<?xml version="1.0"?>
<feed xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" xml:lang="lt">
	<id>https://www.pipedija.com/index.php?action=history&amp;feed=atom&amp;title=IBM_Series%2F1</id>
	<title>IBM Series/1 - Versijų istorija</title>
	<link rel="self" type="application/atom+xml" href="https://www.pipedija.com/index.php?action=history&amp;feed=atom&amp;title=IBM_Series%2F1"/>
	<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=IBM_Series/1&amp;action=history"/>
	<updated>2026-05-01T11:48:43Z</updated>
	<subtitle>Šio puslapio versijų istorija projekte</subtitle>
	<generator>MediaWiki 1.37.1</generator>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=IBM_Series/1&amp;diff=90408&amp;oldid=prev</id>
		<title>John Smith 13:37, 22 rugsėjo 2025</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=IBM_Series/1&amp;diff=90408&amp;oldid=prev"/>
		<updated>2025-09-22T13:37:38Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;&lt;/p&gt;
&lt;table style=&quot;background-color: #fff; color: #202122;&quot; data-mw=&quot;interface&quot;&gt;
				&lt;col class=&quot;diff-marker&quot; /&gt;
				&lt;col class=&quot;diff-content&quot; /&gt;
				&lt;col class=&quot;diff-marker&quot; /&gt;
				&lt;col class=&quot;diff-content&quot; /&gt;
				&lt;tr class=&quot;diff-title&quot; lang=&quot;lt&quot;&gt;
				&lt;td colspan=&quot;2&quot; style=&quot;background-color: #fff; color: #202122; text-align: center;&quot;&gt;← Ankstesnė versija&lt;/td&gt;
				&lt;td colspan=&quot;2&quot; style=&quot;background-color: #fff; color: #202122; text-align: center;&quot;&gt;16:37, 22 rugsėjo 2025 versija&lt;/td&gt;
				&lt;/tr&gt;&lt;tr&gt;&lt;td colspan=&quot;2&quot; class=&quot;diff-lineno&quot; id=&quot;mw-diff-left-l3&quot;&gt;3 eilutė:&lt;/td&gt;
&lt;td colspan=&quot;2&quot; class=&quot;diff-lineno&quot;&gt;3 eilutė:&lt;/td&gt;&lt;/tr&gt;
&lt;tr&gt;&lt;td class=&quot;diff-marker&quot;&gt;&lt;/td&gt;&lt;td style=&quot;background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;&quot;&gt;&lt;div&gt;Tos IBM Series/1 mašinos naudojo [[EBCDIC]] koduotę ir buvo [[Big Endian]] tipo, kaip ir daugelis kitų didelių IBM gamintų kompiuterių.&lt;/div&gt;&lt;/td&gt;&lt;td class=&quot;diff-marker&quot;&gt;&lt;/td&gt;&lt;td style=&quot;background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;&quot;&gt;&lt;div&gt;Tos IBM Series/1 mašinos naudojo [[EBCDIC]] koduotę ir buvo [[Big Endian]] tipo, kaip ir daugelis kitų didelių IBM gamintų kompiuterių.&lt;/div&gt;&lt;/td&gt;&lt;/tr&gt;
&lt;tr&gt;&lt;td class=&quot;diff-marker&quot;&gt;&lt;/td&gt;&lt;td style=&quot;background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;&quot;&gt;&lt;br/&gt;&lt;/td&gt;&lt;td class=&quot;diff-marker&quot;&gt;&lt;/td&gt;&lt;td style=&quot;background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;&quot;&gt;&lt;br/&gt;&lt;/td&gt;&lt;/tr&gt;
&lt;tr&gt;&lt;td class=&quot;diff-marker&quot; data-marker=&quot;−&quot;&gt;&lt;/td&gt;&lt;td style=&quot;color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #ffe49c; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;&quot;&gt;&lt;div&gt;Kartu su sistema buvo tiekiamos dvi gana specifiškos [[operacinės sistemos]] - viena buvo [[realaus laiko OS]] RPS (Realtime Programming System), o kita buvo pertraukimais ir įvykiais paremta EDX (Event Driven Executive). Šitos sistemos leido mašinai rištis prie realaus pasaulio įvykių, reaguojant į tai, kokius signalus perduoda išoriniai prietaisai, kas anuometiniams kompiuteriams buvo ganėtinai neįprastas ir labai rimtas [[&lt;del style=&quot;font-weight: bold; text-decoration: none;&quot;&gt;fyčeirs&lt;/del&gt;]].&lt;/div&gt;&lt;/td&gt;&lt;td class=&quot;diff-marker&quot; data-marker=&quot;+&quot;&gt;&lt;/td&gt;&lt;td style=&quot;color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;&quot;&gt;&lt;div&gt;Kartu su sistema buvo tiekiamos dvi gana specifiškos [[operacinės sistemos]] - viena buvo [[realaus laiko OS]] RPS (Realtime Programming System), o kita buvo pertraukimais ir įvykiais paremta EDX (Event Driven Executive). Šitos sistemos leido mašinai rištis prie realaus pasaulio įvykių, reaguojant į tai, kokius signalus perduoda išoriniai prietaisai, kas anuometiniams kompiuteriams buvo ganėtinai neįprastas ir labai rimtas [[&lt;ins style=&quot;font-weight: bold; text-decoration: none;&quot;&gt;fyčeris&lt;/ins&gt;]].&lt;/div&gt;&lt;/td&gt;&lt;/tr&gt;
&lt;tr&gt;&lt;td class=&quot;diff-marker&quot;&gt;&lt;/td&gt;&lt;td style=&quot;background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;&quot;&gt;&lt;br/&gt;&lt;/td&gt;&lt;td class=&quot;diff-marker&quot;&gt;&lt;/td&gt;&lt;td style=&quot;background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;&quot;&gt;&lt;br/&gt;&lt;/td&gt;&lt;/tr&gt;
&lt;tr&gt;&lt;td class=&quot;diff-marker&quot;&gt;&lt;/td&gt;&lt;td style=&quot;background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;&quot;&gt;&lt;div&gt;Kadangi IBM Series/1 puikiausiai dirbo su labai įvairia periferija, tai [[JAV]] kariuomenė anais laikais būtent šiuos kompiuterius pasirinko visokių branduolinių raketų valdymo sistemų apgreidinimui, ir branduolinių raketų infrastruktūrą pervedė būtent ant šių mašinų. Pliusai buvo dideli - sistemos lengvai galėjo integruoti ir esamų, ir būsimų raketų valdymo įrenginius, o kartu buvo pakankamai pajėgios, kad galėtų duoti ir visokių papildomų galimybių, pvz., apskaičiuoti raketų skrydžio į tam tikrus taikinius trajektorijas ir atitinkamai tas raketas perprogramuoti. Taigi, kadaise JAV raketinės branduolinės pajėgos buvo perverstos ant šitų IBM Series/1 mašinų, ir paskui paaiškėjo, kad sprendimas gavosi toksai stabilus ir pasiteisinęs, kad dirba iki šiolei, ir gero pakaitalo šitoms sistemos niekas vis dar nesugalvojo.&lt;/div&gt;&lt;/td&gt;&lt;td class=&quot;diff-marker&quot;&gt;&lt;/td&gt;&lt;td style=&quot;background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;&quot;&gt;&lt;div&gt;Kadangi IBM Series/1 puikiausiai dirbo su labai įvairia periferija, tai [[JAV]] kariuomenė anais laikais būtent šiuos kompiuterius pasirinko visokių branduolinių raketų valdymo sistemų apgreidinimui, ir branduolinių raketų infrastruktūrą pervedė būtent ant šių mašinų. Pliusai buvo dideli - sistemos lengvai galėjo integruoti ir esamų, ir būsimų raketų valdymo įrenginius, o kartu buvo pakankamai pajėgios, kad galėtų duoti ir visokių papildomų galimybių, pvz., apskaičiuoti raketų skrydžio į tam tikrus taikinius trajektorijas ir atitinkamai tas raketas perprogramuoti. Taigi, kadaise JAV raketinės branduolinės pajėgos buvo perverstos ant šitų IBM Series/1 mašinų, ir paskui paaiškėjo, kad sprendimas gavosi toksai stabilus ir pasiteisinęs, kad dirba iki šiolei, ir gero pakaitalo šitoms sistemos niekas vis dar nesugalvojo.&lt;/div&gt;&lt;/td&gt;&lt;/tr&gt;
&lt;/table&gt;</summary>
		<author><name>John Smith</name></author>
	</entry>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=IBM_Series/1&amp;diff=90407&amp;oldid=prev</id>
		<title>John Smith: Naujas puslapis: '''IBM Series/1''' - tokie senoviniai 16 bitų architektūros mainfreimai ir minikompiuteriai, kuriuos IBM kompanija sukūrė ir išleido 1976 metais, kaip smarkiai pagerintą konkurentą PDP-11 kompiuteriams. Šios IBM sistemos iš kitų ano meto kompiuterių išsiskyrė galimybėmis integruoti daug duomenų šaltinių, vykdyti realaus laiko operacijas, valdyti visokius išorinius elektromechaninius įrenginius ir panašiai.  To...</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=IBM_Series/1&amp;diff=90407&amp;oldid=prev"/>
		<updated>2025-09-22T13:37:18Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;Naujas puslapis: &amp;#039;&amp;#039;&amp;#039;IBM Series/1&amp;#039;&amp;#039;&amp;#039; - tokie senoviniai &lt;a href=&quot;/index.php/16_bit%C5%B3&quot; title=&quot;16 bitų&quot;&gt;16 bitų&lt;/a&gt; architektūros &lt;a href=&quot;/index.php/Mainfreimai&quot; class=&quot;mw-redirect&quot; title=&quot;Mainfreimai&quot;&gt;mainfreimai&lt;/a&gt; ir &lt;a href=&quot;/index.php/Minikompiuteriai&quot; class=&quot;mw-redirect&quot; title=&quot;Minikompiuteriai&quot;&gt;minikompiuteriai&lt;/a&gt;, kuriuos &lt;a href=&quot;/index.php/IBM&quot; title=&quot;IBM&quot;&gt;IBM&lt;/a&gt; kompanija sukūrė ir išleido &lt;a href=&quot;/index.php/1976&quot; title=&quot;1976&quot;&gt;1976&lt;/a&gt; metais, kaip smarkiai pagerintą konkurentą &lt;a href=&quot;/index.php/PDP-11&quot; title=&quot;PDP-11&quot;&gt;PDP-11&lt;/a&gt; kompiuteriams. Šios IBM sistemos iš kitų ano meto kompiuterių išsiskyrė galimybėmis integruoti daug duomenų šaltinių, vykdyti &lt;a href=&quot;/index.php/Realaus_laiko_OS&quot; title=&quot;Realaus laiko OS&quot;&gt;realaus laiko operacijas&lt;/a&gt;, valdyti visokius išorinius elektromechaninius įrenginius ir panašiai.  To...&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;&lt;b&gt;Naujas puslapis&lt;/b&gt;&lt;/p&gt;&lt;div&gt;'''IBM Series/1''' - tokie senoviniai [[16 bitų]] architektūros [[mainfreimai]] ir [[minikompiuteriai]], kuriuos [[IBM]] kompanija sukūrė ir išleido [[1976]] metais, kaip smarkiai pagerintą konkurentą [[PDP-11]] kompiuteriams. Šios IBM sistemos iš kitų ano meto kompiuterių išsiskyrė galimybėmis integruoti daug duomenų šaltinių, vykdyti [[realaus laiko OS|realaus laiko operacijas]], valdyti visokius išorinius elektromechaninius įrenginius ir panašiai.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Tos IBM Series/1 mašinos naudojo [[EBCDIC]] koduotę ir buvo [[Big Endian]] tipo, kaip ir daugelis kitų didelių IBM gamintų kompiuterių.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Kartu su sistema buvo tiekiamos dvi gana specifiškos [[operacinės sistemos]] - viena buvo [[realaus laiko OS]] RPS (Realtime Programming System), o kita buvo pertraukimais ir įvykiais paremta EDX (Event Driven Executive). Šitos sistemos leido mašinai rištis prie realaus pasaulio įvykių, reaguojant į tai, kokius signalus perduoda išoriniai prietaisai, kas anuometiniams kompiuteriams buvo ganėtinai neįprastas ir labai rimtas [[fyčeirs]].&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Kadangi IBM Series/1 puikiausiai dirbo su labai įvairia periferija, tai [[JAV]] kariuomenė anais laikais būtent šiuos kompiuterius pasirinko visokių branduolinių raketų valdymo sistemų apgreidinimui, ir branduolinių raketų infrastruktūrą pervedė būtent ant šių mašinų. Pliusai buvo dideli - sistemos lengvai galėjo integruoti ir esamų, ir būsimų raketų valdymo įrenginius, o kartu buvo pakankamai pajėgios, kad galėtų duoti ir visokių papildomų galimybių, pvz., apskaičiuoti raketų skrydžio į tam tikrus taikinius trajektorijas ir atitinkamai tas raketas perprogramuoti. Taigi, kadaise JAV raketinės branduolinės pajėgos buvo perverstos ant šitų IBM Series/1 mašinų, ir paskui paaiškėjo, kad sprendimas gavosi toksai stabilus ir pasiteisinęs, kad dirba iki šiolei, ir gero pakaitalo šitoms sistemos niekas vis dar nesugalvojo.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Taigi, dar ir šiais laikais pagrindinės [[JAV]] branduolinės pajėgos yra valdomos šitų sistemų, kurios kuo puikiausiai dirba, ir greičiausiai kad taip pat kuo puikiausiai dirbs dar artimiausius keliasdešimt meetų.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Dar vienas įdomus momentas - IBM Series/1 buvo vienas iš pirmų ne [[Digital]] firmos kompiuterių, į kurias nuportinta [[UNIX]] sistema, ir negana to, tai buvo pirma [[Big Endian]] sistema, į kurią nuportinta UNIX, tad būtent su šiomis mašinomis teko spręsti [[NUXI]] problemą.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
[[Category:Kompiuteriai]]&lt;/div&gt;</summary>
		<author><name>John Smith</name></author>
	</entry>
</feed>