Vikšrelis: Naujas puslapis: '''Kafija''' - tai šitaip kava buvo vadinama Mažojoje Lietuvoje ir Klaipėdos krašte, o paskui - ir daugelyje kitų Lietuvos vietų, nes pavadinimas ir kavos gėrimo papročiai iš lietuvininkų žemių plito į Marijampolę, paskui ir į Kauną, o dar paskui ir į Vilnių. Tai šitaip kava, vadinta kafija, paplito lietuviškose žemėse dar labai seniai - maždaug XVII...

2025-07-05T22:05:49Z

Naujas puslapis: '''Kafija''' - tai šitaip kava buvo vadinama Mažojoje Lietuvoje ir Klaipėdos krašte, o paskui - ir daugelyje kitų Lietuvos vietų, nes pavadinimas ir kavos gėrimo papročiai iš lietuvininkų žemių plito į Marijampolę, paskui ir į Kauną, o dar paskui ir į Vilnių. Tai šitaip kava, vadinta kafija, paplito lietuviškose žemėse dar labai seniai - maždaug XVII...

Naujas puslapis

'''Kafija''' - tai šitaip [[kava]] buvo vadinama [[Mažoji Lietuva|Mažojoje Lietuvoje]] ir [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos krašte]], o paskui - ir daugelyje kitų [[Lietuva|Lietuvos]] vietų, nes pavadinimas ir kavos gėrimo papročiai iš lietuvininkų žemių plito į [[Marijampolė|Marijampolę]], paskui ir į [[Kaunas|Kauną]], o dar paskui ir į [[Vilnius|Vilnių]].

Tai šitaip kava, vadinta kafija, paplito lietuviškose žemėse dar labai seniai - maždaug [[XVIIIa.]], t.y., dar senais [[LDK]] bei [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] laikais.

Kaip daugelis šiais laikais spėlioja, [[Vilnius|Vilniuje]] kava pasirodė dar [[XVIIa.]] pradžioje, kai po [[1683]] metais vykusios [[Viena|Vienos]] apsiausties buvo sumušta [[Osmanų imperija]], kuri atsitraukė ir paliko apie pusę tūkstančio maišų kavos, nes tenai labai ją gerdavo. Osmanus sumušusi mūsų karaliaus Jono Sobieskio III kariuomenė krūvą tos kavos parsivežė ir į [[Lenkija|Lenkiją]], ir į [[Lietuva|Lietuvą]]. Iš to ir bendras mūsų šalims pavadinimas - kava [[lietuvių kalba|lietuviškai]] arba kawa [[lenkų kalba|lenkiškai]].

Vienok po osmanų sumušimo stabilaus kavos tiekimo organizuoti nesigavo - tai ji būdavo, tai jos nebūdavo. Bet situacija kiek pasikeitė vėliau - [[Austrija]] sau kavos tiekimą visgi užsitikrino, per austrus tiekimą gavo ir kitos vokiškos žemės, o tuo pačiu ir [[Prūsija]]. Štai taip nuo [[XVIIIa.]] kava išplito ir tarp Prūsijos lietuvninkų, o taip ir per likusią Mažąją Lietuvą, o paskui ir vėl per kitas žemes.

Taigi, [[Tarpukaris|Tarpukaryje]], o ir paskui jau [[sovietmetis|sovietmečiu]] daugelis [[inteligentai|inteligentų]] tuo pačiu Mažosios Lietuvos papročiu ir sakydavo - "kafija", pvz, "eikim kafijos išgerti", ar "ta kafija labai gera, stipri", ar "tiek kafijos prigėrėm, kad paskui negalėjom užmigti".

Daugelyje regionų, ypač Vakarų Lietuvoje, kafijos gėrimas buvo tapęs tokiu įprastu, kad kai po carinės okupacijos visas kavos tiekimas tiesiog strigo ir baigėsi, tai prasidėjo daugelio [[surogatai|surogatų]] paieška - ypač išpopuliarėjo [[cikorija]] ir [[ąžuolas|ąžuolo]] gilių nuoviras, neretai būdavo daroma ir iš degintų [[miežiai|miežių]]. Kafijos gėrimas buvo tapęs tiesiog papročiu - būdavo sakoma "palaunagė", kur po pietų ar pavakariais šeimos, giminės ar šiaip susitikę žmonės gerdavo kavą - kas galėjo - tikrą, o kas negalėjo - tai ir netikrą. Palaunagė buvo išplitusi didelėje dalyje Lietuvos.

Palaunagės, t.y., kafijos gėrimo papročiai buvo drastiškai ir beveik pilnai išnaikinti tik [[sovietmetis|sovietmečiu]], kai ne tik kava buvo keliems dešimtmečiams dingusi, bet ir už bandymą ją gerti žmonės rizikavo būti įvertinti kaip [[buržujai]], o todėl - išvežti į [[Sibiras|Sibirą]].

Visgi po truputį kafijos papročiai dabar atsigauna, tai tuo galim tiktai džiaugtis.

[[Category:Istorija]]
[[Category:Gėrimai]]
[[Category:Kava]]

Kafija - Versijų istorija