CDE - Versijų istorija

DragonballPlus: /* Dar žr. */

2024-10-08T06:45:57Z

Dar žr.

← Ankstesnė versija		09:45, 8 spalio 2024 versija
50 eilutė:		50 eilutė:
	* [[X.desktop]] - su CDE kažkiek susijęs, bet anksčiau sukurtas ir žymiai geresnis konkurentas, naudotas daugelyje [[UNIX]] sistemų		* [[X.desktop]] - su CDE kažkiek susijęs, bet anksčiau sukurtas ir žymiai geresnis konkurentas, naudotas daugelyje [[UNIX]] sistemų
	* [[IRIX Interactive Desktop]] - irgi anksčiau pradėtas kurti, pagal OpenGroup standartus su CDE suderinamas, bet irgi daug geresnis, naudotas [[IRIX]] sistemoje		* [[IRIX Interactive Desktop]] - irgi anksčiau pradėtas kurti, pagal OpenGroup standartus su CDE suderinamas, bet irgi daug geresnis, naudotas [[IRIX]] sistemoje
			*http://sourceforge.net/projects/cdesktopenv/ - o čia jau patsai CDE saitas, kur atsisiųst ir susiinstaliuot galima
	{{Linux}}		{{Linux}}

	[[Category:UNIX]]		[[Category:UNIX]]
	[[Category:OS]]		[[Category:OS]]

Balalaikų draugė 12:44, 5 spalio 2024

2024-10-05T12:44:10Z

← Ankstesnė versija		15:44, 5 spalio 2024 versija
48 eilutė:		48 eilutė:
	== Dar žr. ==		== Dar žr. ==
	* [[NsCDE]] - toksai pagal išvaizdą labai panašiai į CDE, bet realiai tai [[FVWM]], neturintis tikro CDE funkcionalumo		* [[NsCDE]] - toksai pagal išvaizdą labai panašiai į CDE, bet realiai tai [[FVWM]], neturintis tikro CDE funkcionalumo
			* [[X.desktop]] - su CDE kažkiek susijęs, bet anksčiau sukurtas ir žymiai geresnis konkurentas, naudotas daugelyje [[UNIX]] sistemų
			* [[IRIX Interactive Desktop]] - irgi anksčiau pradėtas kurti, pagal OpenGroup standartus su CDE suderinamas, bet irgi daug geresnis, naudotas [[IRIX]] sistemoje

	{{Linux}}		{{Linux}}

ESM 21:00, 26 rugsėjo 2024

2024-09-26T21:00:14Z

← Ankstesnė versija		00:00, 27 rugsėjo 2024 versija
14 eilutė:		14 eilutė:
	== Trumpa CDE istorija ==		== Trumpa CDE istorija ==
	CDE buvo kuriama, kaip bandymas sukurti kažkokią daugmaž standartinę UNIX grafinę aplinką, kur būtų ir vartotojui galima dirbti, ir programoms būtų grafinės bibliotekos. Reikalas gi tas, kad vienam UNIX skirtos grafinės programos anais 198x nebūtinai dirbdavo ant kito kokio nors UNIX. Tai pirma standartizavimui atsirado [[Motif]], kur buvo daugiau bibliotekos, nei vartotojo aplinka, o paskui jau įvairūs gamintojai susimetė ir nutarė padaryti ir standartinę darbo aplinką, kuri būtų panaši į kokią nors [[MacOS]] ar [[Windows]]. Iš bėdos gavosi, nors ir nebūtinai labai gražiai.		CDE buvo kuriama, kaip bandymas sukurti kažkokią daugmaž standartinę UNIX grafinę aplinką, kur būtų ir vartotojui galima dirbti, ir programoms būtų grafinės bibliotekos. Reikalas gi tas, kad vienam UNIX skirtos grafinės programos anais 198x nebūtinai dirbdavo ant kito kokio nors UNIX. Tai pirma standartizavimui atsirado [[Motif]], kur buvo daugiau bibliotekos, nei vartotojo aplinka, o paskui jau įvairūs gamintojai susimetė ir nutarė padaryti ir standartinę darbo aplinką, kuri būtų panaši į kokią nors [[MacOS]] ar [[Windows]]. Iš bėdos gavosi, nors ir nebūtinai labai gražiai.

			Tuo metu buvo nemažai įvairių UNIX [[grafinė aplinka\|grafinių aplinkų]], bet tik nedaug iš jų buvo pakankamai išplitę ir tapę standartu, gal tik [[Sun Microsystems]] sukurta [[OpenWindows]], kuri buvo gana seniai išvystyta, atidirbta, bet tokia keista ir savotiška, kad visiems buvo akivaizdu, kad nepaeis šitas daiktas, reikia kažko kito, normaliau atrodančio.

	Common Desktop Environment aplinką sukūrė susimetę keli didžiausi UNIX sistemų ir [[darbo stotys\|darbo stočių]] gamintojai:		Common Desktop Environment aplinką sukūrė susimetę keli didžiausi UNIX sistemų ir [[darbo stotys\|darbo stočių]] gamintojai:

ESM 22:41, 25 rugsėjo 2024

2024-09-25T22:41:56Z

← Ankstesnė versija		01:41, 26 rugsėjo 2024 versija
2 eilutė:		2 eilutė:
	[[Vaizdas:Sco_unixware_cde.png\|480px\|thumb\|right\|Kažkokia anksčiau [[Novell]], o paskui [[SCO]] gamybos [[UnixWare]] su CDE aplinka]]		[[Vaizdas:Sco_unixware_cde.png\|480px\|thumb\|right\|Kažkokia anksčiau [[Novell]], o paskui [[SCO]] gamybos [[UnixWare]] su CDE aplinka]]
	[[Vaizdas:Solaris_cde.png\|480px\|thumb\|right\|Kažkoksai [[Sun Microsystems]] gamybos [[Solaris]] su CDE aplinka]]		[[Vaizdas:Solaris_cde.png\|480px\|thumb\|right\|Kažkoksai [[Sun Microsystems]] gamybos [[Solaris]] su CDE aplinka]]
	[[Vaizdas:Sco-openserver-cde.png\|480px\|thumb\|right\|Kažkoks [[SCO]] gamybos [[OpenServer]], kur CDE jau smarkiai pakeista - juntamai primena kokią tai seną [[MacOS]], dėl ko visa darbo aplinka yra žymiai patogesnė naudojimui ir spalvos ne tokios beviltiškos, ir ta įprasta CDE panelė kažkur paslėpta, nes niekam jos nereikia.]]		[[Vaizdas:Sco-openserver-cde.png\|480px\|thumb\|right\|Kažkoks [[SCO]] gamybos [[OpenServer]], kur CDE jau smarkiai pakeista ir pavirtusi į [[X.desktop]] - juntamai primena kokią tai seną [[MacOS]], dėl ko visa darbo aplinka yra žymiai patogesnė naudojimui ir spalvos ne tokios beviltiškos, ir ta įprasta CDE panelė kažkur paslėpta, nes niekam jos nereikia.]]
	'''CDE''' arba '''Common Desktop Environment''' - tokia grafinė darbo aplinka, kaip sakant - desktopas, kuris buvo skirtas įvairioms [[UNIX]] sistemoms. Išleista buvo [[1993]] metais, t.y., praėjus trims metams po [[Windows 3]] išleidimo, iš išvaizdos, lyginant - tai visai neblogai atrodė, kaip tiems laikams. Jau apie [[1995]] metus CDE buvo tikru UNIX grafinių aplinkų standartu, kuriuo išliko ir vėliau, bent iki kokių [[2000]]. Tačiau kartu CDE ilgam pastrigo su tobulinimu ir taip ir pasiliko praeityje.		'''CDE''' arba '''Common Desktop Environment''' - tokia grafinė darbo aplinka, kaip sakant - desktopas, kuris buvo skirtas įvairioms [[UNIX]] sistemoms. Išleista buvo [[1993]] metais, t.y., praėjus trims metams po [[Windows 3]] išleidimo, iš išvaizdos, lyginant - tai visai neblogai atrodė, kaip tiems laikams. Jau apie [[1995]] metus CDE buvo tikru UNIX grafinių aplinkų standartu, kuriuo išliko ir vėliau, bent iki kokių [[2000]]. Tačiau kartu CDE ilgam pastrigo su tobulinimu ir taip ir pasiliko praeityje.

27 eilutė:		27 eilutė:
	Toliausiai čia pažengė [[Silicon Graphics]], kuri pradžioje tą CDE įsidiegė savo [[IRIX]] sistemoje, bet jau po poros metų perdirbo į formaliai suderinamą, tačiau visiškai kito lygio grafinę aplinką - [[Indigo Magic Desktop]], kurią dar kiek vėliau kažkodėl pervadino į [[IRIX Interactive Desktop]]. Šita desktopinė sistema jau buvo visai kito lygio, pvz., su vektorinės ir [[3D]] grafikos (OpenGL) palaikymu ir panašiai. Tai šitoje sistemoje netgi ikonytės jau buvo vektorinės.		Toliausiai čia pažengė [[Silicon Graphics]], kuri pradžioje tą CDE įsidiegė savo [[IRIX]] sistemoje, bet jau po poros metų perdirbo į formaliai suderinamą, tačiau visiškai kito lygio grafinę aplinką - [[Indigo Magic Desktop]], kurią dar kiek vėliau kažkodėl pervadino į [[IRIX Interactive Desktop]]. Šita desktopinė sistema jau buvo visai kito lygio, pvz., su vektorinės ir [[3D]] grafikos (OpenGL) palaikymu ir panašiai. Tai šitoje sistemoje netgi ikonytės jau buvo vektorinės.

	Gana nemažai pakeitimų padarė ir [[SCO]], kur CDE nors ir buvo panašesnė į įprastą, bet vėlesnėse versijose turėjo desktopą su ikonytėmis, kaip kokiame [[MacOS]], o taip pat sugebėjo kažkiek palaikyti ir bent jau dalį [[Windows]] programų, nes tam tikslui tenai buvo toksai [[Merge]] softas.		Gana nemažai pakeitimų padarė ir [[SCO]], kur CDE nors ir buvo panašesnė į įprastą, bet vėlesnėse versijose turėjo desktopą su ikonytėmis - [[X.desktop]], su išvaizda kiek panašiai, kaip kokiame [[MacOS]], o taip pat sugebėjo kažkiek palaikyti ir bent jau dalį [[Windows]] programų, nes tam tikslui tenai buvo toksai [[Merge]] softas.

	Bet paskirų kompanijų patobulinimai įtakos nedarė, tad galų gale CDE buvo užmirštas, vietoje jo visur įsitvirtino [[Gnome]] ir kitos grafinės UNIX aplinkos, o dar paskui, jau [[2012]] metais, kai pasidarė niekam nebereikalingas, CDE buvo paleistas į [[Open Source]].		Bet paskirų kompanijų patobulinimai įtakos nedarė, tad galų gale CDE buvo užmirštas, vietoje jo visur įsitvirtino [[Gnome]] ir kitos grafinės UNIX aplinkos, o dar paskui, jau [[2012]] metais, kai pasidarė niekam nebereikalingas, CDE buvo paleistas į [[Open Source]].

ESM 22:33, 25 rugsėjo 2024

2024-09-25T22:33:44Z

← Ankstesnė versija		01:33, 26 rugsėjo 2024 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
	[[Vaizdas:Aix_cde.png\|480px\|thumb\|right\|Kažkoksai [[IBM]] gamybos [[AIX]] su CDE grafine aplinka]]		[[Vaizdas:Aix_cde.png\|480px\|thumb\|right\|Kažkoksai [[IBM]] gamybos [[AIX]] su CDE grafine aplinka]]
	[[Vaizdas:Sco_unixware_cde.png\|480px\|thumb\|right\|Kažkokia [[SCO]] gamybos [[UnixWare]] su CDE aplinka]]		[[Vaizdas:Sco_unixware_cde.png\|480px\|thumb\|right\|Kažkokia anksčiau [[Novell]], o paskui [[SCO]] gamybos [[UnixWare]] su CDE aplinka]]
	[[Vaizdas:Solaris_cde.png\|480px\|thumb\|right\|Kažkoksai [[Sun Microsystems]] gamybos [[Solaris]] su CDE aplinka]]		[[Vaizdas:Solaris_cde.png\|480px\|thumb\|right\|Kažkoksai [[Sun Microsystems]] gamybos [[Solaris]] su CDE aplinka]]
			[[Vaizdas:Sco-openserver-cde.png\|480px\|thumb\|right\|Kažkoks [[SCO]] gamybos [[OpenServer]], kur CDE jau smarkiai pakeista - juntamai primena kokią tai seną [[MacOS]], dėl ko visa darbo aplinka yra žymiai patogesnė naudojimui ir spalvos ne tokios beviltiškos, ir ta įprasta CDE panelė kažkur paslėpta, nes niekam jos nereikia.]]
	'''CDE''' arba '''Common Desktop Environment''' - tokia grafinė darbo aplinka, kaip sakant - desktopas, kuris buvo skirtas įvairioms [[UNIX]] sistemoms. Išleista buvo [[1993]] metais, t.y., praėjus trims metams po [[Windows 3]] išleidimo, iš išvaizdos, lyginant - tai visai neblogai atrodė, kaip tiems laikams. Jau apie [[1995]] metus CDE buvo tikru UNIX grafinių aplinkų standartu, kuriuo išliko ir vėliau, bent iki kokių [[2000]]. Tačiau kartu CDE ilgam pastrigo su tobulinimu ir taip ir pasiliko praeityje.		'''CDE''' arba '''Common Desktop Environment''' - tokia grafinė darbo aplinka, kaip sakant - desktopas, kuris buvo skirtas įvairioms [[UNIX]] sistemoms. Išleista buvo [[1993]] metais, t.y., praėjus trims metams po [[Windows 3]] išleidimo, iš išvaizdos, lyginant - tai visai neblogai atrodė, kaip tiems laikams. Jau apie [[1995]] metus CDE buvo tikru UNIX grafinių aplinkų standartu, kuriuo išliko ir vėliau, bent iki kokių [[2000]]. Tačiau kartu CDE ilgam pastrigo su tobulinimu ir taip ir pasiliko praeityje.

ESM 21:30, 25 rugsėjo 2024

2024-09-25T21:30:06Z

← Ankstesnė versija		00:30, 26 rugsėjo 2024 versija
41 eilutė:		41 eilutė:

	Tai iš tokios nišos koks nors [[IBM]], [[Hewlett Packard]] ar dar kelios kitos firmos iki šiol nemenkai uždirba.		Tai iš tokios nišos koks nors [[IBM]], [[Hewlett Packard]] ar dar kelios kitos firmos iki šiol nemenkai uždirba.


			== Dar žr. ==
			* [[NsCDE]] - toksai pagal išvaizdą labai panašiai į CDE, bet realiai tai [[FVWM]], neturintis tikro CDE funkcionalumo

ESM 21:25, 25 rugsėjo 2024

2024-09-25T21:25:49Z

← Ankstesnė versija		00:25, 26 rugsėjo 2024 versija
8 eilutė:		8 eilutė:
	Paskutiniais metais buvo nedidelių bandymų pagerinti CDE, pvz., tenai įvestas [[True Type]] šriftų palaikymas, tačiau svarbiausio pagerinimo - galimybės gerai sutvarkyti aplinkos spalvas, kad nerėžtų akių - vis dar niekas nepridėjo. Nepadarė ir kokio nors [[RPM]] ar pan. paketo, kad būtų galima lengvai susiinstaliuoti į bet kurį [[Linux]]. Šiaip jau šitais laikais CDE būtų labai gera, standartizuota ir kraštutinai greita darbo aplinka, užimanti [[operacinė atmintis\|operacinėje atmintyje]] vos keliasdešimt megabaitų, tai visiems patiktų, ypač kokiems nors [[Raspberry Pi]] ar kitų mažų kompiuterių naudotojams.		Paskutiniais metais buvo nedidelių bandymų pagerinti CDE, pvz., tenai įvestas [[True Type]] šriftų palaikymas, tačiau svarbiausio pagerinimo - galimybės gerai sutvarkyti aplinkos spalvas, kad nerėžtų akių - vis dar niekas nepridėjo. Nepadarė ir kokio nors [[RPM]] ar pan. paketo, kad būtų galima lengvai susiinstaliuoti į bet kurį [[Linux]]. Šiaip jau šitais laikais CDE būtų labai gera, standartizuota ir kraštutinai greita darbo aplinka, užimanti [[operacinė atmintis\|operacinėje atmintyje]] vos keliasdešimt megabaitų, tai visiems patiktų, ypač kokiems nors [[Raspberry Pi]] ar kitų mažų kompiuterių naudotojams.

	Pagal greitį CDE ~~būtų~~ kokius 10x greitesnė už [[XFCE]], kuris buvo kurtas, tą pačią CDE pamėgdžiojant. Bet tai matyt tiktai geri norai...		Pagal greitį CDE yra kokius 10x greitesnė už [[XFCE]], kuris buvo kurtas, tą pačią CDE pamėgdžiojant. Bet tai matyt turėti CDE yra tiktai geri norai...

ESM 21:25, 25 rugsėjo 2024

2024-09-25T21:25:28Z

← Ankstesnė versija		00:25, 26 rugsėjo 2024 versija
6 eilutė:		6 eilutė:
	Vėliau vienaip ar kitaip CDE licencijas įsigijo ir nemažai kitų UNIX gamintojų. O dar gerokai vėlesniais laikais, jau [[2012]] metais, CDE buvo išleista į [[open source]], taip kad dabar galima gauti, naudoti ir platinti už dyką.		Vėliau vienaip ar kitaip CDE licencijas įsigijo ir nemažai kitų UNIX gamintojų. O dar gerokai vėlesniais laikais, jau [[2012]] metais, CDE buvo išleista į [[open source]], taip kad dabar galima gauti, naudoti ir platinti už dyką.

	Paskutiniais metais buvo nedidelių bandymų pagerinti CDE, pvz., tenai įvestas [[True Type]] šriftų palaikymas, tačiau svarbiausio pagerinimo - galimybės gerai sutvarkyti aplinkos spalvas, kad nerėžtų akių - vis dar niekas nepridėjo. Nepadarė ir kokio nors [[RPM]] ar pan. paketo, kad būtų galima lengvai susiinstaliuoti į bet kurį [[Linux]]. Šiaip jau šitais laikais CDE būtų labai gera, standartizuota ir kraštutinai greita darbo aplinka, užimanti [[operacinė atmintis\|operacinėje atmintyje]] vos keliasdešimt megabaitų, tai visiems patiktų, ypač kokiems nors [[Raspberry Pi]] ar kitų mažų kompiuterių naudotojams. Bet tai matyt tiktai geri norai...		Paskutiniais metais buvo nedidelių bandymų pagerinti CDE, pvz., tenai įvestas [[True Type]] šriftų palaikymas, tačiau svarbiausio pagerinimo - galimybės gerai sutvarkyti aplinkos spalvas, kad nerėžtų akių - vis dar niekas nepridėjo. Nepadarė ir kokio nors [[RPM]] ar pan. paketo, kad būtų galima lengvai susiinstaliuoti į bet kurį [[Linux]]. Šiaip jau šitais laikais CDE būtų labai gera, standartizuota ir kraštutinai greita darbo aplinka, užimanti [[operacinė atmintis\|operacinėje atmintyje]] vos keliasdešimt megabaitų, tai visiems patiktų, ypač kokiems nors [[Raspberry Pi]] ar kitų mažų kompiuterių naudotojams.

			Pagal greitį CDE būtų kokius 10x greitesnė už [[XFCE]], kuris buvo kurtas, tą pačią CDE pamėgdžiojant. Bet tai matyt tiktai geri norai...

ESM 21:04, 25 rugsėjo 2024

2024-09-25T21:04:51Z

← Ankstesnė versija		00:04, 26 rugsėjo 2024 versija
5 eilutė:		5 eilutė:

	Vėliau vienaip ar kitaip CDE licencijas įsigijo ir nemažai kitų UNIX gamintojų. O dar gerokai vėlesniais laikais, jau [[2012]] metais, CDE buvo išleista į [[open source]], taip kad dabar galima gauti, naudoti ir platinti už dyką.		Vėliau vienaip ar kitaip CDE licencijas įsigijo ir nemažai kitų UNIX gamintojų. O dar gerokai vėlesniais laikais, jau [[2012]] metais, CDE buvo išleista į [[open source]], taip kad dabar galima gauti, naudoti ir platinti už dyką.

			Paskutiniais metais buvo nedidelių bandymų pagerinti CDE, pvz., tenai įvestas [[True Type]] šriftų palaikymas, tačiau svarbiausio pagerinimo - galimybės gerai sutvarkyti aplinkos spalvas, kad nerėžtų akių - vis dar niekas nepridėjo. Nepadarė ir kokio nors [[RPM]] ar pan. paketo, kad būtų galima lengvai susiinstaliuoti į bet kurį [[Linux]]. Šiaip jau šitais laikais CDE būtų labai gera, standartizuota ir kraštutinai greita darbo aplinka, užimanti [[operacinė atmintis\|operacinėje atmintyje]] vos keliasdešimt megabaitų, tai visiems patiktų, ypač kokiems nors [[Raspberry Pi]] ar kitų mažų kompiuterių naudotojams. Bet tai matyt tiktai geri norai...

ESM 21:00, 25 rugsėjo 2024

2024-09-25T21:00:47Z

← Ankstesnė versija		00:00, 26 rugsėjo 2024 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
	[[Vaizdas:Aix_cde.png\|480px\|thumb\|right\|Kažkoksai [[IBM]] gamybos [[AIX]] su CDE grafine aplinka]]		[[Vaizdas:Aix_cde.png\|480px\|thumb\|right\|Kažkoksai [[IBM]] gamybos [[AIX]] su CDE grafine aplinka]]
	[[Vaizdas:Sco_unixware_cde.png\|480px\|thumb\|right\|Kažkokia [[SCO]] gamybos [[UnixWare]] su CDE aplinka]]		[[Vaizdas:Sco_unixware_cde.png\|480px\|thumb\|right\|Kažkokia [[SCO]] gamybos [[UnixWare]] su CDE aplinka]]
			[[Vaizdas:Solaris_cde.png\|480px\|thumb\|right\|Kažkoksai [[Sun Microsystems]] gamybos [[Solaris]] su CDE aplinka]]
	'''CDE''' arba '''Common Desktop Environment''' - tokia grafinė darbo aplinka, kaip sakant - desktopas, kuris buvo skirtas įvairioms [[UNIX]] sistemoms. Išleista buvo [[1993]] metais, t.y., praėjus trims metams po [[Windows 3]] išleidimo, iš išvaizdos, lyginant - tai visai neblogai atrodė, kaip tiems laikams. Jau apie [[1995]] metus CDE buvo tikru UNIX grafinių aplinkų standartu, kuriuo išliko ir vėliau, bent iki kokių [[2000]]. Tačiau kartu CDE ilgam pastrigo su tobulinimu ir taip ir pasiliko praeityje.		'''CDE''' arba '''Common Desktop Environment''' - tokia grafinė darbo aplinka, kaip sakant - desktopas, kuris buvo skirtas įvairioms [[UNIX]] sistemoms. Išleista buvo [[1993]] metais, t.y., praėjus trims metams po [[Windows 3]] išleidimo, iš išvaizdos, lyginant - tai visai neblogai atrodė, kaip tiems laikams. Jau apie [[1995]] metus CDE buvo tikru UNIX grafinių aplinkų standartu, kuriuo išliko ir vėliau, bent iki kokių [[2000]]. Tačiau kartu CDE ilgam pastrigo su tobulinimu ir taip ir pasiliko praeityje.

			Vėliau vienaip ar kitaip CDE licencijas įsigijo ir nemažai kitų UNIX gamintojų. O dar gerokai vėlesniais laikais, jau [[2012]] metais, CDE buvo išleista į [[open source]], taip kad dabar galima gauti, naudoti ir platinti už dyką.


			== Trumpa CDE istorija ==
			CDE buvo kuriama, kaip bandymas sukurti kažkokią daugmaž standartinę UNIX grafinę aplinką, kur būtų ir vartotojui galima dirbti, ir programoms būtų grafinės bibliotekos. Reikalas gi tas, kad vienam UNIX skirtos grafinės programos anais 198x nebūtinai dirbdavo ant kito kokio nors UNIX. Tai pirma standartizavimui atsirado [[Motif]], kur buvo daugiau bibliotekos, nei vartotojo aplinka, o paskui jau įvairūs gamintojai susimetė ir nutarė padaryti ir standartinę darbo aplinką, kuri būtų panaši į kokią nors [[MacOS]] ar [[Windows]]. Iš bėdos gavosi, nors ir nebūtinai labai gražiai.

	Common Desktop Environment aplinką sukūrė susimetę keli didžiausi UNIX sistemų ir [[darbo stotys\|darbo stočių]] gamintojai:		Common Desktop Environment aplinką sukūrė susimetę keli didžiausi UNIX sistemų ir [[darbo stotys\|darbo stočių]] gamintojai:
	* [[Hewlett Packard]], kuri jau turėjo [[Motif]] pagrindu padarytą darbo aplinką, skirtą desktopui, gerokai išyvstytą ant [[Apollo Computer]] darbo stočių - Visual User Environment		* [[Hewlett Packard]], kuri jau turėjo [[Motif]] pagrindu padarytą darbo aplinką, skirtą desktopui, gerokai išyvstytą ant [[Apollo Computer]] darbo stočių ir [[OpenVMS]] - Visual User Environment
	* [[IBM]], kurie turėjo gana panašią darbo aplinką [[OS/2]] sistemai ir buvo paruošusi labai detalią ir gerą vartotojų aplinkos specifikaciją iš serijos "daryk tiksliai, kaip parašyta ir gausis"		* [[IBM]], kurie turėjo gana panašią darbo aplinką [[OS/2]] sistemai ir buvo paruošusi labai detalią ir gerą vartotojų aplinkos specifikaciją iš serijos "daryk tiksliai, kaip parašyta ir gausis"
	* [[Sun Microsystems]], kurie turėjo jau neblogai išvystytą rinkinį visokiausių programų, su atidirbtom jų tarpusavio darbo priemonėmis ir tereikėjo jas tiesiog nukopinti - pvz., el. pašto programą, kalendorių ir panašiai		* [[Sun Microsystems]], kurie turėjo jau neblogai išvystytą rinkinį visokiausių programų, su atidirbtom jų tarpusavio darbo priemonėmis ir tereikėjo jas tiesiog nukopinti - pvz., el. pašto programą, kalendorių ir panašiai
	* [[USL]], kuri buvo šiaip tradicinis visų [[UNIX]] sistemų vystymo žaidėjas ir viską sugebėdavo tarpusavy suderinti		* [[USL]], kuri buvo šiaip tradicinis visų [[UNIX]] sistemų vystymo žaidėjas ir viską sugebėdavo tarpusavy suderinti

	CDE sistema buvo skirta [[X-Window]] grafinei aplinkai, tad ~~turėjo~~ visas X-Window savybes - pvz., galima buvo ant savo kompo dirbti su programa, kuri išties dirba kur nors visai kitame kompiuteryje. Tai aišku, dėl tokių galimybių šita aplinka buvo nepamainoma tiems, kas naudojo [[darbo stotys\|darbo stotis]], užsiimdinėjo visokiu trimačiu modeliavimu ir panašiai, nes įprastų [[PC]] kompiuterių tokiems darbams nepakakdavo - tekdavo dalintis visokias galingesnes mašinas.		CDE sistema buvo skirta [[X-Window]] grafinei aplinkai, tad palaikė visas X-Window savybes - pvz., galima buvo ant savo kompo dirbti su programa, kuri išties dirba kur nors visai kitame kompiuteryje. Tai aišku, dėl tokių galimybių šita aplinka buvo nepamainoma tiems, kas naudojo [[darbo stotys\|darbo stotis]], užsiimdinėjo visokiu trimačiu modeliavimu ir panašiai, nes įprastų [[PC]] kompiuterių tokiems darbams nepakakdavo - tekdavo dalintis visokias galingesnes mašinas, kartais netgi ir [[mainfreimai\|mainfreimus]] ar [[superkompiuteriai\|superkompiuterius]].

	Kitą vertus, būdama uždara grafine aplinka, CDE netobulėjo, tad taip ir pasiliko beveik nevystoma. Kai kurie iš rimtesnių gamintojų dėl šių priežasčių kūrė nuosavas, pagerintas CDE versijas, bet dėl tokių pagerinimų tos versijos ėmė darytis nelabai suderinamos su kitomis UNIX versijomis.		Kitą vertus, būdama uždara grafine aplinka, CDE netobulėjo, tad taip ir pasiliko beveik nevystoma. Kai kurie iš rimtesnių gamintojų dėl šių priežasčių kūrė nuosavas, pagerintas CDE versijas, bet dėl tokių pagerinimų tos versijos ėmė darytis nelabai suderinamos su kitomis UNIX versijomis.

	Toliausiai čia pažengė [[Silicon Graphics]], kuri pradžioje tą CDE įsidiegė savo [[IRIX]] sistemoje, bet jau po poros metų perdirbo į formaliai suderinamą, tačiau visiškai kito lygio grafinę aplinką - [[Indigo Magic Desktop]], kurią dar kiek vėliau kažkodėl pervadino į [[IRIX Interactive Desktop]]. Šita desktopinė sistema jau buvo visai kito lygio, pvz., su vektorinės ir [[3D]] grafikos (OpenGL) palaikymu ir panašiai. Tai šitoje sistemoje netgi ikonytės jau buvo vektorinės.		Toliausiai čia pažengė [[Silicon Graphics]], kuri pradžioje tą CDE įsidiegė savo [[IRIX]] sistemoje, bet jau po poros metų perdirbo į formaliai suderinamą, tačiau visiškai kito lygio grafinę aplinką - [[Indigo Magic Desktop]], kurią dar kiek vėliau kažkodėl pervadino į [[IRIX Interactive Desktop]]. Šita desktopinė sistema jau buvo visai kito lygio, pvz., su vektorinės ir [[3D]] grafikos (OpenGL) palaikymu ir panašiai. Tai šitoje sistemoje netgi ikonytės jau buvo vektorinės.

			Gana nemažai pakeitimų padarė ir [[SCO]], kur CDE nors ir buvo panašesnė į įprastą, bet vėlesnėse versijose turėjo desktopą su ikonytėmis, kaip kokiame [[MacOS]], o taip pat sugebėjo kažkiek palaikyti ir bent jau dalį [[Windows]] programų, nes tam tikslui tenai buvo toksai [[Merge]] softas.

	Bet paskirų kompanijų patobulinimai įtakos nedarė, tad galų gale CDE buvo užmirštas, vietoje jo visur įsitvirtino [[Gnome]] ir kitos grafinės UNIX aplinkos, o dar paskui, jau [[2012]] metais, kai pasidarė niekam nebereikalingas, CDE buvo paleistas į [[Open Source]].		Bet paskirų kompanijų patobulinimai įtakos nedarė, tad galų gale CDE buvo užmirštas, vietoje jo visur įsitvirtino [[Gnome]] ir kitos grafinės UNIX aplinkos, o dar paskui, jau [[2012]] metais, kai pasidarė niekam nebereikalingas, CDE buvo paleistas į [[Open Source]].

	Bene blogiausia CDE savybė buvo išvaizda ir [[spalvos]]. Šitą aplinką kuriant, nedalyvavo jokie normalūs dizaineriai. Įmonės naudojo krūvas testuotojų, kurie užtikrintų, kad vaizdą gerai matys ir supras žmonės, naudojantys netgi prasčiausius monitorius, o taip pat tie, kas šiaip silpnai įžiūri, o taip pat ir daltonikai, tai skaitomumas buvo geras. Bet vat spalvų parinkimas tai buvo blogesnis, negu [[Windows XP]]. Nors skirtingi gamintojai pasirinkdavo skirtingas spalvų paletes, kad skirtųsi nuo kitų, visada tos spalvos būdavo beviltiškai blogos. Šleikščios ir klaikios spalvų kombinacijos ir bendrai klaikių spalvų desktopai - tai būdinga ir, deja, nepataisoma CDE savybė. Kad ir kaip bebandytum CDE desktopą susireguliuoti taip, kad spalvos būtų nepjaunančios akių ir viskas gerai atrodytų, iki galo tai nepavyks.
			== Blogos ir geros CDE savybės ==
			Bene blogiausia CDE savybė buvo išvaizda ir [[spalvos]]. Šitą aplinką kuriant, nedalyvavo jokie normalūs dizaineriai. Įmonės naudojo krūvas testuotojų, kurie užtikrintų, kad vaizdą gerai matys ir supras žmonės, naudojantys netgi prasčiausius monitorius, o taip pat tie, kas šiaip silpnai įžiūri, o taip pat ir daltonikai, tai skaitomumas buvo geras. Bet vat spalvų parinkimas tai buvo blogesnis, negu [[Windows XP]]. Nors skirtingi gamintojai pasirinkdavo skirtingas spalvų paletes, kad skirtųsi nuo kitų, visada tos spalvos būdavo beviltiškai blogos.

			Šleikščios ir klaikios spalvų kombinacijos ir bendrai klaikių spalvų desktopai - tai būdinga ir, deja, nepataisoma CDE savybė. Kad ir kaip bebandytum CDE desktopą susireguliuoti taip, kad spalvos būtų nepjaunančios akių ir viskas gerai atrodytų, iki galo tai nepavyks.

	Kažkiek prasmės tame CDE vis dar yra - nes kažkiek senovinių softų, skirtų visokiems specializuotiems reikalams ir dirbančių ant senų UNIX, buvo kuriami CDE aplinkai. Taigi, jei turite kokį nors naftos bazės valdymo softą, automatinių staklių valdymo softą ar dar kažką panašaus, industrinio - tai gali būti, kad CDE jums vis dar prireiks, ir gal dar reiks dešimtmetį-kitą, nes kai kurią įrangą įprasta eksploatuoti dešimtmečiais, jei ne ilgiau. Bet šiaip vartotojui CDE tėra kažkoksai praeities reliktas.		Kažkiek prasmės tame CDE vis dar yra - nes kažkiek senovinių softų, skirtų visokiems specializuotiems reikalams ir dirbančių ant senų UNIX, buvo kuriami CDE aplinkai. Taigi, jei turite kokį nors naftos bazės valdymo softą, automatinių staklių valdymo softą ar dar kažką panašaus, industrinio - tai gali būti, kad CDE jums vis dar prireiks, ir gal dar reiks dešimtmetį-kitą, nes kai kurią įrangą įprasta eksploatuoti dešimtmečiais, jei ne ilgiau. Bet šiaip vartotojui CDE tėra kažkoksai praeities reliktas.

	Yra ir vienas dalykas, kurio iki šiol neturi nei viena kita [[UNIX]] ar [[Linux]] tipo sistemoms skirta [[grafinė aplinka]] - tai [[dtksh]] grafinis [[šelas]], kuris leido programuoti programas panašiai, kaip koks nors [[ksh]], bet su grafine aplinka ir visomis tomis galimybėmis, kurias teikė [[Motif]] ir CDE. Tai šitas yra viena iš tų priežasčių, dėl kurių netgi praėjus tiek dešimtmečių ir taip smarkiai pasenus visai tai CDE aplinkai, kai kurios kompanijos iki šiol reikalauja, kad kokie nors kompiuteriai turėtų CDE aplinką ir viskas, ir jokia [[Gnome]] ar [[KDE]] jiems netinka.		Yra ir vienas dalykas, kurio iki šiol neturi nei viena kita [[UNIX]] ar [[Linux]] tipo sistemoms skirta [[grafinė aplinka]] - tai [[dtksh]] grafinis [[šelas]], kuris leido programuoti programas panašiai, kaip koks nors [[ksh]], bet su grafine aplinka ir visomis tomis galimybėmis, kurias teikė [[Motif]] ir CDE. Tai šitas yra viena iš tų priežasčių, dėl kurių netgi praėjus tiek dešimtmečių ir taip smarkiai pasenus visai tai CDE aplinkai, kai kurios kompanijos iki šiol reikalauja, kad kokie nors kompiuteriai turėtų CDE aplinką ir viskas, ir jokia [[Gnome]] ar [[KDE]] jiems netinka.

			Tai iš tokios nišos koks nors [[IBM]], [[Hewlett Packard]] ar dar kelios kitos firmos iki šiol nemenkai uždirba.

← Ankstesnė versija		01:33, 26 rugsėjo 2024 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
	[[Vaizdas:Aix_cde.png\|480px\|thumb\|right\|Kažkoksai [[IBM]] gamybos [[AIX]] su CDE grafine aplinka]]		[[Vaizdas:Aix_cde.png\|480px\|thumb\|right\|Kažkoksai [[IBM]] gamybos [[AIX]] su CDE grafine aplinka]]
	[[Vaizdas:Sco_unixware_cde.png\|480px\|thumb\|right\|Kažkokia [[SCO]] gamybos [[UnixWare]] su CDE aplinka]]		[[Vaizdas:Sco_unixware_cde.png\|480px\|thumb\|right\|Kažkokia anksčiau [[Novell]], o paskui [[SCO]] gamybos [[UnixWare]] su CDE aplinka]]
	[[Vaizdas:Solaris_cde.png\|480px\|thumb\|right\|Kažkoksai [[Sun Microsystems]] gamybos [[Solaris]] su CDE aplinka]]		[[Vaizdas:Solaris_cde.png\|480px\|thumb\|right\|Kažkoksai [[Sun Microsystems]] gamybos [[Solaris]] su CDE aplinka]]
			[[Vaizdas:Sco-openserver-cde.png\|480px\|thumb\|right\|Kažkoks [[SCO]] gamybos [[OpenServer]], kur CDE jau smarkiai pakeista - juntamai primena kokią tai seną [[MacOS]], dėl ko visa darbo aplinka yra žymiai patogesnė naudojimui ir spalvos ne tokios beviltiškos, ir ta įprasta CDE panelė kažkur paslėpta, nes niekam jos nereikia.]]
	'''CDE''' arba '''Common Desktop Environment''' - tokia grafinė darbo aplinka, kaip sakant - desktopas, kuris buvo skirtas įvairioms [[UNIX]] sistemoms. Išleista buvo [[1993]] metais, t.y., praėjus trims metams po [[Windows 3]] išleidimo, iš išvaizdos, lyginant - tai visai neblogai atrodė, kaip tiems laikams. Jau apie [[1995]] metus CDE buvo tikru UNIX grafinių aplinkų standartu, kuriuo išliko ir vėliau, bent iki kokių [[2000]]. Tačiau kartu CDE ilgam pastrigo su tobulinimu ir taip ir pasiliko praeityje.		'''CDE''' arba '''Common Desktop Environment''' - tokia grafinė darbo aplinka, kaip sakant - desktopas, kuris buvo skirtas įvairioms [[UNIX]] sistemoms. Išleista buvo [[1993]] metais, t.y., praėjus trims metams po [[Windows 3]] išleidimo, iš išvaizdos, lyginant - tai visai neblogai atrodė, kaip tiems laikams. Jau apie [[1995]] metus CDE buvo tikru UNIX grafinių aplinkų standartu, kuriuo išliko ir vėliau, bent iki kokių [[2000]]. Tačiau kartu CDE ilgam pastrigo su tobulinimu ir taip ir pasiliko praeityje.