Dvylika kėdžių - Versijų istorija

Sinclair 23:19, 25 balandžio 2026

2026-04-25T23:19:27Z

← Ankstesnė versija		02:19, 26 balandžio 2026 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
	'''12 kėdžių''' - anoks tai Iljos Ilfo ir Jevgenijaus Petrovo sovietinis nuotykių romanas su [[jumoras\|jumoru]]. Visai nieko, skirtingai nuo visokių kitų. Esmė ta, kad veiksmas vyko po Rusijos revoliucijos, bet [[Nepas\|Nepo]] laikais, tai dalinai kapitalizmas, todėl gyvenimas dar kažkiek primena bent truputį suprantamą.		'''Dvylika kėdžių''' arba '''12 kėdžių''' - anoks tai Iljos Ilfo ir Jevgenijaus Petrovo sovietinis nuotykių romanas su [[jumoras\|jumoru]]. Visai nieko, skirtingai nuo visokių kitų. Esmė ta, kad veiksmas vyko po Rusijos revoliucijos, bet [[Nepas\|Nepo]] laikais, tai dalinai kapitalizmas, todėl gyvenimas dar kažkiek primena bent truputį suprantamą.

	Siužeto esmė - kad anoksai [[Ostapas Benderis]], žinomas ir talentingas [[žulikas]], [[sukčius]] bei [[aferistas]], sužino, kad kokia tai bobulė, kuri [[Carinė Rusija\|Carinės Rusijos]] laikais buvo prabangi ponia, savo brangenybes užsiuvo vienos kėdės sėdynėje, o tų kėdžių buvo visas komplektas - [[12]]. Štai čia ir prasideda tų kėdžių medžioklė, į kurią, beje, įsitraukia dar ir [[popas]], kuris nugirdo velionės paskutinius žodžius. Gi Ostapas Benderis turtų ieško su tikru paveldėtoju, kuris yra toksai atsilupęs senis - Kisa Vorobjaninovas.		Siužeto esmė - kad anoksai [[Ostapas Benderis]], žinomas ir talentingas [[žulikas]], [[sukčius]] bei [[aferistas]], sužino, kad kokia tai bobulė, kuri [[Carinė Rusija\|Carinės Rusijos]] laikais buvo prabangi ponia, savo brangenybes užsiuvo vienos kėdės sėdynėje, o tų kėdžių buvo visas komplektas - [[12]]. Štai čia ir prasideda tų kėdžių medžioklė, į kurią, beje, įsitraukia dar ir [[popas]], kuris nugirdo velionės paskutinius žodžius. Gi Ostapas Benderis turtų ieško su tikru paveldėtoju, kuris yra toksai atsilupęs senis - Kisa Vorobjaninovas.
9 eilutė:		9 eilutė:
	Paskui, [[1931]] metais, išėjo dar ir tęsinys - [[Aukso veršis]], kuriame buvo pasakojama apie tai, kaip per stebuklą išgyvenęs [[Ostapas Benderis]] suburia gaują ir su ja bando per šantažą išgauti pinigus iš nelegalaus sovietinio milijonieriaus. Nors pinigus išgauti galų gale pavyksta, o Benderis bando pabėgti su turtais į užsienį, jam ir vėl nepasiseka.		Paskui, [[1931]] metais, išėjo dar ir tęsinys - [[Aukso veršis]], kuriame buvo pasakojama apie tai, kaip per stebuklą išgyvenęs [[Ostapas Benderis]] suburia gaują ir su ja bando per šantažą išgauti pinigus iš nelegalaus sovietinio milijonieriaus. Nors pinigus išgauti galų gale pavyksta, o Benderis bando pabėgti su turtais į užsienį, jam ir vėl nepasiseka.

	Paradoksas, bet nors sovietų valdžia knygoje vaizduojama gan smarkiai nekaip, ir visas sovietinis režimas rodomas, kaip absurdiškas sukčių pilnas chaosas, knyga [[1928]] buvo išleista legaliai. Vėliau knygos perleidimai buvo stabdomi, o [[1948]] partiniais sprendimais buvo nuspręsta, kad reikia ją uždrausti. Taigi, nuo [[1949]] metų knyga buvo masiškai šalinama iš bibliotekų. Situacija pasikeitė tik po [[Stalinas\|Stalino]] mirties, per [[Chruščiovo atšilimas\|Chruščiovo atšilimą]], kai knyga vėlei buvo leista.		Paradoksas, bet nors sovietų valdžia knygoje vaizduojama gan smarkiai nekaip, ir visas sovietinis režimas rodomas, kaip absurdiškas sukčių pilnas chaosas, knyga [[1928]] buvo išleista legaliai. Vėliau knygos perleidimai buvo stabdomi, o [[1948]] partiniais sprendimais buvo nuspręsta, kad reikia ją uždrausti, išvis iš visur pašalinant. Taigi, nuo [[1949]] metų knyga buvo masiškai šalinama iš bibliotekų. Situacija pasikeitė tik po [[Stalinas\|Stalino]] mirties, per [[Chruščiovo atšilimas\|Chruščiovo atšilimą]], kai knyga vėlei buvo leista, o vėliau išversta ir į [[lietuvių kalba\|lietuvių kalbą]].

	Knygą išleidęs redaktorius ir leidėjas Vladimiras Narbutas jau tais ~~pat [[1928]]~~ metais už tai buvo nušalintas iš visų pareigų, o dar vėliau buvo suimtas, paskelbtas kaip [[liaudies priešas]], išsiųstas į [[koncentracijos stovykla\|koncentracijos stovyklą]] Kolymoje, o dar paskui sušaudytas.		Knygą [[1928]] išleidęs redaktorius ir leidėjas Vladimiras Narbutas jau tais pačiais metais už tai buvo nušalintas iš visų pareigų, o dar vėliau buvo suimtas, paskelbtas kaip [[liaudies priešas]], išsiųstas į [[koncentracijos stovykla\|koncentracijos stovyklą]] Kolymoje, o dar paskui sušaudytas.

	Beje, šioje knygoje bene pirmą kartą oficialiai pavartotas pasakymas "[[literatūrinis negras]]", kuris buvo apie sovietinės literatūros esminę kuriančiąją jėgą.		Beje, šioje knygoje bene pirmą kartą oficialiai pavartotas pasakymas "[[literatūrinis negras]]", kuris buvo apie sovietinės literatūros esminę kuriančiąją jėgą.

	~~Pagal~~ knygą buvo pastatyti du sovietiniai filmai apie dvyliką kėdžių (vienas - dviejų serijų, kitas - keturių serijų), ir abu susilaukė labai didelio populiarumo. Vėliau daugelis personažų ir posakių iš filmo tapo sovietinės liaudies kūrybos dalimi.		Vėlyvesniu sovietmečiu pagal knygą buvo pastatyti du sovietiniai filmai apie dvyliką kėdžių (vienas - dviejų serijų, kitas - keturių serijų), ir abu susilaukė labai didelio populiarumo. Vėliau daugelis personažų ir posakių iš filmo tapo sovietinės liaudies kūrybos dalimi.



	[[Category:Literatūra]]		[[Category:Literatūra]]

Sinclair 22:48, 25 balandžio 2026

2026-04-25T22:48:35Z

← Ankstesnė versija		01:48, 26 balandžio 2026 versija
10 eilutė:		10 eilutė:

	Paradoksas, bet nors sovietų valdžia knygoje vaizduojama gan smarkiai nekaip, ir visas sovietinis režimas rodomas, kaip absurdiškas sukčių pilnas chaosas, knyga [[1928]] buvo išleista legaliai. Vėliau knygos perleidimai buvo stabdomi, o [[1948]] partiniais sprendimais buvo nuspręsta, kad reikia ją uždrausti. Taigi, nuo [[1949]] metų knyga buvo masiškai šalinama iš bibliotekų. Situacija pasikeitė tik po [[Stalinas\|Stalino]] mirties, per [[Chruščiovo atšilimas\|Chruščiovo atšilimą]], kai knyga vėlei buvo leista.		Paradoksas, bet nors sovietų valdžia knygoje vaizduojama gan smarkiai nekaip, ir visas sovietinis režimas rodomas, kaip absurdiškas sukčių pilnas chaosas, knyga [[1928]] buvo išleista legaliai. Vėliau knygos perleidimai buvo stabdomi, o [[1948]] partiniais sprendimais buvo nuspręsta, kad reikia ją uždrausti. Taigi, nuo [[1949]] metų knyga buvo masiškai šalinama iš bibliotekų. Situacija pasikeitė tik po [[Stalinas\|Stalino]] mirties, per [[Chruščiovo atšilimas\|Chruščiovo atšilimą]], kai knyga vėlei buvo leista.

			Knygą išleidęs redaktorius ir leidėjas Vladimiras Narbutas jau tais pat [[1928]] metais už tai buvo nušalintas iš visų pareigų, o dar vėliau buvo suimtas, paskelbtas kaip [[liaudies priešas]], išsiųstas į [[koncentracijos stovykla\|koncentracijos stovyklą]] Kolymoje, o dar paskui sušaudytas.

	Beje, šioje knygoje bene pirmą kartą oficialiai pavartotas pasakymas "[[literatūrinis negras]]", kuris buvo apie sovietinės literatūros esminę kuriančiąją jėgą.		Beje, šioje knygoje bene pirmą kartą oficialiai pavartotas pasakymas "[[literatūrinis negras]]", kuris buvo apie sovietinės literatūros esminę kuriančiąją jėgą.

John Smith 18:24, 21 rugsėjo 2025

2025-09-21T18:24:21Z

← Ankstesnė versija		21:24, 21 rugsėjo 2025 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
	'''12 kėdžių''' - anoks tai Iljos Ilfo ir Jevgenijaus Petrovo sovietinis ~~detektyvas~~ su jumoru. Visai nieko, skirtingai nuo visokių kitų. Esmė ta, kad veiksmas vyko po Rusijos revoliucijos, bet Nepo laikais, tai dalinai kapitalizmas.		'''12 kėdžių''' - anoks tai Iljos Ilfo ir Jevgenijaus Petrovo sovietinis nuotykių romanas su [[jumoras\|jumoru]]. Visai nieko, skirtingai nuo visokių kitų. Esmė ta, kad veiksmas vyko po Rusijos revoliucijos, bet [[Nepas\|Nepo]] laikais, tai dalinai kapitalizmas, todėl gyvenimas dar kažkiek primena bent truputį suprantamą.

			Siužeto esmė - kad anoksai [[Ostapas Benderis]], žinomas ir talentingas [[žulikas]], [[sukčius]] bei [[aferistas]], sužino, kad kokia tai bobulė, kuri [[Carinė Rusija\|Carinės Rusijos]] laikais buvo prabangi ponia, savo brangenybes užsiuvo vienos kėdės sėdynėje, o tų kėdžių buvo visas komplektas - [[12]]. Štai čia ir prasideda tų kėdžių medžioklė, į kurią, beje, įsitraukia dar ir [[popas]], kuris nugirdo velionės paskutinius žodžius. Gi Ostapas Benderis turtų ieško su tikru paveldėtoju, kuris yra toksai atsilupęs senis - Kisa Vorobjaninovas.

			Per visą kėdžių paiešką Ostapas Benderis važinėja po įvairias [[SSRS]] vietas ir vis bando prasisukti, užsidirbti kaip nors pinigų, ir vis per sukčiavimus ir smulkias aferas, kurias meistriškai prasuka, apdurnindamas ką papuola, o ypač - kitus, durnesnius sukčius. Visas knygos fonas labai ryškus - Rusija pilna sukčių, kurie valdo visas valstybines įstaigas, užima įvairiausius valdiškus postus ir taip toliau, o kartu visur yra suirutė, skurdas ir visiška betvarkė, kur kiekvienas bando suktis kaip išmano - žodžiu, kiek panašiai, kaip buvo 199x, tik daug kartų smarkiau.

			Istorijos pabaiga nėra laiminga - atradus tą kėdę, Kisa Vorbjaninovas perpjauna Ostapui Benderiui gerklę, o paskui paaiškėja, kad [[bolševikai]] atrado tą kėdę su brangakmeniais, kuriuos neaišku kur pardavė ir pastatė kokius tai kultūros rūmus, tad ir patsai Kisa Vorobjaninovas nieko negauna.

			Paskui, [[1931]] metais, išėjo dar ir tęsinys - [[Aukso veršis]], kuriame buvo pasakojama apie tai, kaip per stebuklą išgyvenęs [[Ostapas Benderis]] suburia gaują ir su ja bando per šantažą išgauti pinigus iš nelegalaus sovietinio milijonieriaus. Nors pinigus išgauti galų gale pavyksta, o Benderis bando pabėgti su turtais į užsienį, jam ir vėl nepasiseka.

			Paradoksas, bet nors sovietų valdžia knygoje vaizduojama gan smarkiai nekaip, ir visas sovietinis režimas rodomas, kaip absurdiškas sukčių pilnas chaosas, knyga [[1928]] buvo išleista legaliai. Vėliau knygos perleidimai buvo stabdomi, o [[1948]] partiniais sprendimais buvo nuspręsta, kad reikia ją uždrausti. Taigi, nuo [[1949]] metų knyga buvo masiškai šalinama iš bibliotekų. Situacija pasikeitė tik po [[Stalinas\|Stalino]] mirties, per [[Chruščiovo atšilimas\|Chruščiovo atšilimą]], kai knyga vėlei buvo leista.

			Beje, šioje knygoje bene pirmą kartą oficialiai pavartotas pasakymas "[[literatūrinis negras]]", kuris buvo apie sovietinės literatūros esminę kuriančiąją jėgą.

			Pagal knygą buvo pastatyti du sovietiniai filmai apie dvyliką kėdžių (vienas - dviejų serijų, kitas - keturių serijų), ir abu susilaukė labai didelio populiarumo. Vėliau daugelis personažų ir posakių iš filmo tapo sovietinės liaudies kūrybos dalimi.



	[[Category:Literatūra]]		[[Category:Literatūra]]

DragonballPlus: DragonballPlus perkėlė puslapį 12 kėdžių į Dvylika kėdžių (anksčiau buvo nukreipiamasis)

2025-09-21T17:34:47Z

DragonballPlus perkėlė puslapį 12 kėdžių į Dvylika kėdžių (anksčiau buvo nukreipiamasis)

← Ankstesnė versija	20:34, 21 rugsėjo 2025 versija
(Jokio skirtumo)

DragonballPlus 17:33, 21 rugsėjo 2025

2025-09-21T17:33:46Z

← Ankstesnė versija		20:33, 21 rugsėjo 2025 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
	'''12 kėdžių''' - anoks tai sovietinis detektyvas su jumoru. Visai nieko, skirtingai nuo visokių kitų. Esmė, kad veiksmas vyko po Rusijos ~~revoliucijios~~, bet Nepo laikais, tai dalinai kapitalizmas.		'''12 kėdžių''' - anoks tai Iljos Ilfo ir Jevgenijaus Petrovo sovietinis detektyvas su jumoru. Visai nieko, skirtingai nuo visokių kitų. Esmė ta, kad veiksmas vyko po Rusijos revoliucijos, bet Nepo laikais, tai dalinai kapitalizmas.

			[[Category:Literatūra]]

DragonballPlus: DragonballPlus perkėlė puslapį 12 kėdžių" į 12 kėdžių be nukreipimo

2025-09-21T17:32:42Z

DragonballPlus perkėlė puslapį 12 kėdžių" į 12 kėdžių be nukreipimo

← Ankstesnė versija	20:32, 21 rugsėjo 2025 versija
(Jokio skirtumo)

Zaratustra: Naujas puslapis: '''12 kėdžių''' - anoks tai sovietinis detektyvas su jumoru. Visai nieko, skirtingai nuo visokių kitų. Esmė, kad veiksmas vyko po Rusijos revoliucijios, bet Nepo laikais, tai dalinai kapitalizmas.

2025-09-21T14:12:53Z

Naujas puslapis: '''12 kėdžių''' - anoks tai sovietinis detektyvas su jumoru. Visai nieko, skirtingai nuo visokių kitų. Esmė, kad veiksmas vyko po Rusijos revoliucijios, bet Nepo laikais, tai dalinai kapitalizmas.

Naujas puslapis

'''12 kėdžių''' - anoks tai sovietinis detektyvas su jumoru. Visai nieko, skirtingai nuo visokių kitų. Esmė, kad veiksmas vyko po Rusijos revoliucijios, bet Nepo laikais, tai dalinai kapitalizmas.