John Smith: Naujas puslapis: '''Intel Pentium''' - ilgą laiką sėkmingiausiais buvę Intel procesoriai, kurie atėjo po to, kai jau visiems pasidarė aišku, kad iki tol buvę darosi per silpni ir per lėti. Pentium buvo 32 bitų procesoriais, tačiau duomenų magistralė buvo 64 bitų, todėl su duomenimis, esant tam pačiam taktiniam dažniui, galėjo dirbti kone dvigubai greičiau. Plius dar procesorius turėjo kiek didesnį kešą, o ir šiaip procesoria...

2025-05-11T10:34:41Z

Naujas puslapis: '''Intel Pentium''' - ilgą laiką sėkmingiausiais buvę Intel procesoriai, kurie atėjo po to, kai jau visiems pasidarė aišku, kad iki tol buvę darosi per silpni ir per lėti. Pentium buvo 32 bitų procesoriais, tačiau duomenų magistralė buvo 64 bitų, todėl su duomenimis, esant tam pačiam taktiniam dažniui, galėjo dirbti kone dvigubai greičiau. Plius dar procesorius turėjo kiek didesnį kešą, o ir šiaip procesoria...

Naujas puslapis

'''Intel Pentium''' - ilgą laiką sėkmingiausiais buvę [[Intel]] procesoriai, kurie atėjo po to, kai jau visiems pasidarė aišku, kad iki tol buvę darosi per silpni ir per lėti. Pentium buvo [[32 bitai|32 bitų]] procesoriais, tačiau duomenų magistralė buvo [[64 bitai|64 bitų]], todėl su duomenimis, esant tam pačiam taktiniam dažniui, galėjo dirbti kone dvigubai greičiau. Plius dar procesorius turėjo kiek didesnį [[kešas|kešą]], o ir šiaip [[procesoriaus architektūra]] buvo truputį greitesnė.

Tai prakitinis greitis būdavo toksai, kad kokiais 66 megahercais dirbantis Pentium dirbdavo maždaug tokiu našumu, kaip 133 megahercais dirbantis [[486]], gamintas, pvz., kokios nors [[Cyrix]] kompanijos.

Kai buvo išleisti Pentium procesoriai, būtent duomenų magistralė jau buvo tapusi siauriausia [[kompiuterių architektūra|kompiuterių architektūros]] vieta, nuo kurios kildavo daugiausiai stabdymo (ir iki šiol ta vieta yra siauriausia). Taigi, tasai magistralės praplatinimas labai gerai padidino našumą ir pavertė šiuos procesorius tiesiog standartu.

Kadangi anuo metu vyko [[megahercų karai]], tai procesoriai buvo klasifikuojami tiesiog pagal megahercus, kuriais dirbdavo. Tai pirmi Pentium buvo 50, bet paskui pasirodė 60 ir 66 dažnio procesoriai, dar paskui pasirodė 75, 100, 120, dar paskui 133, 150, 167, o galų gale jau ir 200 MHz procesoriai. Realiai duomenų magistralės greitis nuo to nesikeitė, tad dvigubai padidėjus procesoriaus dažniui, viso kompiuterio našumo padidėjimas būdavo gerokai mažesnis, apie keliasdešimt procentų. Vėlyvi Pentium procesorių variantai sugebėjo viršyti ir gigaherco dažnį.

Kadangi ribojimo tašku buvo magistralė, tai čia itin didelį skirtumą duodavo [[kešas|kešo]] dydis - jei jo būdavo daugiau, tai ir visas kompiuteris dirbdavo juntamai greičiau.

Vėliau buvo išleista nemažai kitų Pentium grupės procesorių:
* Pentium - tiesiog tie klasikiniai paprasti Pentium procesoriai, kurie ilgainui buvo tapę standartu
* Pentium Pro - tas turėjo daug didesnį kešą ir dar kažkokių tai fyčerių, dėl kurių buvo daug greitesnis, bet labai brangus, naudotas [[serveriai|serveriuose]] ir [[darbo stotys|darbo stotyse]]
* Pentium MMX - tas turėjo papildomą rinkinį komandų, skirtų visokiems vektoriams ir 3D skaičiuoti
* Pentium II - tiesiog smarkiai apgreidintas Pentium MMX
* Celeron - apipjaustytas Pentium II, kuris beveik neturėjo kešo, bet užtat buvo daug pigesnis
* Pentium III - tolimesnė šitų pat procesorių evoliucija
* Pentium 4 - pereinamasis prie [[x86-64]], kaip ir Pentium, bet jau kai kuriuose variantuose ne visai
* Pentium D - jau [[x86-64]], bet vis dar pardavinėtas kaip Pentium

Kadangi [[Intel]] apsisaugojo savo [[prekės ženklas|prekės ženklą]], tai kiti gamintojai čia jau negalėjo daryti visokių tų pat pavadinimų, tai konkurentų gaminti Pentium analogai vadindavosi visokiais kitais pavadinimais. Skaičiais žymėti irgi nesigavo, nes visokie konkurentai jau anksčiau buvo išnaudoję tokius pavadinimus, kaip x586, taip kad čia gavosi totalus pavadinimų [[bardakas]]. Dar daugiau bardako vėliau čia priėjo Intel, kai jau nesusijusių [[x86-64]] architektūrų procesorius irgi pradėjo vadinti Pentium.

Skaitosi, kad kaip tik šie procesoriai pagal savo realų našumą buvo tapę pirmaujančiais pasaulyje, būtent prie šių procesorių ilgainiui perėjo ir [[Apple]], katrie atrado, kad [[PowerPC]] pernelyg nebepaspėja su megahercais.

Su įvairiais Pentium tipo kompiuteriais labai gerai pasimatė vienas faktorius: [[hardwaras|hardwaro]] gamintojai vis didina kompiuterių našumą, tačiau [[softas|softo]] gamintojai ištaško tą našumo augimą visiškai neaiškiems, beprasmiams reikalams. Praktiškai visi kasdieniai dalykai, kurie gali būti daromi su šiuolaikiniais kompiuteriais, išskyrus [[kompiuteriniai žaidimai|kompiuterinius žaidimus]], visai nesunkiai gali būti daromi ir su pirmos kartos Pentium procesoriumi ir [[Windows 95]] tipo [[operacinė sistema|operacine sistema]] - pvz., čia buvo ir [[ofiso programos]], ir galimybės žiūrėti [[filmai|filmus]], ir groti [[muzika|muziką]], ir [[Internetas]], ir kokybiškas spausdinimas naudojant [[PostScript]], ir taip toliau.

Kai vėliau išėjo tokios [[OS]], kaip [[Windows XP]] ar [[Windows Vista]], dirbusios ant kompiuterių, kurių realus našumas buvo dešimtis kartų didesnis už pirmų Pentium, vartotojo patirtis iš esmės nesikeitė - programos dirbo visvien lėtai, stabdydamos, be kokių nors juntamų papildomų [[fyčeriai|fyčerių]].

Nuo tų laikų iki dabarties visokių [[PC]] greitis padidėjo šimtus kartų, tačiau visą tą našumo didėjimą kažkokiais paslaptingais būdais ir vėl suėdė visokios [[OS]], nieko gero už tai neduodamos.

[[Category:Procesoriai]]

Intel Pentium - Versijų istorija