Gydomoji eutanazija - Versijų istorija

Arabas 20:05, 24 gegužės 2022

2022-05-24T20:05:53Z

← Ankstesnė versija		23:05, 24 gegužės 2022 versija
16 eilutė:		16 eilutė:
	Liūdna pripažinti, kad yra dar mūsų šalyje negeranorių. Kai kurie nekompetetingi komentatoriai skleidžia melagingą [[propaganda\|propagandą]] apie visokias išgalvotas negerybes ir pasakoja apie [[daktarai žudikai\|daktarus žudikus]] ir visokius [[psichopatas gydytojas\|psichopatus gydytojus]], čia turime paneigti šiuos gandus, nes [[mokslas]] yra gėris ir visi medicinos pasiekimai neša [[žmonija\|žmonijai]] naudą, todėl turi būti įdiegti neatsižvelgiant į panikuojančių ir visaip nusišnekančių moralinių atmatų protestus.		Liūdna pripažinti, kad yra dar mūsų šalyje negeranorių. Kai kurie nekompetetingi komentatoriai skleidžia melagingą [[propaganda\|propagandą]] apie visokias išgalvotas negerybes ir pasakoja apie [[daktarai žudikai\|daktarus žudikus]] ir visokius [[psichopatas gydytojas\|psichopatus gydytojus]], čia turime paneigti šiuos gandus, nes [[mokslas]] yra gėris ir visi medicinos pasiekimai neša [[žmonija\|žmonijai]] naudą, todėl turi būti įdiegti neatsižvelgiant į panikuojančių ir visaip nusišnekančių moralinių atmatų protestus.

	Visuomenė, valdžios ir teisėsaugos institucijos neturėtų atlaidžiai žiūrėti į vadinamuosius "eutanazijos priešininkus", kurie save vadina "gyvybės gynėjais" ir panašiai. Tai nesąžiningos demagogijos, melo ir paskalų skleidėjai, kurie diskredituoja mediciną, socialinę rūpybą ir demokratijos principus. Kodėl valdžia toleruoja [[šmeižtas\|šmeižtą]] ir propagandą, nukreiptą prieš pagalbą žmonėms?		Visi puikiai žino, kad senyvų, ligotų žmonių išlaikymas visuomenei kainuoja daugybę pinigų, perpildo ligonines, valstybė neišgali žmonėms mokėti šitiek pensijų. Lengva ir efektyvi eutanazija leistų sumažinti tų žmonių išlaikymo ir medicinos kaštus, atneštų didelę naudą visuomenei. Kaip jūs to nesuprantate? Eutanaziją galima būtų nemokamai, už valstybės lėšas taikyti visiems asmenims, susirgusiems neįgalumą keliančiomis ligomis ar sulaukusiems pensijinio amžiaus. Tai puiki idėja, kurios įgyvendinimas leistų sutaupyti milžiniškas lėšas!

			Visuomenė, valdžios ir teisėsaugos institucijos neturėtų atlaidžiai žiūrėti į vadinamuosius "eutanazijos priešininkus", kurie save vadina "gyvybės gynėjais" ir panašiai. Tai nesąžiningos [[demagogija\|demagogijos]], melo ir [[paskalos\|paskalų]] skleidėjai, kurie diskredituoja [[medicina\|mediciną]], socialinę rūpybą ir [[demokratija\|demokratijos]] principus. Kodėl valdžia toleruoja [[šmeižtas\|šmeižtą]] ir [[propaganda\|propagandą]], nukreiptą prieš pagalbą žmonėms?

Balalaikų draugė: /* Pasyvioji eutanazija */

2013-06-30T09:10:00Z

Pasyvioji eutanazija

← Ankstesnė versija		12:10, 30 birželio 2013 versija
47 eilutė:		47 eilutė:

	=== Pasyvioji eutanazija ===		=== Pasyvioji eutanazija ===
	Nepaisant problemų, su kuriomis susidurta, eutanazijos procesas buvo tobulinamas ir apie 1944-1945 Hadamar institute buvo sukurtas tobuliausias eutanazijos metodas, kai pacientai yra ne numarinami tyčia, o tiktai atjungiami nuo gyvybę palaikančių priemonių~~. Pavyzdžiui~~, sunkiai sergantis pacientas gali būti atjungtas nuo gyvybę palaikančios įrangos. Lengviau sergantis pacientas gali būti atjungtas nuo maisto, vandens ir oro tiekimo, todėl numiršta savaime, be medikų įsikišimo, dėl vadinamojo išsekimo<ref>http://ajp.psychiatryonline.org/article.aspx?volume=163&page=27</ref>. Kitaip tariant, toksai eutanazijos būdas yra visiškai moralus, nes gydytojai ar medicininis personalas nedalyvauja, atimant pacientui gyvybę.		Nepaisant problemų, su kuriomis susidurta, eutanazijos procesas buvo tobulinamas ir apie 1944-1945 Hadamar institute buvo sukurtas tobuliausias eutanazijos metodas, kai pacientai yra ne numarinami tyčia, o tiktai atjungiami nuo gyvybę palaikančių priemonių, o jau paskui perkeliami galutinėms procedūroms į [[gydomasis morgas\|gydomąjį morgą]].

	Tiesa, greitos ~~psyviosios~~ (savaiminės) eutanazijos kameros reikalauja šiokių tokių investicijų: tai turi būti specialūs hermetiški kambariai, kur paguldyti pacientai uždustų savaime, patys iškvėpuodami orą. Tokiu būdu pacientui yra suteikiama galimybė greitai ir neskausmingai nusižudyti. Tačiau nepaisant didesnės kainos, toks metodas turi ir didelių privalumų, nes pacientas numiršta žymiai greičiau, nei tiesiog nustojus jam tiekti vandenį ir maistą.		Pavyzdžiui, sunkiai sergantis pacientas gali būti atjungtas nuo gyvybę palaikančios įrangos. Lengviau sergantis pacientas gali būti atjungtas nuo maisto, vandens ir oro tiekimo, todėl numiršta savaime, be medikų įsikišimo, dėl vadinamojo išsekimo<ref>http://ajp.psychiatryonline.org/article.aspx?volume=163&page=27</ref>. Kitaip tariant, toksai eutanazijos būdas yra visiškai moralus, nes gydytojai ar medicininis personalas nedalyvauja, atimant pacientui gyvybę.

			Tiesa, greitos pasyviosios (savaiminės) eutanazijos kameros reikalauja šiokių tokių investicijų: tai turi būti specialūs hermetiški kambariai, kur paguldyti pacientai uždustų savaime, patys iškvėpuodami orą. Tokiu būdu pacientui yra suteikiama galimybė greitai ir neskausmingai nusižudyti. Tačiau nepaisant didesnės kainos, toks metodas turi ir didelių privalumų, nes pacientas numiršta žymiai greičiau, nei tiesiog nustojus jam tiekti vandenį ir maistą.

	Tačiau šiais laikais patobulinta pasyvioji eutanazija numato specialios veido kaukės, uždengiančios kvėpavimo takus panaudojimą: pacientui uždengus kvėpavimo takus, jį ištinka uždusimas ir savaiminė mirtis.		Tačiau šiais laikais patobulinta pasyvioji eutanazija numato specialios veido kaukės, uždengiančios kvėpavimo takus panaudojimą: pacientui uždengus kvėpavimo takus, jį ištinka uždusimas ir savaiminė mirtis.

Karvespienas 06:31, 19 kovo 2012

2012-03-19T06:31:14Z

← Ankstesnė versija		09:31, 19 kovo 2012 versija
39 eilutė:		39 eilutė:

	Tiesa, kaip paaiškėjo, medikų patirtis buvo dar ne iki galo atidirbta. Štai kaip pavyzdys, anoksai Brandenburgo psichiatrijos klinikos (kitaip vadinamo Brandenburgo eutanazijos centro) daktaras Imfried Eberl, organizavęs Treblinkos mirties stovyklą, po pusmečio buvo atleistas iš darbo, nes nesugebėjo efektyviai organizuoti lavonų deginimo<ref>http://www.annals-general-psychiatry.com/content/6/1/8</ref>.		Tiesa, kaip paaiškėjo, medikų patirtis buvo dar ne iki galo atidirbta. Štai kaip pavyzdys, anoksai Brandenburgo psichiatrijos klinikos (kitaip vadinamo Brandenburgo eutanazijos centro) daktaras Imfried Eberl, organizavęs Treblinkos mirties stovyklą, po pusmečio buvo atleistas iš darbo, nes nesugebėjo efektyviai organizuoti lavonų deginimo<ref>http://www.annals-general-psychiatry.com/content/6/1/8</ref>.

			== Gydomoji eutanazija Lietuvoje ==

			Gydomoji eutanazija beveik nepraktikuota, problemos dažniausiai buvo sprendžiamos kitokiais metodais. Vienok valstybė bunda iš klerikalistinio letargo, ir reik manyti [[Andrius Burba\|Andriaus Burbos]] iniciatyvos nenueis veltui, bus atvertas kelias šio taikomojo mokslo vystymuisi, specialistų rengimui bei atatinkamų paslaugų saviems irgi užusieniečiams už tvirtą valiutą teikimu.

Fandorina: /* Eutanazijos taikymas praktikoje ir istorinės žinios */

2012-03-18T21:14:59Z

Eutanazijos taikymas praktikoje ir istorinės žinios

← Ankstesnė versija		00:14, 19 kovo 2012 versija
25 eilutė:		25 eilutė:
	Šiuolaikinius eutanazijos metodus sukūrusi "[[Aktion T4]]" programa, o vėliau ir iš jos išaugusi "[[Aktion 14f13]]" buvo pradėta [[Austrija\|Austrijoje]], vienoje iš sėkmingiausių ir garsiausių Vienos ligoninių - Am Spiegelgrund vaikų klinika, kuriai vadovavo Ernst Illing, o vėliau jo darbus pratęsė žymus gydytojas Heinrich Gross. Būtent šioje klinikoje buvo įsitikinta, kad sergančius vaikus galima labai sėkmingai gydyti eutanaziniais metodais. Dažniausias gydymas būdavo, taikant elektrokonvulsinę terapiją kombinacijoje su formalino arba fenolio injekcijomis į veną. Tačiau tai tebuvo eksperimentiniai bandymai, kur eutanazuotų pacientų skaičius vargiai teviršijo vieną-kitą tūkstantį. Tiesa, įdomumo dėlei bent 600 mažamečių pacientų kūnai buvo išsaugoti formaline iki pat [[2002]] metų, kai jie visgi buvo palaidoti nepaisant ligoninės vadovybės protestų, kai eutanazijos priešininkai ir įvairūs negeranoriai sukėlė tarptautinį skandalą, šmeiždami ligoninės gerą vardą.		Šiuolaikinius eutanazijos metodus sukūrusi "[[Aktion T4]]" programa, o vėliau ir iš jos išaugusi "[[Aktion 14f13]]" buvo pradėta [[Austrija\|Austrijoje]], vienoje iš sėkmingiausių ir garsiausių Vienos ligoninių - Am Spiegelgrund vaikų klinika, kuriai vadovavo Ernst Illing, o vėliau jo darbus pratęsė žymus gydytojas Heinrich Gross. Būtent šioje klinikoje buvo įsitikinta, kad sergančius vaikus galima labai sėkmingai gydyti eutanaziniais metodais. Dažniausias gydymas būdavo, taikant elektrokonvulsinę terapiją kombinacijoje su formalino arba fenolio injekcijomis į veną. Tačiau tai tebuvo eksperimentiniai bandymai, kur eutanazuotų pacientų skaičius vargiai teviršijo vieną-kitą tūkstantį. Tiesa, įdomumo dėlei bent 600 mažamečių pacientų kūnai buvo išsaugoti formaline iki pat [[2002]] metų, kai jie visgi buvo palaidoti nepaisant ligoninės vadovybės protestų, kai eutanazijos priešininkai ir įvairūs negeranoriai sukėlė tarptautinį skandalą, šmeiždami ligoninės gerą vardą.

	[[Vaizdas:Group_portrait_of_T-4_Euthanasia_program_personnel_at_a_social_gathering.jpg\|300px\|thumb\|left\|Eutanazijos centro Hadamare personalas krematoriumo pastate linksmai švenčia 10000-ojo paciento eutanizaciją]]		[[Vaizdas:Group_portrait_of_T-4_Euthanasia_program_personnel_at_a_social_gathering.jpg\|300px\|thumb\|left\|Eutanazijos centro Hadamare personalas krematoriumo pastate linksmai švenčia 10000-ojo paciento eutanizaciją. Negalvokit, kad čia šposas. Kažkur straipsnio apačioje yra nuorodos - per jas galite pasitikrinti.]]
	Pirmaisiais gydomosios eutanazijos centrais tapo [[psichiatrijos ligoninė\|psichiatrijos ligoninės]], buvusios Brandenburg, Grafeneck, Hartheim, Sonnenstein, Bernburg, ir Hadamar miestuose, kur šiam tikslui buvo įrengti [[elektrokonvulsinė terapija\|elektrokonvulsinės terapijos]] kabinetai bei [[dujų kamera\|dujų kameros]]<ref>http://ajp.psychiatryonline.org/article.aspx?volume=163&page=27</ref>.		Pirmaisiais gydomosios eutanazijos centrais tapo [[psichiatrijos ligoninė\|psichiatrijos ligoninės]], buvusios Brandenburg, Grafeneck, Hartheim, Sonnenstein, Bernburg, ir Hadamar miestuose, kur šiam tikslui buvo įrengti [[elektrokonvulsinė terapija\|elektrokonvulsinės terapijos]] kabinetai bei [[dujų kamera\|dujų kameros]]<ref>http://ajp.psychiatryonline.org/article.aspx?volume=163&page=27</ref>.

Fandorina 01:29, 2 sausio 2012

2012-01-02T01:29:03Z

← Ankstesnė versija		04:29, 2 sausio 2012 versija
21 eilutė:		21 eilutė:
	== Eutanazijos taikymas praktikoje ir istorinės žinios ==		== Eutanazijos taikymas praktikoje ir istorinės žinios ==
	[[Vaizdas:Hartheim_eutanazijos_centras.jpg\|300px\|thumb\|right\|Gražus eutanazijos centras Hartheime buvo įrengtas senovinės, meniškai atrodančios pilies viduje, kad pacientams būtų smagu čia patirti eutanazines procedūras. Ir išties, pacientai nesiskųsdavo, nes eutanaziją visada suteikia profesionalai, siūlantys pačios geriausios kokybės aptarnavimą]]		[[Vaizdas:Hartheim_eutanazijos_centras.jpg\|300px\|thumb\|right\|Gražus eutanazijos centras Hartheime buvo įrengtas senovinės, meniškai atrodančios pilies viduje, kad pacientams būtų smagu čia patirti eutanazines procedūras. Ir išties, pacientai nesiskųsdavo, nes eutanaziją visada suteikia profesionalai, siūlantys pačios geriausios kokybės aptarnavimą]]
	Plačiausiai gydomoji eutanazija buvo taikoma dar [[XXa.]] pirmoje pusėje, [[Austrija\|Austrijos]] ir [[Vokietija\|Vokietijos]] ligoninėse, kur šiuos metodus išnagrinėjo teoriškai, pagrindė, paskui ir praktiškai išvystė tokie garsūs gydytojai, kaip Alfred Hoche, Hermann Pfannmüller, Viktor Brack, Karl Brandt, Ernst Baumhard, Adolf Wahlmann, Imfried Eberl, Helmut Unger, Marianne Türk, Carl Schneider, Ernst Illing ir nemažai kitų. Kaip parodė tuometinė praktika, šis terapijos metodas buvo labai efektyvus, gydant genetines, psichikos ligas, bet kurių rūšių lėtinius susirgimus, sunkias traumas, asocialų elgesį ir netgi padėdavo išspręsti problemas, kylančias dėl pacientų skurdo<ref>http://www.chgs.umn.edu/histories/documentary/hadamar/</ref>.		Plačiausiai gydomoji eutanazija buvo taikoma dar [[XXa.]] pirmoje pusėje, [[Austrija\|Austrijos]] ir [[Vokietija\|Vokietijos]] ligoninėse, kur šiuos metodus išnagrinėjo teoriškai, pagrindė, paskui ir praktiškai išvystė tokie garsūs gydytojai, kaip Hermann Paul Nitsche, Alfred Hoche, Hermann Pfannmüller, Viktor Brack, Karl Brandt, Ernst Baumhard, Adolf Wahlmann, Imfried Eberl, Helmut Unger, Marianne Türk, Carl Schneider, Ernst Illing ir nemažai kitų. Kaip parodė tuometinė praktika, šis terapijos metodas buvo labai efektyvus, gydant genetines, psichikos ligas, bet kurių rūšių lėtinius susirgimus, sunkias traumas, asocialų elgesį ir netgi padėdavo išspręsti problemas, kylančias dėl pacientų skurdo<ref>http://www.chgs.umn.edu/histories/documentary/hadamar/</ref>.

	Šiuolaikinius eutanazijos metodus sukūrusi "[[Aktion T4]]" programa, o vėliau ir iš jos išaugusi "[[Aktion 14f13]]" buvo pradėta [[Austrija\|Austrijoje]], vienoje iš sėkmingiausių ir garsiausių Vienos ligoninių - Am Spiegelgrund vaikų klinika, kuriai vadovavo Ernst Illing, o vėliau jo darbus pratęsė žymus gydytojas Heinrich Gross. Būtent šioje klinikoje buvo įsitikinta, kad sergančius vaikus galima labai sėkmingai gydyti eutanaziniais metodais. Dažniausias gydymas būdavo, taikant elektrokonvulsinę terapiją kombinacijoje su formalino arba fenolio injekcijomis į veną. Tačiau tai tebuvo eksperimentiniai bandymai, kur eutanazuotų pacientų skaičius vargiai teviršijo vieną-kitą tūkstantį. Tiesa, įdomumo dėlei bent 600 mažamečių pacientų kūnai buvo išsaugoti formaline iki pat [[2002]] metų, kai jie visgi buvo palaidoti nepaisant ligoninės vadovybės protestų, kai eutanazijos priešininkai ir įvairūs negeranoriai sukėlė tarptautinį skandalą, šmeiždami ligoninės gerą vardą.		Šiuolaikinius eutanazijos metodus sukūrusi "[[Aktion T4]]" programa, o vėliau ir iš jos išaugusi "[[Aktion 14f13]]" buvo pradėta [[Austrija\|Austrijoje]], vienoje iš sėkmingiausių ir garsiausių Vienos ligoninių - Am Spiegelgrund vaikų klinika, kuriai vadovavo Ernst Illing, o vėliau jo darbus pratęsė žymus gydytojas Heinrich Gross. Būtent šioje klinikoje buvo įsitikinta, kad sergančius vaikus galima labai sėkmingai gydyti eutanaziniais metodais. Dažniausias gydymas būdavo, taikant elektrokonvulsinę terapiją kombinacijoje su formalino arba fenolio injekcijomis į veną. Tačiau tai tebuvo eksperimentiniai bandymai, kur eutanazuotų pacientų skaičius vargiai teviršijo vieną-kitą tūkstantį. Tiesa, įdomumo dėlei bent 600 mažamečių pacientų kūnai buvo išsaugoti formaline iki pat [[2002]] metų, kai jie visgi buvo palaidoti nepaisant ligoninės vadovybės protestų, kai eutanazijos priešininkai ir įvairūs negeranoriai sukėlė tarptautinį skandalą, šmeiždami ligoninės gerą vardą.

			[[Vaizdas:Group_portrait_of_T-4_Euthanasia_program_personnel_at_a_social_gathering.jpg\|300px\|thumb\|left\|Eutanazijos centro Hadamare personalas krematoriumo pastate linksmai švenčia 10000-ojo paciento eutanizaciją]]
	Pirmaisiais gydomosios eutanazijos centrais tapo [[psichiatrijos ligoninė\|psichiatrijos ligoninės]], buvusios Brandenburg, Grafeneck, Hartheim, Sonnenstein, Bernburg, ir Hadamar miestuose, kur šiam tikslui buvo įrengti [[elektrokonvulsinė terapija\|elektrokonvulsinės terapijos]] kabinetai bei [[dujų kamera\|dujų kameros]]<ref>http://ajp.psychiatryonline.org/article.aspx?volume=163&page=27</ref>.		Pirmaisiais gydomosios eutanazijos centrais tapo [[psichiatrijos ligoninė\|psichiatrijos ligoninės]], buvusios Brandenburg, Grafeneck, Hartheim, Sonnenstein, Bernburg, ir Hadamar miestuose, kur šiam tikslui buvo įrengti [[elektrokonvulsinė terapija\|elektrokonvulsinės terapijos]] kabinetai bei [[dujų kamera\|dujų kameros]]<ref>http://ajp.psychiatryonline.org/article.aspx?volume=163&page=27</ref>.

	Pirmieji bandymai buvo nelabai efektyvūs, nes pacientams būdavo suleidžiamos didelės dozės brangių [[opiatai\|opiatų]], vėliau šie buvo pakeisti į pigesnius chemikalus - fenolius. Tačiau praktika parodė, kad nors toksai gydymas yra efektyvus prieš vaikus, tačiau suaugę pacientai kartais neadekvačiai elgiasi, besipriešindami gydymui, todėl buvo ieškoma geresnių, tobulesnių būdų.		Pirmieji bandymai buvo nelabai efektyvūs, nes pacientams būdavo suleidžiamos didelės dozės brangių [[opiatai\|opiatų]], vėliau šie buvo pakeisti į pigesnius chemikalus - fenolius. Tačiau praktika parodė, kad nors toksai gydymas yra efektyvus prieš vaikus, tačiau suaugę pacientai kartais neadekvačiai elgiasi, besipriešindami gydymui, todėl buvo ieškoma geresnių, tobulesnių būdų.

	Dar [[1939]] pradėtas taikyti eutanazinio gydymo metodas buvo gerai apgalvotas: pirma pacientus minutę-kitą gydydavo elektrokonvulsiškai, o kai smegenys gerai išdegdavo, tai jau bejausmius kūnus veždavo į dujų kamerą, kur nuodydavo pradžioje chloru, gaunamu iš chlorkalkių, vėliau - smalkėmis, o dar paskui, patobulinę procesą - [[Zyklon-B]] dujomis.		Dar [[1939]] pradėtas taikyti eutanazinio gydymo metodas buvo gerai apgalvotas: pirma pacientus minutę-kitą gydydavo elektrokonvulsiškai, o kai smegenys gerai išdegdavo, tai jau bejausmius kūnus veždavo į dujų kamerą, kur nuodydavo pradžioje chloru, gaunamu iš chlorkalkių, vėliau - smalkėmis, o dar paskui, patobulinę procesą - [[Zyklon-B]] dujomis. Pirmoji didelio našumo eutanazijai skirta dujų kamera buvo įrengta Grafeneck eutanazijos centre, kurio patirtį greitai perėmė kitos įstaigos

	Gan sudėtingas procesas buvo sukurtas dėl paprastos priežasties: jei pacientams smegenų neišdegindavo per [[EKT]], tai dujų kameroje jie labai rėkdavo ir daužydavosi, bandydami išsiveržti, o tai gąsdindavo kitus ligonius bei juos lankančius gimines. Tuo tarpu gi darant elektrokonvulsinę terapiją, pacientas nerėkia, nes dėl elektros srovės sukeliami visų raumenų spazmai. O kai jau smegenys išdegintos, tai galima ir dujomis nunuodyti. Kiek vėliau, apie [[1940]], kai eutanazijos centrai išsiplėtė, elektrokonvulsinės terapijos buvo atsisakyta, nes pašalinių lankytojų jau nebūdavo, o pacientų nuomonė nieko nereiškė.		Gan sudėtingas procesas buvo sukurtas dėl paprastos priežasties: jei pacientams smegenų neišdegindavo per [[EKT]], tai dujų kameroje jie labai rėkdavo ir daužydavosi, bandydami išsiveržti, o tai gąsdindavo kitus ligonius bei juos lankančius gimines. Tuo tarpu gi darant elektrokonvulsinę terapiją, pacientas nerėkia, nes dėl elektros srovės sukeliami visų raumenų spazmai. O kai jau smegenys išdegintos, tai galima ir dujomis nunuodyti. Kiek vėliau, apie [[1940]], kai eutanazijos centrai išsiplėtė, elektrokonvulsinės terapijos buvo atsisakyta, nes pašalinių lankytojų jau nebūdavo, o pacientų nuomonė nieko nereiškė.

	~~Vėliau~~ tų pačių medikų išrasti gydomosios eutanazijos metodai buvo pritaikyti [[naciai\|nacių]] sukurtose mirties stovyklose. Jos buvo įrengtos vėlgi vadovaujant tiems patiems medicininių eutanazijos centrų kūrėjams, o stovyklų personalas aukščiau minėtose klinikose išėjo [[atatinkamas\|atatinkamus]] kursus.		Viso per sėkmingą [[Aktion T4]] programos pirminį etapą [[1939]]-[[1941]] metais buvo eutanaziniu būdu pagydyta virš 70 tūkstančių pacientų, o dar apie 200 tūkstančių buvo pagydyti iki [[1945]] metais, kai dėl barbariško sąjungininkų kariškių elgesio programa buvo sustabdyta, o gydytojai-eutanologai suimti<ref>http://www.deathcamps.org/euthanasia/t4intro.html</ref>.

			Teisybės dėlei turime pripažinti, kad tų pačių medikų išrasti gydomosios eutanazijos metodai buvo pritaikyti ir [[naciai\|nacių]] sukurtose mirties stovyklose. Jos buvo įrengtos vėlgi vadovaujant tiems patiems medicininių eutanazijos centrų kūrėjams, o stovyklų personalas aukščiau minėtose klinikose išėjo [[atatinkamas\|atatinkamus]] kursus. Dėl to negalima teigti, esą tose koncentracijos stovyklose buvo žudomi žmonės netinkamais būdais, nes tie būdai buvo sukurti, vadovaujant prityrusiems gydytojams.

			Tiesa, kaip paaiškėjo, medikų patirtis buvo dar ne iki galo atidirbta. Štai kaip pavyzdys, anoksai Brandenburgo psichiatrijos klinikos (kitaip vadinamo Brandenburgo eutanazijos centro) daktaras Imfried Eberl, organizavęs Treblinkos mirties stovyklą, po pusmečio buvo atleistas iš darbo, nes nesugebėjo efektyviai organizuoti lavonų deginimo<ref>http://www.annals-general-psychiatry.com/content/6/1/8</ref>.

	Tiesa, kaip paaiškėjo, medikų patirtis buvo dar ne iki galo atidirbta. Štai kaip pavyzdys, anoksai Brandenburgo psichiatrijos klinikos daktaras Imfried Eberl, organizavęs Treblinkos mirties stovyklą, po pusmečio buvo atleistas iš darbo, nes nesugebėjo efektyviai organizuoti lavonų deginimo<ref>http://www.annals-general-psychiatry.com/content/6/1/8</ref>.

	=== Pasyvioji eutanazija ===		=== Pasyvioji eutanazija ===

Fandorina: /* Pasyvioji eutanazija */

2012-01-02T00:55:13Z

Pasyvioji eutanazija

← Ankstesnė versija		03:55, 2 sausio 2012 versija
38 eilutė:		38 eilutė:

	=== Pasyvioji eutanazija ===		=== Pasyvioji eutanazija ===
	Nepaisant problemų, su kuriomis susidurta, eutanazijos procesas buvo tobulinamas ir apie 1944-1945 Hadamar institute buvo sukurtas tobuliausias eutanazijos metodas, kai pacientai yra ne numarinami tyčia, o tiktai atjungiami nuo gyvybę palaikančių priemonių. Pavyzdžiui, sunkiai sergantis pacientas gali būti atjungtas nuo gyvybę palaikančios įrangos. Lengviau sergantis pacientas gali būti atjungtas nuo maisto, vandens ir oro tiekimo, todėl numiršta savaime, be medikų įsikišimo. Kitaip tariant, toksai eutanazijos būdas yra visiškai moralus, nes gydytojai ar medicininis personalas nedalyvauja, atimant pacientui gyvybę.		Nepaisant problemų, su kuriomis susidurta, eutanazijos procesas buvo tobulinamas ir apie 1944-1945 Hadamar institute buvo sukurtas tobuliausias eutanazijos metodas, kai pacientai yra ne numarinami tyčia, o tiktai atjungiami nuo gyvybę palaikančių priemonių. Pavyzdžiui, sunkiai sergantis pacientas gali būti atjungtas nuo gyvybę palaikančios įrangos. Lengviau sergantis pacientas gali būti atjungtas nuo maisto, vandens ir oro tiekimo, todėl numiršta savaime, be medikų įsikišimo, dėl vadinamojo išsekimo<ref>http://ajp.psychiatryonline.org/article.aspx?volume=163&page=27</ref>. Kitaip tariant, toksai eutanazijos būdas yra visiškai moralus, nes gydytojai ar medicininis personalas nedalyvauja, atimant pacientui gyvybę.

	Tiesa, greitos psyviosios (savaiminės) eutanazijos kameros reikalauja šiokių tokių investicijų: tai turi būti specialūs hermetiški kambariai, kur paguldyti pacientai uždustų savaime, patys iškvėpuodami orą. Tokiu būdu pacientui yra suteikiama galimybė greitai ir neskausmingai nusižudyti. Tačiau nepaisant didesnės kainos, toks metodas turi ir didelių privalumų, nes pacientas numiršta žymiai greičiau, nei tiesiog nustojus jam tiekti vandenį ir maistą.		Tiesa, greitos psyviosios (savaiminės) eutanazijos kameros reikalauja šiokių tokių investicijų: tai turi būti specialūs hermetiški kambariai, kur paguldyti pacientai uždustų savaime, patys iškvėpuodami orą. Tokiu būdu pacientui yra suteikiama galimybė greitai ir neskausmingai nusižudyti. Tačiau nepaisant didesnės kainos, toks metodas turi ir didelių privalumų, nes pacientas numiršta žymiai greičiau, nei tiesiog nustojus jam tiekti vandenį ir maistą.

Fandorina: /* Eutanazijos taikymas praktikoje */

2012-01-02T00:50:08Z

Eutanazijos taikymas praktikoje

← Ankstesnė versija		03:50, 2 sausio 2012 versija
19 eilutė:		19 eilutė:


	== Eutanazijos taikymas praktikoje ==		== Eutanazijos taikymas praktikoje ir istorinės žinios ==
	[[Vaizdas:Hartheim_eutanazijos_centras.jpg\|300px\|thumb\|right\|Gražus eutanazijos centras Hartheime buvo įrengtas senovinės, meniškai atrodančios pilies viduje, kad pacientams būtų smagu čia patirti eutanazines procedūras. Ir išties, pacientai nesiskųsdavo, nes eutanaziją visada suteikia profesionalai, siūlantys pačios geriausios kokybės aptarnavimą]]		[[Vaizdas:Hartheim_eutanazijos_centras.jpg\|300px\|thumb\|right\|Gražus eutanazijos centras Hartheime buvo įrengtas senovinės, meniškai atrodančios pilies viduje, kad pacientams būtų smagu čia patirti eutanazines procedūras. Ir išties, pacientai nesiskųsdavo, nes eutanaziją visada suteikia profesionalai, siūlantys pačios geriausios kokybės aptarnavimą]]
	Plačiausiai gydomoji eutanazija buvo taikoma dar [[XXa.]] pirmoje pusėje, [[Austrija\|Austrijos]] ir [[Vokietija\|Vokietijos]] ligoninėse, kur šiuos metodus išnagrinėjo teoriškai, pagrindė, paskui ir praktiškai išvystė tokie garsūs gydytojai, kaip Alfred Hoche, Hermann Pfannmüller, Viktor Brack, Karl Brandt, Ernst Baumhard, Adolf Wahlmann, Imfried Eberl, Helmut Unger, Marianne Türk, Carl Schneider, Ernst Illing ir nemažai kitų. Kaip parodė tuometinė praktika, šis terapijos metodas buvo labai efektyvus, gydant genetines, psichikos ligas, bet kurių rūšių lėtinius susirgimus, sunkias traumas, asocialų elgesį ir netgi padėdavo išspręsti problemas, kylančias dėl pacientų skurdo<ref>http://www.chgs.umn.edu/histories/documentary/hadamar/</ref>.		Plačiausiai gydomoji eutanazija buvo taikoma dar [[XXa.]] pirmoje pusėje, [[Austrija\|Austrijos]] ir [[Vokietija\|Vokietijos]] ligoninėse, kur šiuos metodus išnagrinėjo teoriškai, pagrindė, paskui ir praktiškai išvystė tokie garsūs gydytojai, kaip Alfred Hoche, Hermann Pfannmüller, Viktor Brack, Karl Brandt, Ernst Baumhard, Adolf Wahlmann, Imfried Eberl, Helmut Unger, Marianne Türk, Carl Schneider, Ernst Illing ir nemažai kitų. Kaip parodė tuometinė praktika, šis terapijos metodas buvo labai efektyvus, gydant genetines, psichikos ligas, bet kurių rūšių lėtinius susirgimus, sunkias traumas, asocialų elgesį ir netgi padėdavo išspręsti problemas, kylančias dėl pacientų skurdo<ref>http://www.chgs.umn.edu/histories/documentary/hadamar/</ref>.
37 eilutė:		37 eilutė:
	Tiesa, kaip paaiškėjo, medikų patirtis buvo dar ne iki galo atidirbta. Štai kaip pavyzdys, anoksai Brandenburgo psichiatrijos klinikos daktaras Imfried Eberl, organizavęs Treblinkos mirties stovyklą, po pusmečio buvo atleistas iš darbo, nes nesugebėjo efektyviai organizuoti lavonų deginimo<ref>http://www.annals-general-psychiatry.com/content/6/1/8</ref>.		Tiesa, kaip paaiškėjo, medikų patirtis buvo dar ne iki galo atidirbta. Štai kaip pavyzdys, anoksai Brandenburgo psichiatrijos klinikos daktaras Imfried Eberl, organizavęs Treblinkos mirties stovyklą, po pusmečio buvo atleistas iš darbo, nes nesugebėjo efektyviai organizuoti lavonų deginimo<ref>http://www.annals-general-psychiatry.com/content/6/1/8</ref>.

			=== Pasyvioji eutanazija ===
	Nepaisant problemų, su kuriomis susidurta, eutanazijos procesas buvo tobulinamas ir apie 1944-1945 Hadamar institute buvo sukurtas tobuliausias eutanazijos metodas, kai pacientai yra ne numarinami tyčia, o tiktai atjungiami nuo gyvybę palaikančių priemonių. Pavyzdžiui, sunkiai sergantis pacientas gali būti atjungtas nuo gyvybę palaikančios įrangos. Lengviau sergantis pacientas gali būti atjungtas nuo maisto, vandens ir oro tiekimo, todėl numiršta savaime, be medikų įsikišimo. Kitaip tariant, toksai eutanazijos būdas yra visiškai moralus, nes gydytojai ar medicininis personalas nedalyvauja, atimant pacientui gyvybę.		Nepaisant problemų, su kuriomis susidurta, eutanazijos procesas buvo tobulinamas ir apie 1944-1945 Hadamar institute buvo sukurtas tobuliausias eutanazijos metodas, kai pacientai yra ne numarinami tyčia, o tiktai atjungiami nuo gyvybę palaikančių priemonių. Pavyzdžiui, sunkiai sergantis pacientas gali būti atjungtas nuo gyvybę palaikančios įrangos. Lengviau sergantis pacientas gali būti atjungtas nuo maisto, vandens ir oro tiekimo, todėl numiršta savaime, be medikų įsikišimo. Kitaip tariant, toksai eutanazijos būdas yra visiškai moralus, nes gydytojai ar medicininis personalas nedalyvauja, atimant pacientui gyvybę.

	Tiesa, greitos savaiminės eutanazijos kameros reikalauja šiokių tokių investicijų: tai turi būti specialūs hermetiški kambariai, kur paguldyti pacientai uždustų savaime, patys iškvėpuodami orą. Tokiu būdu pacientui yra suteikiama galimybė greitai ir neskausmingai nusižudyti. Tačiau nepaisant didesnės kainos, toks metodas turi ir didelių privalumų, nes pacientas numiršta žymiai greičiau, nei tiesiog nustojus jam tiekti vandenį ir maistą.		Tiesa, greitos psyviosios (savaiminės) eutanazijos kameros reikalauja šiokių tokių investicijų: tai turi būti specialūs hermetiški kambariai, kur paguldyti pacientai uždustų savaime, patys iškvėpuodami orą. Tokiu būdu pacientui yra suteikiama galimybė greitai ir neskausmingai nusižudyti. Tačiau nepaisant didesnės kainos, toks metodas turi ir didelių privalumų, nes pacientas numiršta žymiai greičiau, nei tiesiog nustojus jam tiekti vandenį ir maistą.

			Tačiau šiais laikais patobulinta pasyvioji eutanazija numato specialios veido kaukės, uždengiančios kvėpavimo takus panaudojimą: pacientui uždengus kvėpavimo takus, jį ištinka uždusimas ir savaiminė mirtis.

	== Išvados ==		== Išvados ==

Fandorina: /* Eutanazijos taikymas praktikoje */

2012-01-02T00:44:45Z

Eutanazijos taikymas praktikoje

← Ankstesnė versija		03:44, 2 sausio 2012 versija
23 eilutė:		23 eilutė:
	Plačiausiai gydomoji eutanazija buvo taikoma dar [[XXa.]] pirmoje pusėje, [[Austrija\|Austrijos]] ir [[Vokietija\|Vokietijos]] ligoninėse, kur šiuos metodus išnagrinėjo teoriškai, pagrindė, paskui ir praktiškai išvystė tokie garsūs gydytojai, kaip Alfred Hoche, Hermann Pfannmüller, Viktor Brack, Karl Brandt, Ernst Baumhard, Adolf Wahlmann, Imfried Eberl, Helmut Unger, Marianne Türk, Carl Schneider, Ernst Illing ir nemažai kitų. Kaip parodė tuometinė praktika, šis terapijos metodas buvo labai efektyvus, gydant genetines, psichikos ligas, bet kurių rūšių lėtinius susirgimus, sunkias traumas, asocialų elgesį ir netgi padėdavo išspręsti problemas, kylančias dėl pacientų skurdo<ref>http://www.chgs.umn.edu/histories/documentary/hadamar/</ref>.		Plačiausiai gydomoji eutanazija buvo taikoma dar [[XXa.]] pirmoje pusėje, [[Austrija\|Austrijos]] ir [[Vokietija\|Vokietijos]] ligoninėse, kur šiuos metodus išnagrinėjo teoriškai, pagrindė, paskui ir praktiškai išvystė tokie garsūs gydytojai, kaip Alfred Hoche, Hermann Pfannmüller, Viktor Brack, Karl Brandt, Ernst Baumhard, Adolf Wahlmann, Imfried Eberl, Helmut Unger, Marianne Türk, Carl Schneider, Ernst Illing ir nemažai kitų. Kaip parodė tuometinė praktika, šis terapijos metodas buvo labai efektyvus, gydant genetines, psichikos ligas, bet kurių rūšių lėtinius susirgimus, sunkias traumas, asocialų elgesį ir netgi padėdavo išspręsti problemas, kylančias dėl pacientų skurdo<ref>http://www.chgs.umn.edu/histories/documentary/hadamar/</ref>.

	Šiuolaikinius eutanazijos metodus sukūrusi "Aktion T4" programa, o vėliau ir iš jos išaugusi "Aktion 14f13" buvo pradėta [[Austrija\|Austrijoje]], vienoje iš sėkmingiausių ir garsiausių Vienos ligoninių - Am Spiegelgrund vaikų klinika, kuriai vadovavo Ernst Illing, o vėliau jo darbus pratęsė žymus gydytojas Heinrich Gross. Būtent šioje klinikoje buvo įsitikinta, kad sergančius vaikus galima labai sėkmingai gydyti eutanaziniais metodais. Dažniausias gydymas būdavo, taikant elektrokonvulsinę terapiją kombinacijoje su formalino arba fenolio injekcijomis į veną. Tačiau tai tebuvo eksperimentiniai bandymai, kur eutanazuotų pacientų skaičius vargiai teviršijo vieną-kitą tūkstantį. Tiesa, įdomumo dėlei bent 600 mažamečių pacientų kūnai buvo išsaugoti formaline iki pat [[2002]] metų, kai jie visgi buvo palaidoti nepaisant ligoninės vadovybės protestų, kai eutanazijos priešininkai ir įvairūs negeranoriai sukėlė tarptautinį skandalą, šmeiždami ligoninės gerą vardą.		Šiuolaikinius eutanazijos metodus sukūrusi "[[Aktion T4]]" programa, o vėliau ir iš jos išaugusi "[[Aktion 14f13]]" buvo pradėta [[Austrija\|Austrijoje]], vienoje iš sėkmingiausių ir garsiausių Vienos ligoninių - Am Spiegelgrund vaikų klinika, kuriai vadovavo Ernst Illing, o vėliau jo darbus pratęsė žymus gydytojas Heinrich Gross. Būtent šioje klinikoje buvo įsitikinta, kad sergančius vaikus galima labai sėkmingai gydyti eutanaziniais metodais. Dažniausias gydymas būdavo, taikant elektrokonvulsinę terapiją kombinacijoje su formalino arba fenolio injekcijomis į veną. Tačiau tai tebuvo eksperimentiniai bandymai, kur eutanazuotų pacientų skaičius vargiai teviršijo vieną-kitą tūkstantį. Tiesa, įdomumo dėlei bent 600 mažamečių pacientų kūnai buvo išsaugoti formaline iki pat [[2002]] metų, kai jie visgi buvo palaidoti nepaisant ligoninės vadovybės protestų, kai eutanazijos priešininkai ir įvairūs negeranoriai sukėlė tarptautinį skandalą, šmeiždami ligoninės gerą vardą.

	Pirmaisiais gydomosios eutanazijos centrais tapo [[psichiatrijos ligoninė\|psichiatrijos ligoninės]], buvusios Brandenburg, Grafeneck, Hartheim, Sonnenstein, Bernburg, ir Hadamar miestuose, kur šiam tikslui buvo įrengti [[elektrokonvulsinė terapija\|elektrokonvulsinės terapijos]] kabinetai bei [[dujų kamera\|dujų kameros]]<ref>http://ajp.psychiatryonline.org/article.aspx?volume=163&page=27</ref>.		Pirmaisiais gydomosios eutanazijos centrais tapo [[psichiatrijos ligoninė\|psichiatrijos ligoninės]], buvusios Brandenburg, Grafeneck, Hartheim, Sonnenstein, Bernburg, ir Hadamar miestuose, kur šiam tikslui buvo įrengti [[elektrokonvulsinė terapija\|elektrokonvulsinės terapijos]] kabinetai bei [[dujų kamera\|dujų kameros]]<ref>http://ajp.psychiatryonline.org/article.aspx?volume=163&page=27</ref>.

Fandorina: /* Eutanazijos taikymas praktikoje */

2012-01-02T00:28:05Z

Eutanazijos taikymas praktikoje

← Ankstesnė versija		03:28, 2 sausio 2012 versija
20 eilutė:		20 eilutė:

	== Eutanazijos taikymas praktikoje ==		== Eutanazijos taikymas praktikoje ==
	Plačiausiai gydomoji eutanazija buvo taikoma dar [[XXa.]] pirmoje pusėje, [[Austrija\|Austrijos]] ir [[Vokietija\|Vokietijos]] ligoninėse, kur šiuos metodus išnagrinėjo teoriškai, pagrindė, paskui ir praktiškai išvystė tokie garsūs gydytojai, kaip Alfred Hoche, Hermann Pfannmüller, Viktor Brack, Karl Brandt, Ernst Baumhard, Adolf Wahlmann, Imfried Eberl, Helmut Unger, Marianne Türk, Carl Schneider, Ernst Illing ir nemažai kitų.		[[Vaizdas:Hartheim_eutanazijos_centras.jpg\|300px\|thumb\|right\|Gražus eutanazijos centras Hartheime buvo įrengtas senovinės, meniškai atrodančios pilies viduje, kad pacientams būtų smagu čia patirti eutanazines procedūras. Ir išties, pacientai nesiskųsdavo, nes eutanaziją visada suteikia profesionalai, siūlantys pačios geriausios kokybės aptarnavimą]]
			Plačiausiai gydomoji eutanazija buvo taikoma dar [[XXa.]] pirmoje pusėje, [[Austrija\|Austrijos]] ir [[Vokietija\|Vokietijos]] ligoninėse, kur šiuos metodus išnagrinėjo teoriškai, pagrindė, paskui ir praktiškai išvystė tokie garsūs gydytojai, kaip Alfred Hoche, Hermann Pfannmüller, Viktor Brack, Karl Brandt, Ernst Baumhard, Adolf Wahlmann, Imfried Eberl, Helmut Unger, Marianne Türk, Carl Schneider, Ernst Illing ir nemažai kitų. Kaip parodė tuometinė praktika, šis terapijos metodas buvo labai efektyvus, gydant genetines, psichikos ligas, bet kurių rūšių lėtinius susirgimus, sunkias traumas, asocialų elgesį ir netgi padėdavo išspręsti problemas, kylančias dėl pacientų skurdo<ref>http://www.chgs.umn.edu/histories/documentary/hadamar/</ref>.

			Šiuolaikinius eutanazijos metodus sukūrusi "Aktion T4" programa, o vėliau ir iš jos išaugusi "Aktion 14f13" buvo pradėta [[Austrija\|Austrijoje]], vienoje iš sėkmingiausių ir garsiausių Vienos ligoninių - Am Spiegelgrund vaikų klinika, kuriai vadovavo Ernst Illing, o vėliau jo darbus pratęsė žymus gydytojas Heinrich Gross. Būtent šioje klinikoje buvo įsitikinta, kad sergančius vaikus galima labai sėkmingai gydyti eutanaziniais metodais. Dažniausias gydymas būdavo, taikant elektrokonvulsinę terapiją kombinacijoje su formalino arba fenolio injekcijomis į veną. Tačiau tai tebuvo eksperimentiniai bandymai, kur eutanazuotų pacientų skaičius vargiai teviršijo vieną-kitą tūkstantį. Tiesa, įdomumo dėlei bent 600 mažamečių pacientų kūnai buvo išsaugoti formaline iki pat [[2002]] metų, kai jie visgi buvo palaidoti nepaisant ligoninės vadovybės protestų, kai eutanazijos priešininkai ir įvairūs negeranoriai sukėlė tarptautinį skandalą, šmeiždami ligoninės gerą vardą.

	Pirmaisiais gydomosios eutanazijos centrais tapo [[psichiatrijos ligoninė\|psichiatrijos ligoninės]], buvusios Brandenburg, Grafeneck, Hartheim, Sonnenstein, Bernburg, ir Hadamar miestuose, kur šiam tikslui buvo įrengti [[elektrokonvulsinė terapija\|elektrokonvulsinės terapijos]] kabinetai bei [[dujų kamera\|dujų kameros]]<ref>http://ajp.psychiatryonline.org/article.aspx?volume=163&page=27</ref>.		Pirmaisiais gydomosios eutanazijos centrais tapo [[psichiatrijos ligoninė\|psichiatrijos ligoninės]], buvusios Brandenburg, Grafeneck, Hartheim, Sonnenstein, Bernburg, ir Hadamar miestuose, kur šiam tikslui buvo įrengti [[elektrokonvulsinė terapija\|elektrokonvulsinės terapijos]] kabinetai bei [[dujų kamera\|dujų kameros]]<ref>http://ajp.psychiatryonline.org/article.aspx?volume=163&page=27</ref>.
34 eilutė:		37 eilutė:
	Tiesa, kaip paaiškėjo, medikų patirtis buvo dar ne iki galo atidirbta. Štai kaip pavyzdys, anoksai Brandenburgo psichiatrijos klinikos daktaras Imfried Eberl, organizavęs Treblinkos mirties stovyklą, po pusmečio buvo atleistas iš darbo, nes nesugebėjo efektyviai organizuoti lavonų deginimo<ref>http://www.annals-general-psychiatry.com/content/6/1/8</ref>.		Tiesa, kaip paaiškėjo, medikų patirtis buvo dar ne iki galo atidirbta. Štai kaip pavyzdys, anoksai Brandenburgo psichiatrijos klinikos daktaras Imfried Eberl, organizavęs Treblinkos mirties stovyklą, po pusmečio buvo atleistas iš darbo, nes nesugebėjo efektyviai organizuoti lavonų deginimo<ref>http://www.annals-general-psychiatry.com/content/6/1/8</ref>.

			Nepaisant problemų, su kuriomis susidurta, eutanazijos procesas buvo tobulinamas ir apie 1944-1945 Hadamar institute buvo sukurtas tobuliausias eutanazijos metodas, kai pacientai yra ne numarinami tyčia, o tiktai atjungiami nuo gyvybę palaikančių priemonių. Pavyzdžiui, sunkiai sergantis pacientas gali būti atjungtas nuo gyvybę palaikančios įrangos. Lengviau sergantis pacientas gali būti atjungtas nuo maisto, vandens ir oro tiekimo, todėl numiršta savaime, be medikų įsikišimo. Kitaip tariant, toksai eutanazijos būdas yra visiškai moralus, nes gydytojai ar medicininis personalas nedalyvauja, atimant pacientui gyvybę.

			Tiesa, greitos savaiminės eutanazijos kameros reikalauja šiokių tokių investicijų: tai turi būti specialūs hermetiški kambariai, kur paguldyti pacientai uždustų savaime, patys iškvėpuodami orą. Tokiu būdu pacientui yra suteikiama galimybė greitai ir neskausmingai nusižudyti. Tačiau nepaisant didesnės kainos, toks metodas turi ir didelių privalumų, nes pacientas numiršta žymiai greičiau, nei tiesiog nustojus jam tiekti vandenį ir maistą.

	== Išvados ==		== Išvados ==

Fandorina 23:39, 1 sausio 2012

2012-01-01T23:39:04Z

← Ankstesnė versija		02:39, 2 sausio 2012 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
	{{Medicina}}		{{Medicina}}
			[[Vaizdas:Eutanazijos_aparatas.jpg\|300px\|thumb\|right\|Modernus eutanazijos aparatas yra valdomas kompiuterio, todėl gydytojui ar pacientui nereikia priimti sunkaus moralinio sprendimo. Įjungus aparatą ir prijungus jį prie paciento, kompiuteris automatiškai suleidžia tinkamą eutanazinei terapijai mdikamentų dozę, taip padėdamas taupyti vaistus ir sumažindamas medicininio personalo darbo krūvį.]]
	'''Gydomoji eutanazija''' - tai [[medicina\|medicinos]] sritis, tirianti ir gydanti nepagydomų [[ligos\|ligų]] gydymą radikalesniais už radikalius metodais. Kaip žinia, kai liga yra nepagydoma, tai ją visvien galima pagydyti, pašalinus jos priežastį - ja sergančio organizmo gyvybinę veiklą. Todėl, nešant moderniausius šiuolaikinės medicinos pasiekimus į plačiąsias mases, reikia supažindinti [[visuomenė\|visuomenę]] su moderniais gydymo pasiekimais.		'''Gydomoji eutanazija''' - tai [[medicina\|medicinos]] sritis, tirianti ir gydanti nepagydomų [[ligos\|ligų]] gydymą radikalesniais už radikalius metodais. Kaip žinia, kai liga yra nepagydoma, tai ją visvien galima pagydyti, pašalinus jos priežastį - ja sergančio organizmo gyvybinę veiklą. Todėl, nešant moderniausius šiuolaikinės medicinos pasiekimus į plačiąsias mases, reikia supažindinti [[visuomenė\|visuomenę]] su moderniais gydymo pasiekimais.

	~~Gydomoji eutanazija gali~~ būti ~~vykdoma specialiuose moderniuose [[eutanazijos centras\|eutanazijos centruose]], kurie būtų gerai pritaikyti našiam bei sėkmingam~~ visuomenės ~~poreikių tenkinimui. Mažai kainuojantis ir greitas gydymas leistų išspręsti visas~~ [[~~sveikatos apsauga~~\|~~sveikatos apsaugos~~]] problemas, panaikinti eiles poliklinikose ir galų gale sumažinti medicinos [[išlaidos\|išlaidas]]. Ekspertų teigimu iki 100 procentų ligų gali būti sėkmingai pagydomos, taikant modernias gydomosios eutanazijos ~~procedūras~~.		Turėtų būti išsklaidytas visuomenės nerimas dėl [[gandai\|gandų]] apie esą netinkamo eutanazijos taikymo galimybes ar kitus išsigalvotus negatyvius reiškinius.

			== Šiuolaikinės eutanazijos metodai ==
			Gydomoji eutanazija gali būti vykdoma specialiuose moderniuose [[eutanazijos centras\|eutanazijos centruose]], kurie būtų gerai pritaikyti našiam bei sėkmingam visuomenės poreikių tenkinimui. Mažai kainuojantis ir greitas gydymas leistų išspręsti visas [[sveikatos apsauga\|sveikatos apsaugos]] problemas, panaikinti eiles poliklinikose ir galų gale sumažinti medicinos [[išlaidos\|išlaidas]]. Ekspertų teigimu iki 100 procentų ligų gali būti sėkmingai pagydomos, taikant modernias gydomosios eutanazijos procedūras, atliekamas kvalifikuotų gydytojų - eutanologų.

			Šiuolaikinė medicina siūlo puikius preparatus, skirtus sėkmingai cheminei eutanazijai. Pacientas prieš procedūrą paruošiamas, suleidžiant [[aminazinas\|aminaziną]] ir [[Vitaminas H\|vitaminą H]], o vėliau - eutanizuojamas, suleidus [[eutanazepamas\|eutanazepamą]]. Todėl visa procedūra yra neskausminga, pigiai kainuojanti ir greita.

			Neabejotinas faktas, kad gydomoji eutanazija puikiai padeda įgyvendinti [[socialdarvinizmas\|socialdarvinizmo]] idėjas, pagerinti daugelio žmonių gyvenimo kokybę, išspręsti problemas su vidaus organų trūkumu transplantacijai, o taip pat ir padidinti ekonomikos efektyvumą.


			== Kontroversijos, susijusios su eutanazija ==
	Liūdna pripažinti, kad yra dar mūsų šalyje negeranorių. Kai kurie nekompetetingi komentatoriai skleidžia melagingą [[propaganda\|propagandą]] apie visokias išgalvotas negerybes ir pasakoja apie [[daktarai žudikai\|daktarus žudikus]] ir visokius [[psichopatas gydytojas\|psichopatus gydytojus]], čia turime paneigti šiuos gandus, nes [[mokslas]] yra gėris ir visi medicinos pasiekimai neša [[žmonija\|žmonijai]] naudą, todėl turi būti įdiegti neatsižvelgiant į panikuojančių ir visaip nusišnekančių moralinių atmatų protestus.		Liūdna pripažinti, kad yra dar mūsų šalyje negeranorių. Kai kurie nekompetetingi komentatoriai skleidžia melagingą [[propaganda\|propagandą]] apie visokias išgalvotas negerybes ir pasakoja apie [[daktarai žudikai\|daktarus žudikus]] ir visokius [[psichopatas gydytojas\|psichopatus gydytojus]], čia turime paneigti šiuos gandus, nes [[mokslas]] yra gėris ir visi medicinos pasiekimai neša [[žmonija\|žmonijai]] naudą, todėl turi būti įdiegti neatsižvelgiant į panikuojančių ir visaip nusišnekančių moralinių atmatų protestus.

	~~Neabejotinas faktas~~, ~~kad gydomoji eutanazija puikiai padeda įgyvendinti~~ [[~~socialdarvinizmas~~\|~~socialdarvinizmo~~]] ~~idėjas~~, ~~pagerinti daugelio žmonių gyvenimo kokybę, išspręsti problemas su vidaus organų trūkumu transplantacijai, o taip pat ir padidinti ekonomikos efektyvumą.~~		Visuomenė, valdžios ir teisėsaugos institucijos neturėtų atlaidžiai žiūrėti į vadinamuosius "eutanazijos priešininkus", kurie save vadina "gyvybės gynėjais" ir panašiai. Tai nesąžiningos demagogijos, melo ir paskalų skleidėjai, kurie diskredituoja mediciną, socialinę rūpybą ir demokratijos principus. Kodėl valdžia toleruoja [[šmeižtas\|šmeižtą]] ir propagandą, nukreiptą prieš pagalbą žmonėms?


23 eilutė:		33 eilutė:

	Tiesa, kaip paaiškėjo, medikų patirtis buvo dar ne iki galo atidirbta. Štai kaip pavyzdys, anoksai Brandenburgo psichiatrijos klinikos daktaras Imfried Eberl, organizavęs Treblinkos mirties stovyklą, po pusmečio buvo atleistas iš darbo, nes nesugebėjo efektyviai organizuoti lavonų deginimo<ref>http://www.annals-general-psychiatry.com/content/6/1/8</ref>.		Tiesa, kaip paaiškėjo, medikų patirtis buvo dar ne iki galo atidirbta. Štai kaip pavyzdys, anoksai Brandenburgo psichiatrijos klinikos daktaras Imfried Eberl, organizavęs Treblinkos mirties stovyklą, po pusmečio buvo atleistas iš darbo, nes nesugebėjo efektyviai organizuoti lavonų deginimo<ref>http://www.annals-general-psychiatry.com/content/6/1/8</ref>.


			== Išvados ==
			Iš aukščiau pateiktų [[faktai\|faktų]] matome, kad eutanazija yra neabejotinai perspektyvus ir sėkmingas gydymo metodas, nukreiptas visuomenės sveikatos ir gerbūvio gerinimui. Kviečiame visus palaikyti naujas visuomenės iniciatyvas ir paskatinti, kad kiekviena [[poliklinika]] turėtų gydytojo-eutanologo etatą bei eutanologijos kabinetą, kuriame teiktų paslaugas visiems dėl gydymo besikreipiantiems ligoniams.

← Ankstesnė versija		00:14, 19 kovo 2012 versija
25 eilutė:		25 eilutė:
	Šiuolaikinius eutanazijos metodus sukūrusi "[[Aktion T4]]" programa, o vėliau ir iš jos išaugusi "[[Aktion 14f13]]" buvo pradėta [[Austrija\|Austrijoje]], vienoje iš sėkmingiausių ir garsiausių Vienos ligoninių - Am Spiegelgrund vaikų klinika, kuriai vadovavo Ernst Illing, o vėliau jo darbus pratęsė žymus gydytojas Heinrich Gross. Būtent šioje klinikoje buvo įsitikinta, kad sergančius vaikus galima labai sėkmingai gydyti eutanaziniais metodais. Dažniausias gydymas būdavo, taikant elektrokonvulsinę terapiją kombinacijoje su formalino arba fenolio injekcijomis į veną. Tačiau tai tebuvo eksperimentiniai bandymai, kur eutanazuotų pacientų skaičius vargiai teviršijo vieną-kitą tūkstantį. Tiesa, įdomumo dėlei bent 600 mažamečių pacientų kūnai buvo išsaugoti formaline iki pat [[2002]] metų, kai jie visgi buvo palaidoti nepaisant ligoninės vadovybės protestų, kai eutanazijos priešininkai ir įvairūs negeranoriai sukėlė tarptautinį skandalą, šmeiždami ligoninės gerą vardą.		Šiuolaikinius eutanazijos metodus sukūrusi "[[Aktion T4]]" programa, o vėliau ir iš jos išaugusi "[[Aktion 14f13]]" buvo pradėta [[Austrija\|Austrijoje]], vienoje iš sėkmingiausių ir garsiausių Vienos ligoninių - Am Spiegelgrund vaikų klinika, kuriai vadovavo Ernst Illing, o vėliau jo darbus pratęsė žymus gydytojas Heinrich Gross. Būtent šioje klinikoje buvo įsitikinta, kad sergančius vaikus galima labai sėkmingai gydyti eutanaziniais metodais. Dažniausias gydymas būdavo, taikant elektrokonvulsinę terapiją kombinacijoje su formalino arba fenolio injekcijomis į veną. Tačiau tai tebuvo eksperimentiniai bandymai, kur eutanazuotų pacientų skaičius vargiai teviršijo vieną-kitą tūkstantį. Tiesa, įdomumo dėlei bent 600 mažamečių pacientų kūnai buvo išsaugoti formaline iki pat [[2002]] metų, kai jie visgi buvo palaidoti nepaisant ligoninės vadovybės protestų, kai eutanazijos priešininkai ir įvairūs negeranoriai sukėlė tarptautinį skandalą, šmeiždami ligoninės gerą vardą.

	[[Vaizdas:Group_portrait_of_T-4_Euthanasia_program_personnel_at_a_social_gathering.jpg\|300px\|thumb\|left\|Eutanazijos centro Hadamare personalas krematoriumo pastate linksmai švenčia 10000-ojo paciento eutanizaciją]]		[[Vaizdas:Group_portrait_of_T-4_Euthanasia_program_personnel_at_a_social_gathering.jpg\|300px\|thumb\|left\|Eutanazijos centro Hadamare personalas krematoriumo pastate linksmai švenčia 10000-ojo paciento eutanizaciją. Negalvokit, kad čia šposas. Kažkur straipsnio apačioje yra nuorodos - per jas galite pasitikrinti.]]
	Pirmaisiais gydomosios eutanazijos centrais tapo [[psichiatrijos ligoninė\|psichiatrijos ligoninės]], buvusios Brandenburg, Grafeneck, Hartheim, Sonnenstein, Bernburg, ir Hadamar miestuose, kur šiam tikslui buvo įrengti [[elektrokonvulsinė terapija\|elektrokonvulsinės terapijos]] kabinetai bei [[dujų kamera\|dujų kameros]]<ref>http://ajp.psychiatryonline.org/article.aspx?volume=163&page=27</ref>.		Pirmaisiais gydomosios eutanazijos centrais tapo [[psichiatrijos ligoninė\|psichiatrijos ligoninės]], buvusios Brandenburg, Grafeneck, Hartheim, Sonnenstein, Bernburg, ir Hadamar miestuose, kur šiam tikslui buvo įrengti [[elektrokonvulsinė terapija\|elektrokonvulsinės terapijos]] kabinetai bei [[dujų kamera\|dujų kameros]]<ref>http://ajp.psychiatryonline.org/article.aspx?volume=163&page=27</ref>.

← Ankstesnė versija		03:44, 2 sausio 2012 versija
23 eilutė:		23 eilutė:
	Plačiausiai gydomoji eutanazija buvo taikoma dar [[XXa.]] pirmoje pusėje, [[Austrija\|Austrijos]] ir [[Vokietija\|Vokietijos]] ligoninėse, kur šiuos metodus išnagrinėjo teoriškai, pagrindė, paskui ir praktiškai išvystė tokie garsūs gydytojai, kaip Alfred Hoche, Hermann Pfannmüller, Viktor Brack, Karl Brandt, Ernst Baumhard, Adolf Wahlmann, Imfried Eberl, Helmut Unger, Marianne Türk, Carl Schneider, Ernst Illing ir nemažai kitų. Kaip parodė tuometinė praktika, šis terapijos metodas buvo labai efektyvus, gydant genetines, psichikos ligas, bet kurių rūšių lėtinius susirgimus, sunkias traumas, asocialų elgesį ir netgi padėdavo išspręsti problemas, kylančias dėl pacientų skurdo<ref>http://www.chgs.umn.edu/histories/documentary/hadamar/</ref>.		Plačiausiai gydomoji eutanazija buvo taikoma dar [[XXa.]] pirmoje pusėje, [[Austrija\|Austrijos]] ir [[Vokietija\|Vokietijos]] ligoninėse, kur šiuos metodus išnagrinėjo teoriškai, pagrindė, paskui ir praktiškai išvystė tokie garsūs gydytojai, kaip Alfred Hoche, Hermann Pfannmüller, Viktor Brack, Karl Brandt, Ernst Baumhard, Adolf Wahlmann, Imfried Eberl, Helmut Unger, Marianne Türk, Carl Schneider, Ernst Illing ir nemažai kitų. Kaip parodė tuometinė praktika, šis terapijos metodas buvo labai efektyvus, gydant genetines, psichikos ligas, bet kurių rūšių lėtinius susirgimus, sunkias traumas, asocialų elgesį ir netgi padėdavo išspręsti problemas, kylančias dėl pacientų skurdo<ref>http://www.chgs.umn.edu/histories/documentary/hadamar/</ref>.

	Šiuolaikinius eutanazijos metodus sukūrusi "Aktion T4" programa, o vėliau ir iš jos išaugusi "Aktion 14f13" buvo pradėta [[Austrija\|Austrijoje]], vienoje iš sėkmingiausių ir garsiausių Vienos ligoninių - Am Spiegelgrund vaikų klinika, kuriai vadovavo Ernst Illing, o vėliau jo darbus pratęsė žymus gydytojas Heinrich Gross. Būtent šioje klinikoje buvo įsitikinta, kad sergančius vaikus galima labai sėkmingai gydyti eutanaziniais metodais. Dažniausias gydymas būdavo, taikant elektrokonvulsinę terapiją kombinacijoje su formalino arba fenolio injekcijomis į veną. Tačiau tai tebuvo eksperimentiniai bandymai, kur eutanazuotų pacientų skaičius vargiai teviršijo vieną-kitą tūkstantį. Tiesa, įdomumo dėlei bent 600 mažamečių pacientų kūnai buvo išsaugoti formaline iki pat [[2002]] metų, kai jie visgi buvo palaidoti nepaisant ligoninės vadovybės protestų, kai eutanazijos priešininkai ir įvairūs negeranoriai sukėlė tarptautinį skandalą, šmeiždami ligoninės gerą vardą.		Šiuolaikinius eutanazijos metodus sukūrusi "[[Aktion T4]]" programa, o vėliau ir iš jos išaugusi "[[Aktion 14f13]]" buvo pradėta [[Austrija\|Austrijoje]], vienoje iš sėkmingiausių ir garsiausių Vienos ligoninių - Am Spiegelgrund vaikų klinika, kuriai vadovavo Ernst Illing, o vėliau jo darbus pratęsė žymus gydytojas Heinrich Gross. Būtent šioje klinikoje buvo įsitikinta, kad sergančius vaikus galima labai sėkmingai gydyti eutanaziniais metodais. Dažniausias gydymas būdavo, taikant elektrokonvulsinę terapiją kombinacijoje su formalino arba fenolio injekcijomis į veną. Tačiau tai tebuvo eksperimentiniai bandymai, kur eutanazuotų pacientų skaičius vargiai teviršijo vieną-kitą tūkstantį. Tiesa, įdomumo dėlei bent 600 mažamečių pacientų kūnai buvo išsaugoti formaline iki pat [[2002]] metų, kai jie visgi buvo palaidoti nepaisant ligoninės vadovybės protestų, kai eutanazijos priešininkai ir įvairūs negeranoriai sukėlė tarptautinį skandalą, šmeiždami ligoninės gerą vardą.

	Pirmaisiais gydomosios eutanazijos centrais tapo [[psichiatrijos ligoninė\|psichiatrijos ligoninės]], buvusios Brandenburg, Grafeneck, Hartheim, Sonnenstein, Bernburg, ir Hadamar miestuose, kur šiam tikslui buvo įrengti [[elektrokonvulsinė terapija\|elektrokonvulsinės terapijos]] kabinetai bei [[dujų kamera\|dujų kameros]]<ref>http://ajp.psychiatryonline.org/article.aspx?volume=163&page=27</ref>.		Pirmaisiais gydomosios eutanazijos centrais tapo [[psichiatrijos ligoninė\|psichiatrijos ligoninės]], buvusios Brandenburg, Grafeneck, Hartheim, Sonnenstein, Bernburg, ir Hadamar miestuose, kur šiam tikslui buvo įrengti [[elektrokonvulsinė terapija\|elektrokonvulsinės terapijos]] kabinetai bei [[dujų kamera\|dujų kameros]]<ref>http://ajp.psychiatryonline.org/article.aspx?volume=163&page=27</ref>.