Flashback - Versijų istorija

Fandorina: /* Diferenciavimas nuo kitų sutrikimų */

2016-08-24T17:03:26Z

Diferenciavimas nuo kitų sutrikimų

← Ankstesnė versija		20:03, 24 rugpjūčio 2016 versija
44 eilutė:		44 eilutė:

	Bendru atveju flešbekai yra visiškai psichogeninės kilmės, tačiau dėl labai stiprių trauminių priežasčių gali būti sunkiai tvarkomi. Dažniausiai padeda ilgalaikė [[psichoterapija]], tačiau [[ekspozicinė terapija]] visiškai neleistina.		Bendru atveju flešbekai yra visiškai psichogeninės kilmės, tačiau dėl labai stiprių trauminių priežasčių gali būti sunkiai tvarkomi. Dažniausiai padeda ilgalaikė [[psichoterapija]], tačiau [[ekspozicinė terapija]] visiškai neleistina.



			== Kitos pastabos ==
			Lietuviško atitikmens terminui "flašbekas" kol kas nėra, tikslesnis vertimas būtų - '''pakartotiniai pergyvenimai''', '''rekurentiniai prisiminimai''', '''nevaldoma neigiama atmintis''' arba '''priverstiniai atsiminimai'''. Neteisingi (ir savo esme absurdiški) kalbainių siūlomi terminai - "žvilgsnis į praeitį", "atminties blykstelėjimas", "prisiminimų intarpas" ir panašūs. Tokie terminai niekaip neatspindi esminių flashback savybių.



	[[Category:Simptomai]]		[[Category:Simptomai]]

Fandorina: /* Flešbekų diferenciacija nuo kitų simptomų */

2016-08-24T17:02:23Z

Flešbekų diferenciacija nuo kitų simptomų

← Ankstesnė versija		20:02, 24 rugpjūčio 2016 versija
27 eilutė:		27 eilutė:
	Kaip papildomas simptomas, po flašbekų gali eiti trumpalaikiai (dažniausiai kelių ar keliolikos minučių) trukmės [[kliedesiai]], susiję su intensyviu paciento išgasčiu, kilusiu dėl flašbeko. Paprastai kliedesių turinys būna susijęs su paciento patirta trauma, trunka neilgai (dažniausiai minutes, rečiau valandas), pasibaigia greitai po to, kai aprimsta [[afektas]].		Kaip papildomas simptomas, po flašbekų gali eiti trumpalaikiai (dažniausiai kelių ar keliolikos minučių) trukmės [[kliedesiai]], susiję su intensyviu paciento išgasčiu, kilusiu dėl flašbeko. Paprastai kliedesių turinys būna susijęs su paciento patirta trauma, trunka neilgai (dažniausiai minutes, rečiau valandas), pasibaigia greitai po to, kai aprimsta [[afektas]].

	~~Lietuviško atitikmens terminui "flašbekas" kol kas nėra~~, ~~tikslesnis vertimas būtų - '''pakartotiniai pergyvenimai'''~~, ~~'''rekurentiniai prisiminimai'''~~, ~~'''nevaldoma neigiama atmintis''' arba '''priverstiniai atsiminimai'''~~. ~~Neteisingi~~ (~~ir savo esme absurdiški~~) ~~kalbainių siūlomi terminai - "žvilgsnis~~ į ~~praeitį", "atminties blykstelėjimas", "prisiminimų intarpas" ir panašūs. Tokie terminai niekaip neatspindi esminių flashback savybių~~.		Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad po flešbeko paciento mąstymas rodo adekvatumo požymius, lieka supratimas, kad potyriai susiję su kažkada buvusia trauma. Pašalinus flešbeko priežastis, elgesys per kurį laiką (nuo kelių valandų iki kelių dienų) grįžta į pacientui įprastos normos ribas.

	== Diferenciavimas nuo kitų sutrikimų ==		== Diferenciavimas nuo kitų sutrikimų ==

Fandorina: /* Flešbekų specifika */

2016-08-24T16:59:22Z

Flešbekų specifika

← Ankstesnė versija		19:59, 24 rugpjūčio 2016 versija
13 eilutė:		13 eilutė:
	Skirtingai nuo įprastų atsiminimų, flašbekas yra tiek intensyvus emociškai ir tiek ryškus, kad jo metu žmogus bent dalinai praranda orientaciją esamoje situacijoje ir pergyvena kažkada buvusius įvykius tiek intensyviai, lyg jie būtų tikresni, negu realybė. Taip pat būdinga, kad flašbekas yra iš esmės nevaldomas, jis ateina kaip nesavanoriškas prisiminimas.		Skirtingai nuo įprastų atsiminimų, flašbekas yra tiek intensyvus emociškai ir tiek ryškus, kad jo metu žmogus bent dalinai praranda orientaciją esamoje situacijoje ir pergyvena kažkada buvusius įvykius tiek intensyviai, lyg jie būtų tikresni, negu realybė. Taip pat būdinga, kad flašbekas yra iš esmės nevaldomas, jis ateina kaip nesavanoriškas prisiminimas.

	Tipiškas flešbekas suveikia taip, lyg nukeltų žmogų į praeitį. Paprastai reakcijų nelieka, žmogaus akys išsiplečia, jis sustingsta. Reagavimas į aplinką būna sutrikęs, žmogus nesuvokia kas vyksta:		Tipiškas flešbekas suveikia taip, lyg nukeltų žmogų į praeitį. Paprastai reakcijų nelieka, žmogaus akys išsiplečia, jis sustingsta. Reagavimas į aplinką būna sutrikęs, žmogus nesuvokia kas vyksta. Čia pateikiame tipišką nupasakojimą, kaip flešbekas kyla [[išprievartavimo traumos sindromas\|išprievartavimo traumos sindromo]] atveju, kas savo esme yra tipiškas [[PTSD]] variantas:

	: ''Aš stovėjau parduotuvėje, sodo įrankių skyriuje. Sienos išnyko, viskas išnyko, tapo lyg nerealu. Aš stovėjau sandėlyje, kur mane ruošėsi išprievartauti. Nežinau, kas vyko. Aš atsipeikėjau verkdama, parduotuvėje, prie įrankių. Buvau ir ten praeityje, ir kažkur čia. Mano vyras sakė, kad aš sustingau pusei minutės, o paskui apsiverkiau.''		: ''Aš stovėjau parduotuvėje, sodo įrankių skyriuje. Sienos išnyko, viskas išnyko, tapo lyg nerealu. Aš stovėjau sandėlyje, kur mane ruošėsi išprievartauti. Nežinau, kas vyko. Aš atsipeikėjau verkdama, parduotuvėje, prie įrankių. Buvau ir ten praeityje, ir kažkur čia. Mano vyras sakė, kad aš sustingau pusei minutės, o paskui apsiverkiau.''

	Daugeliu atvejų flašbekas gali būti toks stiprus, kad dėl jo kyla ir stiprus [[afektas]] su neigiamomis emocijomis, verkimu, baime, panika. Pacientai, patiriantys flašbekus, dažniausiai visais įmanomais būdais vengia situacijų, kur tie flašbekai gali kilti.		Daugeliu atvejų flašbekas gali būti toks stiprus, kad dėl jo kyla ir stiprus [[afektas]] su neigiamomis emocijomis, verkimu, baime, panika. Pacientai, patiriantys flašbekus, dažniausiai visais įmanomais būdais vengia situacijų, kur tie flašbekai gali kilti. Pati flešbeko tikimybė gali kelti tokią baimę, kad vien dėl jos gali būti patiriami [[nerimo priepuoliai]] ar netgi [[panikos priepuoliai]].

	Nepaisant itin ryškių potyrių, galinčių įgauti net ir vizualinį suvokimą (pacientas gali pasijusti ne toje vietoje, kur yra, o ten, kur vyko trauma), flašbekai nėra nei [[haliucinacijos]], nei [[pseudohaliucinacijos]], nei [[iliuzijos]], todėl svarbu griežtai diferencijuoti. Flašbekų kilmė yra susijusi su atminties mechanizmais - atkuriami kažkada buvę įvykiai, tačiau tokiu stiprumu, kad paciento suvokime gali prilygti realiai matomiems vaizdams, girdimiems garsams ir t.t.. Nepaisant atkūrimo intensyvumo, pacientas, pasibaigus flašbekui, suvokia ir skiria, kad tai nėra tikri įvykiai. Paciento išgastį tokiais atvejais būtina diferencijuoti nuo baimės, kuri gali kilti dėl haliucinacijų. ~~Išgastis~~ flašbeko metu yra susijęs su atkurtais nemaloniais prisiminimais.		Kai kuriais vertinimais, flešbekai patys savaime gali sukelti lengvą [[psichikos šokas\|psichikos šoką]], su tokio šoko sukeliamomis traumuojančiomis pasekmėmis. Vien dėl šios priežasties būtina pacientą apsaugoti nuo situacijų, kur flešbekas galėtų kilti. Dėl šių priežasčių [[ekspozicinė terapija]] kategoriškai nerekomenduojama.


			== Flešbekų diferenciacija nuo kitų simptomų ==
			Nepaisant itin ryškių potyrių, galinčių įgauti net ir vizualinį suvokimą (pacientas gali pasijusti ne toje vietoje, kur yra, o ten, kur vyko trauma), flašbekai nėra nei [[haliucinacijos]], nei [[pseudohaliucinacijos]], nei [[iliuzijos]], todėl svarbu griežtai diferencijuoti. Flašbekų kilmė yra susijusi su atminties mechanizmais - atkuriami kažkada buvę įvykiai, tačiau tokiu stiprumu, kad paciento suvokime gali prilygti realiai matomiems vaizdams, girdimiems garsams ir t.t.. Nepaisant atkūrimo intensyvumo, pacientas, pasibaigus flašbekui, suvokia ir skiria, kad tai nėra tikri įvykiai. Paciento išgastį tokiais atvejais būtina diferencijuoti nuo baimės, kuri gali kilti dėl haliucinacijų. Išgąstis flašbeko metu yra susijęs su atkurtais nemaloniais, baisiais prisiminimais.

	Kaip papildomas simptomas, po flašbekų gali eiti trumpalaikiai (dažniausiai kelių ar keliolikos minučių) trukmės [[kliedesiai]], susiję su intensyviu paciento išgasčiu, kilusiu dėl flašbeko. Paprastai kliedesių turinys būna susijęs su paciento patirta trauma, trunka neilgai (dažniausiai minutes, rečiau valandas), pasibaigia greitai po to, kai aprimsta [[afektas]].		Kaip papildomas simptomas, po flašbekų gali eiti trumpalaikiai (dažniausiai kelių ar keliolikos minučių) trukmės [[kliedesiai]], susiję su intensyviu paciento išgasčiu, kilusiu dėl flašbeko. Paprastai kliedesių turinys būna susijęs su paciento patirta trauma, trunka neilgai (dažniausiai minutes, rečiau valandas), pasibaigia greitai po to, kai aprimsta [[afektas]].

	Lietuviško atitikmens terminui "flašbekas" kol kas nėra, tikslesnis vertimas būtų - '''pakartotiniai pergyvenimai''', '''rekurentiniai prisiminimai''', '''nevaldoma neigiama atmintis''' arba '''priverstiniai atsiminimai'''. Neteisingi (ir savo esme absurdiški) kalbainių siūlomi terminai - "žvilgsnis į praeitį", "atminties blykstelėjimas", "prisiminimų intarpas" ir panašūs. Tokie terminai niekaip neatspindi esminių flashback savybių.		Lietuviško atitikmens terminui "flašbekas" kol kas nėra, tikslesnis vertimas būtų - '''pakartotiniai pergyvenimai''', '''rekurentiniai prisiminimai''', '''nevaldoma neigiama atmintis''' arba '''priverstiniai atsiminimai'''. Neteisingi (ir savo esme absurdiški) kalbainių siūlomi terminai - "žvilgsnis į praeitį", "atminties blykstelėjimas", "prisiminimų intarpas" ir panašūs. Tokie terminai niekaip neatspindi esminių flashback savybių.


	== Diferenciavimas nuo kitų sutrikimų ==		== Diferenciavimas nuo kitų sutrikimų ==

Arabas 19:37, 16 rugpjūčio 2016

2016-08-16T19:37:05Z

← Ankstesnė versija		22:37, 16 rugpjūčio 2016 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
	'''Flashback''', '''flešbekas''', '''flašbekas''', '''priverstiniai atsiminimai''', '''pakartotiniai pergyvenimai''' ir pan. - tam tikra intensyvių, priverstinių ir nevaldomų atsiminimų rūšis, kylanti po stiprių trauminių potyrių ar kai kurių [[haliucinogenai\|haliucinogenų]] pavartojimo atvejų. Vienas iš dažnesnių [[potrauminis streso sutrikimas\|potrauminio streso sutrikimo]] (PTSD) požymių.		'''Flashback''', '''flešbekas''', '''flašbekas''', '''priverstiniai atsiminimai''', '''pakartotiniai pergyvenimai''' ir pan. - tam tikra nenormaliai intensyvių, priverstinių ir nevaldomų emocinių atsiminimų rūšis, kylanti po stiprių trauminių potyrių ar kai kurių [[haliucinogenai\|haliucinogenų]] pavartojimo atvejų. Vienas iš dažnesnių [[potrauminis streso sutrikimas\|potrauminio streso sutrikimo]] (PTSD) požymių.

	Paprastai ~~flašbekai~~ būna susiję su itn stipriais kadaise buvusiais trauminiais įvykiais - paciento atmintis atkuria jausmus, emocijas, pojūčius, vaizdinius, kurie buvo traumos metu. Kadangi atsimenamos traumos būna labai nemalonios (išprievartavimas, sužalojimas, artimų žmonių žūtis ar sužalojimas, kitos smurto scenos), atsiminimai visada būna kartu su stipriu [[afektas\|afektu]].		Paprastai flešbekai būna susiję su itn stipriais kadaise buvusiais trauminiais įvykiais - paciento atmintis atkuria jausmus, emocijas, pojūčius, vaizdinius, kurie buvo traumos metu. Kadangi atsimenamos traumos būna labai nemalonios (išprievartavimas, sužalojimas, artimų žmonių žūtis ar sužalojimas, kitos smurto scenos), atsiminimai visada būna kartu su stipriu [[afektas\|afektu]].

	~~Flašbekas~~ savo esme nėra įprastas atsiminimas - tai gali būti netgi ne tiek įvykių prisiminimas, kiek atkurti tie patys jausmai, emocijos, pojūčiai, kurie buvo kažkada, kai įvyko koks nors ankstesnis įvykis. Flašbeką patiriantis žmogus gali neatsiminti įvykių ar jų sekos, tačiau pergyventi kažkada buvusią būseną beveik tiek pat intensyviai, kaip pergyveno tada, kai ją patyrė. Būdingiausia, kad flašbekus patiria žmonės, kažkada patyrę labai sunkias psichologines traumas, susijusias su didelėmis grėsmėmis gyvybei, sveikatai, asmenybės vientisumui ir pan..		Diagnostikoje flašbekai yra vienas iš esminių simptomų, leidžiančių lengvai diferencijuoti [[PTSD]] nuo kitų sutrikimų. Nors flašbekai būna ne visais PTSD atvejais, o gali pasitaikyti ir prie kitų [[psichikos sutrikimai\|psichikos sutrikimų]], jie yra vienas iš ryškiausių PTSD požymių.

			Flešbekas savo esme nėra įprastas atsiminimas - tai gali būti netgi ne tiek įvykių prisiminimas, kiek atkurti tie patys jausmai, emocijos, pojūčiai, kurie buvo kažkada, kai įvyko koks nors ankstesnis įvykis. Flašbeką patiriantis žmogus gali neatsiminti įvykių ar jų sekos, tačiau pergyventi kažkada buvusią būseną beveik tiek pat intensyviai, kaip pergyveno tada, kai ją patyrė. Būdingiausia, kad flašbekus patiria žmonės, kažkada patyrę labai sunkias psichologines traumas, susijusias su didelėmis grėsmėmis gyvybei, sveikatai, asmenybės vientisumui ir pan..

			Labai svarbu skirti flešbekus nuo įkyrių prisiminimų, nerimo ar panikos priepuolių, o taip pat nuo refleksyvių reakcijų.


			== Flešbekų specifika ==
	Skirtingai nuo įprastų atsiminimų, flašbekas yra tiek intensyvus emociškai ir tiek ryškus, kad jo metu žmogus bent dalinai praranda orientaciją esamoje situacijoje ir pergyvena kažkada buvusius įvykius tiek intensyviai, lyg jie būtų tikresni, negu realybė. Taip pat būdinga, kad flašbekas yra iš esmės nevaldomas, jis ateina kaip nesavanoriškas prisiminimas.		Skirtingai nuo įprastų atsiminimų, flašbekas yra tiek intensyvus emociškai ir tiek ryškus, kad jo metu žmogus bent dalinai praranda orientaciją esamoje situacijoje ir pergyvena kažkada buvusius įvykius tiek intensyviai, lyg jie būtų tikresni, negu realybė. Taip pat būdinga, kad flašbekas yra iš esmės nevaldomas, jis ateina kaip nesavanoriškas prisiminimas.

			Tipiškas flešbekas suveikia taip, lyg nukeltų žmogų į praeitį. Paprastai reakcijų nelieka, žmogaus akys išsiplečia, jis sustingsta. Reagavimas į aplinką būna sutrikęs, žmogus nesuvokia kas vyksta:

			: ''Aš stovėjau parduotuvėje, sodo įrankių skyriuje. Sienos išnyko, viskas išnyko, tapo lyg nerealu. Aš stovėjau sandėlyje, kur mane ruošėsi išprievartauti. Nežinau, kas vyko. Aš atsipeikėjau verkdama, parduotuvėje, prie įrankių. Buvau ir ten praeityje, ir kažkur čia. Mano vyras sakė, kad aš sustingau pusei minutės, o paskui apsiverkiau.''

	Daugeliu atvejų flašbekas gali būti toks stiprus, kad dėl jo kyla ir stiprus [[afektas]] su neigiamomis emocijomis, verkimu, baime, panika. Pacientai, patiriantys flašbekus, dažniausiai visais įmanomais būdais vengia situacijų, kur tie flašbekai gali kilti.		Daugeliu atvejų flašbekas gali būti toks stiprus, kad dėl jo kyla ir stiprus [[afektas]] su neigiamomis emocijomis, verkimu, baime, panika. Pacientai, patiriantys flašbekus, dažniausiai visais įmanomais būdais vengia situacijų, kur tie flašbekai gali kilti.
11 eilutė:		21 eilutė:
	Nepaisant itin ryškių potyrių, galinčių įgauti net ir vizualinį suvokimą (pacientas gali pasijusti ne toje vietoje, kur yra, o ten, kur vyko trauma), flašbekai nėra nei [[haliucinacijos]], nei [[pseudohaliucinacijos]], nei [[iliuzijos]], todėl svarbu griežtai diferencijuoti. Flašbekų kilmė yra susijusi su atminties mechanizmais - atkuriami kažkada buvę įvykiai, tačiau tokiu stiprumu, kad paciento suvokime gali prilygti realiai matomiems vaizdams, girdimiems garsams ir t.t.. Nepaisant atkūrimo intensyvumo, pacientas, pasibaigus flašbekui, suvokia ir skiria, kad tai nėra tikri įvykiai. Paciento išgastį tokiais atvejais būtina diferencijuoti nuo baimės, kuri gali kilti dėl haliucinacijų. Išgastis flašbeko metu yra susijęs su atkurtais nemaloniais prisiminimais.		Nepaisant itin ryškių potyrių, galinčių įgauti net ir vizualinį suvokimą (pacientas gali pasijusti ne toje vietoje, kur yra, o ten, kur vyko trauma), flašbekai nėra nei [[haliucinacijos]], nei [[pseudohaliucinacijos]], nei [[iliuzijos]], todėl svarbu griežtai diferencijuoti. Flašbekų kilmė yra susijusi su atminties mechanizmais - atkuriami kažkada buvę įvykiai, tačiau tokiu stiprumu, kad paciento suvokime gali prilygti realiai matomiems vaizdams, girdimiems garsams ir t.t.. Nepaisant atkūrimo intensyvumo, pacientas, pasibaigus flašbekui, suvokia ir skiria, kad tai nėra tikri įvykiai. Paciento išgastį tokiais atvejais būtina diferencijuoti nuo baimės, kuri gali kilti dėl haliucinacijų. Išgastis flašbeko metu yra susijęs su atkurtais nemaloniais prisiminimais.

	Kaip papildomas simptomas, po flašbekų gali eiti trumpalaikiai (dažniausiai kelių ar keliolikos minučių) trukmės [[kliedesiai]], susiję su intensyviu paciento išgasčiu, kilusiu dėl flašbeko. Paprastai kliedesių turinys būna susijęs su paciento patirta trauma, trunka neilgai, pasibaigia greitai po to, kai aprimsta [[afektas]].		Kaip papildomas simptomas, po flašbekų gali eiti trumpalaikiai (dažniausiai kelių ar keliolikos minučių) trukmės [[kliedesiai]], susiję su intensyviu paciento išgasčiu, kilusiu dėl flašbeko. Paprastai kliedesių turinys būna susijęs su paciento patirta trauma, trunka neilgai (dažniausiai minutes, rečiau valandas), pasibaigia greitai po to, kai aprimsta [[afektas]].

	~~Diagnostikoje flašbekai~~ yra ~~vienas iš esminių simptomų~~, ~~leidžiančių lengvai diferencijuoti~~ [[PTSD]] nuo ~~kitų~~ sutrikimų. ~~Nors flašbekai būna ne visais PTSD atvejais~~, o gali ~~pasitaikyti~~ ir ~~prie kitų~~ [[~~psichikos~~ sutrikimai\|~~psichikos~~ sutrikimų]], ~~jie yra vienas iš ryškiausių PTSD požymių~~.		Lietuviško atitikmens terminui "flašbekas" kol kas nėra, tikslesnis vertimas būtų - '''pakartotiniai pergyvenimai''', '''rekurentiniai prisiminimai''', '''nevaldoma neigiama atmintis''' arba '''priverstiniai atsiminimai'''. Neteisingi (ir savo esme absurdiški) kalbainių siūlomi terminai - "žvilgsnis į praeitį", "atminties blykstelėjimas", "prisiminimų intarpas" ir panašūs. Tokie terminai niekaip neatspindi esminių flashback savybių.


			== Diferenciavimas nuo kitų sutrikimų ==
			Daugeliu atvejų flešbekai painiojami su kitais sutrikimais, ypač dėl to, kad patys flešbekus patiriantys žmonės negeba ir nenori rišliai paaiškinti savo potyrių. Paprastai negebėjimas ir nenoras paaiškinti būna susijęs su pernelyg intensyviais neigiamais pergyvenimais. Diferencijavimui pateikiame tipinius reiškinius, su kuriais flešbekai būna painiojami:
			* Panikos priepuoliai - labai intensyvi baimė, galinti pereiti į verkimą. Nors intensyvus išgastis gali būti flešbeko pasekmė, panikos priepuoliai vyksta be intensyvaus atsiminimo.
			* Nerimo priepuoliai - analogiški baimės priepuoliams, tačiau su nerimo simptomatika. Nors nerimas gali kamuoti specifinėje aplinkoje ar tokiose situacijose, kurios gali sukelti flešbeką, nerimo priepuoliai vyksta nepriklausomai.
			* Įkyrūs prisiminimai - lyginant su flešbekais, savo intensyvumu yra labai žemo lygio, netgi kai jie yra kankinantys ir stiprūs. Žmogus gali aiškiai skirti tokius prisiminimus nuo flešbekų, nepraranda orientacijos aplinkoje, gali adekvačiai reaguoti.
			* Agresijos priepuoliai - išmoktos neadekvačios gynybinės reakcijos, dažniausiai būdingos [[karinis PTSD\|karinio PTSD]] atvejams. Skirtingai nuo flešbeko, suveikia kaip nevaldomos, tačiau be intensyvių prisiminimų. Savo mechanizmais artimos panikos priepuoliams.
			* Refleksyvios reakcijos - kaip ir flešbekai, jos gali kilti situacijose, primenančiose traumą, žmogus trumpam gali prarasti orientaciją, tačiau jos nesusijusios su atsimintu, priverstiniu ir pakartotiniu traumavusių įvykių pergyvenimu.
			* [[Derealizacija]] - kaip ir flešbekuose, esant derealizacijai stipriai prarandamas realybės pojūtis. Flešbekuose, skirtingai nuo derealizacijos, tas realybės jausmo praradimas būna susijęs su stipriais, realybę išstumiančiais prisiminimais bei intensyiomis emocijomis. Derealizacijos atveju emocijos būna susilpnintos, ryškūs prisiminimai nefigūruoja.
			* [[Depersonalizacija]] - joje, kaip ir flešbekuose, gali būti asmenybės, savojo Aš praradimo pojūtis. Skirtingai nuo depersonalizacijos, flešbekų atveju tai būna susiję su stipriomis emocijomis ir ryškiais prisiminimais.

			Viena iš esminių problemų išskiriant flešbekus iš aukščiau minimų sutrikimų, yra ta, kad flešbekai dažnai būna susiję su tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios gali sukelti ir tuos pačius aukščiau minimus sutrikimus. Pvz., traumą stipriai primenanti situacija gali sukelti vienu atveju flešbeką, o kitu atveju - panikos priepuolį. Galimybė kilti flešbekui paprastai pasireiškia per nerimo priepuolius. Įkyrūs prisiminimai gali kaitaliotis su laikas nuo laiko patiriamais flešbekais. Tam tikrose situacijose flešbekai gali sukelti kurį laiką trunkančią derealizaciją ir depersonalizaciją. Ir t.t., ir t.t..

			Reikia pastebėti, kad flešbekai yra pakankamai specifinis reiškinys, jų pobūdis, trukmė ir turinys smarkiai skiriasi pas skirtingus žmones. Mažiau patyrusiems specialistams, ypač psichologams, nesusipažinusiems su [[sąmonės sutrikimai\|sąmonės sutrikimų]] diagnostika, flešbekai gali būti gana sunkiai suprantami kaip konceptas.

	~~Lietuviško atitikmens terminui "flašbekas" kol kas nėra~~, ~~tikslesnis vertimas būtų - '''pakartotiniai pergyvenimai''', '''rekurentiniai prisiminimai''', '''nevaldoma neigiama atmintis''' arba '''priverstiniai atsiminimai'''~~. ~~Neteisingi (ir savo esme absurdiški) kalbainių siūlomi terminai - "žvilgsnis į praeitį", "atminties blykstelėjimas"~~, ~~"prisiminimų intarpas" ir panašūs. Tokie terminai niekaip neatspindi esminių flashback savybių~~.		Bendru atveju flešbekai yra visiškai psichogeninės kilmės, tačiau dėl labai stiprių trauminių priežasčių gali būti sunkiai tvarkomi. Dažniausiai padeda ilgalaikė [[psichoterapija]], tačiau [[ekspozicinė terapija]] visiškai neleistina.



	[[Category:Simptomai]]		[[Category:Simptomai]]

Arabas: Naujas puslapis: '''Flashback''', '''flešbekas''', '''flašbekas''', '''priverstiniai atsiminimai''', '''pakartotiniai pergyvenimai''' ir pan. - tam tikra intensyvių, priverstinių ir nevaldom...

2016-08-08T22:05:28Z

Naujas puslapis: '''Flashback''', '''flešbekas''', '''flašbekas''', '''priverstiniai atsiminimai''', '''pakartotiniai pergyvenimai''' ir pan. - tam tikra intensyvių, priverstinių ir nevaldom...

Naujas puslapis

'''Flashback''', '''flešbekas''', '''flašbekas''', '''priverstiniai atsiminimai''', '''pakartotiniai pergyvenimai''' ir pan. - tam tikra intensyvių, priverstinių ir nevaldomų atsiminimų rūšis, kylanti po stiprių trauminių potyrių ar kai kurių [[haliucinogenai|haliucinogenų]] pavartojimo atvejų. Vienas iš dažnesnių [[potrauminis streso sutrikimas|potrauminio streso sutrikimo]] (PTSD) požymių.

Paprastai flašbekai būna susiję su itn stipriais kadaise buvusiais trauminiais įvykiais - paciento atmintis atkuria jausmus, emocijas, pojūčius, vaizdinius, kurie buvo traumos metu. Kadangi atsimenamos traumos būna labai nemalonios (išprievartavimas, sužalojimas, artimų žmonių žūtis ar sužalojimas, kitos smurto scenos), atsiminimai visada būna kartu su stipriu [[afektas|afektu]].

Flašbekas savo esme nėra įprastas atsiminimas - tai gali būti netgi ne tiek įvykių prisiminimas, kiek atkurti tie patys jausmai, emocijos, pojūčiai, kurie buvo kažkada, kai įvyko koks nors ankstesnis įvykis. Flašbeką patiriantis žmogus gali neatsiminti įvykių ar jų sekos, tačiau pergyventi kažkada buvusią būseną beveik tiek pat intensyviai, kaip pergyveno tada, kai ją patyrė. Būdingiausia, kad flašbekus patiria žmonės, kažkada patyrę labai sunkias psichologines traumas, susijusias su didelėmis grėsmėmis gyvybei, sveikatai, asmenybės vientisumui ir pan..

Skirtingai nuo įprastų atsiminimų, flašbekas yra tiek intensyvus emociškai ir tiek ryškus, kad jo metu žmogus bent dalinai praranda orientaciją esamoje situacijoje ir pergyvena kažkada buvusius įvykius tiek intensyviai, lyg jie būtų tikresni, negu realybė. Taip pat būdinga, kad flašbekas yra iš esmės nevaldomas, jis ateina kaip nesavanoriškas prisiminimas.

Daugeliu atvejų flašbekas gali būti toks stiprus, kad dėl jo kyla ir stiprus [[afektas]] su neigiamomis emocijomis, verkimu, baime, panika. Pacientai, patiriantys flašbekus, dažniausiai visais įmanomais būdais vengia situacijų, kur tie flašbekai gali kilti.

Nepaisant itin ryškių potyrių, galinčių įgauti net ir vizualinį suvokimą (pacientas gali pasijusti ne toje vietoje, kur yra, o ten, kur vyko trauma), flašbekai nėra nei [[haliucinacijos]], nei [[pseudohaliucinacijos]], nei [[iliuzijos]], todėl svarbu griežtai diferencijuoti. Flašbekų kilmė yra susijusi su atminties mechanizmais - atkuriami kažkada buvę įvykiai, tačiau tokiu stiprumu, kad paciento suvokime gali prilygti realiai matomiems vaizdams, girdimiems garsams ir t.t.. Nepaisant atkūrimo intensyvumo, pacientas, pasibaigus flašbekui, suvokia ir skiria, kad tai nėra tikri įvykiai. Paciento išgastį tokiais atvejais būtina diferencijuoti nuo baimės, kuri gali kilti dėl haliucinacijų. Išgastis flašbeko metu yra susijęs su atkurtais nemaloniais prisiminimais.

Kaip papildomas simptomas, po flašbekų gali eiti trumpalaikiai (dažniausiai kelių ar keliolikos minučių) trukmės [[kliedesiai]], susiję su intensyviu paciento išgasčiu, kilusiu dėl flašbeko. Paprastai kliedesių turinys būna susijęs su paciento patirta trauma, trunka neilgai, pasibaigia greitai po to, kai aprimsta [[afektas]].

Diagnostikoje flašbekai yra vienas iš esminių simptomų, leidžiančių lengvai diferencijuoti [[PTSD]] nuo kitų sutrikimų. Nors flašbekai būna ne visais PTSD atvejais, o gali pasitaikyti ir prie kitų [[psichikos sutrikimai|psichikos sutrikimų]], jie yra vienas iš ryškiausių PTSD požymių.

Lietuviško atitikmens terminui "flašbekas" kol kas nėra, tikslesnis vertimas būtų - '''pakartotiniai pergyvenimai''', '''rekurentiniai prisiminimai''', '''nevaldoma neigiama atmintis''' arba '''priverstiniai atsiminimai'''. Neteisingi (ir savo esme absurdiški) kalbainių siūlomi terminai - "žvilgsnis į praeitį", "atminties blykstelėjimas", "prisiminimų intarpas" ir panašūs. Tokie terminai niekaip neatspindi esminių flashback savybių.

[[Category:Simptomai]]