https://www.pipedija.com/index.php?action=history&feed=atom&title=KraujasKraujas - Versijų istorija2026-07-07T07:02:04ZŠio puslapio versijų istorija projekteMediaWiki 1.37.1https://www.pipedija.com/index.php?title=Kraujas&diff=87547&oldid=prevJohn Smith: Naujas puslapis: '''Kraujas''' - svarbiausias organizmo skystis. Vidutinis žmogus turi apie 5 litrus (t.y., apie 10 puslitrių) kraujo, kas sudaro mažiau, nei dešimtadalį viso kūno svorio. Vienok praradus kokią pusę šito kraujo kiekio - jau beveik neišvengiama mirtis. Taigi, lyg ir nedaug skysčio, bet jis labai svarbus, esminis. Kaip aiškina daktarai, kraujas susideda iš trijų dalių: * Kraujo plazmos - tokio apyskaidrio gelsvos spalvos krešančio skysčio,...2025-06-21T00:24:27Z<p>Naujas puslapis: '''Kraujas''' - svarbiausias organizmo skystis. Vidutinis žmogus turi apie 5 litrus (t.y., apie 10 <a href="/index.php?title=Puslitris&action=edit&redlink=1" class="new" title="Puslitris (puslapis neegzistuoja)">puslitrių</a>) kraujo, kas sudaro mažiau, nei dešimtadalį viso kūno svorio. Vienok praradus kokią pusę šito kraujo kiekio - jau beveik neišvengiama mirtis. Taigi, lyg ir nedaug skysčio, bet jis labai svarbus, esminis. Kaip aiškina <a href="/index.php/Daktarai" title="Daktarai">daktarai</a>, kraujas susideda iš trijų dalių: * Kraujo plazmos - tokio apyskaidrio gelsvos spalvos krešančio skysčio,...</p>
<p><b>Naujas puslapis</b></p><div>'''Kraujas''' - svarbiausias organizmo skystis. Vidutinis žmogus turi apie 5 litrus (t.y., apie 10 [[puslitris|puslitrių]]) kraujo, kas sudaro mažiau, nei dešimtadalį viso kūno svorio. Vienok praradus kokią pusę šito kraujo kiekio - jau beveik neišvengiama mirtis. Taigi, lyg ir nedaug skysčio, bet jis labai svarbus, esminis.<br />
<br />
Kaip aiškina [[daktarai]], kraujas susideda iš trijų dalių:<br />
* Kraujo plazmos - tokio apyskaidrio gelsvos spalvos krešančio skysčio, kuris veikia kaip tirpalas, pernešantis visas kitas dalis - tai sudaro apie 54% viso kraujo<br />
* Baltųjų kūnelių arba leukocitų, kurių paskirtis - naikinti visas įmanomas infekcijas ir šiaip svetimkūnius - tai sudaro apie 1% viso kraujo<br />
* Raudonųjų kūnelių arba eritrocitų, kurių paskirtis - pernešinėti deguonį - tai sudaro apie 45% viso kraujo<br />
<br />
Dar labai mažą dalį sudaro visokios kitokios ląstelės, kaip kad trombocitai ir kitokios, turinčios visokiausias kitas funkcijas.<br />
<br />
Kraujo plazmoje šiais laikais yra identifikuota apie 40 tūkstančių įvairių skirtingų proteinų, tačiau tik maždaug 1000 iš jų paskirtis yra žinoma. Likę - iki šiolei yra paslaptis.<br />
<br />
Dar vienas įdomus dalykas: kraujo mineralai (t.y., kraujyje ištirpusios druskos) savo sudėtimi ir proporcijomis gan smarkiai primena paprastą jūros ar vandenyno vandenį, tik maždaug trigubai atskiestą, t.y., pragėlintą. Kai kurie [[mokslininkai]] spėlioja, kad tai yra palikimas iš tų laikų, kai visi organizmai tebuvo vienaląsčiai ir gyveno tiesiog vandenynų vandenyje.<br />
<br />
O dar vienas įdomus dalykas - kraujas gaminasi kaulų čiulpuose, t.y., kaulų vidinėje dalyje. Tai reiškia, kad žmonės, kurie neturi kaulų, negali pasigaminti ir kraujo. Jei žmogų paveikia radioaktyvi spinduliuotė, tai jis suserga [[spindulinė liga|spinduline liga]], o šios ligos bene svarbiausias pasireiškimas - kad žūsta kaulų čiulpai ir žmogus negali prisigaminti kraujo. Jei negauna kaulų čiulpų persodinimo, tai toksai žmogus paprastai per keletą mėnesių miršta.<br />
<br />
Dar kita baisi kraujo liga - tai [[AIDS]], tai šita liga irgi nelabai su gyvybe suderinama.<br />
<br />
Žodžiu, linkim jums turėti gerą kraują ir neturėti kraujo problemų.<br />
<br />
<br />
[[Category:Medicina]]</div>John Smith