https://www.pipedija.com/index.php?action=history&feed=atom&title=Chroot 2026-04-22T17:28:22Z Šio puslapio versijų istorija projekte MediaWiki 1.37.1 https://www.pipedija.com/index.php?title=Chroot&diff=86192&oldid=prev 2025-04-28T20:06:45Z

<p>Naujas puslapis: &#039;&#039;&#039;Chroot&#039;&#039;&#039; (tariama kaip &#039;&#039;črūt&#039;&#039;) - labiausiai klasikinis ir pats paprasčiausias <a href="/index.php/Virtualizacija" title="Virtualizacija">virtualizacijos</a> įrankis, esantis visokiose <a href="/index.php/UNIX" title="UNIX">UNIX</a> tipo <a href="/index.php/Operacin%C4%97s_sistemos" class="mw-redirect" title="Operacinės sistemos">operacinėse sistemose</a>. Visa &#039;&#039;chroot&#039;&#039; esmė - kad tam tikrai paleistai programai (procesui) jo matomas <a href="/index.php/Fail%C5%B3_sistema" title="Failų sistema">failų sistemos</a> šakninis katalogas pakeičiamas į kokį tai kitą, nurodytą. Rezultate programa gauna aplinką, kuri atsieta nuo realios sistemos, taip virtualizu...</p> <p><b>Naujas puslapis</b></p><div>'''Chroot''' (tariama kaip ''črūt'') - labiausiai klasikinis ir pats paprasčiausias [[virtualizacija|virtualizacijos]] įrankis, esantis visokiose [[UNIX]] tipo [[operacinės sistemos|operacinėse sistemose]]. Visa ''chroot'' esmė - kad tam tikrai paleistai programai (procesui) jo matomas [[failų sistema|failų sistemos]] šakninis katalogas pakeičiamas į kokį tai kitą, nurodytą. Rezultate programa gauna aplinką, kuri atsieta nuo realios sistemos, taip virtualizuojasi.<br /> <br /> Klasikinis chroot labai seniai naudojamas su [[Apache]] ir kitais [[WWW]] serveriais, nes tie tada gali duoti aplinkas vartotojams, kurios atsietos nuo bendros sistemos, o todėl kardinaliai saugesnės. Jei įsivaizduosime tokią situaciją, kur kažkoksai [[krakeris]] įsilauš į tokią viertualią mašiną, tai maksimumas, ką jis galės padaryti - tai ištrinti visus [[failai|failus]], kiek tik jų yra. Bet tai padaręs, jis ištrins tik tą vieną črūtintą dirą, nes kiti bus nepasiekiami iš principo, nes tu negali pasiekti kažko, kas yra žemiau, nei tavo šakninis katalogas.<br /> <br /> Nors pirma chroot versija buvo įvesta originalioje [[System V]] sistemoje dar [[1979]], kažkodėl pirmiausiai išplito per visas [[BSD]] sistemas, kuriose atsirado nuo [[1982]], o jau tik paskui atsirado ir komercinėse [[System V]] tipo sistemose.<br /> <br /> Šiais laikais yra kiek galingesnių įrankių, kaip pvz., [[jail]], kuri buvo kadaise įvesta [[FreeBSD]]. Naudojant jail, gaunama viskas, kas gaunama iš chroot, tačiau atskirai perkuriama dar ir visa operacinė aplinka, dėl ko programa atsiejama nuo realios sistemos dar labiau.<br /> <br /> <br /> <br /> [[Category:UNIX]]</div>

John Smith