https://www.pipedija.com/index.php?action=history&feed=atom&title=Kvantin%C4%97_mechanika 2026-07-11T06:33:42Z Šio puslapio versijų istorija projekte MediaWiki 1.37.1 https://www.pipedija.com/index.php?title=Kvantin%C4%97_mechanika&diff=80553&oldid=prev 2024-11-16T12:28:54Z

<p></p> <table style="background-color: #fff; color: #202122;" data-mw="interface"> <col class="diff-marker" /> <col class="diff-content" /> <col class="diff-marker" /> <col class="diff-content" /> <tr class="diff-title" lang="lt"> <td colspan="2" style="background-color: #fff; color: #202122; text-align: center;">← Ankstesnė versija</td> <td colspan="2" style="background-color: #fff; color: #202122; text-align: center;">15:28, 16 lapkričio 2024 versija</td> </tr><tr><td colspan="2" class="diff-lineno" id="mw-diff-left-l6">6 eilutė:</td> <td colspan="2" class="diff-lineno">6 eilutė:</td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Iš esmės, tai sunkiai suprantamas reiškinys, kadangi klasikinės fizikos dėsniai čia negalioja. Kaip pavyzdys - atomo teorijoje, [[elektronas]] gali būti, bet kokioje vietoje, kada atlieka judėjimą apie branduolį - fizikos dėsniai tai nepaaiškina, atsirado reikalingumas kvantinei mechanikai, kuri naudojasi Planko konstanta numatanti, tiksliau bauginanti, nes pagal jį, jei atomo svorio jėga taptų ekstremali, tai mums visiems kapiec.</div></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Iš esmės, tai sunkiai suprantamas reiškinys, kadangi klasikinės fizikos dėsniai čia negalioja. Kaip pavyzdys - atomo teorijoje, [[elektronas]] gali būti, bet kokioje vietoje, kada atlieka judėjimą apie branduolį - fizikos dėsniai tai nepaaiškina, atsirado reikalingumas kvantinei mechanikai, kuri naudojasi Planko konstanta numatanti, tiksliau bauginanti, nes pagal jį, jei atomo svorio jėga taptų ekstremali, tai mums visiems kapiec.</div></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td></tr> <tr><td class="diff-marker" data-marker="−"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #ffe49c; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div><del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">Karoče</del>, jeigu kas nors iki čia perskaitė, tai paprastai kiekviena dalelė turi antidalelę, kuri gali būti bet kurioje visatos vietoje ir tuo pačiu metu atkartoti pačią dalelę, o tai jau yra greičiau nei [[šviesos greitis]], tai prieštarauja Einšteino teorijai, kad niekas negali judėti greičiau šviesos.  </div></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div><ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">Trumpiau</ins>, jeigu kas nors iki čia perskaitė, tai paprastai kiekviena dalelė turi antidalelę, kuri gali būti bet kurioje visatos vietoje ir tuo pačiu metu atkartoti pačią dalelę, o tai jau yra greičiau nei [[šviesos greitis]], tai prieštarauja Einšteino teorijai, kad niekas negali judėti greičiau šviesos.  </div></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>== Kompiuteris, aišku kvantinis ==</div></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>== Kompiuteris, aišku kvantinis ==</div></td></tr> <!-- diff cache key pipedija_1_37-mediawiki_:diff::1.12:old-80552:rev-80553 --> </table>

Nemesis https://www.pipedija.com/index.php?title=Kvantin%C4%97_mechanika&diff=80552&oldid=prev 2024-11-16T12:07:21Z

<p></p> <table style="background-color: #fff; color: #202122;" data-mw="interface"> <col class="diff-marker" /> <col class="diff-content" /> <col class="diff-marker" /> <col class="diff-content" /> <tr class="diff-title" lang="lt"> <td colspan="2" style="background-color: #fff; color: #202122; text-align: center;">← Ankstesnė versija</td> <td colspan="2" style="background-color: #fff; color: #202122; text-align: center;">15:07, 16 lapkričio 2024 versija</td> </tr><tr><td colspan="2" class="diff-lineno" id="mw-diff-left-l1">1 eilutė:</td> <td colspan="2" class="diff-lineno">1 eilutė:</td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>[[Vaizdas:Dvi.jpg|miniatiūra|Jei vienas kvantas turi ryšį su kitu kvantu, atstumas neturi reikšmės]]</div></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>[[Vaizdas:Dvi.jpg|miniatiūra|Jei vienas kvantas turi ryšį su kitu kvantu, atstumas neturi reikšmės]]</div></td></tr> <tr><td class="diff-marker" data-marker="−"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #ffe49c; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>'''Kvantinė mechanika''' - mažiausių, iš esmės, dalelių judėjimo principo nuspėjimas. Kvantai - mažiausios žinomos [[Visata|Visatos]] dalelės (na gal dar mažesnės [[kvarkai]], bet tai daugiau reiškinys, nei dalelės), kurios savo esybe gali būti kaip ir banga, taip ir dalelė. Tiksliau paaiškinama pavyzdžiu - šviesos '''kvantas''' - [[fotonas]] yra banga, pasiekęs kliūtį tampa dalele. (Na pvz.: saulės baterijos)</div></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>'''Kvantinė mechanika''' - mažiausių, iš esmės, dalelių judėjimo principo nuspėjimas. Kvantai - mažiausios žinomos [[Visata|Visatos]] dalelės (na gal dar mažesnės [[kvarkai]], bet tai daugiau reiškinys, nei dalelės), kurios savo esybe gali būti kaip ir banga, taip ir dalelė. Tiksliau paaiškinama pavyzdžiu - šviesos '''kvantas''' - [[fotonas]] yra banga, pasiekęs kliūtį tampa dalele. (Na pvz.: saulės baterijos) <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">Čia vėl dalis tiesos, nes rezulatatas priklauso nuo stebėtojo. Viskas painu  ir nesuprantama, tai va toks tai kvantinis pasaulis</ins></div></td></tr> <tr><td colspan="2" class="diff-side-deleted"></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div> </div></td></tr> <tr><td colspan="2" class="diff-side-deleted"></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div><ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">== Bandymas paaiškinti ==</ins></div></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Iš esmės, tai sunkiai suprantamas reiškinys, kadangi klasikinės fizikos dėsniai čia negalioja. Kaip pavyzdys - atomo teorijoje, [[elektronas]] gali būti, bet kokioje vietoje, kada atlieka judėjimą apie branduolį - fizikos dėsniai tai nepaaiškina, atsirado reikalingumas kvantinei mechanikai, kuri naudojasi Planko konstanta numatanti, tiksliau bauginanti, nes pagal jį, jei atomo svorio jėga taptų ekstremali, tai mums visiems kapiec.</div></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Iš esmės, tai sunkiai suprantamas reiškinys, kadangi klasikinės fizikos dėsniai čia negalioja. Kaip pavyzdys - atomo teorijoje, [[elektronas]] gali būti, bet kokioje vietoje, kada atlieka judėjimą apie branduolį - fizikos dėsniai tai nepaaiškina, atsirado reikalingumas kvantinei mechanikai, kuri naudojasi Planko konstanta numatanti, tiksliau bauginanti, nes pagal jį, jei atomo svorio jėga taptų ekstremali, tai mums visiems kapiec.</div></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Karoče, jeigu kas nors iki čia perskaitė, tai paprastai kiekviena dalelė turi antidalelę, kuri gali būti bet kurioje visatos vietoje ir tuo pačiu metu atkartoti pačią dalelę, o tai jau yra greičiau nei [[šviesos greitis]], tai prieštarauja Einšteino teorijai, kad niekas negali judėti greičiau šviesos.  </div></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Karoče, jeigu kas nors iki čia perskaitė, tai paprastai kiekviena dalelė turi antidalelę, kuri gali būti bet kurioje visatos vietoje ir tuo pačiu metu atkartoti pačią dalelę, o tai jau yra greičiau nei [[šviesos greitis]], tai prieštarauja Einšteino teorijai, kad niekas negali judėti greičiau šviesos.  </div></td></tr> <tr><td colspan="2" class="diff-side-deleted"></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div><ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;"></ins></div></td></tr> <tr><td colspan="2" class="diff-side-deleted"></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div><ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">== Kompiuteris, aišku kvantinis ==</ins></div></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Dar trumpiau, [[kvantinis kompiuteris|kvantinio kompiuterio]] principas toks - kiekviena dalelė, kuri gauna impulsą, apsikeičia su antidalele tuo pačiu metu, t.y, nuliniame laike, ir paskaičiavimas ar veiksmo atlikimas, pagal algoritmą atliekamas tuo pačiu laiku, t.y. iškarto. Taigi ateities kompiuteriams greitis pofig, svarbu algoritmo teisingumas. Slaptažodžiai neveiksmingi, nes pilnai veikiantis toks kompas visas galimas slaptažodžių galimybes atliktu vienu  metu, na gal ne visas, tipo blokais, bet tuos blokus sudarytų labai daug galimybių. Panašiai, kaip žmogėno smegenyse, tik ten žmoguje signalai perduodami elektriniais signalais, kurių greitis panašus į šviesos greitį, taigi ateities kompiuteriai, galimai bus greitesni.</div></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Dar trumpiau, [[kvantinis kompiuteris|kvantinio kompiuterio]] principas toks - kiekviena dalelė, kuri gauna impulsą, apsikeičia su antidalele tuo pačiu metu, t.y, nuliniame laike, ir paskaičiavimas ar veiksmo atlikimas, pagal algoritmą atliekamas tuo pačiu laiku, t.y. iškarto. Taigi ateities kompiuteriams greitis pofig, svarbu algoritmo teisingumas. Slaptažodžiai neveiksmingi, nes pilnai veikiantis toks kompas visas galimas slaptažodžių galimybes atliktu vienu  metu, na gal ne visas, tipo blokais, bet tuos blokus sudarytų labai daug galimybių. Panašiai, kaip žmogėno smegenyse, tik ten žmoguje signalai perduodami elektriniais signalais, kurių greitis panašus į šviesos greitį, taigi ateities kompiuteriai, galimai bus greitesni.</div></td></tr> <tr><td colspan="2" class="diff-side-deleted"></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div><ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;"></ins></div></td></tr> <tr><td colspan="2" class="diff-side-deleted"></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div><ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">== Istorija ir kiti įdomūs dalykai ==</ins></div></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Iš istorijos žinomas faktas, kad nors kvantinė mechanika buvo sukurta [[Vokietija|Vokietijoje]], ten ji greitai tapo persekiojama, nes valdžion atėję [[naciai]] sugalvojo, kad čia kažkoksai [[žydai|žydų]] išgalvotas dalykas, vadinasi jiems koksai tai netinkamas. Tai mokslininkams teko kurti kokią tai arijišką ir pagerintą kvantinę mechaniką, kad nebūtų žydiška.</div></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Iš istorijos žinomas faktas, kad nors kvantinė mechanika buvo sukurta [[Vokietija|Vokietijoje]], ten ji greitai tapo persekiojama, nes valdžion atėję [[naciai]] sugalvojo, kad čia kažkoksai [[žydai|žydų]] išgalvotas dalykas, vadinasi jiems koksai tai netinkamas. Tai mokslininkams teko kurti kokią tai arijišką ir pagerintą kvantinę mechaniką, kad nebūtų žydiška.</div></td></tr> </table>

Nemesis https://www.pipedija.com/index.php?title=Kvantin%C4%97_mechanika&diff=80544&oldid=prev 2024-11-15T15:35:13Z

<p></p> <table style="background-color: #fff; color: #202122;" data-mw="interface"> <col class="diff-marker" /> <col class="diff-content" /> <col class="diff-marker" /> <col class="diff-content" /> <tr class="diff-title" lang="lt"> <td colspan="2" style="background-color: #fff; color: #202122; text-align: center;">← Ankstesnė versija</td> <td colspan="2" style="background-color: #fff; color: #202122; text-align: center;">18:35, 15 lapkričio 2024 versija</td> </tr><tr><td colspan="2" class="diff-lineno" id="mw-diff-left-l1">1 eilutė:</td> <td colspan="2" class="diff-lineno">1 eilutė:</td></tr> <tr><td class="diff-marker" data-marker="−"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #ffe49c; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>[[Vaizdas:Dvi.jpg|miniatiūra|<del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">Ai</del>, <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">čia kvantinė mechanika, kur [[fotonai]], ble čia du fotonai, kurvos kas pateks į dangų, jo nu kuris pirminis? Jo ble čia nekuris, ate gyvenime pirm...</del>]]</div></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>[[Vaizdas:Dvi.jpg|miniatiūra|<ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">Jei vienas kvantas turi ryšį su kitu kvantu</ins>, <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">atstumas neturi reikšmės</ins>]]</div></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>'''Kvantinė mechanika''' - mažiausių, iš esmės, dalelių judėjimo principo nuspėjimas. Kvantai - mažiausios žinomos [[Visata|Visatos]] dalelės (na gal dar mažesnės [[kvarkai]], bet tai daugiau reiškinys, nei dalelės), kurios savo esybe gali būti kaip ir banga, taip ir dalelė. Tiksliau paaiškinama pavyzdžiu - šviesos '''kvantas''' - [[fotonas]] yra banga, pasiekęs kliūtį tampa dalele. (Na pvz.: saulės baterijos)</div></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>'''Kvantinė mechanika''' - mažiausių, iš esmės, dalelių judėjimo principo nuspėjimas. Kvantai - mažiausios žinomos [[Visata|Visatos]] dalelės (na gal dar mažesnės [[kvarkai]], bet tai daugiau reiškinys, nei dalelės), kurios savo esybe gali būti kaip ir banga, taip ir dalelė. Tiksliau paaiškinama pavyzdžiu - šviesos '''kvantas''' - [[fotonas]] yra banga, pasiekęs kliūtį tampa dalele. (Na pvz.: saulės baterijos)</div></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td></tr> <tr><td colspan="2" class="diff-lineno" id="mw-diff-left-l6">6 eilutė:</td> <td colspan="2" class="diff-lineno">6 eilutė:</td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Karoče, jeigu kas nors iki čia perskaitė, tai paprastai kiekviena dalelė turi antidalelę, kuri gali būti bet kurioje visatos vietoje ir tuo pačiu metu atkartoti pačią dalelę, o tai jau yra greičiau nei [[šviesos greitis]], tai prieštarauja Einšteino teorijai, kad niekas negali judėti greičiau šviesos.  </div></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Karoče, jeigu kas nors iki čia perskaitė, tai paprastai kiekviena dalelė turi antidalelę, kuri gali būti bet kurioje visatos vietoje ir tuo pačiu metu atkartoti pačią dalelę, o tai jau yra greičiau nei [[šviesos greitis]], tai prieštarauja Einšteino teorijai, kad niekas negali judėti greičiau šviesos.  </div></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td></tr> <tr><td class="diff-marker" data-marker="−"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #ffe49c; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Dar <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">karoče</del>, [[kvantinis kompiuteris|kvantinio kompiuterio]] principas toks - kiekviena dalelė, kuri gauna impulsą, apsikeičia su antidalele tuo pačiu metu, t.y, nuliniame laike, ir paskaičiavimas ar veiksmo atlikimas, pagal algoritmą atliekamas tuo pačiu laiku, t.y. iškarto. Taigi ateities kompiuteriams greitis pofig, svarbu algoritmo teisingumas. Panašiai, kaip žmogėno smegenyse.</div></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Dar <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">trumpiau</ins>, [[kvantinis kompiuteris|kvantinio kompiuterio]] principas toks - kiekviena dalelė, kuri gauna impulsą, apsikeičia su antidalele tuo pačiu metu, t.y, nuliniame laike, ir paskaičiavimas ar veiksmo atlikimas, pagal algoritmą atliekamas tuo pačiu laiku, t.y. iškarto. Taigi ateities kompiuteriams greitis pofig, svarbu algoritmo teisingumas<ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">. Slaptažodžiai neveiksmingi, nes pilnai veikiantis toks kompas visas galimas slaptažodžių galimybes atliktu vienu  metu, na gal ne visas, tipo blokais, bet tuos blokus sudarytų labai daug galimybių</ins>. Panašiai, kaip žmogėno smegenyse<ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">, tik ten žmoguje signalai perduodami elektriniais signalais, kurių greitis panašus į šviesos greitį, taigi ateities kompiuteriai, galimai bus greitesni</ins>.</div></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Iš istorijos žinomas faktas, kad nors kvantinė mechanika buvo sukurta [[Vokietija|Vokietijoje]], ten ji greitai tapo persekiojama, nes valdžion atėję [[naciai]] sugalvojo, kad čia kažkoksai [[žydai|žydų]] išgalvotas dalykas, vadinasi jiems koksai tai netinkamas. Tai mokslininkams teko kurti kokią tai arijišką ir pagerintą kvantinę mechaniką, kad nebūtų žydiška.</div></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Iš istorijos žinomas faktas, kad nors kvantinė mechanika buvo sukurta [[Vokietija|Vokietijoje]], ten ji greitai tapo persekiojama, nes valdžion atėję [[naciai]] sugalvojo, kad čia kažkoksai [[žydai|žydų]] išgalvotas dalykas, vadinasi jiems koksai tai netinkamas. Tai mokslininkams teko kurti kokią tai arijišką ir pagerintą kvantinę mechaniką, kad nebūtų žydiška.</div></td></tr> </table>

Nemesis https://www.pipedija.com/index.php?title=Kvantin%C4%97_mechanika&diff=80523&oldid=prev 2024-11-14T23:17:09Z

<p></p> <table style="background-color: #fff; color: #202122;" data-mw="interface"> <col class="diff-marker" /> <col class="diff-content" /> <col class="diff-marker" /> <col class="diff-content" /> <tr class="diff-title" lang="lt"> <td colspan="2" style="background-color: #fff; color: #202122; text-align: center;">← Ankstesnė versija</td> <td colspan="2" style="background-color: #fff; color: #202122; text-align: center;">02:17, 15 lapkričio 2024 versija</td> </tr><tr><td colspan="2" class="diff-lineno" id="mw-diff-left-l1">1 eilutė:</td> <td colspan="2" class="diff-lineno">1 eilutė:</td></tr> <tr><td class="diff-marker" data-marker="−"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #ffe49c; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>[[Vaizdas:Dvi.jpg|miniatiūra|Ai, čia kvantinė mechanika, kur fotonai, ble čia du fotonai, kurvos kas pateks į dangų, jo nu kuris pirminis? Jo ble čia nekuris, ate gyvenime pirm...]]</div></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>[[Vaizdas:Dvi.jpg|miniatiūra|Ai, čia kvantinė mechanika, kur <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">[[</ins>fotonai<ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">]]</ins>, ble čia du fotonai, kurvos kas pateks į dangų, jo nu kuris pirminis? Jo ble čia nekuris, ate gyvenime pirm...]]</div></td></tr> <tr><td class="diff-marker" data-marker="−"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #ffe49c; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>'''Kvantinė mechanika''' - mažiausių, iš esmės, dalelių judėjimo principo nuspėjimas. Kvantai - mažiausios žinomos <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">visatos </del>dalelės (na gal dar mažesnės kvarkai, bet tai daugiau reiškinys, nei dalelės), kurios savo esybe gali būti kaip ir banga, taip ir dalelė. Tiksliau paaiškinama pavyzdžiu - šviesos '''kvantas''' - fotonas yra banga, pasiekęs kliūtį tampa dalele. (Na pvz.: saulės baterijos)</div></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>'''Kvantinė mechanika''' - mažiausių, iš esmės, dalelių judėjimo principo nuspėjimas. Kvantai - mažiausios žinomos <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">[[Visata|Visatos]] </ins>dalelės (na gal dar mažesnės <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">[[</ins>kvarkai<ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">]]</ins>, bet tai daugiau reiškinys, nei dalelės), kurios savo esybe gali būti kaip ir banga, taip ir dalelė. Tiksliau paaiškinama pavyzdžiu - šviesos '''kvantas''' - <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">[[</ins>fotonas<ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">]] </ins>yra banga, pasiekęs kliūtį tampa dalele. (Na pvz.: saulės baterijos)</div></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td></tr> <tr><td class="diff-marker" data-marker="−"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #ffe49c; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Iš esmės, tai sunkiai suprantamas reiškinys, kadangi fizikos dėsniai čia negalioja. Kaip pavyzdys - atomo teorijoje, elektronas gali būti, bet kokioje vietoje, kada atlieka judėjimą apie branduolį - fizikos dėsniai tai nepaaiškina, atsirado reikalingumas kvantinei mechanikai, kuri naudojasi Planko konstanta numatanti, tiksliau bauginanti, nes pagal jį, jei atomo svorio jėga taptų ekstremali, tai mums visiems kapiec.</div></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Iš esmės, tai sunkiai suprantamas reiškinys, kadangi <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">klasikinės </ins>fizikos dėsniai čia negalioja. Kaip pavyzdys - atomo teorijoje, <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">[[</ins>elektronas<ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">]] </ins>gali būti, bet kokioje vietoje, kada atlieka judėjimą apie branduolį - fizikos dėsniai tai nepaaiškina, atsirado reikalingumas kvantinei mechanikai, kuri naudojasi Planko konstanta numatanti, tiksliau bauginanti, nes pagal jį, jei atomo svorio jėga taptų ekstremali, tai mums visiems kapiec.</div></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td></tr> <tr><td class="diff-marker" data-marker="−"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #ffe49c; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Karoče, jeigu kas nors iki čia perskaitė, tai paprastai kiekviena dalelė turi antidalelę, kuri gali būti bet kurioje visatos vietoje ir tuo pačiu metu atkartoti pačią dalelę, o tai jau yra greičiau nei šviesos greitis, tai prieštarauja Einšteino teorijai, kad niekas negali judėti greičiau šviesos.  </div></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Karoče, jeigu kas nors iki čia perskaitė, tai paprastai kiekviena dalelė turi antidalelę, kuri gali būti bet kurioje visatos vietoje ir tuo pačiu metu atkartoti pačią dalelę, o tai jau yra greičiau nei <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">[[</ins>šviesos greitis<ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">]]</ins>, tai prieštarauja Einšteino teorijai, kad niekas negali judėti greičiau šviesos<ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">. </ins></div></td></tr> <tr><td colspan="2" class="diff-side-deleted"></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div> </div></td></tr> <tr><td colspan="2" class="diff-side-deleted"></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div><ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">Dar karoče, [[kvantinis kompiuteris|kvantinio kompiuterio]] principas toks - kiekviena dalelė, kuri gauna impulsą, apsikeičia su antidalele tuo pačiu metu, t.y, nuliniame laike, ir paskaičiavimas ar veiksmo atlikimas, pagal algoritmą atliekamas tuo pačiu laiku, t.y. iškarto. Taigi ateities kompiuteriams greitis pofig, svarbu algoritmo teisingumas. Panašiai, kaip žmogėno smegenyse.</ins></div></td></tr> <tr><td colspan="2" class="diff-side-deleted"></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div> </div></td></tr> <tr><td colspan="2" class="diff-side-deleted"></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div><ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">Iš istorijos žinomas faktas, kad nors kvantinė mechanika buvo sukurta [[Vokietija|Vokietijoje]], ten ji greitai tapo persekiojama, nes valdžion atėję [[naciai]] sugalvojo, kad čia kažkoksai [[žydai|žydų]] išgalvotas dalykas, vadinasi jiems koksai tai netinkamas. Tai mokslininkams teko kurti kokią tai arijišką ir pagerintą kvantinę mechaniką, kad nebūtų žydiška.</ins></div></td></tr> <tr><td colspan="2" class="diff-side-deleted"></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div> </div></td></tr> <tr><td colspan="2" class="diff-side-deleted"></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div><ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">Dar iš istorijos žinomas [[faktas]], kad kvantinė mechanika dėl savo nenormalumo buvo uždrausta [[SSRS]] ir viešai bei oficialiai buvo paskelbta, kad tai esąs [[pseudomokslas]]. Visi gi mokslininkai, kurie apie tą kvantinę mechaniką kažką aiškino, buvo persekiojami, ale vienu momentu sovietams kilo klausimas, kaip sukurti [[atominė bomba|atominę bombą]]. Štai tada ir paaiškėjo, kad be kvantinės mechanikos to padaryti nesigauna. Kaip sako, per kažkokį sovietų mokslininkų susirinkimą toksai [[NKVD]] vadas [[Larvrentijus Berija]], kuris atominės bombos programą kuravo, pasakė, kad visus, kas prieš kvantinę mechaniką, jis sušaudys, tai klausimų daugiau po to nebebuvo, nes visi žinojo, kad taip ir bus.</ins></div></td></tr> <tr><td colspan="2" class="diff-side-deleted"></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div> </div></td></tr> <tr><td colspan="2" class="diff-side-deleted"></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div><ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">Deja, gal būtų geriau Berija sušaudęs tuos, kas tą kvantinę mechaniką suprato, tai būtų [[Rusija]] pasilikusi be atominės bombos..</ins>.</div></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td></tr> <tr><td class="diff-marker" data-marker="−"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #ffe49c; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div><del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">Dar karoče, kvantinio kompiuterio principas toks - kiekviena dalelė, kuri gauna impulsą, apsikeičia su antidalele tuo pačiu metu, t.y, nuliniame laike, ir paskaičiavimas ar veiksmo atlikimas, pagal algoritmą atliekamas tuo pačiu laiku, t.y. iškarto. Taigi ateities kompiuteriams greitis pofig, svarbu algoritmo teisingumas. Panašiai, kaip žmogėno smegenyse.</del></div></td><td colspan="2" class="diff-side-added"></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>[[Category:Mokslas]]</div></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>[[Category:Mokslas]]</div></td></tr> <!-- diff cache key pipedija_1_37-mediawiki_:diff::1.12:old-76995:rev-80523 --> </table>

Tarakonai https://www.pipedija.com/index.php?title=Kvantin%C4%97_mechanika&diff=76995&oldid=prev 2024-07-12T18:15:00Z

<p></p> <table style="background-color: #fff; color: #202122;" data-mw="interface"> <col class="diff-marker" /> <col class="diff-content" /> <col class="diff-marker" /> <col class="diff-content" /> <tr class="diff-title" lang="lt"> <td colspan="2" style="background-color: #fff; color: #202122; text-align: center;">← Ankstesnė versija</td> <td colspan="2" style="background-color: #fff; color: #202122; text-align: center;">21:15, 12 liepos 2024 versija</td> </tr><tr><td colspan="2" class="diff-lineno" id="mw-diff-left-l1">1 eilutė:</td> <td colspan="2" class="diff-lineno">1 eilutė:</td></tr> <tr><td colspan="2" class="diff-side-deleted"></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div><ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">[[Vaizdas:Dvi.jpg|miniatiūra|Ai, čia kvantinė mechanika, kur fotonai, ble čia du fotonai, kurvos kas pateks į dangų, jo nu kuris pirminis? Jo ble čia nekuris, ate gyvenime pirm...]]</ins></div></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>'''Kvantinė mechanika''' - mažiausių, iš esmės, dalelių judėjimo principo nuspėjimas. Kvantai - mažiausios žinomos visatos dalelės (na gal dar mažesnės kvarkai, bet tai daugiau reiškinys, nei dalelės), kurios savo esybe gali būti kaip ir banga, taip ir dalelė. Tiksliau paaiškinama pavyzdžiu - šviesos '''kvantas''' - fotonas yra banga, pasiekęs kliūtį tampa dalele. (Na pvz.: saulės baterijos)</div></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>'''Kvantinė mechanika''' - mažiausių, iš esmės, dalelių judėjimo principo nuspėjimas. Kvantai - mažiausios žinomos visatos dalelės (na gal dar mažesnės kvarkai, bet tai daugiau reiškinys, nei dalelės), kurios savo esybe gali būti kaip ir banga, taip ir dalelė. Tiksliau paaiškinama pavyzdžiu - šviesos '''kvantas''' - fotonas yra banga, pasiekęs kliūtį tampa dalele. (Na pvz.: saulės baterijos)</div></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td></tr> </table>

Nemesis https://www.pipedija.com/index.php?title=Kvantin%C4%97_mechanika&diff=76992&oldid=prev 2024-07-12T17:02:39Z

<p></p> <table style="background-color: #fff; color: #202122;" data-mw="interface"> <col class="diff-marker" /> <col class="diff-content" /> <col class="diff-marker" /> <col class="diff-content" /> <tr class="diff-title" lang="lt"> <td colspan="2" style="background-color: #fff; color: #202122; text-align: center;">← Ankstesnė versija</td> <td colspan="2" style="background-color: #fff; color: #202122; text-align: center;">20:02, 12 liepos 2024 versija</td> </tr><tr><td colspan="2" class="diff-lineno" id="mw-diff-left-l1">1 eilutė:</td> <td colspan="2" class="diff-lineno">1 eilutė:</td></tr> <tr><td class="diff-marker" data-marker="−"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #ffe49c; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div><del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">==</del>Kvantinė mechanika<del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">==</del></div></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div><ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">'''</ins>Kvantinė mechanika<ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">''' - mažiausių</ins>, iš esmės, dalelių judėjimo principo nuspėjimas. Kvantai - mažiausios žinomos visatos dalelės (na gal dar mažesnės kvarkai, bet tai daugiau reiškinys, nei dalelės), kurios savo esybe gali būti kaip ir banga, taip ir dalelė. Tiksliau paaiškinama pavyzdžiu - šviesos '''kvantas''' - fotonas yra banga, pasiekęs kliūtį tampa dalele. (Na pvz.: saulės baterijos)</div></td></tr> <tr><td class="diff-marker" data-marker="−"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #ffe49c; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div> </div></td><td colspan="2" class="diff-side-added"></td></tr> <tr><td class="diff-marker" data-marker="−"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #ffe49c; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div><del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">Mažiausių</del>, iš esmės, dalelių judėjimo principo nuspėjimas. Kvantai - mažiausios žinomos visatos dalelės (na gal dar mažesnės kvarkai, bet tai daugiau reiškinys, nei dalelės), kurios savo esybe gali būti kaip ir banga, taip ir dalelė. Tiksliau paaiškinama pavyzdžiu - šviesos '''kvantas''' - fotonas yra banga, pasiekęs kliūtį tampa dalele. (Na pvz.: saulės baterijos)</div></td><td colspan="2" class="diff-side-added"></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Iš esmės, tai sunkiai suprantamas reiškinys, kadangi fizikos dėsniai čia negalioja. Kaip pavyzdys - atomo teorijoje, elektronas gali būti, bet kokioje vietoje, kada atlieka judėjimą apie branduolį - fizikos dėsniai tai nepaaiškina, atsirado reikalingumas kvantinei mechanikai, kuri naudojasi Planko konstanta numatanti, tiksliau bauginanti, nes pagal jį, jei atomo svorio jėga taptų ekstremali, tai mums visiems kapiec.</div></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Iš esmės, tai sunkiai suprantamas reiškinys, kadangi fizikos dėsniai čia negalioja. Kaip pavyzdys - atomo teorijoje, elektronas gali būti, bet kokioje vietoje, kada atlieka judėjimą apie branduolį - fizikos dėsniai tai nepaaiškina, atsirado reikalingumas kvantinei mechanikai, kuri naudojasi Planko konstanta numatanti, tiksliau bauginanti, nes pagal jį, jei atomo svorio jėga taptų ekstremali, tai mums visiems kapiec.</div></td></tr> <!-- diff cache key pipedija_1_37-mediawiki_:diff::1.12:old-28371:rev-76992 --> </table>

DragonballPlus https://www.pipedija.com/index.php?title=Kvantin%C4%97_mechanika&diff=28371&oldid=prev 2011-09-02T15:49:56Z

<p>Naujas puslapis: ==Kvantinė mechanika== Mažiausių, iš esmės, dalelių judėjimo principo nuspėjimas. Kvantai - mažiausios žinomos visatos dalelės (na gal dar mažesnės kvarkai, bet tai da...</p> <p><b>Naujas puslapis</b></p><div>==Kvantinė mechanika==<br /> <br /> Mažiausių, iš esmės, dalelių judėjimo principo nuspėjimas. Kvantai - mažiausios žinomos visatos dalelės (na gal dar mažesnės kvarkai, bet tai daugiau reiškinys, nei dalelės), kurios savo esybe gali būti kaip ir banga, taip ir dalelė. Tiksliau paaiškinama pavyzdžiu - šviesos '''kvantas''' - fotonas yra banga, pasiekęs kliūtį tampa dalele. (Na pvz.: saulės baterijos)<br /> <br /> Iš esmės, tai sunkiai suprantamas reiškinys, kadangi fizikos dėsniai čia negalioja. Kaip pavyzdys - atomo teorijoje, elektronas gali būti, bet kokioje vietoje, kada atlieka judėjimą apie branduolį - fizikos dėsniai tai nepaaiškina, atsirado reikalingumas kvantinei mechanikai, kuri naudojasi Planko konstanta numatanti, tiksliau bauginanti, nes pagal jį, jei atomo svorio jėga taptų ekstremali, tai mums visiems kapiec.<br /> <br /> Karoče, jeigu kas nors iki čia perskaitė, tai paprastai kiekviena dalelė turi antidalelę, kuri gali būti bet kurioje visatos vietoje ir tuo pačiu metu atkartoti pačią dalelę, o tai jau yra greičiau nei šviesos greitis, tai prieštarauja Einšteino teorijai, kad niekas negali judėti greičiau šviesos. <br /> <br /> Dar karoče, kvantinio kompiuterio principas toks - kiekviena dalelė, kuri gauna impulsą, apsikeičia su antidalele tuo pačiu metu, t.y, nuliniame laike, ir paskaičiavimas ar veiksmo atlikimas, pagal algoritmą atliekamas tuo pačiu laiku, t.y. iškarto. Taigi ateities kompiuteriams greitis pofig, svarbu algoritmo teisingumas. Panašiai, kaip žmogėno smegenyse.<br /> <br /> [[Category:Mokslas]]</div>

Nemesis