Elektrit - Versijų istorija

ESM 20:27, 15 vasario 2025

2025-02-15T20:27:41Z

← Ankstesnė versija		23:27, 15 vasario 2025 versija
16 eilutė:		16 eilutė:

	Apie [[1936]] metus Elektrit gamyklose dirbo 1100 darbuotojų, tai buvo pati didžiausia radioelektronikos gamykla visoje [[Lenkija\|Lenkijoje]]. Gamykla turėjo ir dideles dirbtuves radijo imtuvų korpusams gaminti (anais laikais jie buvo gaminami iš medžio), ir nuosavą elektrinę, ir elektronikos laboratorijas. Surinkimas buvo vykdomas, naudojant 6 konvejerio linijas, per metus buvo gaminami 54 tūkstančiai radijo imtuvų, ir gamyba vis augo.		Apie [[1936]] metus Elektrit gamyklose dirbo 1100 darbuotojų, tai buvo pati didžiausia radioelektronikos gamykla visoje [[Lenkija\|Lenkijoje]]. Gamykla turėjo ir dideles dirbtuves radijo imtuvų korpusams gaminti (anais laikais jie buvo gaminami iš medžio), ir nuosavą elektrinę, ir elektronikos laboratorijas. Surinkimas buvo vykdomas, naudojant 6 konvejerio linijas, per metus buvo gaminami 54 tūkstančiai radijo imtuvų, ir gamyba vis augo.

			Tuo metu gamykla didžiąja dalimi apsirūpindavo ir elektronikos komponentais, kuriuos pasigamindavo pati. Tik 20% elementų buvo importiniai. O ir tų importinių gamyba po truputį buvo mažinama - kaip pvz., kiek vėliau buvo pradėta ir [[radijo lempos\|radijo lempų]] gamyba.

			Nuo 1937 metų Elektrit gamykla sugebėjo atsiverti ir eksporto kanalus. Radijo imtuvai buvo nebrangūs, lyginant su [[Vakarų Europa\|Vakarų Europoje]] ar [[JAV]] gamintais, tad eksportas ėjosi visai gerai.

	Viena iš gamyklos stiprybių buvo tai, kad ji efektyviai panaudodavo sezoninę darbo jėgą - Vilniaus krašto gyventojai vasarą užsiimdavo žemės ūkiu, tuo tarpu gamykla vasarą darydavo įrangos profilaktiką, permontavimus ir taip toliau. Apie [[rugsėjis\|rugsėjo]] mėnesį, kai žemės ūkio darbininkai pasilikdavo be darbo, prasidėdavo darbuotojų įdarbinimas prie konvejerių, tas darbas vykdavo maždaug iki [[kovas\|kovo]] mėnesio, kai darbuotojai būdavo paleidžiami vėl į žemės ūkį. Toksai sezoninis darbas leido smarkiai atpiginti darbo jėgos kainą, o kartu įdarbinti daug kaimiečių, kuriems tai tapo šansu pereiti į miesto gyvenimą.		Viena iš gamyklos stiprybių buvo tai, kad ji efektyviai panaudodavo sezoninę darbo jėgą - Vilniaus krašto gyventojai vasarą užsiimdavo žemės ūkiu, tuo tarpu gamykla vasarą darydavo įrangos profilaktiką, permontavimus ir taip toliau. Apie [[rugsėjis\|rugsėjo]] mėnesį, kai žemės ūkio darbininkai pasilikdavo be darbo, prasidėdavo darbuotojų įdarbinimas prie konvejerių, tas darbas vykdavo maždaug iki [[kovas\|kovo]] mėnesio, kai darbuotojai būdavo paleidžiami vėl į žemės ūkį. Toksai sezoninis darbas leido smarkiai atpiginti darbo jėgos kainą, o kartu įdarbinti daug kaimiečių, kuriems tai tapo šansu pereiti į miesto gyvenimą.

	~~Tuo metu~~ gamykla ~~didžiąja dalimi apsirūpindavo ir elektronikos komponentais, kuriuos pasigamindavo pati~~. ~~Tik 20% elementų~~ buvo ~~importiniai~~.		Vasarą, kai linijos būdavo pristabdytos, gamykla perderindavo įrangą naujam modelių rinkiniui. Nauji radijo imtuvų modeliai būdavo išleidžiami kiekvienais metais - toksai kasmetis modernizavimas irgi buvo viena iš firmos sėkmės priežasčių. Tais [[1939]] metais, kai [[sovietai]] užgrobė [[Vilniaus kraštas\|Vilniaus kraštą]], gamykla buvo nusimačiusi 6 naujus imtuvų modelius, skirtus [[1940]] metų sezonui.

	~~Nuo 1937 metų Elektrit gamykla sugebėjo atsiverti ir eksporto kanalus. Radijo imtuvai buvo nebrangūs~~, ~~lyginant su~~ [[~~Vakarų Europa~~\|~~Vakarų Europoje~~]] ar [[~~JAV~~]] ~~gamintais, tad eksportas ėjosi visai gerai~~.

	Gamykla žlugo tik kai [[Vilniaus kraštas\|Vilniaus kraštą]] užgrobė sovietai - šieji, prieš Vilniaus kraštą perduodami Lietuvai, išplėšė viską, ką tiktai gali. Gamykla buvo išvežta į [[Minskas\|Minską]], Lietuvai atiteko tik gamyklos likučiai. Į Minską buvo išvežta ir daugybė darbuotojų, ypač kvalifikuot - tie buvo tiesiog masiškai suimti ir išgabenti į [[Baltarusija\|Baltarusiją]] per prievartą.		Gamykla žlugo tik kai [[Vilniaus kraštas\|Vilniaus kraštą]] užgrobė sovietai - šieji, prieš Vilniaus kraštą perduodami Lietuvai, išplėšė viską, ką tiktai gali. Gamykla buvo išvežta į [[Minskas\|Minską]], Lietuvai atiteko tik gamyklos likučiai. Į Minską buvo išvežta ir daugybė darbuotojų, ypač kvalifikuot - tie buvo tiesiog masiškai suimti ir išgabenti į [[Baltarusija\|Baltarusiją]] per prievartą.

ESM 20:21, 15 vasario 2025

2025-02-15T20:21:45Z

← Ankstesnė versija		23:21, 15 vasario 2025 versija
2 eilutė:		2 eilutė:

	Elektrit veikė nuo [[1925]] metų iki [[1939]], kai Vilniaus kraštą užgrobę [[sovietai]] visą gamyklą ėmė ir išsivogė, išveždami į Minską. Per prievartą buvo išvežti ir daugelis gamyklos specialistų, kurie buvo verčiami gamyklą atstatinėti Minske, o paskui didesne dalimi išsiųsti į tremtį [[Sibiras\|Sibire]] ar išvis sušaudyti. Išvežta gamykla tapo pagrindu Minsko radijo gamyklai, kuri tapo viena iš didžiausių radioelektronikos gamyklų visoje [[SSRS]]. Patys masiškiausi visų laikų sovietiniai lempiniai radijo imtuvai "Minsk" išties buvo ne kas kita, kaip dar [[Tarpukaris\|Tarpukariu]] sukurti Elektrit imtuvų modeliai.		Elektrit veikė nuo [[1925]] metų iki [[1939]], kai Vilniaus kraštą užgrobę [[sovietai]] visą gamyklą ėmė ir išsivogė, išveždami į Minską. Per prievartą buvo išvežti ir daugelis gamyklos specialistų, kurie buvo verčiami gamyklą atstatinėti Minske, o paskui didesne dalimi išsiųsti į tremtį [[Sibiras\|Sibire]] ar išvis sušaudyti. Išvežta gamykla tapo pagrindu Minsko radijo gamyklai, kuri tapo viena iš didžiausių radioelektronikos gamyklų visoje [[SSRS]]. Patys masiškiausi visų laikų sovietiniai lempiniai radijo imtuvai "Minsk" išties buvo ne kas kita, kaip dar [[Tarpukaris\|Tarpukariu]] sukurti Elektrit imtuvų modeliai.

			Lyginant, pvz., su [[Latvija\|Latvijoje]] buvusia Rygos [[VEF]] konsorciumu, Elektrit kompanija turėjo kelis kartus mažiau darbuotojų, tačiau VEF užsiėmė praktiškai bet kuo - pradedant radijo imtuvais ir baigiant kabelių tiesimu ir automobilių remontu, tuo tarpu Elektrit buvo smarkiai specializuota radijo įrangos gamykla. Lyginant pagal gamybos apimtis, VEF [[Tarpukaris\|Tarpukaryje]] pagamindavo maždaug nuo 800 iki 2500 radijo imtuvų per mėnesį, vidutiniškai - apie 1500, kai Elektrit gamybos metinis vidurkis buvo apie 4500 imtuvų, kai kurių mėnesių gamybos apimtys siekė apie 7000 imtuvų ar daugiau. Žodžiu, kelis kartus didesnė gamykla, tačiau specializuota.

			Pačioje Lenkijoje Elektrit gamyklos produkcija nemenka dalimi buvo boikotuojama, nes gamyklos įkūrėjai ir savininkai buvo žydai, o tuometėse kalbose žydų kapitalas buvo neretai siejamas su Lietuva. Nepaisant to, gamykla buvo tiesiog geriausia, todėl visvien tapo didžiausia radioelektronikos kompanija Lenkijoje.


	== Elektrit gamyklos istorija ==		== Elektrit gamyklos istorija ==
8 eilutė:		13 eilutė:
	Kai [[1928]] metais [[Lenkija]] pastatė [[Vilnius\|Vilniuje]] svo radijo stotį, tai transliacijų lygis labai pakilo ir staiga šoko ir imtuvų paklausa. Radijo imtuvų pardavimai pakilo tiek, kad firma jau nutarė pastatyti ir gamybos linijas, skirtas radijo komponentų gamybai - pradėjo daryti ir [[kondensatoriai\|kondensatorius]], [[transformatoriai\|transformatorius]], [[garsiakalbiai\|garsiakalbius]] bei kitas dalis.		Kai [[1928]] metais [[Lenkija]] pastatė [[Vilnius\|Vilniuje]] svo radijo stotį, tai transliacijų lygis labai pakilo ir staiga šoko ir imtuvų paklausa. Radijo imtuvų pardavimai pakilo tiek, kad firma jau nutarė pastatyti ir gamybos linijas, skirtas radijo komponentų gamybai - pradėjo daryti ir [[kondensatoriai\|kondensatorius]], [[transformatoriai\|transformatorius]], [[garsiakalbiai\|garsiakalbius]] bei kitas dalis.

	Jau [[1934]] firma nusipirko licencijas iš vienos geriausių pasaulio firmų ~~Minerwa~~ ([[Austrija\|Austrijos]] kompanija) aukštos klasės imtuvų gamybai. Tuo pačiu buvo atidaryta ir dar viena gamykla Vilniuje.		Jau [[1934]] firma nusipirko licencijas iš vienos geriausių pasaulio firmų Minerva ([[Austrija\|Austrijos]] kompanija) aukštos klasės imtuvų gamybai. Tuo pačiu buvo atidaryta ir dar viena gamykla Vilniuje.

	Apie [[1936]] metus Elektrit gamyklose dirbo 1100 darbuotojų, tai buvo pati didžiausia radioelektronikos gamykla visoje [[Lenkija\|Lenkijoje]]. Gamykla turėjo ir dideles dirbtuves radijo imtuvų korpusams gaminti (anais laikais jie buvo gaminami iš medžio), ir nuosavą elektrinę, ir elektronikos laboratorijas. Surinkimas buvo vykdomas, naudojant 6 konvejerio linijas, per metus buvo gaminami 54 tūkstančiai radijo imtuvų, ir gamyba vis augo.		Apie [[1936]] metus Elektrit gamyklose dirbo 1100 darbuotojų, tai buvo pati didžiausia radioelektronikos gamykla visoje [[Lenkija\|Lenkijoje]]. Gamykla turėjo ir dideles dirbtuves radijo imtuvų korpusams gaminti (anais laikais jie buvo gaminami iš medžio), ir nuosavą elektrinę, ir elektronikos laboratorijas. Surinkimas buvo vykdomas, naudojant 6 konvejerio linijas, per metus buvo gaminami 54 tūkstančiai radijo imtuvų, ir gamyba vis augo.

			Viena iš gamyklos stiprybių buvo tai, kad ji efektyviai panaudodavo sezoninę darbo jėgą - Vilniaus krašto gyventojai vasarą užsiimdavo žemės ūkiu, tuo tarpu gamykla vasarą darydavo įrangos profilaktiką, permontavimus ir taip toliau. Apie [[rugsėjis\|rugsėjo]] mėnesį, kai žemės ūkio darbininkai pasilikdavo be darbo, prasidėdavo darbuotojų įdarbinimas prie konvejerių, tas darbas vykdavo maždaug iki [[kovas\|kovo]] mėnesio, kai darbuotojai būdavo paleidžiami vėl į žemės ūkį. Toksai sezoninis darbas leido smarkiai atpiginti darbo jėgos kainą, o kartu įdarbinti daug kaimiečių, kuriems tai tapo šansu pereiti į miesto gyvenimą.

	Tuo metu gamykla didžiąja dalimi apsirūpindavo ir elektronikos komponentais, kuriuos pasigamindavo pati. Tik 20% elementų buvo importiniai.		Tuo metu gamykla didžiąja dalimi apsirūpindavo ir elektronikos komponentais, kuriuos pasigamindavo pati. Tik 20% elementų buvo importiniai.
16 eilutė:		23 eilutė:
	Nuo 1937 metų Elektrit gamykla sugebėjo atsiverti ir eksporto kanalus. Radijo imtuvai buvo nebrangūs, lyginant su [[Vakarų Europa\|Vakarų Europoje]] ar [[JAV]] gamintais, tad eksportas ėjosi visai gerai.		Nuo 1937 metų Elektrit gamykla sugebėjo atsiverti ir eksporto kanalus. Radijo imtuvai buvo nebrangūs, lyginant su [[Vakarų Europa\|Vakarų Europoje]] ar [[JAV]] gamintais, tad eksportas ėjosi visai gerai.

	Gamykla žlugo tik kai [[Vilniaus kraštas\|Vilniaus kraštą]] užgrobė sovietai - šieji, prieš Vilniaus kraštą perduodami Lietuvai, išplėšė viską, ką tiktai gali. Gamykla buvo išvežta į [[Minskas\|Minską]], Lietuvai atiteko tik gamyklos likučiai. Per [[II Pasaulinis karas\|II Pasaulinio karą]] gamyklą bandė atkurti vokiečiai, kurie ten vėl pradėjo įvairios įrangos gamybą, atvežė kažkiek naujų įrenginių, apmokė daug darbuotojų. Vėliau, kai Lietuvą vėl užgrobė [[sovietai]], gamyklos pagrindu buvo įkurta didžiulė karinės elektronikos gamykla, vėliau žinoma kaip [[Petiorkės]].		Gamykla žlugo tik kai [[Vilniaus kraštas\|Vilniaus kraštą]] užgrobė sovietai - šieji, prieš Vilniaus kraštą perduodami Lietuvai, išplėšė viską, ką tiktai gali. Gamykla buvo išvežta į [[Minskas\|Minską]], Lietuvai atiteko tik gamyklos likučiai. Į Minską buvo išvežta ir daugybė darbuotojų, ypač kvalifikuot - tie buvo tiesiog masiškai suimti ir išgabenti į [[Baltarusija\|Baltarusiją]] per prievartą.

			Per [[II Pasaulinis karas\|II Pasaulinio karą]] gamyklą bandė atkurti vokiečiai, kurie ten vėl pradėjo įvairios įrangos gamybą, atvežė kažkiek naujų įrenginių, apmokė daug darbuotojų. Vėliau, kai Lietuvą vėl užgrobė [[sovietai]], gamyklos pagrindu buvo įkurta didžiulė karinės elektronikos gamykla, vėliau žinoma kaip [[Petiorkės]].



	[[Category:Uabai]]		[[Category:Uabai]]

ESM: Naujas puslapis: '''Elektrit''' - viena iš didesių visos Europos radijo komponentų ir radijo imtuvų gamyklų, buvusi Vilniuje. Gamino radijo imtuvus, maitinimo blokus, stiprintuvus ir praktiškai visus imtuvų gamybai reikalingus radioelektronikos komponentus, įskaitant ir radijo lempas. Po II Pasaulinio karo sovietų išvogtos Elektrit gamyklos likučiai tapo pagrindu vienai iš didiausių Vilniaus rad...

2025-02-15T12:03:11Z

Naujas puslapis: '''Elektrit''' - viena iš didesių visos Europos radijo komponentų ir radijo imtuvų gamyklų, buvusi Vilniuje. Gamino radijo imtuvus, maitinimo blokus, stiprintuvus ir praktiškai visus imtuvų gamybai reikalingus radioelektronikos komponentus, įskaitant ir radijo lempas. Po II Pasaulinio karo sovietų išvogtos Elektrit gamyklos likučiai tapo pagrindu vienai iš didiausių Vilniaus rad...

Naujas puslapis

'''Elektrit''' - viena iš didesių visos [[Europa|Europos]] radijo komponentų ir radijo imtuvų gamyklų, buvusi [[Vilnius|Vilniuje]]. Gamino [[radijo imtuvai|radijo imtuvus]], maitinimo blokus, stiprintuvus ir praktiškai visus imtuvų gamybai reikalingus radioelektronikos komponentus, įskaitant ir [[radijo lempos|radijo lempas]]. Po [[II Pasaulinis karas|II Pasaulinio karo]] sovietų išvogtos Elektrit gamyklos likučiai tapo pagrindu vienai iš didiausių Vilniaus radioelektronikos gamyklų - taip vadinamoms [[Petiorkės|Petiorkėms]].

Elektrit veikė nuo [[1925]] metų iki [[1939]], kai Vilniaus kraštą užgrobę [[sovietai]] visą gamyklą ėmė ir išsivogė, išveždami į Minską. Per prievartą buvo išvežti ir daugelis gamyklos specialistų, kurie buvo verčiami gamyklą atstatinėti Minske, o paskui didesne dalimi išsiųsti į tremtį [[Sibiras|Sibire]] ar išvis sušaudyti. Išvežta gamykla tapo pagrindu Minsko radijo gamyklai, kuri tapo viena iš didžiausių radioelektronikos gamyklų visoje [[SSRS]]. Patys masiškiausi visų laikų sovietiniai lempiniai radijo imtuvai "Minsk" išties buvo ne kas kita, kaip dar [[Tarpukaris|Tarpukariu]] sukurti Elektrit imtuvų modeliai.

== Elektrit gamyklos istorija ==
Gamyklą [[1925]] metais įkūrė keli verslininkai - Samuel Chwoles, Hirsz Chwoles ir Nachman Lewin, kurią pavadino "Radiotechnikos bendrovė Elektrit". Įmonė nebuvo labai didelė ir pradžioje prekiavo importiniais [[radijo imtuvai|radijo imtuvais]], o taip pat juos ir taisė, ir instaliuodavo, pajungdami antenas ir įžeminimus, kad būtų geresnis [[radijo stotys|radijo stočių]] priėmimas. Kadangi biznis ėjosi labai gerai, tai jau [[1927]] metais firma pradėjo gaminti savo pačios sukurtus imtuvus.

Kai [[1928]] metais [[Lenkija]] pastatė [[Vilnius|Vilniuje]] svo radijo stotį, tai transliacijų lygis labai pakilo ir staiga šoko ir imtuvų paklausa. Radijo imtuvų pardavimai pakilo tiek, kad firma jau nutarė pastatyti ir gamybos linijas, skirtas radijo komponentų gamybai - pradėjo daryti ir [[kondensatoriai|kondensatorius]], [[transformatoriai|transformatorius]], [[garsiakalbiai|garsiakalbius]] bei kitas dalis.

Jau [[1934]] firma nusipirko licencijas iš vienos geriausių pasaulio firmų Minerwa ([[Austrija|Austrijos]] kompanija) aukštos klasės imtuvų gamybai. Tuo pačiu buvo atidaryta ir dar viena gamykla Vilniuje.

Apie [[1936]] metus Elektrit gamyklose dirbo 1100 darbuotojų, tai buvo pati didžiausia radioelektronikos gamykla visoje [[Lenkija|Lenkijoje]]. Gamykla turėjo ir dideles dirbtuves radijo imtuvų korpusams gaminti (anais laikais jie buvo gaminami iš medžio), ir nuosavą elektrinę, ir elektronikos laboratorijas. Surinkimas buvo vykdomas, naudojant 6 konvejerio linijas, per metus buvo gaminami 54 tūkstančiai radijo imtuvų, ir gamyba vis augo.

Tuo metu gamykla didžiąja dalimi apsirūpindavo ir elektronikos komponentais, kuriuos pasigamindavo pati. Tik 20% elementų buvo importiniai.

Nuo 1937 metų Elektrit gamykla sugebėjo atsiverti ir eksporto kanalus. Radijo imtuvai buvo nebrangūs, lyginant su [[Vakarų Europa|Vakarų Europoje]] ar [[JAV]] gamintais, tad eksportas ėjosi visai gerai.

Gamykla žlugo tik kai [[Vilniaus kraštas|Vilniaus kraštą]] užgrobė sovietai - šieji, prieš Vilniaus kraštą perduodami Lietuvai, išplėšė viską, ką tiktai gali. Gamykla buvo išvežta į [[Minskas|Minską]], Lietuvai atiteko tik gamyklos likučiai. Per [[II Pasaulinis karas|II Pasaulinio karą]] gamyklą bandė atkurti vokiečiai, kurie ten vėl pradėjo įvairios įrangos gamybą, atvežė kažkiek naujų įrenginių, apmokė daug darbuotojų. Vėliau, kai Lietuvą vėl užgrobė [[sovietai]], gamyklos pagrindu buvo įkurta didžiulė karinės elektronikos gamykla, vėliau žinoma kaip [[Petiorkės]].

[[Category:Uabai]]