Josip Broz Tito - Versijų istorija

Arabas 13:13, 7 birželio 2026

2026-06-07T13:13:09Z

← Ankstesnė versija		16:13, 7 birželio 2026 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
	'''Josip Broz Tito''' - toksai [[diktatorius]] ir komunistas, kuris kadaise valdė [[Jugoslavija\|Jugoslaviją]]. Dėl savo komunizmo, užmojų ir gebėjimo per intrigas naikinti savo priešus, dažnai buvo vadinamas kaip Mažasis Stalinas, nes elgesiu buvo pakankamai panašus.		'''Josip Broz Tito''' - toksai [[diktatorius]] ir komunistas, kuris kadaise valdė [[Jugoslavija\|Jugoslaviją]]. Dėl savo komunizmo, užmojų ir gebėjimo per intrigas naikinti savo priešus, dažnai buvo vadinamas kaip Mažasis Stalinas, nes elgesiu buvo pakankamai panašus.

			Nors į valdžią atėjo, rengdamas masines žudynes, vėliau Josip Broz Tito ilgą laiką garsėjo kaip sąlyginai demokratiškas diktatorius, davęs Jugoslavijai gan daug ekonominės laisvės ir gerovės, kurios pavydėjo visų kitų šalių [[komunistai]]. Valdė Jugoslaviją kone [[40]] metų, taigi, šituo atžvilgiu irgi tapo itin ilgaamžiu diktatoriumi.


			== Josip Broz Tito biografija ==
	Josip Broz komunistinė karjera prasidėjo nuo to, kad anas pakliuvo į [[Austrija-Vengrija\|Austrijos-Vengrijos]] kariuomenę, buvo išsiųstas kariauti į [[I Pasaulinis karas\|I Pasaulinį karą]], tada paimtas į rusų nelaisvę, pakliuvo į kažkokią belaisvių stovyklą Uralo kalnuose, bet kai Rusijoje prasidėjo suirutė, buvo paleistas. Vietoje to, kad bandytų grįžti į tėvynę, anas kažkaip sugebėjo prisiplakti prie [[bolševikai\|bolševikų]], sudalyvavo [[Spalio revoliucija\|Spalio revoliucijoje]], o paskui ir kraštutinai kruviname Rusijos pilietiniame kare, per kurį buvo rengiamos masinės civilių žudynės.		Josip Broz komunistinė karjera prasidėjo nuo to, kad anas pakliuvo į [[Austrija-Vengrija\|Austrijos-Vengrijos]] kariuomenę, buvo išsiųstas kariauti į [[I Pasaulinis karas\|I Pasaulinį karą]], tada paimtas į rusų nelaisvę, pakliuvo į kažkokią belaisvių stovyklą Uralo kalnuose, bet kai Rusijoje prasidėjo suirutė, buvo paleistas. Vietoje to, kad bandytų grįžti į tėvynę, anas kažkaip sugebėjo prisiplakti prie [[bolševikai\|bolševikų]], sudalyvavo [[Spalio revoliucija\|Spalio revoliucijoje]], o paskui ir kraštutinai kruviname Rusijos pilietiniame kare, per kurį buvo rengiamos masinės civilių žudynės.

	Į [[Balkanai\|Balkanus]] Josip Broz sugrįžo [[1920]], kai vietoje buvusios [[Serbija\|Serbijos]] ir dalies Austrijos-Vengrijos žemių ten susidarė [[Jugoslavija]], tiesa, tuo metu kaip karalystė. Ten Josip Broz tapo vienu iš komunistų partijos organizatorių, buvo smarkiai remiamas [[Josifas Stalinas\|Josifo Stalino]] per visokias tarptautines [[kominternas\|kominterno]] veiklas, o [[1937]] tapo faktiškai aukščiausiu nelegalios kompartijos vadu, o nuo [[1939]] metų - tai pasidarė ir išvis Jugoslavijos kompartijos [[gensekas]] - tais laikais jis ir prisiėmė slapyvardį Tito, ir nuo to laiko ir pradėjo vadintis Josip Broz Tito, o ne šiaip sau Josip Broz.		Į [[Balkanai\|Balkanus]] Josip Broz sugrįžo [[1920]], kai vietoje buvusios [[Serbija\|Serbijos]] ir dalies Austrijos-Vengrijos žemių ten susidarė [[Jugoslavija]], tiesa, tuo metu kaip karalystė. Ten Josip Broz tapo vienu iš komunistų partijos organizatorių, buvo smarkiai remiamas [[Josifas Stalinas\|Josifo Stalino]] per visokias tarptautines [[kominternas\|kominterno]] veiklas, o [[1937]] tapo faktiškai aukščiausiu nelegalios kompartijos vadu, o nuo [[1939]] metų - tai pasidarė ir išvis Jugoslavijos kompartijos [[gensekas]] - tais laikais jis ir prisiėmė slapyvardį Tito, ir nuo to laiko ir pradėjo vadintis Josip Broz Tito, o ne šiaip sau Josip Broz.


			== II Pasaulinis karas - Josip Broz Tito pergalė ==
	Po to, kai į Jugoslaviją įsiveržė [[III Reichas]], Josif Broz Tito organizavo partizaninį pasipriešinimą, kuris buvo stebėtinai efektyvus. Esminės priežastys buvo tai, kad tuometė [[Jugoslavija]] buvo nepaprastai kalnuota, kartu labai miškinga, turėjo mažai bent kiek padoresnių kelių, todėl vokiškam transportui buvo labai sunkiai pravažiuojama. Tuo pat metu partizanais tapdavo vietiniai, kurie žinodavo ne tik visokias slėptuves, bet ir įvairius kalnų takus, per kuriuos galėdavo iš slėnio į slėnį perbėgti kelis kartus greičiau už vokiečių pajėgas. Papildomai dar vokiečiams bėdų pridarė ir tai, kad dėl kalnuoto paviršiaus prastai veikė radijo ryšys, kuriuo buvo paremtas efektyvus vokiečių kariuomenės koordinavimas kitose vietose. Trumpai tariant, vokiečių kariuomenė Jugoslavijoje neturėjo dviejų esminių privalumų - mobilumo ir ryšio, kai Jugoslavijos partizanai vietinėmis priemonėmis susiekdavo geriau.		Po to, kai į Jugoslaviją įsiveržė [[III Reichas]], Josif Broz Tito organizavo partizaninį pasipriešinimą, kuris buvo stebėtinai efektyvus. Esminės priežastys buvo tai, kad tuometė [[Jugoslavija]] buvo nepaprastai kalnuota, kartu labai miškinga, turėjo mažai bent kiek padoresnių kelių, todėl vokiškam transportui buvo labai sunkiai pravažiuojama. Tuo pat metu partizanais tapdavo vietiniai, kurie žinodavo ne tik visokias slėptuves, bet ir įvairius kalnų takus, per kuriuos galėdavo iš slėnio į slėnį perbėgti kelis kartus greičiau už vokiečių pajėgas. Papildomai dar vokiečiams bėdų pridarė ir tai, kad dėl kalnuoto paviršiaus prastai veikė radijo ryšys, kuriuo buvo paremtas efektyvus vokiečių kariuomenės koordinavimas kitose vietose. Trumpai tariant, vokiečių kariuomenė Jugoslavijoje neturėjo dviejų esminių privalumų - mobilumo ir ryšio, kai Jugoslavijos partizanai vietinėmis priemonėmis susiekdavo geriau.

	Dar viena, išskirtinė Jugoslavijos partizanų taktika buvo įvairių Vokietijos kariuomenės vadų ir vietininkų žmogžudystės, kurios būdavo organizuojamos nepaprastai efektyviai, o todėl visiškai dezorganizuodavo okupuotų teritorijų valdymą. Jugoslavijos partizanai įsisavino taktiką, kad norint sunaikinti vokiečių grupes, pakanka sunaikinti jų vadus, tad tą darydavo labai gerai, panaudodami diversines grupes ir snaiperius.		Dar viena, išskirtinė Jugoslavijos partizanų taktika buvo įvairių Vokietijos kariuomenės vadų ir vietininkų žmogžudystės, kurios būdavo organizuojamos nepaprastai efektyviai, o todėl visiškai dezorganizuodavo okupuotų teritorijų valdymą. Jugoslavijos partizanai įsisavino taktiką, kad norint sunaikinti vokiečių grupes, pakanka sunaikinti jų vadus, tad tą darydavo labai gerai, panaudodami diversines grupes ir snaiperius.

	Dar viena specifika buvo Josip Broz Tito požiūris, kad komunistinių Jugoslavijos partizanų vietiniai gyventojai turi bijoti smarkiai labiau, negu vokiečių. Taigi, netikę, bent kiek su vokeičiais bendradarbiavę ar kuo nors partizanams nepagelbėję gyventojai būdavo visiškai be gailesčio naikinami. Partizanai, turėdami ir skundikų tinklą, ir specialius persekiojimo būrius, identifikuodavo ir naikindavo visus, kas tik nepalaikė komunistų, ypač karo pabaigoje. Iš maždaug 15 milijonų tuometės Jugoslavijos gyventojų apie ketvirtį milijono išnaikino komunistų pajėgos. Taigi, kai gyventojams kildavo klausimas, ar būti vokiečių, ar komunistų pusėje, abejonės nekildavo ir jie palaikydavo komunistus, nes žinodavo, kad jei nepalaikys - juos už tai nužudys.		== Gyventojų teroras ir žudynės ==
			Dar viena specifika buvo Josip Broz Tito požiūris, kad komunistinių Jugoslavijos partizanų vietiniai gyventojai turi bijoti smarkiai labiau, negu vokiečių. Taigi, netikę, bent kiek su vokeičiais bendradarbiavę ar kuo nors partizanams nepagelbėję gyventojai būdavo visiškai be gailesčio naikinami. Partizanai, turėdami ir skundikų tinklą, ir specialius persekiojimo būrius, identifikuodavo ir naikindavo visus, kas tik nepalaikė komunistų, ypač karo pabaigoje.

			Iš maždaug 15 milijonų tuometės Jugoslavijos gyventojų apie ketvirtį milijono išnaikino komunistų pajėgos dar prieš sukuriant nepriklausomą Jugoslaviją [[1943]]. Kitas ketvirtis milijono buvo išnaikintas per porą metų vėliau, ieškant ir gaudant visų, kas tik kolaboravo su naciais ar tiesiog ne per daug stengėsi, padėdami komunistams. Bendras nužudytų skaičius sudarė apie pusę milijono žmonių.

			Taigi, kai gyventojams kildavo klausimas, ar būti vokiečių, ar komunistų pusėje, abejonės nekildavo ir jie palaikydavo komunistus, nes žinodavo, kad jei nepalaikys - juos už tai nužudys.

			Čia verta paminėti, kad patys naciai Jugoslavijos teritorijoje nužudė dar daugiau - apie milijoną žmonių, tačiau žudynės buvo nukreiptos pagrindinai prieš tautines grubes, t.y., gana nekryptingos. Tuo tarpu komunistai žudė tiesiog visus, kas netiko komunistams, tad gyventojams baimę kėlė gerokai didesnę, nei naciai.

			Dar kitą vertus, čia turim pridėti, kad pusė milijono nužudytų - tai gana atsargus vertinimas, nes kai kurie autoriai vertina komunistų nužudytų žmonių skaičių Jugoslavijoje, kaip didesnį nei 2 milijonai. Bet kuriuo atveju, tasai sąlyginai demokratišku (lyginant su daugeliu kitų komunistų lyderių) laikytas Josip Broz Tito toli gražu nesibodėjo milžiniško masto žmonių naikinimu.


			== Josip Broz Tito pergalė ir atskilimas nuo SSRS ==
	Jugoslavijos partizanai prieš vokiečius veikė taip efektyviai, kad jau [[1943]] metais buvo išlaisvinę ir pilnai valdė didelę dalį Jugoslavijos teritorijos, o kaip karo trofėjus, o paskui ir kaip paramą iš sąjungininkų, gavo ir daugybę ginkluotės. Taigi, kai [[1945]] metais [[III Reichas]] buvo sumuštas, Josif Broz Tito buvo gavęs ne tik didžiulę politinę įtaką, bet ir laikomas vienos iš efektyviausių [[Europa\|Europos]] kariuomenių valdytoju, su kuriuo konfliktuoti tiesiogiai nenorėjo nei [[Vakarai\|Vakarų]] šalys, nei [[SSRS]].		Jugoslavijos partizanai prieš vokiečius veikė taip efektyviai, kad jau [[1943]] metais buvo išlaisvinę ir pilnai valdė didelę dalį Jugoslavijos teritorijos, o kaip karo trofėjus, o paskui ir kaip paramą iš sąjungininkų, gavo ir daugybę ginkluotės. Taigi, kai [[1945]] metais [[III Reichas]] buvo sumuštas, Josif Broz Tito buvo gavęs ne tik didžiulę politinę įtaką, bet ir laikomas vienos iš efektyviausių [[Europa\|Europos]] kariuomenių valdytoju, su kuriuo konfliktuoti tiesiogiai nenorėjo nei [[Vakarai\|Vakarų]] šalys, nei [[SSRS]].

20 eilutė:		37 eilutė:
	Kaip pasakoja istorija, Stalinas šitą argumentą priėmė labai rimtai - nes žinojo, kaip efektyviai Josip Broz Tito žudikų būriai veikė prieš nacius. Taigi, gavęs šitą Broz Tito laišką, Stalinas daugiau nei vieno žudiko nebesiuntė.		Kaip pasakoja istorija, Stalinas šitą argumentą priėmė labai rimtai - nes žinojo, kaip efektyviai Josip Broz Tito žudikų būriai veikė prieš nacius. Taigi, gavęs šitą Broz Tito laišką, Stalinas daugiau nei vieno žudiko nebesiuntė.


			== Epilogas ==
	Skirtingai nuo daugelio kitų stalininio periodo kompartijų vadų, Josip Broz Tito valdė labai ilgai - net iki [[1980]] metų. Lyginant su SSRS, Jugoslavijos režimas buvo laikomas ganėtinai švelniu, ten buvo leidžiamas smulkus verslas, o žmonių pragyvenimo lygis buvo labai aukštas - nors ir labai smarkiai atsiliekantis nuo visų Europos kapitalistinių valstybių, bet aukštesnis, nei bet kurioje [[Varšuvos paktas\|Varšuvos pakto]] šalyje.		Skirtingai nuo daugelio kitų stalininio periodo kompartijų vadų, Josip Broz Tito valdė labai ilgai - net iki [[1980]] metų. Lyginant su SSRS, Jugoslavijos režimas buvo laikomas ganėtinai švelniu, ten buvo leidžiamas smulkus verslas, o žmonių pragyvenimo lygis buvo labai aukštas - nors ir labai smarkiai atsiliekantis nuo visų Europos kapitalistinių valstybių, bet aukštesnis, nei bet kurioje [[Varšuvos paktas\|Varšuvos pakto]] šalyje.

			Kai prasidėjo socialistinių šalių byrėjimas, subyrėjo ir Jugoslavija, tiek, kad skirtingai nuo SSRS, byrėjimas buvo kruvinas, ir tai vėlgi buvo to paties Josip Broz Tito režimo pasekmė. Kai [[1991]] nepriklausomybę paskelbė [[Slovėnija]], o paskui ir [[Koratija]], centrinė Jugoslavijos dalis - [[Serbija]] pradėjo karą ir žudynes pagal tą patį Josip Broz Tito modelį - žudyti visus, kas netinka, įbauginti ir taip užvaldyti. Tiek, kad šitą kartą nepaėjo ir galų gale, nors kai kuriose vietose ir rengusi genocidą, komunistų valdžia galų gale prakišo.



	[[Category:Diktatoriai]]		[[Category:Diktatoriai]]

Arabas: Naujas puslapis: '''Josip Broz Tito''' - toksai diktatorius ir komunistas, kuris kadaise valdė Jugoslaviją. Dėl savo komunizmo, užmojų ir gebėjimo per intrigas naikinti savo priešus, dažnai buvo vadinamas kaip Mažasis Stalinas, nes elgesiu buvo pakankamai panašus. Josip Broz komunistinė karjera prasidėjo nuo to, kad anas pakliuvo į Austrijos-Vengrijos kariuomenę, buvo išsiųstas kariauti į I Pasaulinį karą,...

2026-06-07T00:55:22Z

Naujas puslapis: '''Josip Broz Tito''' - toksai diktatorius ir komunistas, kuris kadaise valdė Jugoslaviją. Dėl savo komunizmo, užmojų ir gebėjimo per intrigas naikinti savo priešus, dažnai buvo vadinamas kaip Mažasis Stalinas, nes elgesiu buvo pakankamai panašus. Josip Broz komunistinė karjera prasidėjo nuo to, kad anas pakliuvo į Austrijos-Vengrijos kariuomenę, buvo išsiųstas kariauti į I Pasaulinį karą,...

Naujas puslapis

'''Josip Broz Tito''' - toksai [[diktatorius]] ir komunistas, kuris kadaise valdė [[Jugoslavija|Jugoslaviją]]. Dėl savo komunizmo, užmojų ir gebėjimo per intrigas naikinti savo priešus, dažnai buvo vadinamas kaip Mažasis Stalinas, nes elgesiu buvo pakankamai panašus.

Josip Broz komunistinė karjera prasidėjo nuo to, kad anas pakliuvo į [[Austrija-Vengrija|Austrijos-Vengrijos]] kariuomenę, buvo išsiųstas kariauti į [[I Pasaulinis karas|I Pasaulinį karą]], tada paimtas į rusų nelaisvę, pakliuvo į kažkokią belaisvių stovyklą Uralo kalnuose, bet kai Rusijoje prasidėjo suirutė, buvo paleistas. Vietoje to, kad bandytų grįžti į tėvynę, anas kažkaip sugebėjo prisiplakti prie [[bolševikai|bolševikų]], sudalyvavo [[Spalio revoliucija|Spalio revoliucijoje]], o paskui ir kraštutinai kruviname Rusijos pilietiniame kare, per kurį buvo rengiamos masinės civilių žudynės.

Į [[Balkanai|Balkanus]] Josip Broz sugrįžo [[1920]], kai vietoje buvusios [[Serbija|Serbijos]] ir dalies Austrijos-Vengrijos žemių ten susidarė [[Jugoslavija]], tiesa, tuo metu kaip karalystė. Ten Josip Broz tapo vienu iš komunistų partijos organizatorių, buvo smarkiai remiamas [[Josifas Stalinas|Josifo Stalino]] per visokias tarptautines [[kominternas|kominterno]] veiklas, o [[1937]] tapo faktiškai aukščiausiu nelegalios kompartijos vadu, o nuo [[1939]] metų - tai pasidarė ir išvis Jugoslavijos kompartijos [[gensekas]] - tais laikais jis ir prisiėmė slapyvardį Tito, ir nuo to laiko ir pradėjo vadintis Josip Broz Tito, o ne šiaip sau Josip Broz.

Po to, kai į Jugoslaviją įsiveržė [[III Reichas]], Josif Broz Tito organizavo partizaninį pasipriešinimą, kuris buvo stebėtinai efektyvus. Esminės priežastys buvo tai, kad tuometė [[Jugoslavija]] buvo nepaprastai kalnuota, kartu labai miškinga, turėjo mažai bent kiek padoresnių kelių, todėl vokiškam transportui buvo labai sunkiai pravažiuojama. Tuo pat metu partizanais tapdavo vietiniai, kurie žinodavo ne tik visokias slėptuves, bet ir įvairius kalnų takus, per kuriuos galėdavo iš slėnio į slėnį perbėgti kelis kartus greičiau už vokiečių pajėgas. Papildomai dar vokiečiams bėdų pridarė ir tai, kad dėl kalnuoto paviršiaus prastai veikė radijo ryšys, kuriuo buvo paremtas efektyvus vokiečių kariuomenės koordinavimas kitose vietose. Trumpai tariant, vokiečių kariuomenė Jugoslavijoje neturėjo dviejų esminių privalumų - mobilumo ir ryšio, kai Jugoslavijos partizanai vietinėmis priemonėmis susiekdavo geriau.

Dar viena, išskirtinė Jugoslavijos partizanų taktika buvo įvairių Vokietijos kariuomenės vadų ir vietininkų žmogžudystės, kurios būdavo organizuojamos nepaprastai efektyviai, o todėl visiškai dezorganizuodavo okupuotų teritorijų valdymą. Jugoslavijos partizanai įsisavino taktiką, kad norint sunaikinti vokiečių grupes, pakanka sunaikinti jų vadus, tad tą darydavo labai gerai, panaudodami diversines grupes ir snaiperius.

Dar viena specifika buvo Josip Broz Tito požiūris, kad komunistinių Jugoslavijos partizanų vietiniai gyventojai turi bijoti smarkiai labiau, negu vokiečių. Taigi, netikę, bent kiek su vokeičiais bendradarbiavę ar kuo nors partizanams nepagelbėję gyventojai būdavo visiškai be gailesčio naikinami. Partizanai, turėdami ir skundikų tinklą, ir specialius persekiojimo būrius, identifikuodavo ir naikindavo visus, kas tik nepalaikė komunistų, ypač karo pabaigoje. Iš maždaug 15 milijonų tuometės Jugoslavijos gyventojų apie ketvirtį milijono išnaikino komunistų pajėgos. Taigi, kai gyventojams kildavo klausimas, ar būti vokiečių, ar komunistų pusėje, abejonės nekildavo ir jie palaikydavo komunistus, nes žinodavo, kad jei nepalaikys - juos už tai nužudys.

Jugoslavijos partizanai prieš vokiečius veikė taip efektyviai, kad jau [[1943]] metais buvo išlaisvinę ir pilnai valdė didelę dalį Jugoslavijos teritorijos, o kaip karo trofėjus, o paskui ir kaip paramą iš sąjungininkų, gavo ir daugybę ginkluotės. Taigi, kai [[1945]] metais [[III Reichas]] buvo sumuštas, Josif Broz Tito buvo gavęs ne tik didžiulę politinę įtaką, bet ir laikomas vienos iš efektyviausių [[Europa|Europos]] kariuomenių valdytoju, su kuriuo konfliktuoti tiesiogiai nenorėjo nei [[Vakarai|Vakarų]] šalys, nei [[SSRS]].

Nors [[Josifas Stalinas]] bandė perimti Jugoslavijos kontrolę ir ją įjungti į bendrą komunistinį bloką, Josif Broz Tito čia pasipriešino ir [[1948]] metais nuo komunistinio bloko atskilo - taip Jugoslavija tapo atskira nedidele, atskirai nuo SSRS veikiančia komunistine imperija. Stalinas dėl to siuto, bet nieko negalėjo padaryti.

Santykį tarp Josip Broz Tito ir Josifo Stalino geriausiai nupasakoja viena istorija - po atskilimo, Stalinas ne kartą siuntė paruoštus [[NKVD]] žmogžudžius, kurie turėjo nužudyti Broz Tito. Tačiau Josip Broz Tito turėjo nuosavą slaptąją policiją, kuri savo efektyvumu prilygo [[Gestapas|Gestapui]], tad visus žudikus sučiupdavo. Po to, kai buvo sučiupta jau penkta žmogžudžių grupė, Josip Broz Tito parašė laišką Stalinui, kur buvo tokia frazė:
: "''Nustok siuntinėti žmogžudžius pas mane... Jei nenustosi, tai aš pasiųsiu vieną į Maskvą, ir antro pasiusti man neprireiks''"

Kaip pasakoja istorija, Stalinas šitą argumentą priėmė labai rimtai - nes žinojo, kaip efektyviai Josip Broz Tito žudikų būriai veikė prieš nacius. Taigi, gavęs šitą Broz Tito laišką, Stalinas daugiau nei vieno žudiko nebesiuntė.

Skirtingai nuo daugelio kitų stalininio periodo kompartijų vadų, Josip Broz Tito valdė labai ilgai - net iki [[1980]] metų. Lyginant su SSRS, Jugoslavijos režimas buvo laikomas ganėtinai švelniu, ten buvo leidžiamas smulkus verslas, o žmonių pragyvenimo lygis buvo labai aukštas - nors ir labai smarkiai atsiliekantis nuo visų Europos kapitalistinių valstybių, bet aukštesnis, nei bet kurioje [[Varšuvos paktas|Varšuvos pakto]] šalyje.

[[Category:Diktatoriai]]