<?xml version="1.0"?>
<feed xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" xml:lang="lt">
	<id>https://www.pipedija.com/index.php?action=history&amp;feed=atom&amp;title=DNR</id>
	<title>DNR - Versijų istorija</title>
	<link rel="self" type="application/atom+xml" href="https://www.pipedija.com/index.php?action=history&amp;feed=atom&amp;title=DNR"/>
	<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=DNR&amp;action=history"/>
	<updated>2026-07-06T02:05:08Z</updated>
	<subtitle>Šio puslapio versijų istorija projekte</subtitle>
	<generator>MediaWiki 1.37.1</generator>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=DNR&amp;diff=94679&amp;oldid=prev</id>
		<title>Arabas: Naujas puslapis: '''DNR''' arba '''deoksiribonukleorūgštis''' arba '''dezoksiribonukleininė rūgštis''' - tokia chemija, o taip pat nelabai rūgštis, o greičiau jau toksai spiralizuotas kratinys, sudarytas iš tarpusavy apsijungusių organinių rūgščių bazių. Visokios ląstelės DNR naudoja paveldėjimui - savo genetinei medžiagai išsaugoti, perduoti ir atgaminti.  Kita panaši į DRN medžiaga - tai RNR, kurį ląstelės naudoja vidiniams medžiagų gamybos procesa...</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=DNR&amp;diff=94679&amp;oldid=prev"/>
		<updated>2026-06-28T12:11:24Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;Naujas puslapis: &amp;#039;&amp;#039;&amp;#039;DNR&amp;#039;&amp;#039;&amp;#039; arba &amp;#039;&amp;#039;&amp;#039;deoksiribonukleorūgštis&amp;#039;&amp;#039;&amp;#039; arba &amp;#039;&amp;#039;&amp;#039;dezoksiribonukleininė rūgštis&amp;#039;&amp;#039;&amp;#039; - tokia &lt;a href=&quot;/index.php/Chemija&quot; title=&quot;Chemija&quot;&gt;chemija&lt;/a&gt;, o taip pat nelabai &lt;a href=&quot;/index.php?title=R%C5%ABg%C5%A1tis&amp;amp;action=edit&amp;amp;redlink=1&quot; class=&quot;new&quot; title=&quot;Rūgštis (puslapis neegzistuoja)&quot;&gt;rūgštis&lt;/a&gt;, o greičiau jau toksai spiralizuotas kratinys, sudarytas iš tarpusavy apsijungusių organinių rūgščių bazių. Visokios ląstelės DNR naudoja paveldėjimui - savo genetinei medžiagai išsaugoti, perduoti ir atgaminti.  Kita panaši į DRN medžiaga - tai &lt;a href=&quot;/index.php?title=RNR&amp;amp;action=edit&amp;amp;redlink=1&quot; class=&quot;new&quot; title=&quot;RNR (puslapis neegzistuoja)&quot;&gt;RNR&lt;/a&gt;, kurį ląstelės naudoja vidiniams medžiagų gamybos procesa...&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;&lt;b&gt;Naujas puslapis&lt;/b&gt;&lt;/p&gt;&lt;div&gt;'''DNR''' arba '''deoksiribonukleorūgštis''' arba '''dezoksiribonukleininė rūgštis''' - tokia [[chemija]], o taip pat nelabai [[rūgštis]], o greičiau jau toksai spiralizuotas kratinys, sudarytas iš tarpusavy apsijungusių organinių rūgščių bazių. Visokios ląstelės DNR naudoja paveldėjimui - savo genetinei medžiagai išsaugoti, perduoti ir atgaminti.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Kita panaši į DRN medžiaga - tai [[RNR]], kurį ląstelės naudoja vidiniams medžiagų gamybos procesams, o nors kai kurie primityvesni dariniai, kaip kad [[virusai]] - tai ir paveldėjimui, vietoje DNR.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
DNR susideda iš tarpusavy apsijungusių nukleotidų - tai adeninas, guaninas ir citozinas, plius timinas ir uracilas. Gi uracilas dažniau aptinkamas RNR, tuo tarpu DNR tik labai išimtiniais atvejais.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Štai tie nukleotidai apsijungia į poras, o iš porų gaunasi visokios sekos, kurios dar kartais vadinamos genais. Tos sekos koduoja gyvuosius organizmus kaip kokios tam tikros [[raidės]], tai beje, raidėmis nukleotidai ir žymimi:&lt;br /&gt;
* [[A]] - reiškia adeninas&lt;br /&gt;
* [[G]] - reiškia guaninas&lt;br /&gt;
* [[C]] - reiškia citozinas&lt;br /&gt;
* [[T]] - reiškia timinas&lt;br /&gt;
* [[U]] - reiškia uracilas&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Tai kadangi jungimaisi būna į poras, tai čia galėtume dar papasakoti, kad būna visokios tokios, kaip AG, AC, AT, AU, GA, GC, GT, GU, CA, CG, CT, CU, TA, TG, TC, TU, UA, UG, UC, UT, plius dar kaip bebūtų nuostabu, dag gali būti ir poros su savimi - tai AA, GG, CC, TT, UU. Aišku, vienos poros pasitaiko dažniau už kitas, taip kad vienų atsiranda neretai, o kitos būna retokai.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Tai kokio nors žmogaus DNR gali būti aprašyta kaip vat šitų AGCTU raidžių seka, tik kurios ilgis yra maždaug apie 3 [[milijardai|milijardus]] porų arba 6 milijardus bazių. Kaip galim suprasti, kombinacijų skaičius tada gaunasi smarkiai nevaikiškas.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
[[Category:Chemija]]&lt;/div&gt;</summary>
		<author><name>Arabas</name></author>
	</entry>
</feed>