Cobol - Versijų istorija

Balalaikų draugė 09:04, 22 gruodžio 2025

2025-12-22T09:04:26Z

← Ankstesnė versija		12:04, 22 gruodžio 2025 versija
7 eilutė:		7 eilutė:

	== Visokios pabiros apie COBOL ==		== Visokios pabiros apie COBOL ==
	Savo daugeliu bruožų COBOL miglotai primena [[Lolcode]], tiktai yra daug prasčiau struktūruota, iš principo nepritaikyta kompiliavimui, turi įsiūtą kodo modifikavimą ir nepaprastai aktyviai toleruoja [[Goto]]. Būtent dėl to Cobol kalboje nesveikai naudoto Goto kažkada koksai tai programuotojas parašė paskui visų programavimo kalbų manifestą, pavadintą "Goto to be considered harmful".		Savo daugeliu bruožų COBOL miglotai primena [[Lolcode]], tiktai yra daug prasčiau struktūruota, iš principo nepritaikyta kompiliavimui, turi įsiūtą kodo modifikavimą ir nepaprastai aktyviai toleruoja [[Goto]]. Būtent dėl to Cobol kalboje nesveikai naudoto Goto kažkada koksai tai programuotojas parašė paskui visų programavimo kalbų manifestą, pavadintą "[[Goto to be considered harmful]]".

	Štai [[1997]] metais tokia Gartner Group pasauliui skelbė, kad 80% pasaulio finansų sukosi ant COBOL kalba parašytų programų, o aktyviai naudojama buvo maždaug 200 milijardų eilučių kodo (!!!), o negana to, kasmet buvo parašoma dar apie 5 milijardus eilučių. Nuo to laiko COBOL naudojimo dalis gal kažkiek ir sumažėjo, bet visvien tai liko viską lemiančia ir visų nekenčiama programavimo kalba, realiai pakliūnančia į populiariausių (tai nereiškia, kad žinomiausių ar mėgstamiausių) kalbų dešimtuką.		Štai [[1997]] metais tokia Gartner Group pasauliui skelbė, kad 80% pasaulio finansų sukosi ant COBOL kalba parašytų programų, o aktyviai naudojama buvo maždaug 200 milijardų eilučių kodo (!!!), o negana to, kasmet buvo parašoma dar apie 5 milijardus eilučių. Nuo to laiko COBOL naudojimo dalis gal kažkiek ir sumažėjo, bet visvien tai liko viską lemiančia ir visų nekenčiama programavimo kalba, realiai pakliūnančia į populiariausių (tai nereiškia, kad žinomiausių ar mėgstamiausių) kalbų dešimtuką.

MHz: /* COBOL implementacijos */

2025-01-04T20:47:47Z

COBOL implementacijos

← Ankstesnė versija		23:47, 4 sausio 2025 versija
63 eilutė:		63 eilutė:
	* Envyr ICOBOL,		* Envyr ICOBOL,
	* Fujitsu COBOL,		* Fujitsu COBOL,
			* Fujitsu NetCOBOL,
			* GnuCOBOL
	* Hitachi COBOL2002,		* Hitachi COBOL2002,
	* HP3000 COBOL/II,		* HP3000 COBOL/II,
			* HP Enterprise COBOL,
	* IBM COBOL SAA,		* IBM COBOL SAA,
	* IBM COBOL/400,		* IBM COBOL/400,
71 eilutė:		74 eilutė:
	* IBM ILE COBOL,		* IBM ILE COBOL,
	* IBM OS/VS COBOL,		* IBM OS/VS COBOL,
	* ICL COBOL (VME),		* ICL COBOL (VME),
			* Interactive COBOL,
	* Micro Focus ACUCOBOL-GT,		* Micro Focus ACUCOBOL-GT,
	* Micro Focus COBOL-IT,		* Micro Focus COBOL-IT,
91 eilutė:		95 eilutė:
	* WATBOL		* WATBOL

	Plius dar papildomi kalbos išplėtimai, kaip kad Object COBOL, plius dar specifinės duomenų bazės, kaip kad IBM DB/2 ar HP IMAGE bei HP TurboIMAGE.		Plius dar papildomi kalbos išplėtimai, kaip kad Object COBOL, plius dar specifinės duomenų bazės, kaip kad IBM DB/2 ar HP IMAGE bei HP TurboIMAGE. Kadangi COBOL kalba neretai naudojama visokiose virtualiose mašinose, kurios perkeliamos į kitas virtualias mašinas ir taip toliau, tai neretas atvejis, kai netgi šiomis dienomis naudojami COBOL [[kompiliatoriai]] bei [[interpretatoriai]], sukurti dar prieš kokius 30, o kartais net ir prieš 40 metų, o retkarčiais - netgi ir prieš 50 metų ar netgi dar seniau. Taip jau būna, kad koks nors softo gamintojas jau nustojo egzistuoti dar [[XXa.]], tačiau jo softas vis dar naudojamas. Tai dėl to visada svarbu dar ir pasiaiškinti, kokia gi tenai COBOL versija pas jus dirba.



	[[Category:Programavimo kalbos]]		[[Category:Programavimo kalbos]]

MHz 12:40, 4 sausio 2025

2025-01-04T12:40:33Z

← Ankstesnė versija		15:40, 4 sausio 2025 versija
13 eilutė:		13 eilutė:
	Istoriškai COBOL irgi yra reikšminga kalba, nes būtent joje pirmiausiai atsirado į [[Algol]], o paskui ir į kitas kalbas perėję paprasti loginiai sakiniai, kaip kad visokie ten su IF. Dabar daugeliui keistas dalykas, ale priskyrimo operacijos Cobol kalboje yra ne iš dešinės į kairę (lenkiška notacija), o atvirkščiai - iš kairės į dešinę, kaip įprastoje žmonių kalboje. Pavyzdžiui, tipiškas "Y=Y+X", parašius jį COBOL, būtų toks:		Istoriškai COBOL irgi yra reikšminga kalba, nes būtent joje pirmiausiai atsirado į [[Algol]], o paskui ir į kitas kalbas perėję paprasti loginiai sakiniai, kaip kad visokie ten su IF. Dabar daugeliui keistas dalykas, ale priskyrimo operacijos Cobol kalboje yra ne iš dešinės į kairę (lenkiška notacija), o atvirkščiai - iš kairės į dešinę, kaip įprastoje žmonių kalboje. Pavyzdžiui, tipiškas "Y=Y+X", parašius jį COBOL, būtų toks:
	: '''ADD''' X '''TO''' Y		: '''ADD''' X '''TO''' Y

			Matyt šita mokyklinėje matematikoje naudojama, tačiau šiuolaikiniame programavime visiškai neįprasta veiksmų užrašymo tvarka - tai ir yra didžiausias COBOL skirtumaas nuo kitų programavimo kalbų.

	Daugelis mitų apie COBOL, kaip kad pasakojimai apie tai, esą tenai nėra lokalių kintamųjų ar kad tekstą reikia formatuoti, tarpų visokių prirašant - visa tai yra mitologija, atėjusi dar iš laikų, gerokai ankstesnių, negu [[1968]] metų COBOL standartas. Trumpai tariant, nepasiduokit durninimui.		Daugelis mitų apie COBOL, kaip kad pasakojimai apie tai, esą tenai nėra lokalių kintamųjų ar kad tekstą reikia formatuoti, tarpų visokių prirašant - visa tai yra mitologija, atėjusi dar iš laikų, gerokai ankstesnių, negu [[1968]] metų COBOL standartas. Trumpai tariant, nepasiduokit durninimui.

			Nors ir kokia bebūtų skirtinga nuo įprastų programavimo kalbų, COBOL savo juntamai primena [[Algol]], [[Pascal]] ir [[Ada]] kalbas - ypač tam tikru bendru programos sustruktūravimu. Kintamuosius reikia deklaruoti anksčiau, nei jų naudojimas, kintamieji turi būti inicializuojami, pati programa būna skirstoma į kelias dalis (''DIVISION''), kurios eina konkrečia tvarka - bendras programos struktūros ir jos naudojimo (ar tai savarankiška programa, ar bibliotekinė funkcija ir pan.) aprašymas (''IDENTIFICATION DIVISION''), tada programos aplinka, kaip ji naudojama ir kokie reikalavimai jos veikimui (''ENVIRONMENT DIVISION''), tada jau duomenų aprašymas, kur sudedami visi reikalingi kintamieji, konstantos ir pan. (''DATA DIVISION''), o jau visai gale - pačius procedūrinius programos vykdymo veiksmus (''PROCEDURE DIVISION'').

			Toksai nuoseklus išskirstymas reiškia, kad programa gauna truputį gargariškumo, tačiau paskui gali būti labai lengvai kompiliuojama ar dideliu greičiu interpretuojama, išvengiant ir daugelio visokių klaidų, žinant veikimo reikalavimus, ir kartu gaunant labai didelį transliatoriaus veikimo greitį.

			Jei su rimtesnėmis programavimo kalbomis neteko susidurti, o visa jūsų patirtis tėra koks nors [[Basic]], [[JavaScript]] ar [[PHP]], tai šitie COBOL reikalavimai gali pasirodyti keistoki, gargariški ir pertekliniai. Bet jei pasigilinsit į tai, kaip veikia kompiliatoriai ir interpretatoriai, atminties alokacija, dinaminis linkinimas ir panašiai - tai visos tos menamai perteklinės COBOL priemonės ims atrodyti labai logiškai ir protingai.

Arabas 08:20, 2 liepos 2024

2024-07-02T08:20:48Z

Rodyti skirtumus

Arabas: /* Hello World su Cobol */

2024-07-02T08:04:53Z

Hello World su Cobol

← Ankstesnė versija		11:04, 2 liepos 2024 versija
27 eilutė:		27 eilutė:
	== Hello World su Cobol ==		== Hello World su Cobol ==
	Cobol tikrai nėra tokia kraupi, kaip kad galima atrasti internetų pavyzdžiuose, kuriuose paimamas koks nors 1960 metų Cobol kodo gabalas, prikaišiotas visokių baisybių, o pasku sakoma, kad esą tasai puslapį teksto užimantis kodo gabalas - tai čia paprasčiausia "Hello World". Viskas žymiai paprasčiau:		Cobol tikrai nėra tokia kraupi, kaip kad galima atrasti internetų pavyzdžiuose, kuriuose paimamas koks nors 1960 metų Cobol kodo gabalas, prikaišiotas visokių baisybių, o pasku sakoma, kad esą tasai puslapį teksto užimantis kodo gabalas - tai čia paprasčiausia "Hello World". Viskas žymiai paprasčiau:
	<~~code~~>		<pre>
	IDENTIFICATION DIVISION.		IDENTIFICATION DIVISION.
	PROGRAM-ID. HELLO-WORLD.		PROGRAM-ID. HELLO-WORLD.
33 eilutė:		33 eilutė:
	DISPLAY 'Hello, world'.		DISPLAY 'Hello, world'.
	STOP RUN.		STOP RUN.
	</~~code~~>		</pre>

	O ir tiesą sakant, įprastame šiuolaikiniame Cobol, tai išvis tebūtų viena eilutė:		O ir tiesą sakant, įprastame šiuolaikiniame Cobol, tai išvis tebūtų viena eilutė:
	<~~code~~>		<pre>
	DISPLAY "Hello, World".		DISPLAY "Hello, World".
	</~~code~~>		</pre>


	[[Category:Programavimo kalbos]]		[[Category:Programavimo kalbos]]

Fandorina: Naujas puslapis: '''Cobol''' - tokia programavimo kalba, kuri yra viena iš seniausių kalbų, kokios tik yra šias dienas pasiekusios - sukurta dar 1959 metais, taip kad nesmarkiai teatsili...

2013-12-23T02:27:47Z

Naujas puslapis: '''Cobol''' - tokia programavimo kalba, kuri yra viena iš seniausių kalbų, kokios tik yra šias dienas pasiekusios - sukurta dar 1959 metais, taip kad nesmarkiai teatsili...

Naujas puslapis

'''Cobol''' - tokia [[programavimo kalba]], kuri yra viena iš seniausių kalbų, kokios tik yra šias dienas pasiekusios - sukurta dar [[1959]] metais, taip kad nesmarkiai teatsilieka nuo [[Fortran]]. Pavadinimas gi yra santrumpa nuo "COmmon Business Oriented Language", tipo suprask kad esą [[verslas|verslui]] skirta.

Šiais laikais Cobol dažniausiai laikoma seniai mirusia, tačiau išties tai nei velnio ji nemirusi, nes kaip gyvavo, taip ir gyvuoja, o laikas nuo laiko net ir naujos versijos pasirodo, kaip kad netgi objektinius navarotus turintis Cobol-2002. Tačiau nors ir nemirusi, Cobol jau maždaug 40 metų visokiems programuotojams varo gilų siaubą, nes tie vis palygina Cobol su kitomis kalbomis ir pakraupsta.

== Visokios pabiros apie Cobol ==
Savo daugeliu bruožų Cobol miglotai primena [[Lolcode]], tiktai yra daug prasčiau struktūruota, iš principo nepritaikyta kompiliavimui, turi įsiūtą kodo modifikavimą ir nepaprastai aktyviai toleruoja [[Goto]]. Būtent dėl to Cobol kalboje nesveikai naudoto Goto kažkada koksai tai programuotojas parašė paskui visų programavimo kalbų manifestą, pavadintą "Goto to be considered harmful".

Štai [[1997]] metais tokia Gartner Group pasauliui skelbė, kad 80% pasaulio finansų sukosi ant Cobol kalba parašytų programų, o aktyviai naudojama buvo maždaug 200 milijardų eilučių kodo (!!!), o negana to, kasmet buvo parašoma dar apie 5 milijardus eilučių. Nuo to laiko Cobol naudojimo dalis gal kažkiek ir sumažėjo, bet visvien tai liko viską lemiančia ir visų nekenčiama programavimo kalba, realiai pakliūnančia į populiariausių (tai nereiškia, kad žinomiausių ar mėgstamiausių) kalbų dešimtuką.

Istoriškai Cobol irgi yra reikšminga kalba, nes būtent joje pirmiausiai atsirado į [[Algol]], o paskui ir į kitas kalbas perėję paprasti loginiai sakiniai, kaip kad visokie ten su IF. Dabar daugeliui keistas dalykas, ale priskyrimo operacijos Cobol kalboje yra ne iš dešinės į kairę (lenkiška notacija), o atvirkščiai - iš kairės į dešinę, kaip įprastoje žmonių kalboje. Pavyzdžiui, tipiškas "Y=Y+X", parašius jį Cobol, būtų toks:
: '''ADD''' X '''TO''' Y

Daugelis mitų apie Cobol, kaip kad pasakojimai apie tai, esą tenai nėra lokalių kintamųjų ar kad tekstą reikia formatuoti, tarpų visokių prirašant - visa tai yra mitologija, atėjusi dar iš laikų, gerokai ankstesnių, negu [[1968]] metų Cobol standartas. Trumpai tariant, nepasiduokit durninimui.

== Cobol kalbos privalumai ==
Kad ir kaip būtų keikiama, Cobol turi neabejotinų privalumų: jos pramokti nieko nesuprantančiam žmogui yra gerokai lengviau, ji turi labai geras teksto apdirbimo priemones, kai kuriomis duomenų valdymo savybėmis gali lygintis su [[SQL]], o dėl perteklinio verbališkumo yra bene vienintelė kalba, kuria programuojant, praktiškai nereikia komentavimo. Dėl to, kad griežtas Cobol standartas buvo išleistas dar [[1968]] metais, o ir dėl to, kad ji palaiko griežtą duomenų tipizaciją ir neleidžia išsidirbinėti su rodyklėmis, savo portabilumu ši kalba nenusileidžia [[Java]] kalbai (ir beje, nėra kompiuterio, kur ji negalėtų dirbti), tačiau yra daug greitesnė.

Dėl savo seno amžiaus Cobol yra tokia stabili kalba, kad nėra anei jokios tikimybės, kad kokia nors nauja realizacija ims nevirškinti senų programų, o didelėms verslo įmonėms tai yra labai svarbu. Todėl programos, parašytos Cobol prieš 40 metų, vis dar be problemų dirba ir naujuose kompiuteriuose - neretai netgi be minimalių modifikacijų.

Bendrai imant, Cobol daug labiau negu kitos programavimo kalbos primena žmonių kalbą. Cobol naudojamas labai didelis perteklius žodžių, kur lyg ir pakaktų pavienio žodžio, atsiranda daug blevyzgų, tad rašyti teksto tenka daug. Kita vertus, taip rašant, programa būna labai nesunkiai suprantama net ir tiems žmonėms, kurie niekada niekad nieko neprogramavo, o tai kartais yra didelis privalumas. Dar didesnis privalumas yra tame, kad taip žmogiškai atrodančios programos gaunasi save dokumentuojančios.

Gal dėl tokių savybių Cobol ir buvo mėgstama tų, kas programuoti nelabai mėgdavo, tai ir dabar dažniausias variantas, kada Cobol programuoja visai ne kokie programuotojai, o kokie nors [[vadibybininkai]]. Užtat paskui visi dar labiau keikia Cobol.

== Hello World su Cobol ==
Cobol tikrai nėra tokia kraupi, kaip kad galima atrasti internetų pavyzdžiuose, kuriuose paimamas koks nors 1960 metų Cobol kodo gabalas, prikaišiotas visokių baisybių, o pasku sakoma, kad esą tasai puslapį teksto užimantis kodo gabalas - tai čia paprasčiausia "Hello World". Viskas žymiai paprasčiau:
<code>
IDENTIFICATION DIVISION.
PROGRAM-ID. HELLO-WORLD.
PROCEDURE DIVISION.
DISPLAY 'Hello, world'.
STOP RUN.
</code>

O ir tiesą sakant, įprastame šiuolaikiniame Cobol, tai išvis tebūtų viena eilutė:
<code>
DISPLAY "Hello, World".
</code>

[[Category:Programavimo kalbos]]