<?xml version="1.0"?>
<feed xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" xml:lang="lt">
	<id>https://www.pipedija.com/index.php?action=history&amp;feed=atom&amp;title=Hidrokodonas</id>
	<title>Hidrokodonas - Versijų istorija</title>
	<link rel="self" type="application/atom+xml" href="https://www.pipedija.com/index.php?action=history&amp;feed=atom&amp;title=Hidrokodonas"/>
	<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=Hidrokodonas&amp;action=history"/>
	<updated>2026-05-02T01:48:37Z</updated>
	<subtitle>Šio puslapio versijų istorija projekte</subtitle>
	<generator>MediaWiki 1.37.1</generator>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=Hidrokodonas&amp;diff=83588&amp;oldid=prev</id>
		<title>Gimnazija 20:57, 8 vasario 2025</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=Hidrokodonas&amp;diff=83588&amp;oldid=prev"/>
		<updated>2025-02-08T20:57:33Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;&lt;/p&gt;
&lt;table style=&quot;background-color: #fff; color: #202122;&quot; data-mw=&quot;interface&quot;&gt;
				&lt;col class=&quot;diff-marker&quot; /&gt;
				&lt;col class=&quot;diff-content&quot; /&gt;
				&lt;col class=&quot;diff-marker&quot; /&gt;
				&lt;col class=&quot;diff-content&quot; /&gt;
				&lt;tr class=&quot;diff-title&quot; lang=&quot;lt&quot;&gt;
				&lt;td colspan=&quot;2&quot; style=&quot;background-color: #fff; color: #202122; text-align: center;&quot;&gt;← Ankstesnė versija&lt;/td&gt;
				&lt;td colspan=&quot;2&quot; style=&quot;background-color: #fff; color: #202122; text-align: center;&quot;&gt;23:57, 8 vasario 2025 versija&lt;/td&gt;
				&lt;/tr&gt;&lt;tr&gt;&lt;td colspan=&quot;2&quot; class=&quot;diff-lineno&quot; id=&quot;mw-diff-left-l14&quot;&gt;14 eilutė:&lt;/td&gt;
&lt;td colspan=&quot;2&quot; class=&quot;diff-lineno&quot;&gt;14 eilutė:&lt;/td&gt;&lt;/tr&gt;
&lt;tr&gt;&lt;td class=&quot;diff-marker&quot;&gt;&lt;/td&gt;&lt;td style=&quot;background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;&quot;&gt;&lt;br/&gt;&lt;/td&gt;&lt;td class=&quot;diff-marker&quot;&gt;&lt;/td&gt;&lt;td style=&quot;background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;&quot;&gt;&lt;br/&gt;&lt;/td&gt;&lt;/tr&gt;
&lt;tr&gt;&lt;td class=&quot;diff-marker&quot;&gt;&lt;/td&gt;&lt;td style=&quot;background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;&quot;&gt;&lt;div&gt;Vienas iš ryškesnių pavyzdžių filmuose - hidrokodono preparatą [[Vicodin]] vartojęs [[Daktaras Hausas]] iš taip pat besivadinančio serialo, kuris tapo narkomanu ir visiems neigdavo, kad yra narkomanas, aiškindamas, kad čia jam koją skauda dėl to, kad jam koja pažeista, o ne dėl to, kad per vikodiną jis sau pakėlė skausmo jautrumą iki to, kad nuolat jaustų skausmus. Per visą serialą tasai Daktaras Hausas taip ir nesugeba normaliai susitvarkyti su savo šita narkomanija, kad ir kiek besistengtų. Būdinga, kad kaip ir įprasti narkomanai, jis nors tarpais ir pripažįsta, kad čia dėl narkotikų viskas, ilgainiui vėl viską pradeda neigti ir vėl sėda ant vaistukų.&lt;/div&gt;&lt;/td&gt;&lt;td class=&quot;diff-marker&quot;&gt;&lt;/td&gt;&lt;td style=&quot;background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;&quot;&gt;&lt;div&gt;Vienas iš ryškesnių pavyzdžių filmuose - hidrokodono preparatą [[Vicodin]] vartojęs [[Daktaras Hausas]] iš taip pat besivadinančio serialo, kuris tapo narkomanu ir visiems neigdavo, kad yra narkomanas, aiškindamas, kad čia jam koją skauda dėl to, kad jam koja pažeista, o ne dėl to, kad per vikodiną jis sau pakėlė skausmo jautrumą iki to, kad nuolat jaustų skausmus. Per visą serialą tasai Daktaras Hausas taip ir nesugeba normaliai susitvarkyti su savo šita narkomanija, kad ir kiek besistengtų. Būdinga, kad kaip ir įprasti narkomanai, jis nors tarpais ir pripažįsta, kad čia dėl narkotikų viskas, ilgainiui vėl viską pradeda neigti ir vėl sėda ant vaistukų.&lt;/div&gt;&lt;/td&gt;&lt;/tr&gt;
&lt;tr&gt;&lt;td colspan=&quot;2&quot; class=&quot;diff-side-deleted&quot;&gt;&lt;/td&gt;&lt;td class=&quot;diff-marker&quot; data-marker=&quot;+&quot;&gt;&lt;/td&gt;&lt;td style=&quot;color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;&quot;&gt;&lt;div&gt;&lt;ins style=&quot;font-weight: bold; text-decoration: none;&quot;&gt;&lt;/ins&gt;&lt;/div&gt;&lt;/td&gt;&lt;/tr&gt;
&lt;tr&gt;&lt;td colspan=&quot;2&quot; class=&quot;diff-side-deleted&quot;&gt;&lt;/td&gt;&lt;td class=&quot;diff-marker&quot; data-marker=&quot;+&quot;&gt;&lt;/td&gt;&lt;td style=&quot;color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;&quot;&gt;&lt;div&gt;&lt;ins style=&quot;font-weight: bold; text-decoration: none;&quot;&gt;== Dar žr. ==&lt;/ins&gt;&lt;/div&gt;&lt;/td&gt;&lt;/tr&gt;
&lt;tr&gt;&lt;td colspan=&quot;2&quot; class=&quot;diff-side-deleted&quot;&gt;&lt;/td&gt;&lt;td class=&quot;diff-marker&quot; data-marker=&quot;+&quot;&gt;&lt;/td&gt;&lt;td style=&quot;color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;&quot;&gt;&lt;div&gt;&lt;ins style=&quot;font-weight: bold; text-decoration: none;&quot;&gt;* Daug kur, ypač [[Rusija|Rusijoje]], panašiai mišiniuose ilgą laiką buvo vartojamas [[kodeinas]], kuris irgi buvo laikomas atseit mišiniuose nepavojingu&lt;/ins&gt;&lt;/div&gt;&lt;/td&gt;&lt;/tr&gt;
&lt;tr&gt;&lt;td class=&quot;diff-marker&quot;&gt;&lt;/td&gt;&lt;td style=&quot;background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;&quot;&gt;&lt;br/&gt;&lt;/td&gt;&lt;td class=&quot;diff-marker&quot;&gt;&lt;/td&gt;&lt;td style=&quot;background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;&quot;&gt;&lt;br/&gt;&lt;/td&gt;&lt;/tr&gt;
&lt;tr&gt;&lt;td class=&quot;diff-marker&quot;&gt;&lt;/td&gt;&lt;td style=&quot;background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;&quot;&gt;&lt;br/&gt;&lt;/td&gt;&lt;td class=&quot;diff-marker&quot;&gt;&lt;/td&gt;&lt;td style=&quot;background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;&quot;&gt;&lt;br/&gt;&lt;/td&gt;&lt;/tr&gt;
&lt;tr&gt;&lt;td class=&quot;diff-marker&quot;&gt;&lt;/td&gt;&lt;td style=&quot;background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;&quot;&gt;&lt;div&gt;[[Category:Vaistai]]&lt;/div&gt;&lt;/td&gt;&lt;td class=&quot;diff-marker&quot;&gt;&lt;/td&gt;&lt;td style=&quot;background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;&quot;&gt;&lt;div&gt;[[Category:Vaistai]]&lt;/div&gt;&lt;/td&gt;&lt;/tr&gt;
&lt;/table&gt;</summary>
		<author><name>Gimnazija</name></author>
	</entry>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=Hidrokodonas&amp;diff=83586&amp;oldid=prev</id>
		<title>Gimnazija: Naujas puslapis: '''Hidrokodonas''', dar žinomas kaip '''dihidrokodeinonas''' - pusiau sintetinis opiatas, vienas iš labiausiai paplitusių medicininiame vartojime, tiesa, beveik išimtinai JAV, nes kitose šalyse beveik nepasitaiko.  Lyginant su morfijumi, oraliai (tabletėmis) įsisavintas hidrokodonas pasižymi maždaug tokiu pat nusikausminimo stiprumu, tačiau lyginant su, pvz., intraveniniu vartojimu - bent dvigubai prastesnis. Dėl šių priežasčių ilgą lai...</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=Hidrokodonas&amp;diff=83586&amp;oldid=prev"/>
		<updated>2025-02-08T20:54:44Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;Naujas puslapis: &amp;#039;&amp;#039;&amp;#039;Hidrokodonas&amp;#039;&amp;#039;&amp;#039;, dar žinomas kaip &amp;#039;&amp;#039;&amp;#039;dihidrokodeinonas&amp;#039;&amp;#039;&amp;#039; - pusiau sintetinis &lt;a href=&quot;/index.php/Opiatas&quot; class=&quot;mw-redirect&quot; title=&quot;Opiatas&quot;&gt;opiatas&lt;/a&gt;, vienas iš labiausiai paplitusių medicininiame vartojime, tiesa, beveik išimtinai &lt;a href=&quot;/index.php/JAV&quot; title=&quot;JAV&quot;&gt;JAV&lt;/a&gt;, nes kitose šalyse beveik nepasitaiko.  Lyginant su &lt;a href=&quot;/index.php/Morfijus&quot; title=&quot;Morfijus&quot;&gt;morfijumi&lt;/a&gt;, oraliai (tabletėmis) įsisavintas hidrokodonas pasižymi maždaug tokiu pat nusikausminimo stiprumu, tačiau lyginant su, pvz., intraveniniu vartojimu - bent dvigubai prastesnis. Dėl šių priežasčių ilgą lai...&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;&lt;b&gt;Naujas puslapis&lt;/b&gt;&lt;/p&gt;&lt;div&gt;'''Hidrokodonas''', dar žinomas kaip '''dihidrokodeinonas''' - pusiau sintetinis [[opiatas]], vienas iš labiausiai paplitusių medicininiame vartojime, tiesa, beveik išimtinai [[JAV]], nes kitose šalyse beveik nepasitaiko.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Lyginant su [[morfijus|morfijumi]], oraliai (tabletėmis) įsisavintas hidrokodonas pasižymi maždaug tokiu pat nusikausminimo stiprumu, tačiau lyginant su, pvz., intraveniniu vartojimu - bent dvigubai prastesnis. Dėl šių priežasčių ilgą laiką buvo laikomas daug saugesniu vaistu, nei morfijus, todėl gana laisvai pardavinėtas, ypač kombinacijoje su nesteroidiniais priešuždegiminiais vaistais, pvz., kaip [[Vikodinas]].&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Mintis buvo ta, kad gal tipo reiktų neriboti per daug visokių nuskausminančių vaistų, jei žmonės juos gauna formose, kurios nepritaikytos euforizavimuisi, t.y., kaip tabletes su didelėm dozėm [[paracetamolis|paracetamolio]] ar panašių vaistų, kurių padauginus, žmogus numirtų. Tipo jei euforinė dozė bus didesnė už mirtiną, tai žmonės netaps narkomanais.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Vėlesniais laikais paaiškėjo, kad netgi jei žmonės ir nesinarkašina kažkaip tikslingai tokiais vaistais, kaip hidrokodonas, [[oksikodonas]] ar [[kodeinas]], sumaišytais su paracetamoliu ar dar kažkuo, visvien išsivysto narkomanijos, o nemaža dalis tokių vartotojų paskui pereina prie sunkensių [[opiatai|opiatų]] vartojimo, galų gale - ir prie [[heroinas|heroino]].&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Narkomanijų išsivystymas panašių vaistų atveju susijęs ne su žmogaus poreikiu euforijai, o su tuo, kad žmogus pavartoja didesnes dozes, nei reikia nuskausminimui ar pavartoja tą vaistą per dažnai, kai nuskausminantis poveikis vis dar yra. Tokie per dažni vartojimai paprastai susiję su tuo, kad žmogus bijo skausmo ir geriau vartoja per daug nuskausminančių, nei per mažai.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Deja, žmogaus nervų sistema, ir ypač tie mechanizmai, kurie susiję su skausmo jautimu, net vos vos per smarkiai nuskausminus, labai staigiai persiorganizuoja ir padidina jautrumą skausmui. Rezultate paskui žmogus jau jaučia skausmą, nors realaus dirgiklio nėra - t.y., prasideda lėtinis [[abstinencinis sindromas]], kurį žmogus suvokia kai to tikro skausmo tęsinį, todėl vartoja vis naujas ir naujas vaistų dozes.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Sunkesniais atvejais dėl neuroplastinių nervų sistemos mechanizmų gaunasi stipriai atkartojami pirminiai skausmai, dėl kurių opioidai ir pradėti vartoti. Todėl žmogus nusprendžia, kad čia jam ir toliau tęsiasi skausmai, tačiau nesugeba susieti jų su tuo, kad būtent nuskausminančių vartojimas jam sukėlė lėtinius skausmus. Tokio tipo lėtiniai skausmai, beje, gali tęstis daug kartų ilgiau, nei įprastas [[abstinencinis sindromas]] - būtent dėl tų pačių neuroplastinių nervų sistemos prisitaikymo mechanizmų.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Vienas iš ryškesnių pavyzdžių filmuose - hidrokodono preparatą [[Vicodin]] vartojęs [[Daktaras Hausas]] iš taip pat besivadinančio serialo, kuris tapo narkomanu ir visiems neigdavo, kad yra narkomanas, aiškindamas, kad čia jam koją skauda dėl to, kad jam koja pažeista, o ne dėl to, kad per vikodiną jis sau pakėlė skausmo jautrumą iki to, kad nuolat jaustų skausmus. Per visą serialą tasai Daktaras Hausas taip ir nesugeba normaliai susitvarkyti su savo šita narkomanija, kad ir kiek besistengtų. Būdinga, kad kaip ir įprasti narkomanai, jis nors tarpais ir pripažįsta, kad čia dėl narkotikų viskas, ilgainiui vėl viską pradeda neigti ir vėl sėda ant vaistukų.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
[[Category:Vaistai]]&lt;/div&gt;</summary>
		<author><name>Gimnazija</name></author>
	</entry>
</feed>