https://www.pipedija.com/index.php?action=history&feed=atom&title=Geostacionarin%C4%97_orbita 2026-05-20T18:07:36Z Šio puslapio versijų istorija projekte MediaWiki 1.37.1 https://www.pipedija.com/index.php?title=Geostacionarin%C4%97_orbita&diff=94093&oldid=prev 2026-05-03T18:31:35Z

<p>Naujas puslapis: &#039;&#039;&#039;Geostacionarinė orbita&#039;&#039;&#039; arba &#039;&#039;&#039;geostacionari orbita&#039;&#039;&#039;, arba &#039;&#039;&#039;geosinchroninė orbita&#039;&#039;&#039;, dar vadinama &#039;&#039;&#039;GEO&#039;&#039;&#039; - tai tokia orbita, kurioje skrendantis <a href="/index.php?title=Dirbtinis_%C5%BEem%C4%97s_palydovas&amp;action=edit&amp;redlink=1" class="new" title="Dirbtinis žemės palydovas (puslapis neegzistuoja)">dirbtinis žemės palydovas</a> aplink <a href="/index.php/%C5%BDem%C4%97s_planeta" class="mw-redirect" title="Žemės planeta">Žemės planetą</a> skrieja tokiu kampiniu greičiu, kokiu sukasi ir pati Žemės planeta. Kitaip tariant, palydovas kabo virš vieno ir to paties planetos taško. Dar kitais žodžiais tariant, dirbtinio Žemės palydovo orbitinis periodas yra 24 valandos, o p...</p> <p><b>Naujas puslapis</b></p><div>'''Geostacionarinė orbita''' arba '''geostacionari orbita''', arba '''geosinchroninė orbita''', dar vadinama '''GEO''' - tai tokia orbita, kurioje skrendantis [[dirbtinis žemės palydovas]] aplink [[Žemės planeta|Žemės planetą]] skrieja tokiu kampiniu greičiu, kokiu sukasi ir pati Žemės planeta. Kitaip tariant, palydovas kabo virš vieno ir to paties planetos taško. Dar kitais žodžiais tariant, dirbtinio Žemės palydovo orbitinis periodas yra 24 valandos, o palydovas skrenda virš ekvatoriaus.<br /> <br /> Kadangi tokia orbita įmanoma, tik skrendant virš [[ekvatorius|ekvatoriaus]], tai deja, visi tokie palydovai yra skrendantys virš ekvatoriaus, nes kitur skraidyti negali.<br /> <br /> Geostacionarinės orbitos aukštis - 35785 kilometrai, t.y., beveik tris kartus daugiau už visos [[Žemės planeta|Žemės planetos]] skersmenį, kuris yra 12742 kilometrai. Tai reiškia, kad [[dirbtinis Žemės palydovas]], esantis geostacionarioje orbitoje, bus gana smarkiai nutolęs, todėl šiaurinėse platumose visvien bus matomas gan aukštai virš [[horizontas|horizonto]]. Žemiau horizonto toksai palydovas bus tiktai tuo atveju, kai stebėtojas bus pakankamai netoli nuo vieno iš ašigalių.<br /> <br /> Tai reiškia, kad geostacionarius palydovus galima patogiai naudoti ryšiui, pvz., [[TV]] transliacijų priėmimui įvairiausiose pasaulio vietose, išvengiant sudėtingų, savo kryptį keičiančių antenų. Pakanka anteną vieną kartą tinkamai nutaikyti ir ji jau rodys. Būtent tokių geostacionarinių palydovų naudojimu yra paremta palydovinė (satelitinė) televizija.<br /> <br /> Pirmas geoscacionarus palydovas buvo [[JAV]] ryšių palydovas Syncom 1, paleistas [[1963]] metų [[vasario 14]] dieną.<br /> <br /> Šiais laikais visokių geostacionarinių palydovų yra labai daug, vienu metu jie buvo itin populiarūs dėl to, kad transliuodavo didžiulius kiekius [[TV]] laidų. Tarp populiariausių palydovų serijų - Intelsat, Eutalsat, Astra, Sirius, Tele-X, TV-SAT, Hispasat, Hot Bird, PAS, EchoStar, Arabsat, Turksat, Inmarsat, Asiasat, Europe Star, Brasilsat ir kitos. Iš viso toje orbitoje, tiesiog virš skirtingų ekvatoriaus vietų, skrenda apie 250 skirtingų aktyvių dirbtinių Žemės palydovų, iš kurių dauguma yra komerciniai ryšio palydovai.<br /> <br /> Naujesniais laikais, kad neužimtų per daug vietos, kartais geostacionariniai palydovai daromi taip, kad atitarnavę, galėtų pristabdyti, pereiti į žemesnę orbitą ir daugiau nesipainioti, o į jų vietą tada gali būti pastatomi nauji palydovai. Kitais gi atvejais gamintojai skaito, kad palydovams vietos ten užtektinai, tad kabina palydovus į beveik tą patį orbitos tašką - kartais vos per keliasdešimt kilometrų vieną nuo kito.<br /> <br /> Dabrtiniais laikais visgi antenų naudojimas labai smarkiai sumažėjo, lyginant su tuo, koks buvo apie [[2000]] metus, nes atsirado įvairių lokalaus laidinio ryšio alternatyvų.<br /> <br /> <br /> <br /> [[Category:Kosmosas]]</div>

Arabas