<?xml version="1.0"?>
<feed xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" xml:lang="lt">
	<id>https://www.pipedija.com/index.php?action=history&amp;feed=atom&amp;title=DG%2FUX</id>
	<title>DG/UX - Versijų istorija</title>
	<link rel="self" type="application/atom+xml" href="https://www.pipedija.com/index.php?action=history&amp;feed=atom&amp;title=DG%2FUX"/>
	<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=DG/UX&amp;action=history"/>
	<updated>2026-04-29T20:17:39Z</updated>
	<subtitle>Šio puslapio versijų istorija projekte</subtitle>
	<generator>MediaWiki 1.37.1</generator>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=DG/UX&amp;diff=89531&amp;oldid=prev</id>
		<title>John Smith: Naujas puslapis: '''DG/UX''' - viena iš daugelio įvairių UNIX sistemų, gamintų senais laikais. Šitą sukūrė kadaise labai garsi Data General korporacija, senovėje gaminusi visokius didelius kompiuterius. Apie ankstyvus 198x metus kompanijos reikalai ėmė blogėti, nes visokie mikrokompiuteriai ėmė išstumdinėti minikompiuterius, kuriuos firma gamino. Taigi, įmonė persimetė prie darbo stočių ir kitos panašios įrangos gamyb...</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=DG/UX&amp;diff=89531&amp;oldid=prev"/>
		<updated>2025-08-31T12:29:29Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;Naujas puslapis: &amp;#039;&amp;#039;&amp;#039;DG/UX&amp;#039;&amp;#039;&amp;#039; - viena iš daugelio įvairių &lt;a href=&quot;/index.php/UNIX&quot; title=&quot;UNIX&quot;&gt;UNIX&lt;/a&gt; sistemų, gamintų senais laikais. Šitą sukūrė kadaise labai garsi &lt;a href=&quot;/index.php?title=Data_General&amp;amp;action=edit&amp;amp;redlink=1&quot; class=&quot;new&quot; title=&quot;Data General (puslapis neegzistuoja)&quot;&gt;Data General&lt;/a&gt; korporacija, senovėje gaminusi visokius didelius kompiuterius. Apie ankstyvus 198x metus kompanijos reikalai ėmė blogėti, nes visokie &lt;a href=&quot;/index.php/Mikrokompiuteriai&quot; class=&quot;mw-redirect&quot; title=&quot;Mikrokompiuteriai&quot;&gt;mikrokompiuteriai&lt;/a&gt; ėmė išstumdinėti &lt;a href=&quot;/index.php/Minikompiuteriai&quot; class=&quot;mw-redirect&quot; title=&quot;Minikompiuteriai&quot;&gt;minikompiuterius&lt;/a&gt;, kuriuos firma gamino. Taigi, įmonė persimetė prie &lt;a href=&quot;/index.php/Darbo_stotys&quot; class=&quot;mw-redirect&quot; title=&quot;Darbo stotys&quot;&gt;darbo stočių&lt;/a&gt; ir kitos panašios įrangos gamyb...&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;&lt;b&gt;Naujas puslapis&lt;/b&gt;&lt;/p&gt;&lt;div&gt;'''DG/UX''' - viena iš daugelio įvairių [[UNIX]] sistemų, gamintų senais laikais. Šitą sukūrė kadaise labai garsi [[Data General]] korporacija, senovėje gaminusi visokius didelius kompiuterius. Apie ankstyvus 198x metus kompanijos reikalai ėmė blogėti, nes visokie [[mikrokompiuteriai]] ėmė išstumdinėti [[minikompiuteriai|minikompiuterius]], kuriuos firma gamino. Taigi, įmonė persimetė prie [[darbo stotys|darbo stočių]] ir kitos panašios įrangos gamybos, o taip pat įsigijo ir teises į UNIX gamybą - taip ir atsirado Date General UNIX, sutrumpintai - DG/UX.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Pirmoji, [[1985]] išleista DG/UX sistema buvo padaryta [[System V]] pagrindu, tiksliau [[SVR2]], bet pridedant priedus iš [[BSD]], kaip kad visokie [[demonai]] ir [[TCP/IP]]. Papildomai buvo įtraukta ir tinklinė failų sistema (NFS), ir [[X-Window]]. Kiek vėliau, [[1988]] buvo išleista jau ketvirta DG/UX, kuri buvo labai smarkiai perdaryta, bazuojant ją ant [[SVR3]], o į sistemos branduolį įvedant multiprocesorinių mašinų palaikymą, o taip pat visai kitą failų sistemą, pajėgią naudoti daugelį diskų, karštai keičiamus diskus ir t.t.. Dar paskui buvo išleistos ir dar labiau atnaujintos DG/UX versijos, galų gale pereinant ir prie [[SVR4]].&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Daugiausiai DG/UX naudota su visokiais Data General minikompiuteriais, o taip pat, kiek vėliau - su visokiomis AViiON serijų mašinomis - tos buvo įvairios [[darbo stotys]] ir serveriai, taip pat ir specializuoti (pvz., terminalų serveriai), kurie turėjo pakeisti daugelį iki tol paplitusių [[mainfreimai|mainfreimų]]. Tos mašinos buvo su dviem rūšim procesorių - ankstyvi modeliai gana retais [[Motorola]] kompanijos 88000 [[RISC]] tipo procesoriais, o vėlesni modeliai - su įvairiais [[Pentium]] serijų procesoriais. Gali būti, kad firma būtų persimetusi prie [[PowerPC]], tačiau Motorola taip ilgai delsė ir taip prastai palaikė savo 88000 architektūrą, kad Data General nutarė pasirinkti [[Intel]] procesorius, netgi nepaisant to, kad jie buvo smarkiai lėtesni.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Tuo metu, kai buvo pradėta platinti, DG/UX iš daugumos kitų UNIX sistemų išsiskyrė ir gebėjimu dirbti multiprocesorinėse, o paskui ir masyviai multiprocesorinėse sistemose - vėlyvesnės OS dirbo su 32 [[Pentium Pro]]] procesorius turinčiomis, o paskui - ir su 64 [[Pentium II]] procesorius turinčiomis mašinomis. Daugelis kitų UNIX gamintojų ilgą laiką galėjo tik pavydėti šitų technologijų, kurios išties buvo atsineštos iš tų senųjų mainfreimų laikų.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Pati UNIX sistema ten buvo smarkiai optimizuota ir smarkiai pagerinta - daugelis įrankių perdaryti, sistema buvo labai kompaktiška, bet kartu su daug priedų - pradedant pilnaverčiu [[C kalba|C kalbos]] kompiliatoriumi, belenkiek galimybių turinčia žurnalizuojančia [[failų sistema]], galinčia keisti savo dydį ir daryti automatinį pačios failų sistemos bakupavimą (mirorinant pačią FS, o ne failų lygyje) į nuotolinį serverį, ir panašiai. Kai kuriais [[fyčeriai|fyčeriais]] šita UNIX buvo pakankamai gera, kad net ir dabartiniais laikais visai galėtų laikytis rinkoje.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Deja, firmai galų gale ne per daug gerai ėjosi - kaip pvz., pas konkurentus atsirado pigi klasterizacija, leidžianti daugumai tikslų naudoti daug pigesnius mažos galios serverius vietoje multiprocesorinių mašinų. Taigi, po biškį reikalai ėmė judėti žemyn. Firmą [[1999]] metais nusipirko tuo metu naujas gigantas - nelabai ilgai gyvavusi [[EMC]] kompanija, kurios biznis buvo supirkinėti ir pardavinėti kokias papuola naujausias technologijas, pačiai nelabai tesigilinant į developmentą. O jau pačią EMC su viskuo [[2015]] nusipirko [[DELL]].&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Kaip tai paradoksaliai gavosi, kad skirtingu metu DELL turėjo kelias tobuliausias [[UNIX]] versijas, bet visas sėkmingai prapiso...&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
[[Category:UNIX]]&lt;/div&gt;</summary>
		<author><name>John Smith</name></author>
	</entry>
</feed>