Ratukai 16:15, 24 rugpjūčio 2025

2025-08-24T16:15:46Z

← Ankstesnė versija		19:15, 24 rugpjūčio 2025 versija
9 eilutė:		9 eilutė:
	Bet visgi matėsi, kad vien iš Oracle nepragyvensi, o reikia normalios OS, kuri leistų ant tokių sistemų dirbti ir normalioms programoms. Štai taip toms sistemoms ir buvo sukurta [[BSD]] tipo OS - Dynix, kuri pradėta platinti nuo [[1987]] metų. Štai šita Dynix ir tapo pirma populiaria multiprocesorine operacine sistema, kuri išplito.		Bet visgi matėsi, kad vien iš Oracle nepragyvensi, o reikia normalios OS, kuri leistų ant tokių sistemų dirbti ir normalioms programoms. Štai taip toms sistemoms ir buvo sukurta [[BSD]] tipo OS - Dynix, kuri pradėta platinti nuo [[1987]] metų. Štai šita Dynix ir tapo pirma populiaria multiprocesorine operacine sistema, kuri išplito.

	Vėlesniais laikais, kai vyko visokios UNIX standartizacijos, Dynix aplinka numigravo nuo BSD į [[System V]], bet dalis BSD elementų visvien išliko.		Vėlesniais laikais, kai vyko visokios UNIX standartizacijos, Dynix aplinka numigravo nuo BSD į [[System V]], o pačią Dynix pervadino į Dynix/Ptx, bet dalis BSD elementų visvien išliko.

	O Sequent firma augo ir toliau, sėkmingai gyveno iš savo tų mainfreimų, pakolei panašių sistemų nesukūrė ir konkurentai. Kai konkurentai irgi pasidarė multiprocesorines OS, kaip kad [[HP-UX]], ar [[Digital UNIX]], tai Dynix atėjo prastesni laikai ir firma už beveik milijardą dolerių parsidavė [[IBM]] kompanijai. Šioji kaip tik tuo metu buvo gana prastame stovyje ir darė visokias pertvarkas, tad netgi ir šito savo pirkinio nesugebėjo gerai išnaudoti. Tiesa, dalis Dynix mechanizmų buvo perkelti į [[AIX]] sistemą bei visokias multiprocesorines IBM gamybos mašinas, tuo tarpu pati Dynix OS pervadinta į [[Monterey]].		O Sequent firma augo ir toliau, sėkmingai gyveno iš savo tų mainfreimų, pakolei panašių sistemų nesukūrė ir konkurentai. Kai konkurentai irgi pasidarė multiprocesorines OS, kaip kad [[HP-UX]], ar [[Digital UNIX]], tai Dynix atėjo prastesni laikai ir firma už beveik milijardą dolerių parsidavė [[IBM]] kompanijai. Šioji kaip tik tuo metu buvo gana prastame stovyje ir darė visokias pertvarkas, tad netgi ir šito savo pirkinio nesugebėjo gerai išnaudoti. Tiesa, dalis Dynix mechanizmų buvo perkelti į [[AIX]] sistemą bei visokias multiprocesorines IBM gamybos mašinas, tuo tarpu pati Dynix OS pervadinta į [[Monterey]].

			Kadangi Dynix buvo parduodamos tik labai didelėms kompanijoms ir už labai brangiai, tai iki šiolei nelabai aišku, ar pati sistema vis dar yra platinama. Bent jau apie [[2018]] metus buvo pasirodę žinių, kad IBM vis dar daranti nemenkus pardavimus su tomis savo Dynix/Ptx sistemomis, tik jau tokiam specifiniam segmentui, kur už vieną kompiuterį moka milijonines sumas. Tai atitinkamai, apie tokius klientus niekas paprastai nekalba.


	[[Category:UNIX]]		[[Category:UNIX]]

Ratukai: Naujas puslapis: '''Dynix''' - tokia nebeegzistuojanti, tačiau kadaise gan pagarsėjusi UNIX versija, kurią kūrė tokia Sequent Computer Systems firma. Anoji labiausiai pagarsėjo tuo, kad buvo viena iš pirmų rimtų multiprocesorinių (SMP) sistemų kūrėjų, gaminusi kompiuterius su daug procesorių ir daug operacinės atminties. Problema gi buvo tokia, kad anuo metu, apie ankstyvus 198x metus, visokie minikompiuteriai ir visokie mai...

2025-08-24T12:20:39Z

Naujas puslapis: '''Dynix''' - tokia nebeegzistuojanti, tačiau kadaise gan pagarsėjusi UNIX versija, kurią kūrė tokia Sequent Computer Systems firma. Anoji labiausiai pagarsėjo tuo, kad buvo viena iš pirmų rimtų multiprocesorinių (SMP) sistemų kūrėjų, gaminusi kompiuterius su daug procesorių ir daug operacinės atminties. Problema gi buvo tokia, kad anuo metu, apie ankstyvus 198x metus, visokie minikompiuteriai ir visokie mai...

Naujas puslapis

'''Dynix''' - tokia nebeegzistuojanti, tačiau kadaise gan pagarsėjusi [[UNIX]] versija, kurią kūrė tokia Sequent Computer Systems firma. Anoji labiausiai pagarsėjo tuo, kad buvo viena iš pirmų rimtų multiprocesorinių (SMP) sistemų kūrėjų, gaminusi kompiuterius su daug [[procesoriai|procesorių]] ir daug [[operacinė atmintis|operacinės atminties]].

Problema gi buvo tokia, kad anuo metu, apie ankstyvus 198x metus, visokie [[minikompiuteriai]] ir visokie [[mainfreimai]] kainuodavo labai daug, o su naujais procesoriais gaudavosi pigiai įlįsti tik į tą rinkos segmentą, kurį valdė pigiausių minikompiuterių gamintojai. Gi visi norėjo galingesnių minikompiuterių, o ten reikėjo galingų procesorių. Tai kažkas sugalvojo, kad galima naudoti po kelis procesorius vietoje vieno - bet tada ir prasidėjo visokie klausimai: pvz., jei du procesoriai vienu metu dirba su tais pat duomenimis, tai kaip padaryti, kad vienas procesorius neprigadintų tų duomenų kitam procesoriui?

Štai čia ir susimetė būrys buvusių [[Intel]] kompanijos inžinierių, įkūrė nuosavą kompaniją, pasivadino Sequel (paskui persivadino į Sequent) ir pradėjo kurti kažkokius naujos kartos mainfreimus. Ir tada paaiškėjo, kad aparatūrą sukurti tai išeina, bet esminė problema čia yra ne aparatūra, o [[operacinė sistema]], kuri kontroliuotų visus tuos atminties skaitymus ir rašymus taip, kad skirtingi procesoriai nesipjautų tarpusavyje.

Pirmas Sequent mainfreimas buvo toksai Balance 8000, išleistas [[1984]] ir turėjęs nuo 1 iki 6 plokščių, kur kiekvienoje buvo po 2 procesorius (iki 12 procesorių sistemoje). Paskui [[1986]] buvo išleistas Balance 21000, kur jau galėjo būti iki 15 plokščių su 30 procesorių iš viso. Problema liko ta, kad beveik niekas tų sistemų nepirko ir nenaudojo, išskyrus [[Oracle]] kompaniją ir jos tiesioginius klientus, kuriems prireikdavo itin didelio našumo serverių. Oracle gi sugebėjo per trumpą laiką padaryti savo [[reliacinės duomenų bazės|reliacines duomenų bazių sistemas]] taip, kad jos galėtų ant tų multiprocesorinių sistemų sėkmingai dirbti. Per šitus kompiuterius Oracle sugebėjo padaryti milžiniškus pardavimus už didžiules sumas, tuo tarpu Sequent irgi nemenkai užsidirbo iš tų mainfreimų.

Bet visgi matėsi, kad vien iš Oracle nepragyvensi, o reikia normalios OS, kuri leistų ant tokių sistemų dirbti ir normalioms programoms. Štai taip toms sistemoms ir buvo sukurta [[BSD]] tipo OS - Dynix, kuri pradėta platinti nuo [[1987]] metų. Štai šita Dynix ir tapo pirma populiaria multiprocesorine operacine sistema, kuri išplito.

Vėlesniais laikais, kai vyko visokios UNIX standartizacijos, Dynix aplinka numigravo nuo BSD į [[System V]], bet dalis BSD elementų visvien išliko.

O Sequent firma augo ir toliau, sėkmingai gyveno iš savo tų mainfreimų, pakolei panašių sistemų nesukūrė ir konkurentai. Kai konkurentai irgi pasidarė multiprocesorines OS, kaip kad [[HP-UX]], ar [[Digital UNIX]], tai Dynix atėjo prastesni laikai ir firma už beveik milijardą dolerių parsidavė [[IBM]] kompanijai. Šioji kaip tik tuo metu buvo gana prastame stovyje ir darė visokias pertvarkas, tad netgi ir šito savo pirkinio nesugebėjo gerai išnaudoti. Tiesa, dalis Dynix mechanizmų buvo perkelti į [[AIX]] sistemą bei visokias multiprocesorines IBM gamybos mašinas, tuo tarpu pati Dynix OS pervadinta į [[Monterey]].

[[Category:UNIX]]

Dynix - Versijų istorija

Ratukai 16:15, 24 rugpjūčio 2025