kaip ekonomiškai naudingą resursą.

			Būtent lagerių [[ekonomika]] buvo pagrįsta [[XXa.]] pirmos pusės [[SSRS]] ekonomika, o tokiose šalyse, kaip [[Kinija]] ar [[Kambodžia]] - lagerinė ekonomika kuriam laikui buvo taikoma netgi visuotinai, visos visuomenės mastais. Šiuo metu lagerių ekonomika yra praktikuojama [[Šiaurės Korėja\|Šiaurės Korėjoje]], saikingais mastais - [[Kinija\|Kinijoje]], yra faktų, kad ribotais mastais praktikuojama [[JAV]] (taip vadinami [[komerciniai kalėjimai]]).


			== Monetarinės sistemos specifikos ==
			[[Vaizdas:Pow_camp_money.png\|400px\|thumb\|right\|Specialiai konslageriams skirti vokiški pinigai]]
			[[Vaizdas:Vneshposyltorg_military_money.jpg\|400px\|thumb\|right\|"Valiutiniai" sovietiniai rubliai, skirti aukšto rango karininkams]]

			Siekiant padidinti gyvosios jėgos resursų panaudojimo bei utilizacijos efektyvumą, būdingu išvystytos lagerių ekonomikos elementu tampa atskiros lagerinės monetarinės sistemos, turinčios nuo visuomenės atskirą fiskalinę ir monetarinę politiką. Tuo atveju, jei lageriai tesudaro nedidelę dalį valstybės, išleidžiamos specialios, išimtinai lageriams skirtos valiutos. Tuo atveju, jei visa valstybė įgauna lagerinės ekonomikos bruožų, paprastai išleidžiama speciali, "pagerinta" valiuta, skirta lagerio valdytojams. Taip ar anaip, ekonomikos suskirstomos į kelis sąlyginai nepriklausomus segmentus.

			Kaip pavyzdys galėtų būti [[Nacistinė Vokietija\|Nacistinės Vokietijos]] monetarinė sistema su atskirais pinigais pačiai Vokietijai bei skirtingais pinigais atskiroms okupuotoms teritorijoms ir dar kitais įvairiais pinigais, leistais specialiai [[konslageris\|konslageriams]]. Panaši situacija buvo ir [[SSRS]], kur vieni pinigai buvo pagrindinei masei gyventojų, specifinės grupės galėdavo gauti kelių rūšių "pagerintus" pinigus, o dalyje kalėjimų ir lagerių buvo naudojamos specialūs vidiniai pinigai.

			Modernesnių teorijų apologetai visgi teigia, kad įmanomas ir vieningos valiutos panaudojimas lagerių ekonomikoje, tuo tarpu kritikai pastebi, kad net ir esant vieningai valiutai, šioji segmentuojasi, lagerio ribose įgydama visiškai kitą (dažniausiai - gerokai mažesnę) vertę (plg. su didžiulėmis kainomis [[Lietuva\|Lietuvos]] kalėjimuose).


			== Žymiausi istoriniai lagerių ekonomikos pavyzdžiai ==
			Ištakomis lagerių ekonomika siekia [[XIXa.]] britų kolonijinių statybų organizacinius metodus, plačiausiai taikytus [[Pietų Afrika\|Pietų Afrikoje]], kai vietiniai gyventojai ir karo belaisviai būdavo tiesiog suvaromi į aptvertą teritoriją ir verčiami dirbti visokiose masinėse statybose, beveik neduodant valgyti ar gerti. Pasiligojusius ar išsekusius ten pat nudobdavo ir pakasdavo, tuo tarpu vienas iš esminių tikslų buvo ne sukurti kažkokią infrastruktūrą, o tiesiog humaniškai ir legaliai atsikratyti nereikalingais žmonėmis, daugiausia - [[būrai\|būrais]]. Nors mirusiųjų skaičiai vertinti šimtais tūkstančių, viskas buvo apiforminta, kaip savanoriškas darbas, tad pasipiktinimo pasaulyje veik nekilo - niekam tiesiog nekilo ir mintis, kas gi ten vyksta tuose [[lageriai\|lageriuose]].

			Vėliau lagerinė ekonomika buvo vystoma šviežiai susikūrusioje [[SSRS]], kai buvo sugalvotas ir ideologinis bei ekonominis pagrindimas jai - esą žmonės neturį veltėdžiauti, o visokie [[liaudies priešai]] turį išpirkti savąsias kaltes. Savo aukščiausią išsivystymo laipsnį sovietinė lagerių ekonomika pasiekė jau po [[Antrasis Pasaulinis Karas\|Antrojo Pasaulinio Karo]], kai lagerių kaliniai imti naudoti [[urano kasyklos\|urano kasyklose]]: čia juos sunaudodavo per 3-6 mėnesius, t.y., per laiką, kurį ir šiaip tegalėtų išgyventi vos minimaliai maitinamas žmogus, o po to dar panaudodavo medicininiams bandymams. Bendras sovietinės lagerių ekonomikos rezultatas iki šiol pilnai neįvertintas, tačiau spėjamai siekia bent 15-20 milijonų lageriuose utilizuotų žmonių.

			Kitas panašus lagerių ekonomikos pavyzdys galėtų būti [[Nacistinė Vokietija\|nacistinės Vokietijos]] organizuotas [[Holokaustas]], kurio metu panašiai panaudojami buvo daugiausiai [[žydai]] ir kitų antrarūšių tautybių asmenys, pradžioje priverčiant juos dirbti pačius pavojingiausius ir sekinančius darbus po 18-20 valandų per parą, bet praktiškai nemaitinant (idantinai būtų taupomi resursai), o netinkamais darbui pasidariusius likučius paskui tiesiog naikinant [[mirties fabrikai\|mirties fabrikuose]], kad nekainuotų jų tolimesnis išlaikymas. Ekonominiais sumetimais būdavo lygiai taip pat utilizuojamos moterys, seneliai ir vaikai. Vokietijos lagerių ekonomikos rezultatas - ne mažiau 6-7 milijonų lageriuose utilizuotų žmonių.

			Stambiausius, iš esmės, totalinius mastus lagerių ekonomika įgavo [[Kinija\|Kinijoje]], [[Mao]] laikais - tuo metu faktiškai visa valstybė buvo paversta vieninga lagerių sistema, kur galiojo lagerių taisyklės. Kadangi [[Kinija]] iki šiol yra komunistinė, o duomenys apie [[Kultūrinė revoliucija\|Kultūrinės revoliucijos]] periodą slepiami, vertinimai tėra labai apytiksliai. Dažniausiai spėjami skaičiai viršija 50 milijonų utilizuotų žmonių.

			Bene efektyviausi totalinės lagerių ekonomikos pavyzdžiai žinomi iš [[Kambodža\|Kambodžos]], kur [[Raudonieji Khmerai]] visus valstybės gyventojus suklasifikavo į kelias grupes pagal politinį patikimumą ir įvedė taisykles, pagal kurias kiekvienas asmuo gali būti pažemintas (itin išimtiniais atvejais - ir paaukštintas) į kitą klasę. Priklausomai nuo klasės, kuriai būdavo priskiriamas gyventojas, jis būdavo arba utilizuojamas išsyk, arba pasiunčiamas dirbti darbo, nuo kurio mirtų. Rezultatas - per kelis metus buvo utilizuota keliasdešimt procentų valstybės gyventojų.



			[[Category:Ekonomika]]

PAKSAS: Puslapis keičiamas su „ŠŪDADIENIS ATEINA PAS VISUS!“

2013-03-08T11:52:14Z

Puslapis keičiamas su „ŠŪDADIENIS ATEINA PAS VISUS!“

← Ankstesnė versija		14:52, 8 kovo 2013 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
	'''Lagerinė ekonomika''' - populiariausia [[XXa.]] moderni ekonominė tendencija, paremta gilumine [[socialdarvinizmas\|socialdarvinizmo]] idėja, kad dalis visuomenės yra netinkama, neverta egzistuoti, todėl ją reikia [[utilizavimas\|utilizuoti]], kartu maksimaliai efektyviai panaudojant utilizuojamus žmones, kaip ekonomiškai naudingą resursą.		ŠŪDADIENIS ATEINA PAS VISUS!

	Būtent lagerių [[ekonomika]] buvo pagrįsta [[XXa.]] pirmos pusės [[SSRS]] ekonomika, o tokiose šalyse, kaip [[Kinija]] ar [[Kambodžia]] - lagerinė ekonomika kuriam laikui buvo taikoma netgi visuotinai, visos visuomenės mastais. Šiuo metu lagerių ekonomika yra praktikuojama [[Šiaurės Korėja\|Šiaurės Korėjoje]], saikingais mastais - [[Kinija\|Kinijoje]], yra faktų, kad ribotais mastais praktikuojama [[JAV]] (taip vadinami [[komerciniai kalėjimai]]).


	~~== Monetarinės sistemos specifikos ==~~
	~~[[Vaizdas:Pow_camp_money.png\|400px\|thumb\|right\|Specialiai konslageriams skirti vokiški pinigai]]~~
	~~[[Vaizdas:Vneshposyltorg_military_money.jpg\|400px\|thumb\|right\|"Valiutiniai" sovietiniai rubliai, skirti aukšto rango karininkams]]~~

	Siekiant padidinti gyvosios jėgos resursų panaudojimo bei utilizacijos efektyvumą, būdingu išvystytos lagerių ekonomikos elementu tampa atskiros lagerinės monetarinės sistemos, turinčios nuo visuomenės atskirą fiskalinę ir monetarinę politiką. Tuo atveju, jei lageriai tesudaro nedidelę dalį valstybės, išleidžiamos specialios, išimtinai lageriams skirtos valiutos. Tuo atveju, jei visa valstybė įgauna lagerinės ekonomikos bruožų, paprastai išleidžiama speciali, "pagerinta" valiuta, skirta lagerio valdytojams. Taip ar anaip, ekonomikos suskirstomos į kelis sąlyginai nepriklausomus segmentus.

	Kaip pavyzdys galėtų būti [[Nacistinė Vokietija\|Nacistinės Vokietijos]] monetarinė sistema su atskirais pinigais pačiai Vokietijai bei skirtingais pinigais atskiroms okupuotoms teritorijoms ir dar kitais įvairiais pinigais, leistais specialiai [[konslageris\|konslageriams]]. Panaši situacija buvo ir [[SSRS]], kur vieni pinigai buvo pagrindinei masei gyventojų, specifinės grupės galėdavo gauti kelių rūšių "pagerintus" pinigus, o dalyje kalėjimų ir lagerių buvo naudojamos specialūs vidiniai pinigai.

	Modernesnių teorijų apologetai visgi teigia, kad įmanomas ir vieningos valiutos panaudojimas lagerių ekonomikoje, tuo tarpu kritikai pastebi, kad net ir esant vieningai valiutai, šioji segmentuojasi, lagerio ribose įgydama visiškai kitą (dažniausiai - gerokai mažesnę) vertę (plg. su didžiulėmis kainomis [[Lietuva\|Lietuvos]] kalėjimuose).


	~~== Žymiausi istoriniai lagerių ekonomikos pavyzdžiai ==~~
	Ištakomis lagerių ekonomika siekia [[XIXa.]] britų kolonijinių statybų organizacinius metodus, plačiausiai taikytus [[Pietų Afrika\|Pietų Afrikoje]], kai vietiniai gyventojai ir karo belaisviai būdavo tiesiog suvaromi į aptvertą teritoriją ir verčiami dirbti visokiose masinėse statybose, beveik neduodant valgyti ar gerti. Pasiligojusius ar išsekusius ten pat nudobdavo ir pakasdavo, tuo tarpu vienas iš esminių tikslų buvo ne sukurti kažkokią infrastruktūrą, o tiesiog humaniškai ir legaliai atsikratyti nereikalingais žmonėmis, daugiausia - [[būrai\|būrais]]. Nors mirusiųjų skaičiai vertinti šimtais tūkstančių, viskas buvo apiforminta, kaip savanoriškas darbas, tad pasipiktinimo pasaulyje veik nekilo - niekam tiesiog nekilo ir mintis, kas gi ten vyksta tuose [[lageriai\|lageriuose]].

	Vėliau lagerinė ekonomika buvo vystoma šviežiai susikūrusioje [[SSRS]], kai buvo sugalvotas ir ideologinis bei ekonominis pagrindimas jai - esą žmonės neturį veltėdžiauti, o visokie [[liaudies priešai]] turį išpirkti savąsias kaltes. Savo aukščiausią išsivystymo laipsnį sovietinė lagerių ekonomika pasiekė jau po [[Antrasis Pasaulinis Karas\|Antrojo Pasaulinio Karo]], kai lagerių kaliniai imti naudoti [[urano kasyklos\|urano kasyklose]]: čia juos sunaudodavo per 3-6 mėnesius, t.y., per laiką, kurį ir šiaip tegalėtų išgyventi vos minimaliai maitinamas žmogus, o po to dar panaudodavo medicininiams bandymams. Bendras sovietinės lagerių ekonomikos rezultatas iki šiol pilnai neįvertintas, tačiau spėjamai siekia bent 15-20 milijonų lageriuose utilizuotų žmonių.

	Kitas panašus lagerių ekonomikos pavyzdys galėtų būti [[Nacistinė Vokietija\|nacistinės Vokietijos]] organizuotas [[Holokaustas]], kurio metu panašiai panaudojami buvo daugiausiai [[žydai]] ir kitų antrarūšių tautybių asmenys, pradžioje priverčiant juos dirbti pačius pavojingiausius ir sekinančius darbus po 18-20 valandų per parą, bet praktiškai nemaitinant (idantinai būtų taupomi resursai), o netinkamais darbui pasidariusius likučius paskui tiesiog naikinant [[mirties fabrikai\|mirties fabrikuose]], kad nekainuotų jų tolimesnis išlaikymas. Ekonominiais sumetimais būdavo lygiai taip pat utilizuojamos moterys, seneliai ir vaikai. Vokietijos lagerių ekonomikos rezultatas - ne mažiau 6-7 milijonų lageriuose utilizuotų žmonių.

	Stambiausius, iš esmės, totalinius mastus lagerių ekonomika įgavo [[Kinija\|Kinijoje]], [[Mao]] laikais - tuo metu faktiškai visa valstybė buvo paversta vieninga lagerių sistema, kur galiojo lagerių taisyklės. Kadangi [[Kinija]] iki šiol yra komunistinė, o duomenys apie [[Kultūrinė revoliucija\|Kultūrinės revoliucijos]] periodą slepiami, vertinimai tėra labai apytiksliai. Dažniausiai spėjami skaičiai viršija 50 milijonų utilizuotų žmonių.

	Bene efektyviausi totalinės lagerių ekonomikos pavyzdžiai žinomi iš [[Kambodža\|Kambodžos]], kur [[Raudonieji Khmerai]] visus valstybės gyventojus suklasifikavo į kelias grupes pagal politinį patikimumą ir įvedė taisykles, pagal kurias kiekvienas asmuo gali būti pažemintas (itin išimtiniais atvejais - ir paaukštintas) į kitą klasę. Priklausomai nuo klasės, kuriai būdavo priskiriamas gyventojas, jis būdavo arba utilizuojamas išsyk, arba pasiunčiamas dirbti darbo, nuo kurio mirtų. Rezultatas - per kelis metus buvo utilizuota keliasdešimt procentų valstybės gyventojų.



	~~[[Category:Ekonomika]]~~

Makštutis 21:20, 14 vasario 2010

2010-02-14T21:20:16Z

← Ankstesnė versija		00:20, 15 vasario 2010 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
	'''Lagerinė ekonomika''' - populiariausia [[XXa.]] moderni ekonominė tendencija, paremta gilumine [[socialdarvinizmas\|socialdarvinizmo]] idėja, kad dalis visuomenės yra netinkama, neverta egzistuoti, todėl ją reikia [[utilizavimas\|utilizuoti]], kartu maksimaliai efektyviai panaudojant utilizuojamus žmones, kaip ekonomiškai naudingą resursą.		'''Lagerinė ekonomika''' - populiariausia [[XXa.]] moderni ekonominė tendencija, paremta gilumine [[socialdarvinizmas\|socialdarvinizmo]] idėja, kad dalis visuomenės yra netinkama, neverta egzistuoti, todėl ją reikia [[utilizavimas\|utilizuoti]], kartu maksimaliai efektyviai panaudojant utilizuojamus žmones, kaip ekonomiškai naudingą resursą.

	Būtent lagerių [[ekonomika]] buvo pagrįsta [[XXa.]] pirmos pusės [[SSRS]] ekonomika, o tokiose šalyse, kaip [[Kinija]] ar [[Kambodžia]] - lagerinė ekonomika kuriam laikui buvo taikoma netgi visuotinai, visos visuomenės mastais.		Būtent lagerių [[ekonomika]] buvo pagrįsta [[XXa.]] pirmos pusės [[SSRS]] ekonomika, o tokiose šalyse, kaip [[Kinija]] ar [[Kambodžia]] - lagerinė ekonomika kuriam laikui buvo taikoma netgi visuotinai, visos visuomenės mastais. Šiuo metu lagerių ekonomika yra praktikuojama [[Šiaurės Korėja\|Šiaurės Korėjoje]], saikingais mastais - [[Kinija\|Kinijoje]], yra faktų, kad ribotais mastais praktikuojama [[JAV]] (taip vadinami [[komerciniai kalėjimai]]).

	Ištakomis siekia [[XIXa.]] britų kolonijinių statybų organizacinius metodus, plačiausiai taikytus [[Pietų Afrika\|Pietų Afrikoje]], kai vietiniai gyventojai ir karo belaisviai būdavo tiesiog suvaromi į aptvertą teritoriją ir verčiami dirbti visokiose masinėse statybose, beveik neduodant valgyti ar gerti. Pasiligojusius ar išsekusius ten pat nudobdavo ir pakasdavo, tuo tarpu vienas iš esminių tikslų buvo ne sukurti kažkokią infrastruktūrą, o tiesiog humaniškai ir legaliai atsikratyti nereikalingais žmonėmis, daugiausia - [[būrai\|būrais]]. Nors mirusiųjų skaičiai vertinti šimtais tūkstančių, viskas buvo apiforminta, kaip savanoriškas darbas, tad pasipiktinimo pasaulyje veik nekilo - niekam tiesiog nekilo ir mintis, kas gi ten vyksta tuose [[lageriai\|lageriuose]].
			== Monetarinės sistemos specifikos ==
			[[Vaizdas:Pow_camp_money.png\|400px\|thumb\|right\|Specialiai konslageriams skirti vokiški pinigai]]
			[[Vaizdas:Vneshposyltorg_military_money.jpg\|400px\|thumb\|right\|"Valiutiniai" sovietiniai rubliai, skirti aukšto rango karininkams]]

			Siekiant padidinti gyvosios jėgos resursų panaudojimo bei utilizacijos efektyvumą, būdingu išvystytos lagerių ekonomikos elementu tampa atskiros lagerinės monetarinės sistemos, turinčios nuo visuomenės atskirą fiskalinę ir monetarinę politiką. Tuo atveju, jei lageriai tesudaro nedidelę dalį valstybės, išleidžiamos specialios, išimtinai lageriams skirtos valiutos. Tuo atveju, jei visa valstybė įgauna lagerinės ekonomikos bruožų, paprastai išleidžiama speciali, "pagerinta" valiuta, skirta lagerio valdytojams. Taip ar anaip, ekonomikos suskirstomos į kelis sąlyginai nepriklausomus segmentus.

			Kaip pavyzdys galėtų būti [[Nacistinė Vokietija\|Nacistinės Vokietijos]] monetarinė sistema su atskirais pinigais pačiai Vokietijai bei skirtingais pinigais atskiroms okupuotoms teritorijoms ir dar kitais įvairiais pinigais, leistais specialiai [[konslageris\|konslageriams]]. Panaši situacija buvo ir [[SSRS]], kur vieni pinigai buvo pagrindinei masei gyventojų, specifinės grupės galėdavo gauti kelių rūšių "pagerintus" pinigus, o dalyje kalėjimų ir lagerių buvo naudojamos specialūs vidiniai pinigai.

			Modernesnių teorijų apologetai visgi teigia, kad įmanomas ir vieningos valiutos panaudojimas lagerių ekonomikoje, tuo tarpu kritikai pastebi, kad net ir esant vieningai valiutai, šioji segmentuojasi, lagerio ribose įgydama visiškai kitą (dažniausiai - gerokai mažesnę) vertę (plg. su didžiulėmis kainomis [[Lietuva\|Lietuvos]] kalėjimuose).


			== Žymiausi istoriniai lagerių ekonomikos pavyzdžiai ==
			Ištakomis lagerių ekonomika siekia [[XIXa.]] britų kolonijinių statybų organizacinius metodus, plačiausiai taikytus [[Pietų Afrika\|Pietų Afrikoje]], kai vietiniai gyventojai ir karo belaisviai būdavo tiesiog suvaromi į aptvertą teritoriją ir verčiami dirbti visokiose masinėse statybose, beveik neduodant valgyti ar gerti. Pasiligojusius ar išsekusius ten pat nudobdavo ir pakasdavo, tuo tarpu vienas iš esminių tikslų buvo ne sukurti kažkokią infrastruktūrą, o tiesiog humaniškai ir legaliai atsikratyti nereikalingais žmonėmis, daugiausia - [[būrai\|būrais]]. Nors mirusiųjų skaičiai vertinti šimtais tūkstančių, viskas buvo apiforminta, kaip savanoriškas darbas, tad pasipiktinimo pasaulyje veik nekilo - niekam tiesiog nekilo ir mintis, kas gi ten vyksta tuose [[lageriai\|lageriuose]].

	Vėliau lagerinė ekonomika buvo vystoma šviežiai susikūrusioje [[SSRS]], kai buvo sugalvotas ir ideologinis bei ekonominis pagrindimas jai - esą žmonės neturį veltėdžiauti, o visokie [[liaudies priešai]] turį išpirkti savąsias kaltes. Savo aukščiausią išsivystymo laipsnį sovietinė lagerių ekonomika pasiekė jau po [[Antrasis Pasaulinis Karas\|Antrojo Pasaulinio Karo]], kai lagerių kaliniai imti naudoti [[urano kasyklos\|urano kasyklose]]: čia juos sunaudodavo per 3-6 mėnesius, t.y., per laiką, kurį ir šiaip tegalėtų išgyventi vos minimaliai maitinamas žmogus, o po to dar panaudodavo medicininiams bandymams. Bendras sovietinės lagerių ekonomikos rezultatas iki šiol pilnai neįvertintas, tačiau spėjamai siekia bent 15-20 milijonų lageriuose utilizuotų žmonių.		Vėliau lagerinė ekonomika buvo vystoma šviežiai susikūrusioje [[SSRS]], kai buvo sugalvotas ir ideologinis bei ekonominis pagrindimas jai - esą žmonės neturį veltėdžiauti, o visokie [[liaudies priešai]] turį išpirkti savąsias kaltes. Savo aukščiausią išsivystymo laipsnį sovietinė lagerių ekonomika pasiekė jau po [[Antrasis Pasaulinis Karas\|Antrojo Pasaulinio Karo]], kai lagerių kaliniai imti naudoti [[urano kasyklos\|urano kasyklose]]: čia juos sunaudodavo per 3-6 mėnesius, t.y., per laiką, kurį ir šiaip tegalėtų išgyventi vos minimaliai maitinamas žmogus, o po to dar panaudodavo medicininiams bandymams. Bendras sovietinės lagerių ekonomikos rezultatas iki šiol pilnai neįvertintas, tačiau spėjamai siekia bent 15-20 milijonų lageriuose utilizuotų žmonių.
13 eilutė:		26 eilutė:
	Bene efektyviausi totalinės lagerių ekonomikos pavyzdžiai žinomi iš [[Kambodža\|Kambodžos]], kur [[Raudonieji Khmerai]] visus valstybės gyventojus suklasifikavo į kelias grupes pagal politinį patikimumą ir įvedė taisykles, pagal kurias kiekvienas asmuo gali būti pažemintas (itin išimtiniais atvejais - ir paaukštintas) į kitą klasę. Priklausomai nuo klasės, kuriai būdavo priskiriamas gyventojas, jis būdavo arba utilizuojamas išsyk, arba pasiunčiamas dirbti darbo, nuo kurio mirtų. Rezultatas - per kelis metus buvo utilizuota keliasdešimt procentų valstybės gyventojų.		Bene efektyviausi totalinės lagerių ekonomikos pavyzdžiai žinomi iš [[Kambodža\|Kambodžos]], kur [[Raudonieji Khmerai]] visus valstybės gyventojus suklasifikavo į kelias grupes pagal politinį patikimumą ir įvedė taisykles, pagal kurias kiekvienas asmuo gali būti pažemintas (itin išimtiniais atvejais - ir paaukštintas) į kitą klasę. Priklausomai nuo klasės, kuriai būdavo priskiriamas gyventojas, jis būdavo arba utilizuojamas išsyk, arba pasiunčiamas dirbti darbo, nuo kurio mirtų. Rezultatas - per kelis metus buvo utilizuota keliasdešimt procentų valstybės gyventojų.

	Šiuo metu lagerių ekonomika yra praktikuojama [[Šiaurės Korėja\|Šiaurės Korėjoje]], saikingais mastais - [[Kinija\|Kinijoje]], yra faktų, kad ribotais mastais praktikuojama [[JAV]] (taip vadinami [[komerciniai kalėjimai]]).


	[[Category:Ekonomika]]		[[Category:Ekonomika]]

Makštutis: Lagerinė ekonomika pervadintas į Lagerių ekonomika

2010-02-14T20:31:52Z

Lagerinė ekonomika pervadintas į Lagerių ekonomika

← Ankstesnė versija	23:31, 14 vasario 2010 versija
(Jokio skirtumo)

Makštutis: Naujas puslapis: '''Lagerinė ekonomika''' - populiariausia XXa. moderni ekonominė tendencija, paremta gilumine socialdarvinizmo idėja, kad dalis visuomenės yra netinkam...

2010-02-14T20:30:54Z

Naujas puslapis: '''Lagerinė ekonomika''' - populiariausia XXa. moderni ekonominė tendencija, paremta gilumine socialdarvinizmo idėja, kad dalis visuomenės yra netinkam...

Naujas puslapis

'''Lagerinė ekonomika''' - populiariausia [[XXa.]] moderni ekonominė tendencija, paremta gilumine [[socialdarvinizmas|socialdarvinizmo]] idėja, kad dalis visuomenės yra netinkama, neverta egzistuoti, todėl ją reikia [[utilizavimas|utilizuoti]], kartu maksimaliai efektyviai panaudojant utilizuojamus žmones, kaip ekonomiškai naudingą resursą.

Būtent lagerių [[ekonomika]] buvo pagrįsta [[XXa.]] pirmos pusės [[SSRS]] ekonomika, o tokiose šalyse, kaip [[Kinija]] ar [[Kambodžia]] - lagerinė ekonomika kuriam laikui buvo taikoma netgi visuotinai, visos visuomenės mastais.

Ištakomis siekia [[XIXa.]] britų kolonijinių statybų organizacinius metodus, plačiausiai taikytus [[Pietų Afrika|Pietų Afrikoje]], kai vietiniai gyventojai ir karo belaisviai būdavo tiesiog suvaromi į aptvertą teritoriją ir verčiami dirbti visokiose masinėse statybose, beveik neduodant valgyti ar gerti. Pasiligojusius ar išsekusius ten pat nudobdavo ir pakasdavo, tuo tarpu vienas iš esminių tikslų buvo ne sukurti kažkokią infrastruktūrą, o tiesiog humaniškai ir legaliai atsikratyti nereikalingais žmonėmis, daugiausia - [[būrai|būrais]]. Nors mirusiųjų skaičiai vertinti šimtais tūkstančių, viskas buvo apiforminta, kaip savanoriškas darbas, tad pasipiktinimo pasaulyje veik nekilo - niekam tiesiog nekilo ir mintis, kas gi ten vyksta tuose [[lageriai|lageriuose]].

Vėliau lagerinė ekonomika buvo vystoma šviežiai susikūrusioje [[SSRS]], kai buvo sugalvotas ir ideologinis bei ekonominis pagrindimas jai - esą žmonės neturį veltėdžiauti, o visokie [[liaudies priešai]] turį išpirkti savąsias kaltes. Savo aukščiausią išsivystymo laipsnį sovietinė lagerių ekonomika pasiekė jau po [[Antrasis Pasaulinis Karas|Antrojo Pasaulinio Karo]], kai lagerių kaliniai imti naudoti [[urano kasyklos|urano kasyklose]]: čia juos sunaudodavo per 3-6 mėnesius, t.y., per laiką, kurį ir šiaip tegalėtų išgyventi vos minimaliai maitinamas žmogus, o po to dar panaudodavo medicininiams bandymams. Bendras sovietinės lagerių ekonomikos rezultatas iki šiol pilnai neįvertintas, tačiau spėjamai siekia bent 15-20 milijonų lageriuose utilizuotų žmonių.

Kitas panašus lagerių ekonomikos pavyzdys galėtų būti [[Nacistinė Vokietija|nacistinės Vokietijos]] organizuotas [[Holokaustas]], kurio metu panašiai panaudojami buvo daugiausiai [[žydai]] ir kitų antrarūšių tautybių asmenys, pradžioje priverčiant juos dirbti pačius pavojingiausius ir sekinančius darbus po 18-20 valandų per parą, bet praktiškai nemaitinant (idantinai būtų taupomi resursai), o netinkamais darbui pasidariusius likučius paskui tiesiog naikinant [[mirties fabrikai|mirties fabrikuose]], kad nekainuotų jų tolimesnis išlaikymas. Ekonominiais sumetimais būdavo lygiai taip pat utilizuojamos moterys, seneliai ir vaikai. Vokietijos lagerių ekonomikos rezultatas - ne mažiau 6-7 milijonų lageriuose utilizuotų žmonių.

Stambiausius, iš esmės, totalinius mastus lagerių ekonomika įgavo [[Kinija|Kinijoje]], [[Mao]] laikais - tuo metu faktiškai visa valstybė buvo paversta vieninga lagerių sistema, kur galiojo lagerių taisyklės. Kadangi [[Kinija]] iki šiol yra komunistinė, o duomenys apie [[Kultūrinė revoliucija|Kultūrinės revoliucijos]] periodą slepiami, vertinimai tėra labai apytiksliai. Dažniausiai spėjami skaičiai viršija 50 milijonų utilizuotų žmonių.

Bene efektyviausi totalinės lagerių ekonomikos pavyzdžiai žinomi iš [[Kambodža|Kambodžos]], kur [[Raudonieji Khmerai]] visus valstybės gyventojus suklasifikavo į kelias grupes pagal politinį patikimumą ir įvedė taisykles, pagal kurias kiekvienas asmuo gali būti pažemintas (itin išimtiniais atvejais - ir paaukštintas) į kitą klasę. Priklausomai nuo klasės, kuriai būdavo priskiriamas gyventojas, jis būdavo arba utilizuojamas išsyk, arba pasiunčiamas dirbti darbo, nuo kurio mirtų. Rezultatas - per kelis metus buvo utilizuota keliasdešimt procentų valstybės gyventojų.

Šiuo metu lagerių ekonomika yra praktikuojama [[Šiaurės Korėja|Šiaurės Korėjoje]], saikingais mastais - [[Kinija|Kinijoje]], yra faktų, kad ribotais mastais praktikuojama [[JAV]] (taip vadinami [[komerciniai kalėjimai]]).

[[Category:Ekonomika]]