https://www.pipedija.com/index.php?action=history&feed=atom&title=Klasicizmas 2026-07-09T20:22:47Z Šio puslapio versijų istorija projekte MediaWiki 1.37.1 https://www.pipedija.com/index.php?title=Klasicizmas&diff=84436&oldid=prev 2025-03-04T12:40:57Z

<p>Naujas puslapis: &#039;&#039;&#039;Klasicizmas&#039;&#039;&#039;, kartais dar vadinamas kaip paladiškas stilius - meno ir architektūros stilius, pradėjęs rastis apie <a href="/index.php/XVIa." title="XVIa.">XVIa.</a> ir išplitęs <a href="/index.php/Europa" title="Europa">Europoje</a> dar vėlesniais laikais, kai jau ilgainiui išstūmė <a href="/index.php?title=Barokas&amp;action=edit&amp;redlink=1" class="new" title="Barokas (puslapis neegzistuoja)">baroką</a>. Pagrindinis klasicizmo plitimo periodas - apie <a href="/index.php/XVIIIa." title="XVIIIa.">XVIIIa.</a> antrą pusę ir <a href="/index.php/XIXa." title="XIXa.">XIXa.</a> pradžią. Lietuvoje neabejotinai žinomiausias ir ryškiausias klasicistinio pariodo statinys - tai <a href="/index.php/Vilniaus_Katedra" class="mw-redirect" title="Vilniaus Katedra">Vilniaus Katedra</a>, kurią suprojektavo Lauryna...</p> <p><b>Naujas puslapis</b></p><div>'''Klasicizmas''', kartais dar vadinamas kaip paladiškas stilius - meno ir architektūros stilius, pradėjęs rastis apie [[XVIa.]] ir išplitęs [[Europa|Europoje]] dar vėlesniais laikais, kai jau ilgainiui išstūmė [[barokas|baroką]]. Pagrindinis klasicizmo plitimo periodas - apie [[XVIIIa.]] antrą pusę ir [[XIXa.]] pradžią.<br /> <br /> Lietuvoje neabejotinai žinomiausias ir ryškiausias klasicistinio pariodo statinys - tai [[Vilniaus Katedra]], kurią suprojektavo Laurynas Stuoka Gucevičius, nors yra ir nemažai kitų statinių.<br /> <br /> == Klasicizmo kilmė ==<br /> Pagal kilmę klasicizmas smarkiai siejamas su [[Venecija|Venecijos]] architektu Andrea Palladio, kuris labai svaigo apie tai, kaip vienintelė teisinga architektūra yra ta, kuri buvo [[Senovės Graikija|Senovės Graikijoje]] beigi [[Senovės Roma|Senovės Romoje]] - būtent jam ir priskiriami tie pirmi ankstyviausio klasicizmo pastatai, statyti dar [[XVIa.]]. Per vėlesnį šimtmetį daugelis Andrea Palladio pasekėjų atkūrinėjo ir perkūrinėjo įvairias taisykles, nustatančias, kaip turi atrodyti paskiri elementai, pvz., kokie turi būti tų kolonų aukščio ir pločio santykiai, langų pločio ir aukščio santykiai ir taip toliau, ir taip toliau.<br /> <br /> Apie [[XVIIa.]], kai visiškai dominavo [[barokas]], klasicizmas ėmė rodyti savo pliusus: jo atstovai sugebėdavo žymiai racionaliau suplanuoti visokias erdves, gauti daugiau gyvenamo ar šiaip naudingo ploto, o pastatai gaudavosi visai gražūs net ir tuo atveju, kai nebūdavo naudojami brangiai kainuojantys gipso lipdiniai. Žodžiu, ir gražu, ir ekonomiška, ir rezultatas geras. Šitaip ilgainiui kilo jau nauja klasicistinių idėjų banga, kur architektai aiškindavo, kad įprasti stiliai atgyveno, reikia atsisukti atgal į praeitį ir statyti kaip senovės graikai beigi senovės romėnai, nes tie projektavo ir statė geriau.<br /> <br /> Taigi, apie [[XVIIIa.]] pradžią klasicistinė architektūra po truputį prasimušė į mainstrymą, o link [[XVIIIa.]] pabaigos - tai ir išvis ėmė visur dominuoti, išstumdama baroką į praeitį. Būtent tada ėmė rastis daug pastatų su tvarkingomis langų eilėmis, daug nuosaikesne puošyba, trikampiais portikais ir tvarkingai sudėstytomis kolonomis.<br /> <br /> <br /> == Klasicizmo išeigos ==<br /> Vėlesniame periode, pvz., [[XIXa.]] viduryje, tiesa, klasicizmas gavo naują kryptį - kadangi daugeliui vis norėdavosi daugiau puošybos ir mandrumo, tai klasicizmas buvo pratrauktas atgal, kad gautųsi daugiau puošybos. Taip atsirado [[ampyras]], kuris savo esme gali būti nusakytas, kaip klasicistinis planavimas, su ant viršaus užkrauta barokine puošyba ir šiaip visokiais pagražinimais.<br /> <br /> Dar kiek vėliau, kai ėmė rastis [[istorizmas]], tai ir klasicizmas atgimė iš naujo, jau kaip [[neoklasicizmas]]. Tiesa, Lietuvoje, kur dėl carinės okupacijos vykos didelė stagnacija ir atsilikimas meno bei architektūros srityse, visas neoklasicizmas radosi anksčiau, nei tikras klasicizmas išnyko. Taigi, neoklasicizmas čia gavosi tiesiog natūralus senojo klasicizmo tęsinys, dėl ko kartais net nesigauna pasakyti, ar tam tikras pastatas yra klasicistinis, ar neoklasicistinis - planavimo ir statybos kokybė būna labai panaši, o periodas - kažkur maždaug tarpe.<br /> <br /> <br /> [[Category:Architektūra]]</div>

Gimnazija