Juodoji skylė - Versijų istorija

Gimnazija 19:58, 12 gruodžio 2022

2022-12-12T19:58:05Z

← Ankstesnė versija		22:58, 12 gruodžio 2022 versija
42 eilutė:		42 eilutė:

	Analogija su aukščiau aprašytu pavyzdžiu būtų tokia: unitazo aukštis virš jūros lygio <i>h<sub>1</sub></i> lyginant su kanalizacijos įrengimų aukščiu <i>h<sub>2</sub></i> turi būti teigiamas (<i>h<sub>1</sub></i>><i>h<sub>2</sub></i>), antraip nebus traukimo ir gupijos laisvai išplauks, o unitazo turinys apsems svetainės ir miegamojo baldus. Arba dar kitaip, bandant nutraukti nesusidarys anei sūkuriai, nei jokie ten kiti singuliarumai ir tokiu būdu neegzistuos mūsų hipotetinė juodoji skylė.		Analogija su aukščiau aprašytu pavyzdžiu būtų tokia: unitazo aukštis virš jūros lygio <i>h<sub>1</sub></i> lyginant su kanalizacijos įrengimų aukščiu <i>h<sub>2</sub></i> turi būti teigiamas (<i>h<sub>1</sub></i>><i>h<sub>2</sub></i>), antraip nebus traukimo ir gupijos laisvai išplauks, o unitazo turinys apsems svetainės ir miegamojo baldus. Arba dar kitaip, bandant nutraukti nesusidarys anei sūkuriai, nei jokie ten kiti singuliarumai ir tokiu būdu neegzistuos mūsų hipotetinė juodoji skylė.

			== Dar žr. ==
			* [[Bedugnė šikna]] - kvazifilosofinis konceptas, projektuojantis juodosios skylės fizikinę idėją į prasminę ir reikšminę sąmonės erdvę


	[[Kategorija:Fizika]]		[[Kategorija:Fizika]]

Rwc: Atšaukti versiją 23717 - nu kam tas antras taškas gale (vienintelis pakeitimas).

2011-01-03T04:38:49Z

Atšaukti versiją 23717 - nu kam tas antras taškas gale (vienintelis pakeitimas).

← Ankstesnė versija		07:38, 3 sausio 2011 versija
41 eilutė:		41 eilutė:
	Šscwartscšildo radijusas yra toksai radijusas <i>r</i>, katrame besanti masė <i>m</i> yra pakankama taip iškreipti erdvėlaikį, kad jojo visų vektorių kryptys rodytų į vieną singuliarumo tašką.		Šscwartscšildo radijusas yra toksai radijusas <i>r</i>, katrame besanti masė <i>m</i> yra pakankama taip iškreipti erdvėlaikį, kad jojo visų vektorių kryptys rodytų į vieną singuliarumo tašką.

	Analogija su aukščiau aprašytu pavyzdžiu būtų tokia: unitazo aukštis virš jūros lygio <i>h<sub>1</sub></i> lyginant su kanalizacijos įrengimų aukščiu <i>h<sub>2</sub></i> turi būti teigiamas (<i>h<sub>1</sub></i>><i>h<sub>2</sub></i>), antraip nebus traukimo ir gupijos laisvai išplauks, o unitazo turinys apsems svetainės ir miegamojo baldus. Arba dar kitaip, bandant nutraukti nesusidarys anei sūkuriai, nei jokie ten kiti singuliarumai ir tokiu būdu neegzistuos mūsų hipotetinė juodoji skylė..		Analogija su aukščiau aprašytu pavyzdžiu būtų tokia: unitazo aukštis virš jūros lygio <i>h<sub>1</sub></i> lyginant su kanalizacijos įrengimų aukščiu <i>h<sub>2</sub></i> turi būti teigiamas (<i>h<sub>1</sub></i>><i>h<sub>2</sub></i>), antraip nebus traukimo ir gupijos laisvai išplauks, o unitazo turinys apsems svetainės ir miegamojo baldus. Arba dar kitaip, bandant nutraukti nesusidarys anei sūkuriai, nei jokie ten kiti singuliarumai ir tokiu būdu neegzistuos mūsų hipotetinė juodoji skylė.

	[[Kategorija:Fizika]]		[[Kategorija:Fizika]]

77.102.209.137: /* Šscwartscšildo radijusas */

2011-01-02T18:22:24Z

Šscwartscšildo radijusas

← Ankstesnė versija		21:22, 2 sausio 2011 versija
41 eilutė:		41 eilutė:
	Šscwartscšildo radijusas yra toksai radijusas <i>r</i>, katrame besanti masė <i>m</i> yra pakankama taip iškreipti erdvėlaikį, kad jojo visų vektorių kryptys rodytų į vieną singuliarumo tašką.		Šscwartscšildo radijusas yra toksai radijusas <i>r</i>, katrame besanti masė <i>m</i> yra pakankama taip iškreipti erdvėlaikį, kad jojo visų vektorių kryptys rodytų į vieną singuliarumo tašką.

	Analogija su aukščiau aprašytu pavyzdžiu būtų tokia: unitazo aukštis virš jūros lygio <i>h<sub>1</sub></i> lyginant su kanalizacijos įrengimų aukščiu <i>h<sub>2</sub></i> turi būti teigiamas (<i>h<sub>1</sub></i>><i>h<sub>2</sub></i>), antraip nebus traukimo ir gupijos laisvai išplauks, o unitazo turinys apsems svetainės ir miegamojo baldus. Arba dar kitaip, bandant nutraukti nesusidarys anei sūkuriai, nei jokie ten kiti singuliarumai ir tokiu būdu neegzistuos mūsų hipotetinė juodoji skylė.		Analogija su aukščiau aprašytu pavyzdžiu būtų tokia: unitazo aukštis virš jūros lygio <i>h<sub>1</sub></i> lyginant su kanalizacijos įrengimų aukščiu <i>h<sub>2</sub></i> turi būti teigiamas (<i>h<sub>1</sub></i>><i>h<sub>2</sub></i>), antraip nebus traukimo ir gupijos laisvai išplauks, o unitazo turinys apsems svetainės ir miegamojo baldus. Arba dar kitaip, bandant nutraukti nesusidarys anei sūkuriai, nei jokie ten kiti singuliarumai ir tokiu būdu neegzistuos mūsų hipotetinė juodoji skylė..

	[[Kategorija:Fizika]]		[[Kategorija:Fizika]]

Rwc: /* Holografija */

2010-12-18T10:27:19Z

Holografija

← Ankstesnė versija		13:27, 18 gruodžio 2010 versija
36 eilutė:		36 eilutė:
	Čiagi padarėme vieną faktinę klaidą: laikėme, kad antilaikas įsigreitina iki begalybės viename taške, nors vis dėlto taip atsitinka juodųjų skylių paviršiuje - ties įvykių horizontu. Vadinasi, ant tojo skylės paviršiaus galima įžvelgti visus melejonus gupijų, katros ten belenkada yra papuolusios. Tai ir yra holografija.		Čiagi padarėme vieną faktinę klaidą: laikėme, kad antilaikas įsigreitina iki begalybės viename taške, nors vis dėlto taip atsitinka juodųjų skylių paviršiuje - ties įvykių horizontu. Vadinasi, ant tojo skylės paviršiaus galima įžvelgti visus melejonus gupijų, katros ten belenkada yra papuolusios. Tai ir yra holografija.

	Iš to galima padaryti išvadą, kad tikrasis [[Megėjas\|megėjas]] - akvariumistas gali nebesivarginti akvariumu ir žuvelėmis, o tiesiog tokiu būdu jąsias holografiškai užkonservuoti ir [[Gėrėti\|~~gėrėtis~~]] jųjų vaizdu kada panorėjęs.		Iš to galima padaryti išvadą, kad tikrasis [[Megėjas\|megėjas]] - akvariumistas gali nebesivarginti akvariumu ir žuvelėmis, o tiesiog tokiu būdu jąsias holografiškai užkonservuoti ir [[Gėrėti\|gerėtis]] jųjų vaizdu kada panorėjęs.

	== Šscwartscšildo radijusas ==		== Šscwartscšildo radijusas ==

Makštutis 17:57, 17 gruodžio 2010

2010-12-17T17:57:08Z

← Ankstesnė versija		20:57, 17 gruodžio 2010 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
	{{Protingas}}		{{Protingas}}
	[[Vaizdas:blackhole.jpg\|500px\|thumb\|right\|Mokslininkų nufotografuota juodoji skylė]]		[[Vaizdas:blackhole.jpg\|500px\|thumb\|right\|Mokslininkų nufotografuota juodoji skylė]]
	Juodoji skylė yra toksai reiškinys, į kurį kas pakliūva, tas jokiu fizikai žinomu būdu neišeina atgalios. Žemėje esti panašių, bet netapačių analogų: kaip antai, unitazas.		Juodoji skylė yra toksai reiškinys, į kurį kas pakliūva, tas jokiu fizikai žinomu būdu neišeina atgalios, kitaip tariant, skylė, veikianti kaip vienpusiai vartai į [[paralelinė visata\|paralelinę visatą]]. Žemėje esti panašių, bet netapačių analogų: kaip antai, unitazas.

	Tolėliau šiąja [[Analogija\|analogija]] ir remsimės.		Tolėliau šiąja [[Analogija\|analogija]] ir remsimės.

Rwc: /* Singuliarumai */

2010-12-16T14:21:05Z

Singuliarumai

← Ankstesnė versija		17:21, 16 gruodžio 2010 versija
27 eilutė:		27 eilutė:
	Atidus skaitytojas iškart nuspės, kaip sūkurio centre jaučiasi mūsų žuvelė. Ogi jin sukasi begaliniu kampiniu greičiu. Tai yra, pakol ji pasižiūri į biologinį kompasą, kad nustatytų savo kryptį, vėlgi jau būna pasisukus ar netgi apsisukus neapibrėžtai didelį skaičių kartų. Tokioje patetiškoje situacijoje, gupijos kryptis tampa neapibrėžta ir neturi prasmės. Teisingumo dėlei, negalima nutylėti, kad išcentrinės jėgos automatiškai išdrasko vargšės akeles ir kitus organus - bet čia jau kito skyrelio tema.		Atidus skaitytojas iškart nuspės, kaip sūkurio centre jaučiasi mūsų žuvelė. Ogi jin sukasi begaliniu kampiniu greičiu. Tai yra, pakol ji pasižiūri į biologinį kompasą, kad nustatytų savo kryptį, vėlgi jau būna pasisukus ar netgi apsisukus neapibrėžtai didelį skaičių kartų. Tokioje patetiškoje situacijoje, gupijos kryptis tampa neapibrėžta ir neturi prasmės. Teisingumo dėlei, negalima nutylėti, kad išcentrinės jėgos automatiškai išdrasko vargšės akeles ir kitus organus - bet čia jau kito skyrelio tema.

	Dabar gi, galima įsivaizduoti žuvelės kryptį kaip nuo laiko priklausomą parametrą - arba kažkuria prasme netgi kaip patį laiką minus pirmuoju (bo kaip žinome, dažnis matuojamas antisekundėmis). Vagi kas gaunas: artėjant link sūkurio centro, antilaikas greitėja, o laikas lėtėja ir tokiu tad būdu antilaikas pasidaro begalinis, o laikas sustoja neapibrėžtoje pozicijoje. Tai ir yra singuliarumas.		Dabar gi, galima įsivaizduoti žuvelės kryptį kaip nuo laiko priklausomą parametrą - arba kažkuria prasme netgi kaip patį laiką minus pirmuoju (bo kaip žinome, dažnis matuojamas antisekundėmis). Vagi kas gaunas: artėjant link sūkurio centro, [[Antilaikas\|antilaikas]] greitėja, o laikas lėtėja ir tokiu tad būdu antilaikas pasidaro begalinis, o laikas sustoja neapibrėžtoje pozicijoje. Tai ir yra singuliarumas.

	== Holografija ==		== Holografija ==

Rwc: /* Holografija */

2010-12-16T14:20:40Z

Holografija

← Ankstesnė versija		17:20, 16 gruodžio 2010 versija
30 eilutė:		30 eilutė:

	== Holografija ==		== Holografija ==
	Kaip parašyta anksčiau, gupija įsigreitinus iki begalinio dažnio arba ~~[[Antilaikas\|~~antilaiko]], sustoja neapibrėžtoje situacijoje laike. Dabar primeskime nemažindami bendrumo, kad tųjų gupijų yra ne viena, o dar viena ir dar viena ir taip iki [[Melejonas\|melejono]], arba, dar labiau nemažinant bendrumo, iki skaičiaus [[Teigiamoji begalybė realiųjų skaičių aibėje\|+∞]].		Kaip parašyta anksčiau, gupija įsigreitinus iki begalinio dažnio arba antilaiko, sustoja neapibrėžtoje situacijoje laike. Dabar primeskime nemažindami bendrumo, kad tųjų gupijų yra ne viena, o dar viena ir dar viena ir taip iki [[Melejonas\|melejono]], arba, dar labiau nemažinant bendrumo, iki skaičiaus [[Teigiamoji begalybė realiųjų skaičių aibėje\|+∞]].

	Vėlgi, atidus skaitytojas atkreipsiąs [[Dėmėsys\|dėmėsį]] užuominon, kad visos tosios gupijos tampa sustingusios viename erdvėlaikio (unitazinio sūkurio) taške.		Vėlgi, atidus skaitytojas atkreipsiąs [[Dėmėsys\|dėmėsį]] užuominon, kad visos tosios gupijos tampa sustingusios viename erdvėlaikio (unitazinio sūkurio) taške.

Rwc: /* Holografija */

2010-12-16T14:18:33Z

Holografija

← Ankstesnė versija		17:18, 16 gruodžio 2010 versija
36 eilutė:		36 eilutė:
	Čiagi padarėme vieną faktinę klaidą: laikėme, kad antilaikas įsigreitina iki begalybės viename taške, nors vis dėlto taip atsitinka juodųjų skylių paviršiuje - ties įvykių horizontu. Vadinasi, ant tojo skylės paviršiaus galima įžvelgti visus melejonus gupijų, katros ten belenkada yra papuolusios. Tai ir yra holografija.		Čiagi padarėme vieną faktinę klaidą: laikėme, kad antilaikas įsigreitina iki begalybės viename taške, nors vis dėlto taip atsitinka juodųjų skylių paviršiuje - ties įvykių horizontu. Vadinasi, ant tojo skylės paviršiaus galima įžvelgti visus melejonus gupijų, katros ten belenkada yra papuolusios. Tai ir yra holografija.

	Iš to galima padaryti išvadą, kad tikrasis ~~mėgėjas~~ - akvariumistas gali nebesivarginti akvariumu ir žuvelėmis, o tiesiog tokiu būdu jąsias holografiškai užkonservuoti ir gėrėtis jųjų vaizdu kada panorėjęs.		Iš to galima padaryti išvadą, kad tikrasis [[Megėjas\|megėjas]] - akvariumistas gali nebesivarginti akvariumu ir žuvelėmis, o tiesiog tokiu būdu jąsias holografiškai užkonservuoti ir [[Gėrėti\|gėrėtis]] jųjų vaizdu kada panorėjęs.

	== Šscwartscšildo radijusas ==		== Šscwartscšildo radijusas ==

Rwc 14:16, 16 gruodžio 2010

2010-12-16T14:16:42Z

← Ankstesnė versija		17:16, 16 gruodžio 2010 versija
8 eilutė:		8 eilutė:
	Kaip ir unitazo atveju, viską lemia gravitacija. Juodoji skylė turi [[tokia\|tokią]] didelę gravitaciją, kad ne tik [[Šūdas(materija)\|materija]], bet netgi ir šviesa jon pakliuvus įsiurbiama vidun nelyginant [[Šūdas(materija)\|materija]] unitaze.		Kaip ir unitazo atveju, viską lemia gravitacija. Juodoji skylė turi [[tokia\|tokią]] didelę gravitaciją, kad ne tik [[Šūdas(materija)\|materija]], bet netgi ir šviesa jon pakliuvus įsiurbiama vidun nelyginant [[Šūdas(materija)\|materija]] unitaze.

	Mokslininkai aiškina, kad taip atsitinka visai ne dėl to, kad atseit kažkas kažką neva traukia gravitonais ar kokiais tai Higso bozonais, o ryšium su erdvės [[~~Iškrypėliai~~\|iškreipimu]]. T.y. tiek šviesa, tiek materija, pakliuvus juodosios skylės įtakon, toliau sau mano bejudanti tiesiai pirmyn, betgi tačiau erdvė josios aplinkoje yra išsilenkusi juodosios skylės centro kryptimi. Kokia kryptimi kas bejudėtų, vis viena atsiduria juodojoje skylėje.		Mokslininkai aiškina, kad taip atsitinka visai ne dėl to, kad atseit kažkas kažką neva traukia gravitonais ar kokiais tai Higso bozonais, o ryšium su erdvės [[Iškrypimai\|iškreipimu]]. T.y. tiek šviesa, tiek materija, pakliuvus juodosios skylės įtakon, toliau sau mano bejudanti tiesiai pirmyn, betgi tačiau erdvė josios aplinkoje yra išsilenkusi juodosios skylės centro kryptimi. Kokia kryptimi kas bejudėtų, vis viena atsiduria juodojoje skylėje.

	Įsivaizduokime materiją unitaze. Toji materija, net ir nutraukiant, stabiliai esti vandens molekulių apsuptyje. Taigi, nutraukimo momentu stebėtojas besantis toje materijoje netgi gali neišmatuoti turbulencijos, kadangi jojo aplinkoje josios gali ir nebūti. Vis dėlto, šituo nutraukimo momentu juda pati materijos aplinka - nutraukiamasis vanduo.		Įsivaizduokime materiją unitaze. Toji materija, net ir nutraukiant, stabiliai esti vandens molekulių apsuptyje. Taigi, nutraukimo momentu stebėtojas besantis toje materijoje netgi gali neišmatuoti turbulencijos, kadangi jojo aplinkoje josios gali ir nebūti. Vis dėlto, šituo nutraukimo momentu juda pati materijos aplinka - nutraukiamasis vanduo.

Rwc 14:15, 16 gruodžio 2010

2010-12-16T14:15:42Z

← Ankstesnė versija		17:15, 16 gruodžio 2010 versija
3 eilutė:		3 eilutė:
	Juodoji skylė yra toksai reiškinys, į kurį kas pakliūva, tas jokiu fizikai žinomu būdu neišeina atgalios. Žemėje esti panašių, bet netapačių analogų: kaip antai, unitazas.		Juodoji skylė yra toksai reiškinys, į kurį kas pakliūva, tas jokiu fizikai žinomu būdu neišeina atgalios. Žemėje esti panašių, bet netapačių analogų: kaip antai, unitazas.

	Tolėliau šiąja analogija ir remsimės.		Tolėliau šiąja [[Analogija\|analogija]] ir remsimės.

	== Veikimo principas ==		== Veikimo principas ==
	Kaip ir unitazo atveju, viską lemia gravitacija. Juodoji skylė turi [[tokia\|tokią]] didelę gravitaciją, kad ne tik [[Šūdas(materija)\|materija]], bet netgi ir šviesa jon pakliuvus įsiurbiama vidun nelyginant [[Šūdas(materija)\|materija]] unitaze.		Kaip ir unitazo atveju, viską lemia gravitacija. Juodoji skylė turi [[tokia\|tokią]] didelę gravitaciją, kad ne tik [[Šūdas(materija)\|materija]], bet netgi ir šviesa jon pakliuvus įsiurbiama vidun nelyginant [[Šūdas(materija)\|materija]] unitaze.

	Mokslininkai aiškina, kad taip atsitinka visai ne dėl to, kad atseit kažkas kažką neva traukia gravitonais ar kokiais tai Higso bozonais, o ryšium su erdvės iškreipimu. T.y. tiek šviesa, tiek materija, pakliuvus juodosios skylės įtakon, toliau sau mano bejudanti tiesiai pirmyn, betgi tačiau erdvė josios aplinkoje yra išsilenkusi juodosios skylės centro kryptimi. Kokia kryptimi kas bejudėtų, vis viena atsiduria juodojoje skylėje.		Mokslininkai aiškina, kad taip atsitinka visai ne dėl to, kad atseit kažkas kažką neva traukia gravitonais ar kokiais tai Higso bozonais, o ryšium su erdvės [[Iškrypėliai\|iškreipimu]]. T.y. tiek šviesa, tiek materija, pakliuvus juodosios skylės įtakon, toliau sau mano bejudanti tiesiai pirmyn, betgi tačiau erdvė josios aplinkoje yra išsilenkusi juodosios skylės centro kryptimi. Kokia kryptimi kas bejudėtų, vis viena atsiduria juodojoje skylėje.

	Įsivaizduokime materiją unitaze. Toji materija, net ir nutraukiant, stabiliai esti vandens molekulių apsuptyje. Taigi, nutraukimo momentu stebėtojas besantis toje materijoje netgi gali neišmatuoti turbulencijos, kadangi jojo aplinkoje josios gali ir nebūti. Vis dėlto, šituo nutraukimo momentu juda pati materijos aplinka - nutraukiamasis vanduo.		Įsivaizduokime materiją unitaze. Toji materija, net ir nutraukiant, stabiliai esti vandens molekulių apsuptyje. Taigi, nutraukimo momentu stebėtojas besantis toje materijoje netgi gali neišmatuoti turbulencijos, kadangi jojo aplinkoje josios gali ir nebūti. Vis dėlto, šituo nutraukimo momentu juda pati materijos aplinka - nutraukiamasis vanduo.