IBM PC - Versijų istorija

John Smith 18:17, 30 rugpjūčio 2025

2025-08-30T18:17:53Z

← Ankstesnė versija		21:17, 30 rugpjūčio 2025 versija
2 eilutė:		2 eilutė:
	'''IBM PC''' - tie [[kompiuteriai]], nuo kurių prasidėjo didžiausia mums įprastų [[PC]] tipo kompiuterių era. Šie kompiuteriai buvo sukurti [[IBM]] kompanijoje, o paskui, apie [[1981]] metus, paleisti į masinę gamybą, naudojant visus IBM turėtus pardavimo kanalus. IBM PC pardavimai buvo tokie dideli, kad faktiškai nuo šių kompiuterių prasidėjo naujas IT etapas.		'''IBM PC''' - tie [[kompiuteriai]], nuo kurių prasidėjo didžiausia mums įprastų [[PC]] tipo kompiuterių era. Šie kompiuteriai buvo sukurti [[IBM]] kompanijoje, o paskui, apie [[1981]] metus, paleisti į masinę gamybą, naudojant visus IBM turėtus pardavimo kanalus. IBM PC pardavimai buvo tokie dideli, kad faktiškai nuo šių kompiuterių prasidėjo naujas IT etapas.

	Šie [[mikrokompiuteriai]] turėjo [[Intel 8088]] mikroprocesorius, 8 bitų vidurius, [[CP/M]], [[PC-DOS]] arba [[MS-DOS]] operacinę sistemą, turėjo du 360 kB diskasukius ir jokio [[HDD]], buvo gerai pritaikyti [[verslas\|verslo]] poreikiams ir ilgainiui sugebėjo tapti faktiniu kompiuterių standartu.		Šie [[mikrokompiuteriai]] turėjo [[Intel 8088]] mikroprocesorius, 8 bitų vidurius, [[CP/M]], [[USCD p-System]], [[PC-DOS]] (arba [[MS-DOS]]) operacinę sistemą, turėjo du 360 kB diskasukius ir jokio [[HDD]], buvo gerai pritaikyti [[verslas\|verslo]] poreikiams ir ilgainiui sugebėjo tapti faktiniu kompiuterių standartu.

	Iki IBM PC jau buvo kitų firmų, kurios gamino [[mikrokompiuteriai\|mikrokompiuterius]], tačiau rinka buvo segmentuota ir gan prastai pasiskirsčiusi. Realiai tai tos rinkos beveik nebuvo. IBM kompanija, atėjusi į asmeninių kompiuterių rinką, viską apvertė aukštyn kojomis ir padarė taip, kad iki šiol vis dar turime pasekmes - net ir dabartiniai kompiuteriai vis dar neša IBM PC paveldą.		Iki IBM PC jau buvo kitų firmų, kurios gamino [[mikrokompiuteriai\|mikrokompiuterius]], tačiau rinka buvo segmentuota ir gan prastai pasiskirsčiusi. Realiai tai tos rinkos beveik nebuvo. IBM kompanija, atėjusi į asmeninių kompiuterių rinką, viską apvertė aukštyn kojomis ir padarė taip, kad iki šiol vis dar turime pasekmes - net ir dabartiniai kompiuteriai vis dar neša IBM PC paveldą.
27 eilutė:		27 eilutė:

	Štai tokie IBM PC ir buvo paleisti į rinką. Kadangi, lyginant su [[minikompiuteriai\|minikompiuteriais]], jie buvo kraštutinai pigūs, o lyginant su paprastais [[buitinis kompiuteris\|buitiniais kompiuteriais]], buvo labai geri ir profesionalūs, tai pradžioje milžiniški pardavimai parėjo įmonių rinkoje. Tačiau kadangi greitai šiems kompiuteriams atsirado ir žaidimų, o paskui jie buvo ir geriau tinkami programavimui - tai jie ėmė plisti ir namuose.		Štai tokie IBM PC ir buvo paleisti į rinką. Kadangi, lyginant su [[minikompiuteriai\|minikompiuteriais]], jie buvo kraštutinai pigūs, o lyginant su paprastais [[buitinis kompiuteris\|buitiniais kompiuteriais]], buvo labai geri ir profesionalūs, tai pradžioje milžiniški pardavimai parėjo įmonių rinkoje. Tačiau kadangi greitai šiems kompiuteriams atsirado ir žaidimų, o paskui jie buvo ir geriau tinkami programavimui - tai jie ėmė plisti ir namuose.

			== IBM PC skirtos operacinės sistemos ==
			Kad nepritrūktų programų, IBM ankstyvais laikais daug investavo į skirtingas [[OS]], skirtas šiems kompiuteriams, ir vis bandė pritraukti daugiau gamintojų, o kad nekiltų rizikos, tai ir pati dalyvavo OS kūrime ir užsakinėdavo tas OS kitoms firmoms. Kažkaip IBM pavyko pasiekti, kad atsirastų ir [[CP/M]] - toji anuo metu buvo [[mikrokompiuteriai\|mikrokompiuterių]] OS standartu, dominavusiu rinkoje.

			Kadangi su [[Digital Research]], kūrusia [[CP/M]], susišnekėti pradžioje buvo sunkoka (gandai sklandė apie girtuokliavimus ir bendrai laisvą elgesį, įskaitant ir nepasirodymą sutartuose susitikimuose), tai IBM labai ieškojo alternatyvų - kokios nors OS, kuri būtų suderinama su CP/M, tačiau kito gamintojo. Taip užsakymą gavo [[Microsoft]], kuri padarė šiems kompiuteriams skirtą [[MS-DOS]] (pati IBM platino ją kitu pavadinimu - [[PC-DOS]]).

			Kad būtų galimybės programą naudoti universitetuose ir kitose mokymo įstaigose, IBM pasirūpino, kad atsirastų ir [[USCD Pascal]] sistema, kuri apie tą laiką buvo tampanti akademinių OS standartu.

			Kad kuo greičiau atsirastų niša didesnėse korporacijose, [[IBM]] prisikvietė ir [[UNIX]] sistemų gamintojus - taip pirma atsirado [[Venix]], paskui [[Venix]], o paskui ir [[Xenix]].

			Bendrai IBM pozicija čia buvo labai netipiška: firma suprato, kad [[mikrokompiuteriai\|mikrokompiuterių]] rinkoje ji visiškai neturi svorio (tą parodė ankstesni nesėkmingi bandymai lįsti į tą rinką), tačiau visų yra suvokiama kaip monstras, kuris gali imti ir atimti biznį. Todėl firma stengėsi padaryti taip, kad atsirastų kuo daugiau nepriklausomų tiekėjų, kurie užtikrintų, kad vartotojui liks pasirinkimas.

			Kadangi įprastos programos dirba tik tose OS, kurioms jos buvo kurtos, tai nuo OS pasirinkimo visiškai tiesiogiai priklausė ir programų pasirinkimas. Taigi, kai ant IBM PC ėmė dirbti visa krūva skirtingų OS, tai atsirado ir didelis programų pasirinkimas. O jau tas ir nulėmė, kad IBM PC labai greitai ėmė populiarėti, aplenkdamas kitus, neretai smarkiai pigesnius ir kartu greitesnius kompiuterius.

ESM 15:38, 30 gruodžio 2022

2022-12-30T15:38:09Z

← Ankstesnė versija		18:38, 30 gruodžio 2022 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
			[[Vaizdas:IBM_PC_kompiuteris_originalus.jpg\|600px\|thumb\|right\|Originalus IBM PC dažniausiai būdavo parduodamas ir su [[printeris\|printeriu]], nes įprastuose verslo [[ofisai\|ofisuose]] tais laikais buvo sunku įsivaizduoti, kaip gali kompiuteris būti be printerio.]]
	'''IBM PC''' - tie [[kompiuteriai]], nuo kurių prasidėjo didžiausia mums įprastų [[PC]] tipo kompiuterių era. Šie kompiuteriai buvo sukurti [[IBM]] kompanijoje, o paskui, apie [[1981]] metus, paleisti į masinę gamybą, naudojant visus IBM turėtus pardavimo kanalus. IBM PC pardavimai buvo tokie dideli, kad faktiškai nuo šių kompiuterių prasidėjo naujas IT etapas.		'''IBM PC''' - tie [[kompiuteriai]], nuo kurių prasidėjo didžiausia mums įprastų [[PC]] tipo kompiuterių era. Šie kompiuteriai buvo sukurti [[IBM]] kompanijoje, o paskui, apie [[1981]] metus, paleisti į masinę gamybą, naudojant visus IBM turėtus pardavimo kanalus. IBM PC pardavimai buvo tokie dideli, kad faktiškai nuo šių kompiuterių prasidėjo naujas IT etapas.

	Šie [[mikrokompiuteriai]] turėjo [[Intel 8088]] mikroprocesorius, 8 bitų vidurius, [[CP/M]], [[PC-DOS]] arba [[MS-DOS]] operacinę sistemą, buvo gerai pritaikyti [[verslas\|verslo]] poreikiams ir ilgainiui sugebėjo tapti faktiniu kompiuterių standartu.		Šie [[mikrokompiuteriai]] turėjo [[Intel 8088]] mikroprocesorius, 8 bitų vidurius, [[CP/M]], [[PC-DOS]] arba [[MS-DOS]] operacinę sistemą, turėjo du 360 kB diskasukius ir jokio [[HDD]], buvo gerai pritaikyti [[verslas\|verslo]] poreikiams ir ilgainiui sugebėjo tapti faktiniu kompiuterių standartu.

	Iki IBM PC jau buvo kitų firmų, kurios gamino [[mikrokompiuteriai\|mikrokompiuterius]], tačiau rinka buvo segmentuota ir gan prastai pasiskirsčiusi. Realiai tai tos rinkos beveik nebuvo. IBM kompanija, atėjusi į asmeninių kompiuterių rinką, viską apvertė aukštyn kojomis ir padarė taip, kad iki šiol vis dar turime pasekmes - net ir dabartiniai kompiuteriai vis dar neša IBM PC paveldą.		Iki IBM PC jau buvo kitų firmų, kurios gamino [[mikrokompiuteriai\|mikrokompiuterius]], tačiau rinka buvo segmentuota ir gan prastai pasiskirsčiusi. Realiai tai tos rinkos beveik nebuvo. IBM kompanija, atėjusi į asmeninių kompiuterių rinką, viską apvertė aukštyn kojomis ir padarė taip, kad iki šiol vis dar turime pasekmes - net ir dabartiniai kompiuteriai vis dar neša IBM PC paveldą.
33 eilutė:		34 eilutė:
	Tiesa, skirtingai, nei daugelis įsivaizduoja, IBM neišviešino visiškai visko - pvz., [[Basic]] interperetatorius nebuvo paskleistas (čia tik originalūs IBM PC turėjo tokią galimybę - Basic tiesiai iš BIOS pasileisti, be jokio diskelio), o ir [[BIOS]] nebuvo paskelbtas visas, o tik tiek, kiek reikia programavimui. Bet tai, ko trūko - tą kitos firmos pačios dasikūrė.		Tiesa, skirtingai, nei daugelis įsivaizduoja, IBM neišviešino visiškai visko - pvz., [[Basic]] interperetatorius nebuvo paskleistas (čia tik originalūs IBM PC turėjo tokią galimybę - Basic tiesiai iš BIOS pasileisti, be jokio diskelio), o ir [[BIOS]] nebuvo paskelbtas visas, o tik tiek, kiek reikia programavimui. Bet tai, ko trūko - tą kitos firmos pačios dasikūrė.

	Po kelerių metų, kai IBM jau įsitvirtino rinkoje, buvo išleistas ir kitas, suderinamas, bet visai kitaip kurtas kompiuteris - [[IBM PC AT]], kurį darant, IBM inžinieriai jau žiūrėjo ne į mažiausią kainą, o atvirkščiai - į kuo didesnį našumą.		Dar po poros metų, [[1983]], buvo išleistas visiškai panašus IBM kompiuteris, tačiau jau sukurtas atvirkščiai - kaip kuo greitesnis ir geresnis. Realiai tiesiog toksai apgreidas, kur atminties pridėta, [[HDD]] įtaisyti, monitoriai geresni ir panašiai. Tai tas variantas vadinosi [[IBM PC XT]] ir neretai painiojamas su originaliu IBM PC.

			O paskui, vėl po kelerių metų, kai IBM jau įsitvirtino rinkoje, buvo išleistas ir kitas, suderinamas, bet visai kitaip kurtas kompiuteris - [[IBM PC AT]], kurį darant, IBM inžinieriai jau žiūrėjo ne į mažiausią kainą, o atvirkščiai - į kuo didesnį našumą, kartu išlaikant ir pilną suderinamumą su tais pačiais IBM PC XT.

	Ilgainiui IBM PC sugebėjo nukonkuruoti kitas architektūras ir davė pradžią taip vadinamai [[Wintel]] platformai, tačiau paradoksaliai pati [[IBM]] kompanija vėliau bandė būtent su ta platforma konkuruoti, kurti alternatyvas, kovoti prieš [[Wintel]] bendrai bei [[Microsoft]] ir [[Intel]] konkrečiai, o paskui jau galų gale ir išvis išėjo iš asmeninių kompiuterių rinkos.		Ilgainiui IBM PC sugebėjo nukonkuruoti kitas architektūras ir davė pradžią taip vadinamai [[Wintel]] platformai, tačiau paradoksaliai pati [[IBM]] kompanija vėliau bandė būtent su ta platforma konkuruoti, kurti alternatyvas, kovoti prieš [[Wintel]] bendrai bei [[Microsoft]] ir [[Intel]] konkrečiai, o paskui jau galų gale ir išvis išėjo iš asmeninių kompiuterių rinkos.

ESM: Naujas puslapis: '''IBM PC''' - tie kompiuteriai, nuo kurių prasidėjo didžiausia mums įprastų PC tipo kompiuterių era. Šie kompiuteriai buvo sukurti IBM kompanijoje, o paskui, apie 1981 metus, paleisti į masinę gamybą, naudojant visus IBM turėtus pardavimo kanalus. IBM PC pardavimai buvo tokie dideli, kad faktiškai nuo šių kompiuterių prasidėjo naujas IT etapas. Šie mikrokompiuteriai turėjo Intel 8088 mikroprocesorius, 8 bitų vidurius, CP/M, [...

2022-12-30T15:23:26Z

Naujas puslapis: '''IBM PC''' - tie kompiuteriai, nuo kurių prasidėjo didžiausia mums įprastų PC tipo kompiuterių era. Šie kompiuteriai buvo sukurti IBM kompanijoje, o paskui, apie 1981 metus, paleisti į masinę gamybą, naudojant visus IBM turėtus pardavimo kanalus. IBM PC pardavimai buvo tokie dideli, kad faktiškai nuo šių kompiuterių prasidėjo naujas IT etapas. Šie mikrokompiuteriai turėjo Intel 8088 mikroprocesorius, 8 bitų vidurius, CP/M, [...

Naujas puslapis

'''IBM PC''' - tie [[kompiuteriai]], nuo kurių prasidėjo didžiausia mums įprastų [[PC]] tipo kompiuterių era. Šie kompiuteriai buvo sukurti [[IBM]] kompanijoje, o paskui, apie [[1981]] metus, paleisti į masinę gamybą, naudojant visus IBM turėtus pardavimo kanalus. IBM PC pardavimai buvo tokie dideli, kad faktiškai nuo šių kompiuterių prasidėjo naujas IT etapas.

Šie [[mikrokompiuteriai]] turėjo [[Intel 8088]] mikroprocesorius, 8 bitų vidurius, [[CP/M]], [[PC-DOS]] arba [[MS-DOS]] operacinę sistemą, buvo gerai pritaikyti [[verslas|verslo]] poreikiams ir ilgainiui sugebėjo tapti faktiniu kompiuterių standartu.

Iki IBM PC jau buvo kitų firmų, kurios gamino [[mikrokompiuteriai|mikrokompiuterius]], tačiau rinka buvo segmentuota ir gan prastai pasiskirsčiusi. Realiai tai tos rinkos beveik nebuvo. IBM kompanija, atėjusi į asmeninių kompiuterių rinką, viską apvertė aukštyn kojomis ir padarė taip, kad iki šiol vis dar turime pasekmes - net ir dabartiniai kompiuteriai vis dar neša IBM PC paveldą.

== Kaip su asmeniniais kompiuteriais buvo iki IBM ==
Įprasti mikrokompiuteriai daugiausiai buvo perkami namams, visokių mėgėjų. Tie kompiuteriai būdavo pakankamai silpni ir nepritaikyti verslui - naudodavo [[magnetofonai|magnetofonus]] duomenims saugoti, [[televizoriai|televizorius]] vietoje ekranų (tokie tiko žaidimams, bet ne tekstui skaityti ir rašyti), o ir šiaip būdavo nepatikimi. Ir tos mažos firmelės neturėjo didelės reputacijos versle.

Didesnės firmos, kurios bandė gaminti geresnius kompiuterius, pritaikytus verslui, juos neretai gamino ir pardavinėjo labai brangiai, kaip kad [[Digital]] su savo [[PDP]] sistemomis, ir tai buvo panašiau į [[minikompiuteriai|minikompiuterius]], nei į mikrokompiuterius.

Dar kitos firmos gi, kurios bandė gaminti lyg ir mikrokompiuterius, bet patikimus, kaip kad [[Wang Laboratories]], juos gamino be proto brangiai. Taigi, tokius kompiuterius galėdavo nusipirkti nebent visai jau išpendėję veikėjai. O ir tai, tokiems kompiuteriams pritrūkdavo programų, nes daug programų prigaminti galėjo vos kelios kompanijos.

Taigi, kai IBM pradėjo kurti savo PC, tai pasiskirstymas buvo toks. O ir IBM čia pradėjo kažkaip keistai - išties tai buvo pradžioje būrelis inžinierių, kurie nutarė sau susikonstruoti nuosavus asmeninius kompiuterius, nes firma tokiam [[hobis|hobiui]] duodavo įrangos ir netgi kažkiek pinigų. Tai vat tie inžinieriai bandė kažką sukurti, ieškojo kaip pigiau ir geriau ir galų gale, paėmę pigiausius komponentus, dirbančius 8 bitų režimu, įtaisė į juos [[Intel 8088]] procesorių, nu ir gavosi kažkoksai kompiuteris. Gavosi nelabai našūs, kompromisiniai kompiuteriai, kurie kartu nebuvo ir blogi. Jie tiesiog buvo tokie gana vidutiniški ir niekuo stebuklingu nepasižymintys.

Bet užtat visvien nelabai brangūs, ir nelabai lėti, ir galintys gana daug atminties turėti ir nelabai blogi. Nors ir nelabai pigūs. Na, kaip bežiūrėsi, [[kompromisai]] yra visvien kompromisai.

== IBM vadovybė nusprendė gaminti pigius kompiuterius ==
Anksčiau IBM jau bandė gaminti asmeninius kompiuterius, tačiau jiems nepavyko - viską jie darė gerai, kokybiškai, bet iš savų IBM komponentų ir taip, kaip reikia daryti rimtus, greitus ir galingus asmeninius kompiuterius. Gavosi visiški [[feilai]], kurie tiesiog tapo niekuo. Taigi, IBM vadovybė nusprendė, kad reikia daryti atvirkščiai - pasiimti svetimus [[mikroprocesoriai|mikroprocesorius]], svetimą įrangą, svetimus programuotojus ir pabandyti sulipdyti kažkokį produktą, kuris būtų tinkamas kaip tik tai naujai mikrokompiuterių rinkai.

Tai štai čia, kažkokio sutapimo dėka, IBM vadovybė pamatė savo inžinierių laisvalaikio kūrybą, pasakė, kad reikia tą dalyką dar pafinansuoti, sukūrė gerą [[BIOS]] ir [[Basic]] interpretatorių, tada surado [[OS]] gamintojus - tokią [[Microsoft]] firmelę, kuri sukūrė [[PC-DOS]], vėliau žinomą, kaip [[MS-DOS]], parinko tikrus kompiuterinius diskasukius ir kuo pigesnius, bet profesionaliam darbui skirtus video adapterius ir monitorius - kokius tai [[MDA]] ir [[CGA]], ir tada gavosi tai, kas gavosi - pats pirmas IBM PC kompiuteris. PC jis vadinosi todėl, kad "Personal Computer" - "Asmeninis Kompiuteris".

Beje, daugelis mažų firmelių nesuprasdavo, kodėl verslas neperka jų kompiuterių su monitoriais, padarytais iš paprastų [[televizorius|televizorių]]. O tai buvo geras pavyzdys, kaip rimtos firmos, kaip IBM supranta kliento poreikius, o visokie [[startuoliai]] fantazuoja. Gi paprasčiausiai [[televizorius]] neužlaiko vaizdo, nes turi rodyti filmus, tai reiškia, kad kur nors nusipiešęs šviečiantis taškas turi per mažą sekundės dalį užgesti. Bet dėl to [[TV]] ekranai visada mirga. Ir jei sėdi arti tokio ekrano, tai greitai pareina tokie galvos skausmai, kad dirbti pasidaro neįmanoma. Tuo tarpu IBM ar kitos didelės firmos žinojo apie šitą bėdą, tad monitorius darė su specialiais kineskopais, kur liuminoforas pilnai užgesta tik per kelias sekundes, o kokią pusę sekundės išvis ryškiai šviečia. Tokie ekranai praktiškai nemirgėdavo, todėl ir tikdavo verslui.

Štai tokie IBM PC ir buvo paleisti į rinką. Kadangi, lyginant su [[minikompiuteriai|minikompiuteriais]], jie buvo kraštutinai pigūs, o lyginant su paprastais [[buitinis kompiuteris|buitiniais kompiuteriais]], buvo labai geri ir profesionalūs, tai pradžioje milžiniški pardavimai parėjo įmonių rinkoje. Tačiau kadangi greitai šiems kompiuteriams atsirado ir žaidimų, o paskui jie buvo ir geriau tinkami programavimui - tai jie ėmė plisti ir namuose.

== Kaip IBM PC tapo kompiuterių standartu ==
Žinodami, kad dažniausia problema kompiuterių rinkoje yra aparatinis ir programinis suderinamumas, kai bandant apsaugoti savo sistemas nuo konkurentų, neduodi toms sistemoms benrauti, IBM vadovai nusprendė sistemas padaryti atviras - kad visi, kas nori, galėtų kurti ir visokią aparatinę įrangą, ir programas, ir netgi klonuoti. Juoba kad saugoti ten buvo mažai ką, nes ir taip dauguma komponentų buvo imti ne iš IBM, o iš kitų gamintojų. Tai irgi labai daug davė populiarumo - nes atsirado klonų gamintojai, o su jais - ir pats pirkėjų palaikomas standartas - "''ar čia suderinama su IBM PC?''"

Tiesa, skirtingai, nei daugelis įsivaizduoja, IBM neišviešino visiškai visko - pvz., [[Basic]] interperetatorius nebuvo paskleistas (čia tik originalūs IBM PC turėjo tokią galimybę - Basic tiesiai iš BIOS pasileisti, be jokio diskelio), o ir [[BIOS]] nebuvo paskelbtas visas, o tik tiek, kiek reikia programavimui. Bet tai, ko trūko - tą kitos firmos pačios dasikūrė.

Po kelerių metų, kai IBM jau įsitvirtino rinkoje, buvo išleistas ir kitas, suderinamas, bet visai kitaip kurtas kompiuteris - [[IBM PC AT]], kurį darant, IBM inžinieriai jau žiūrėjo ne į mažiausią kainą, o atvirkščiai - į kuo didesnį našumą.

Ilgainiui IBM PC sugebėjo nukonkuruoti kitas architektūras ir davė pradžią taip vadinamai [[Wintel]] platformai, tačiau paradoksaliai pati [[IBM]] kompanija vėliau bandė būtent su ta platforma konkuruoti, kurti alternatyvas, kovoti prieš [[Wintel]] bendrai bei [[Microsoft]] ir [[Intel]] konkrečiai, o paskui jau galų gale ir išvis išėjo iš asmeninių kompiuterių rinkos.

{{Istoriniai kompiuteriai}}

[[Category:Kompiuteriai]]