Juozas Bartašiūnas - Versijų istorija

John Smith 10:34, 3 rugsėjo 2025

2025-09-03T10:34:38Z

← Ankstesnė versija		13:34, 3 rugsėjo 2025 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
	[[Vaizdas:Juozas_josifas_bartasiunas.jpg\|400px\|thumb\|right\|Juozas Bartašiūnas patenkintas šypsosi, nes matyt buvo gera diena jam, o kažkam kitam tai matyt nelabai.]]		[[Vaizdas:Juozas_josifas_bartasiunas.jpg\|400px\|thumb\|right\|Juozas Bartašiūnas patenkintas šypsosi, nes matyt buvo gera diena jam, o kažkam kitam tai matyt nelabai.]]
	'''Juozas Bartašiūnas''', dar anais laikais labiau žinomas, kaip '''Josifas Bartašiūnas''' - [[SSRS]] veikėjas, generolas majoras ir visiems laikams į Lietuvos istoriją įsirašęs nuošika, nes buvo [[NKVD]] kuratorius ir organizatorius nuo pat pirmų okupacijos dienų [[1940]] metų, o paskui jau nuo [[1944]] iki pat [[1953]] vadovavo vietiniam [[KGB]], [[MVD]] ir [[MGB]].		'''Juozas Bartašiūnas''', dar anais laikais labiau žinomas, kaip '''Josifas Bartašiūnas''' - [[SSRS]] veikėjas, generolas majoras ir visiems laikams į Lietuvos istoriją įsirašęs nuošika, nes buvo [[NKVD]] kuratorius ir organizatorius nuo pat pirmų okupacijos dienų [[1940]] metų, o paskui jau nuo [[1944]] iki pat [[1953]] vadovavo vietiniam [[KGB]], [[MVD]] ir [[MGB]] - buvo aukščiausias taip vadinamų [[liaudies gynėjai\|liaudies gynėjų]] vadas.

	Dar Juozas Bartašiūnas žinomas tuo, kad ilgai buvo faktinis [[LTSR vadovybė\|LTSR vadovybės]] prižiūrėtojas, o paskui ir pagalbininkas, vis pagelbėdavęs šiai ištremti ir nužudyti kuo daugiau žmonių.		Dar Juozas Bartašiūnas žinomas tuo, kad ilgai buvo faktinis [[LTSR vadovybė\|LTSR vadovybės]] prižiūrėtojas, o paskui ir pagalbininkas, vis pagelbėdavęs šiai ištremti ir nužudyti kuo daugiau žmonių.

Makštutis 21:39, 7 sausio 2014

2014-01-07T21:39:37Z

← Ankstesnė versija		00:39, 8 sausio 2014 versija
16 eilutė:		16 eilutė:
	Užtat už visą šitą darbą nuo [[1944]] metų Juozas Bartašiūnas tapo [[NKVD]] vadu per visą [[LTSR]]. Tai tenai ir dirbo, pradžioje, kaip NKVD vadas, o paskui jau ir kaip [[MVD]] vadas. Buvo galų gale išmestas ir išspirtas tiesiai į pensiją [[1953]], nes savo stalinistiniais metodais pernelyg smarkiai neatitiko [[Chruščiovas\|Chruščiovo]] reikalavimų, o ir [[Antanas Sniečkus]] buvo nieko prieš atsikratyti konkurentų. Tai vietoje Bartašiūno atsirado toksai [[Kazimieras Liaudis]], kuris gal ir dar didesnis manijakas buvo.		Užtat už visą šitą darbą nuo [[1944]] metų Juozas Bartašiūnas tapo [[NKVD]] vadu per visą [[LTSR]]. Tai tenai ir dirbo, pradžioje, kaip NKVD vadas, o paskui jau ir kaip [[MVD]] vadas. Buvo galų gale išmestas ir išspirtas tiesiai į pensiją [[1953]], nes savo stalinistiniais metodais pernelyg smarkiai neatitiko [[Chruščiovas\|Chruščiovo]] reikalavimų, o ir [[Antanas Sniečkus]] buvo nieko prieš atsikratyti konkurentų. Tai vietoje Bartašiūno atsirado toksai [[Kazimieras Liaudis]], kuris gal ir dar didesnis manijakas buvo.

	Vėliau Juozo Bartašiūno vardu dar buvo pavadintas toksai pastatas [[Žirmūnai\|Žirmūnuose]], kur vadinosi Bartašiūno vila, o dabar žinomas kaip Tuskulėnų dvaras. ~~Ten~~ eilę metų kone kasdien būdavo rengiami sušaudymai, o šaudydavo paprastai partizanus arba su jais susijusius žmones. Kai kuriuos ten pat ir laidojo, netoli esančiame parkelyje, o ir išvis Neries šlaituose. Tai paskui gal kokiais [[1988]] metais, kai valdžia viską dar neigė, per potvynį Neris paplovė krantą ir kažkokie vietiniai besivaikščioję žmonės atrado krūvą lavonų.		Vėliau Juozo Bartašiūno vardu dar buvo pavadintas toksai pastatas [[Žirmūnai\|Žirmūnuose]], kur vadinosi Bartašiūno vila, o dabar žinomas kaip Tuskulėnų dvaras. Bartašiūno vila tasai buvo pavadintas dėl to, kad pats Bartašiūnas tenai vasaras leisdavo. Kaip vaikščiojo gandas, kartais ir padirbėdavo kažką. Tai ten eilę metų kone kasdien būdavo rengiami sušaudymai, o šaudydavo paprastai partizanus arba su jais susijusius žmones. Kai kuriuos ten pat ir laidojo, netoli esančiame parkelyje, o ir išvis Neries šlaituose. Tai paskui gal kokiais [[1988]] metais, kai valdžia viską dar neigė, per potvynį Neris paplovė krantą ir kažkokie vietiniai besivaikščioję žmonės atrado krūvą lavonų. Paskui buvo atrasta apie 700 žmonių, kurie užkasti aplink Bartašiūno vilą, o dar kelis kartus daugiau, kaip manoma, gali būti ir neatrasta.

	Paskui dar šalia to paties Tuskulėnų dvaro buvo įrengtas Bartašiūno atminimui skirtas [[MVD]] kultūrnamis kažkoks, kuris turėjo simbolizuoti [[milicija\|milicijos]] darbo kultūrą.		Paskui dar šalia to paties Tuskulėnų dvaro buvo įrengtas Bartašiūno atminimui skirtas [[MVD]] kultūrnamis kažkoks, kuris turėjo simbolizuoti [[milicija\|milicijos]] darbo kultūrą. O dar buvo tokia [[Bartašiūno mokykla]], tai ana irgi istoriją turėjo...

Makštutis 20:39, 7 sausio 2014

2014-01-07T20:39:24Z

← Ankstesnė versija		23:39, 7 sausio 2014 versija
14 eilutė:		14 eilutė:
	Paskui jau kai [[1942]] metais visai politiniais tikslais pradėta formuoti [[16-oji lietuviškoji divizija]], tai Juozas Bartašiūnas buvo paskirtas į ją vadovauti priskirtam [[SMERŠ]] skyriui - t.y., tiems NKVD veikėjams, kurie šaudydavo kareiviams į nugaras, jei tie nepuldavo vokiečių. Tai šitoje veikloje Juozas Bartašiūnas taip gerai dirbo, kad ilgainiui iš tos divizijos praktiškai nieko ir neliko, nes visi žuvo.		Paskui jau kai [[1942]] metais visai politiniais tikslais pradėta formuoti [[16-oji lietuviškoji divizija]], tai Juozas Bartašiūnas buvo paskirtas į ją vadovauti priskirtam [[SMERŠ]] skyriui - t.y., tiems NKVD veikėjams, kurie šaudydavo kareiviams į nugaras, jei tie nepuldavo vokiečių. Tai šitoje veikloje Juozas Bartašiūnas taip gerai dirbo, kad ilgainiui iš tos divizijos praktiškai nieko ir neliko, nes visi žuvo.

	Užtat už visą šitą darbą nuo [[1944]] metų Juozas Bartašiūnas tapo [[NKVD]] vadu per visą [[LTSR]]. Tai tenai ir dirbo, pradžioje, kaip NKVD vadas, o paskui jau ir kaip [[MVD]] vadas. Buvo galų gale išmestas ir išspirtas tiesiai į pensiją [[1953]], nes savo stalinistiniais metodais pernelyg smarkiai neatitiko [[Chruščiovas\|Chruščiovo]] reikalavimų, o ir [[Antanas Sniečkus]] buvo nieko prieš atsikratyti konkurentų.		Užtat už visą šitą darbą nuo [[1944]] metų Juozas Bartašiūnas tapo [[NKVD]] vadu per visą [[LTSR]]. Tai tenai ir dirbo, pradžioje, kaip NKVD vadas, o paskui jau ir kaip [[MVD]] vadas. Buvo galų gale išmestas ir išspirtas tiesiai į pensiją [[1953]], nes savo stalinistiniais metodais pernelyg smarkiai neatitiko [[Chruščiovas\|Chruščiovo]] reikalavimų, o ir [[Antanas Sniečkus]] buvo nieko prieš atsikratyti konkurentų. Tai vietoje Bartašiūno atsirado toksai [[Kazimieras Liaudis]], kuris gal ir dar didesnis manijakas buvo.

	Vėliau jo vardu dar buvo pavadintas toksai pastatas [[Žirmūnai\|Žirmūnuose]], kur vadinosi Bartašiūno vila, o dabar žinomas kaip Tuskulėnų dvaras. Ten eilę metų kone kasdien būdavo rengiami sušaudymai, o šaudydavo paprastai partizanus arba su jais susijusius žmones. Kai kuriuos ten pat ir laidojo, netoli esančiame parkelyje, o ir išvis Neries šlaituose. Tai paskui gal kokiais [[1988]] metais, kai valdžia viską dar neigė, per potvynį Neris paplovė krantą ir kažkokie vietiniai besivaikščioję žmonės atrado krūvą lavonų.		Vėliau Juozo Bartašiūno vardu dar buvo pavadintas toksai pastatas [[Žirmūnai\|Žirmūnuose]], kur vadinosi Bartašiūno vila, o dabar žinomas kaip Tuskulėnų dvaras. Ten eilę metų kone kasdien būdavo rengiami sušaudymai, o šaudydavo paprastai partizanus arba su jais susijusius žmones. Kai kuriuos ten pat ir laidojo, netoli esančiame parkelyje, o ir išvis Neries šlaituose. Tai paskui gal kokiais [[1988]] metais, kai valdžia viską dar neigė, per potvynį Neris paplovė krantą ir kažkokie vietiniai besivaikščioję žmonės atrado krūvą lavonų.

	Paskui dar šalia to paties Tuskulėnų dvaro buvo įrengtas Bartašiūno atminimui skirtas [[MVD]] kultūrnamis kažkoks, kuris turėjo simbolizuoti [[milicija\|milicijos]] darbo kultūrą.		Paskui dar šalia to paties Tuskulėnų dvaro buvo įrengtas Bartašiūno atminimui skirtas [[MVD]] kultūrnamis kažkoks, kuris turėjo simbolizuoti [[milicija\|milicijos]] darbo kultūrą.

Makštutis 03:27, 7 sausio 2014

2014-01-07T03:27:03Z

← Ankstesnė versija		06:27, 7 sausio 2014 versija
2 eilutė:		2 eilutė:
	'''Juozas Bartašiūnas''', dar anais laikais labiau žinomas, kaip '''Josifas Bartašiūnas''' - [[SSRS]] veikėjas, generolas majoras ir visiems laikams į Lietuvos istoriją įsirašęs nuošika, nes buvo [[NKVD]] kuratorius ir organizatorius nuo pat pirmų okupacijos dienų [[1940]] metų, o paskui jau nuo [[1944]] iki pat [[1953]] vadovavo vietiniam [[KGB]], [[MVD]] ir [[MGB]].		'''Juozas Bartašiūnas''', dar anais laikais labiau žinomas, kaip '''Josifas Bartašiūnas''' - [[SSRS]] veikėjas, generolas majoras ir visiems laikams į Lietuvos istoriją įsirašęs nuošika, nes buvo [[NKVD]] kuratorius ir organizatorius nuo pat pirmų okupacijos dienų [[1940]] metų, o paskui jau nuo [[1944]] iki pat [[1953]] vadovavo vietiniam [[KGB]], [[MVD]] ir [[MGB]].

	Dar Juozas Bartašiūnas žinomas tuo, kad ilgai buvo faktinis [[LTSR vadovybė\|LTSR vadovybės]] prižiūrėtojas, vis pagelbėdavęs šiai ištremti ir nužudyti kuo daugiau žmonių.		Dar Juozas Bartašiūnas žinomas tuo, kad ilgai buvo faktinis [[LTSR vadovybė\|LTSR vadovybės]] prižiūrėtojas, o paskui ir pagalbininkas, vis pagelbėdavęs šiai ištremti ir nužudyti kuo daugiau žmonių.

	Gimė Juozas Bartašiūnas [[1895]], o į saugumo karininkus įsirašė Rusijoje [[1921]], teturėdamas vos 26 metus amžiaus. Tik vat nelabai aišku, ką iki tol anas tenai veikė, nes istorija nutyli, ale spėjimai - kad nuo dar ankstesnių dienų dalyvavo irgi kokioje tai veikloje, nes dar [[1915]] paimtas į carinę armiją, priskirtas latvių daliniams, kurie paskui tapo [[latvių šauliai\|latvių šauliais]], rengusiais komunistines skerdynes Rusijoje. Tai ten tose skerdynėse visokiose ir dalyvavo, jau [[1918]] tapęs politruku, t.y., tokiu tipu, kuris kitiems nurodinėja, ką, kaip ir kodėl daryti.		Gimė Juozas Bartašiūnas [[1895]], o į saugumo karininkus įsirašė Rusijoje [[1921]], teturėdamas vos 26 metus amžiaus. Tik vat nelabai aišku, ką iki tol anas tenai veikė, nes istorija nutyli, ale spėjimai - kad nuo dar ankstesnių dienų dalyvavo irgi kokioje tai veikloje, nes dar [[1915]] paimtas į carinę armiją, priskirtas latvių daliniams, kurie paskui tapo [[latvių šauliai\|latvių šauliais]], rengusiais komunistines skerdynes Rusijoje. Tai ten tose skerdynėse visokiose ir dalyvavo, jau [[1918]] tapęs politruku, t.y., tokiu tipu, kuris kitiems nurodinėja, ką, kaip ir kodėl daryti.
19 eilutė:		19 eilutė:

	Paskui dar šalia to paties Tuskulėnų dvaro buvo įrengtas Bartašiūno atminimui skirtas [[MVD]] kultūrnamis kažkoks, kuris turėjo simbolizuoti [[milicija\|milicijos]] darbo kultūrą.		Paskui dar šalia to paties Tuskulėnų dvaro buvo įrengtas Bartašiūno atminimui skirtas [[MVD]] kultūrnamis kažkoks, kuris turėjo simbolizuoti [[milicija\|milicijos]] darbo kultūrą.


			== Dar žr. ==
			Kiti bartašiūnai visokie:
			* [[Milda Bartašiūnaitė]] - nei neaišku kuo susijusi [[irba]] nesusijusi, bet tiesiog pavardė panaši pasirodė, per klaidą matyt



	[[Category:NKVD]]		[[Category:NKVD]]

Makštutis 03:15, 7 sausio 2014

2014-01-07T03:15:32Z

← Ankstesnė versija		06:15, 7 sausio 2014 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
			[[Vaizdas:Juozas_josifas_bartasiunas.jpg\|400px\|thumb\|right\|Juozas Bartašiūnas patenkintas šypsosi, nes matyt buvo gera diena jam, o kažkam kitam tai matyt nelabai.]]
	'''Juozas Bartašiūnas''', dar anais laikais labiau žinomas, kaip '''Josifas Bartašiūnas''' - [[SSRS]] veikėjas, generolas majoras ir visiems laikams į Lietuvos istoriją įsirašęs nuošika, nes buvo [[NKVD]] kuratorius ir organizatorius nuo pat pirmų okupacijos dienų [[1940]] metų, o paskui jau nuo [[1944]] iki pat [[1953]] vadovavo vietiniam [[KGB]], [[MVD]] ir [[MGB]].		'''Juozas Bartašiūnas''', dar anais laikais labiau žinomas, kaip '''Josifas Bartašiūnas''' - [[SSRS]] veikėjas, generolas majoras ir visiems laikams į Lietuvos istoriją įsirašęs nuošika, nes buvo [[NKVD]] kuratorius ir organizatorius nuo pat pirmų okupacijos dienų [[1940]] metų, o paskui jau nuo [[1944]] iki pat [[1953]] vadovavo vietiniam [[KGB]], [[MVD]] ir [[MGB]].

Makštutis 02:53, 7 sausio 2014

2014-01-07T02:53:47Z

← Ankstesnė versija		05:53, 7 sausio 2014 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
	'''Juozas Bartašiūnas''', dar anais laikais labiau žinomas, kaip '''Josifas Bartašiūnas''' - [[SSRS]] veikėjas, generolas majoras ir visiems laikams į Lietuvos istoriją įsirašęs nuošika, nes buvo [[NKVD]] kuratorius ir organizatorius nuo pat pirmų okupacijos dienų [[1940]] metų, o paskui jau nuo [[1944]] iki pat [[1953]] vadovavo vietiniam [[KGB]], [[MVD]] ir [[MGB]].		'''Juozas Bartašiūnas''', dar anais laikais labiau žinomas, kaip '''Josifas Bartašiūnas''' - [[SSRS]] veikėjas, generolas majoras ir visiems laikams į Lietuvos istoriją įsirašęs nuošika, nes buvo [[NKVD]] kuratorius ir organizatorius nuo pat pirmų okupacijos dienų [[1940]] metų, o paskui jau nuo [[1944]] iki pat [[1953]] vadovavo vietiniam [[KGB]], [[MVD]] ir [[MGB]].

	~~Gimė~~ Juozas Bartašiūnas ~~[[1895]], o į saugumo karininkus įsirašė Rusijoje [[1921]], teturėdamas vos 26 metus amžiaus. Tik vat nelabai aišku~~, ~~ką iki tol anas tenai veikė, nes istorija nutyli, ale spėjimai -~~ kad ~~nuo dar ankstesnių dienų dalyvavo irgi kokioje tai veikloje. Taip kad dar nuo~~ [[~~1921~~]] metų tapo karininku tuometiniame [[ČK]], o kai šitas [[1922]] persivadino į [[GPU]], tai ir šitame dirbo, o kai šioji [[1923]] persivadino į [[OGPU]], tai ir šitoje dirbo, o kai šita [[1934]] persivadino į [[NKVD]], tai dirbo ir šitoje. Taip kad patirties, žudant ir kankinant žmones, ~~turėjo nuo jaunų dienų~~ ir ~~labai daug~~.		Dar Juozas Bartašiūnas žinomas tuo, kad ilgai buvo faktinis [[LTSR vadovybė\|LTSR vadovybės]] prižiūrėtojas, vis pagelbėdavęs šiai ištremti ir nužudyti kuo daugiau žmonių.

	~~Jau~~ [[~~1932~~]] ~~metais~~, ~~dar bebūdamas saugumiečiu~~, ~~pagal susiderinimą kažkokį tapo pasienio kariuomenės brigados vadu beigi komisaru~~. ~~Bet tai ir natūralu~~, nes ~~pasienio kariuomenę ir valdė saugumas~~, kad ~~niekas į užsienį nepabėgtų. Paskui jau~~ [[~~1940~~]] ~~buvo paskirtas vadovauti~~ [[~~Raudonoji armija~~\|~~Raudonosios armijos~~]] ~~3-iosios armijos politinės valdybos viršininku~~, ~~t.y~~., ~~faktiniu vadu. Šita armija ir okupavo Latviją bei Lietuvą. O tada buvo išsyk paskirtas Pabaltijo ypatingosios karinės apygardos politinio skyriaus viršininku~~, t.y., ~~faktiniu kariniu vadu per visą Lietuvą~~, ~~Latviją~~ ir ~~Estiją~~.		Gimė Juozas Bartašiūnas [[1895]], o į saugumo karininkus įsirašė Rusijoje [[1921]], teturėdamas vos 26 metus amžiaus. Tik vat nelabai aišku, ką iki tol anas tenai veikė, nes istorija nutyli, ale spėjimai - kad nuo dar ankstesnių dienų dalyvavo irgi kokioje tai veikloje, nes dar [[1915]] paimtas į carinę armiją, priskirtas latvių daliniams, kurie paskui tapo [[latvių šauliai\|latvių šauliais]], rengusiais komunistines skerdynes Rusijoje. Tai ten tose skerdynėse visokiose ir dalyvavo, jau [[1918]] tapęs politruku, t.y., tokiu tipu, kuris kitiems nurodinėja, ką, kaip ir kodėl daryti.

	Paskui jau kai atėjo vokiečiai, tai aišku, kaip ir visi pabėgo iš Lietuvos. Užtat buvo pažemintas pareigose, nes [[Stalinas]] įsiuto ant to, kad vokiečiai davė į kaulus sovietinei kariuomenei. Taip Juozas Bartašiūnas teliko Raudonosios armijos 29 teritorinio šaulių korpuso viršininkas.		Taip kad nusipelnė, tai jau nuo [[1921]] metų tapo karininku tuometiniame [[ČK]], o kai šitas [[1922]] persivadino į [[GPU]], tai ir šitame dirbo, o kai šioji [[1923]] persivadino į [[OGPU]], tai ir šitoje dirbo, o kai šita [[1934]] persivadino į [[NKVD]], tai dirbo ir šitoje. Taip kad patirties, žudant ir kankinant žmones, turėjo nuo jaunų dienų ir labai daug.

			Jau [[1932]] metais, dar bebūdamas saugumiečiu, pagal susiderinimą kažkokį tapo pasienio kariuomenės brigados vadu beigi komisaru. Bet tai ir natūralu, nes pasienio kariuomenę ir valdė saugumas, kad niekas į užsienį nepabėgtų. Paskui jau [[1940]] buvo paskirtas vadovauti [[Raudonoji armija\|Raudonosios armijos]] 3-iosios armijos politinės valdybos viršininku, t.y., faktiniu vadu. Šita armija ir okupavo Latviją bei Lietuvą. O tada buvo išsyk paskirtas Pabaltijo ypatingosios karinės apygardos politinio skyriaus viršininku, t.y., faktiniu kariniu vadu per visą Lietuvą, Latviją ir Estiją. Tuo pačiu vadovavo masiniams Lietuvos karininkų areštams, suėmimams, trėmimams ir taip toliau.

			Paskui jau kai atėjo vokiečiai, tai aišku, Juozas Bartašiūnas, kaip ir visi kiti [[komunistai]], irgi pabėgo iš Lietuvos. Užtat buvo pažemintas pareigose, nes [[Stalinas]] įsiuto ant to, kad vokiečiai davė į kaulus sovietinei kariuomenei. Taip Juozas Bartašiūnas teliko Raudonosios armijos 29 teritorinio šaulių korpuso viršininkas.

	Paskui jau kai [[1942]] metais visai politiniais tikslais pradėta formuoti [[16-oji lietuviškoji divizija]], tai Juozas Bartašiūnas buvo paskirtas į ją vadovauti priskirtam [[SMERŠ]] skyriui - t.y., tiems NKVD veikėjams, kurie šaudydavo kareiviams į nugaras, jei tie nepuldavo vokiečių. Tai šitoje veikloje Juozas Bartašiūnas taip gerai dirbo, kad ilgainiui iš tos divizijos praktiškai nieko ir neliko, nes visi žuvo.		Paskui jau kai [[1942]] metais visai politiniais tikslais pradėta formuoti [[16-oji lietuviškoji divizija]], tai Juozas Bartašiūnas buvo paskirtas į ją vadovauti priskirtam [[SMERŠ]] skyriui - t.y., tiems NKVD veikėjams, kurie šaudydavo kareiviams į nugaras, jei tie nepuldavo vokiečių. Tai šitoje veikloje Juozas Bartašiūnas taip gerai dirbo, kad ilgainiui iš tos divizijos praktiškai nieko ir neliko, nes visi žuvo.

	Užtat už visą šitą darbą nuo [[1944]] metų Juozas Bartašiūnas tapo [[NKVD]] vadu per visą [[LTSR]]. Vėliau jo vardu dar buvo pavadintas toksai pastatas [[Žirmūnai\|Žirmūnuose]], kur vadinosi Bartašiūno vila, o dabar žinomas kaip Tuskulėnų dvaras. Ten eilę metų kone kasdien būdavo rengiami sušaudymai, o šaudydavo paprastai partizanus arba su jais susijusius žmones. Kai kuriuos ten pat ir laidojo, netoli esančiame parkelyje, o ir išvis Neries šlaituose. Tai paskui gal kokiais [[1988]] metais, kai valdžia viską dar neigė, per potvynį Neris paplovė krantą ir kažkokie vietiniai besivaikščioję žmonės atrado krūvą lavonų.		Užtat už visą šitą darbą nuo [[1944]] metų Juozas Bartašiūnas tapo [[NKVD]] vadu per visą [[LTSR]]. Tai tenai ir dirbo, pradžioje, kaip NKVD vadas, o paskui jau ir kaip [[MVD]] vadas. Buvo galų gale išmestas ir išspirtas tiesiai į pensiją [[1953]], nes savo stalinistiniais metodais pernelyg smarkiai neatitiko [[Chruščiovas\|Chruščiovo]] reikalavimų, o ir [[Antanas Sniečkus]] buvo nieko prieš atsikratyti konkurentų.

			Vėliau jo vardu dar buvo pavadintas toksai pastatas [[Žirmūnai\|Žirmūnuose]], kur vadinosi Bartašiūno vila, o dabar žinomas kaip Tuskulėnų dvaras. Ten eilę metų kone kasdien būdavo rengiami sušaudymai, o šaudydavo paprastai partizanus arba su jais susijusius žmones. Kai kuriuos ten pat ir laidojo, netoli esančiame parkelyje, o ir išvis Neries šlaituose. Tai paskui gal kokiais [[1988]] metais, kai valdžia viską dar neigė, per potvynį Neris paplovė krantą ir kažkokie vietiniai besivaikščioję žmonės atrado krūvą lavonų.

	Paskui dar šalia to paties Tuskulėnų dvaro buvo įrengtas Bartašiūno atminimui skirtas [[MVD]] kultūrnamis kažkoks, kuris turėjo simbolizuoti [[milicija\|milicijos]] darbo kultūrą.		Paskui dar šalia to paties Tuskulėnų dvaro buvo įrengtas Bartašiūno atminimui skirtas [[MVD]] kultūrnamis kažkoks, kuris turėjo simbolizuoti [[milicija\|milicijos]] darbo kultūrą.

Makštutis: Naujas puslapis: '''Juozas Bartašiūnas''', dar anais laikais labiau žinomas, kaip '''Josifas Bartašiūnas''' - SSRS veikėjas, generolas majoras ir visiems laikams į Lietuvos istoriją įsi...

2014-01-07T02:34:44Z

Naujas puslapis: '''Juozas Bartašiūnas''', dar anais laikais labiau žinomas, kaip '''Josifas Bartašiūnas''' - SSRS veikėjas, generolas majoras ir visiems laikams į Lietuvos istoriją įsi...

Naujas puslapis

'''Juozas Bartašiūnas''', dar anais laikais labiau žinomas, kaip '''Josifas Bartašiūnas''' - [[SSRS]] veikėjas, generolas majoras ir visiems laikams į Lietuvos istoriją įsirašęs nuošika, nes buvo [[NKVD]] kuratorius ir organizatorius nuo pat pirmų okupacijos dienų [[1940]] metų, o paskui jau nuo [[1944]] iki pat [[1953]] vadovavo vietiniam [[KGB]], [[MVD]] ir [[MGB]].

Gimė Juozas Bartašiūnas [[1895]], o į saugumo karininkus įsirašė Rusijoje [[1921]], teturėdamas vos 26 metus amžiaus. Tik vat nelabai aišku, ką iki tol anas tenai veikė, nes istorija nutyli, ale spėjimai - kad nuo dar ankstesnių dienų dalyvavo irgi kokioje tai veikloje. Taip kad dar nuo [[1921]] metų tapo karininku tuometiniame [[ČK]], o kai šitas [[1922]] persivadino į [[GPU]], tai ir šitame dirbo, o kai šioji [[1923]] persivadino į [[OGPU]], tai ir šitoje dirbo, o kai šita [[1934]] persivadino į [[NKVD]], tai dirbo ir šitoje. Taip kad patirties, žudant ir kankinant žmones, turėjo nuo jaunų dienų ir labai daug.

Jau [[1932]] metais, dar bebūdamas saugumiečiu, pagal susiderinimą kažkokį tapo pasienio kariuomenės brigados vadu beigi komisaru. Bet tai ir natūralu, nes pasienio kariuomenę ir valdė saugumas, kad niekas į užsienį nepabėgtų. Paskui jau [[1940]] buvo paskirtas vadovauti [[Raudonoji armija|Raudonosios armijos]] 3-iosios armijos politinės valdybos viršininku, t.y., faktiniu vadu. Šita armija ir okupavo Latviją bei Lietuvą. O tada buvo išsyk paskirtas Pabaltijo ypatingosios karinės apygardos politinio skyriaus viršininku, t.y., faktiniu kariniu vadu per visą Lietuvą, Latviją ir Estiją.

Paskui jau kai atėjo vokiečiai, tai aišku, kaip ir visi pabėgo iš Lietuvos. Užtat buvo pažemintas pareigose, nes [[Stalinas]] įsiuto ant to, kad vokiečiai davė į kaulus sovietinei kariuomenei. Taip Juozas Bartašiūnas teliko Raudonosios armijos 29 teritorinio šaulių korpuso viršininkas.

Paskui jau kai [[1942]] metais visai politiniais tikslais pradėta formuoti [[16-oji lietuviškoji divizija]], tai Juozas Bartašiūnas buvo paskirtas į ją vadovauti priskirtam [[SMERŠ]] skyriui - t.y., tiems NKVD veikėjams, kurie šaudydavo kareiviams į nugaras, jei tie nepuldavo vokiečių. Tai šitoje veikloje Juozas Bartašiūnas taip gerai dirbo, kad ilgainiui iš tos divizijos praktiškai nieko ir neliko, nes visi žuvo.

Užtat už visą šitą darbą nuo [[1944]] metų Juozas Bartašiūnas tapo [[NKVD]] vadu per visą [[LTSR]]. Vėliau jo vardu dar buvo pavadintas toksai pastatas [[Žirmūnai|Žirmūnuose]], kur vadinosi Bartašiūno vila, o dabar žinomas kaip Tuskulėnų dvaras. Ten eilę metų kone kasdien būdavo rengiami sušaudymai, o šaudydavo paprastai partizanus arba su jais susijusius žmones. Kai kuriuos ten pat ir laidojo, netoli esančiame parkelyje, o ir išvis Neries šlaituose. Tai paskui gal kokiais [[1988]] metais, kai valdžia viską dar neigė, per potvynį Neris paplovė krantą ir kažkokie vietiniai besivaikščioję žmonės atrado krūvą lavonų.

Paskui dar šalia to paties Tuskulėnų dvaro buvo įrengtas Bartašiūno atminimui skirtas [[MVD]] kultūrnamis kažkoks, kuris turėjo simbolizuoti [[milicija|milicijos]] darbo kultūrą.

[[Category:NKVD]]